Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. O. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 25S184646 (toliau – ir Sprendimas dėl leidimo); 2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 25S206813 (toliau – Sprendimas dėl grąžinimo).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamu Sprendimu dėl leidimo atsakovas nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius pareiškėjas daugiau kaip kartą vyko į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone, egzistuoja teisinis pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš (duomenys neskelbtini) nustatymo įstatymo (toliau – Ribojamųjų priemonių įstatymas) 3 straipsnio 9 dalyje numatytą išimtį, jog (duomenys neskelbtini) piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nenaikinamas, nes į (duomenys neskelbtini) per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius 2 kartus buvo vykstama dėl nuo (duomenys neskelbtini) piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių. Pareiškėjas paaiškina, kad į kilmės šalį vyko du kartus – vieną kartą padėti ligotai motinai, kitą – tvarkyti nekilnojamojo turto reikalus. Atsakovas turėjo įvertinti, ar bent vienas iš dviejų pareiškėjo vizitų į (duomenys neskelbtini) buvo sąlygotas nuo pareiškėjo nepriklausančių objektyvių priežasčių. Pareiškėjas pažymi, kad, kadangi jo motina neturėjo, kas ja pasirūpina pablogėjus sveikatos būklei, pareiškėjas dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, turėjo vykti į (duomenys neskelbtini). Kito pasirinkimo jis apibendrinančios išvados apie pareiškėjo ryšius su Lietuva nepadarė, nors yra akivaizdu, kad pareiškėją su Lietuva sieja glaudus ryšys, čia yra jo socialinių ir visuomeninių interesų centras – pareiškėjas neturi darbo santykių, nes užsiima religine ir visuomenine veikla, Lietuvoje gyvena tiek jo sutuoktinė, tiek nepilnametis sūnus. Patikslintame skunde teigiama, kad atsakovas priėmė proporcingumo principo neatitinkantį Sprendimą dėl leidimo pareiškėjo, kuris devynerius metus leidimų laikinai gyventi Lietuvoje pagrindu teisėtai užsiima religine veikla, kartu su sutuoktine augina nepilnametį vaiką ir yra glaudžiai susijęs su Lietuvos valstybe, atžvilgiu.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su Sprendimu dėl grąžinimo. Pareiškėjas nurodo, kad, jeigu bus tenkintas pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Sprendimą dėl leidimo, turi būti naikinamas ir Sprendimas dėl grąžinimo. Be to, minėtas Sprendimas dėl grąžinimo surašytas neįvertinus pareiškėjo individualių aplinkybių, informacijos, kad jis Lietuvoje gyvena jau ilgą laiką, kad Lietuvoje taip pat gyvena jo sutuoktinė ir nepilnametis sūnus, kad Lietuva yra pareiškėjo šeiminių, socialinių ir ekonominių interesų centras. Negana to, Sprendime dėl grąžinimo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys neva pareiškėjas 2025 m. birželio 5 d. į (duomenys neskelbtini) vyko per (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą, nors pareiškėjas per šį punktą nevažiavo, jam nesuprantama šios informacijos kilmė.