- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-17
- Bylos Nr.
- 2S-1416-302/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- L. J.
- Ieškovas
- V. J.
- Kategorijos
- 99.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. J. atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. nutarties, kuria nustatytas terminas žyminiam mokesčiui primokėti, civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei L. J. dėl santuokos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V.J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti santuoką, įregistruotą 1981-12-27 Gorlovkos miesto santuokos rūmuose Donecko srt., akto įrašo Nr. 3664, tarp ieškovo ir atsakovės L. J. , dėl atsakovės kaltės, padalinti ieškovo ir atsakovės turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisti ieškovui natūra turtą: 2-jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), 169 000 Lt vertės, lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) 2 000 Lt vertės, namų apyvokos daiktus ir baldus – 3000 Lt vertės, pinigines lėšas 183 874,52 Lt sumai, bendrai turto 357 874,52 Lt sumai; atsakovei priteisti natūra turtą: 3-jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), 103 321 Lt vertės, namų apyvokos daiktus ir baldus – 4 000 Lt vertės, pinigines lėšas 183 874,52 Lt sumai, bendrai turto 291 195,52 Lt, priteisti iš ieškovo atsakovei 33 339,50 Lt piniginės kompensacijos už jos turto dalį.
Atsakovė Liudmila Jacun priešieškiniu prašė nutraukti santuoką, sudarytą tarp šalių, dėl ieškovo kaltės, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, santuokoje įgytą turtą padalinti tokia tvarka: atsakovei nuosavybės teise priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), 177 000 Lt vertės, ieškovui nuosavybės teise priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), 119 000 Lt vertės, visas teises ir pareigas į GEB „Vairas“, eksploatuojamą garažą Nr. 368, apskaitomą V. J. vardu, 15 000 Lt vertės, viso turto už 134 000 Lt, dalijant santuokoje įgytą turtą priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 2 305,58 Lt kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 11 d. nutartimi pasiūlė atsakovei pašalinti priešieškinio trūkumus, taip pat primokėti 3 220 Lt žyminio mokesčio, atsižvelgiant į dalijamo turto vertę ir šiuo metu pateiktus reikalavimus.
Visagino miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 8 d. nutartimi pasiūlė atsakovei L. J. iki 2009-07-31 pašalinti priešieškinio trūkumus, nurodytus nutartyje, primokėti 5 970 Lt žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad ieškinyje ir priešieškinyje yra ginčas dėl dalijamo turto masės dydžio, todėl žyminis mokestis turi būti mokamas nuo dalintino turto rinkos vertės. Kadangi ginčijamo turto vertė yra 680 749,04 Lt, o visa priešieškinio suma – 705 749,04 Lt, nuo šios sumos turi būti sumokėtas 11 189 Lt žyminis mokestis, atsakovė įpareigotina primokėti 5 970 Lt žyminio mokesčio.
Atsakovė L.J. atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kas esant ieškinyje ir priešieškinyje ginčui dėl dalijamos turto masės dydžio, žyminis mokestis turi būti mokamas nuo dalintino turto vertės. Pasak apeliantės, žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo paskaičiuojamas ir mokamas nuo prašomo priteisti turto rinkos vertės vadovaujantis materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais. Atsakovė nurodo, kad ji reiškia reikalavimą dėl 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo – dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę jai priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), (177 000 Lt), piniginę kompensaciją (2 305,58 Lt). Nurodo, kad mokėtinas žyminis mokestis sudaro 5 219 Lt (už turtinius reikalavimus – 5 087 Lt, 132 Lt už neturtinį reikalavimą).
Atsiliepimas
Ieškovas V.J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad jis yra sumokėjęs žyminį mokestį į valstybės pajamas nuo jo ir atsakovės bendro dalintino turto vertės, todėl ir atsakovė turėtų sumokėti žyminį mokestį nuo bendro dalintino turto vertės.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje pateiktą medžiagą, sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis yra priimta netinkamai taikant procesinės teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio sumokėjimą (Civilinio proceso kodekso 80, 85 straipsniai), neatsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalis), todėl yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas (Civilinio proceso kodekso 5 str.). Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo realizavimo sąlygų yra žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą (atitinkamai – priešieškinį) sumokėjimas. Žyminis mokestis – tai proceso įstatymo nustatyta suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus įstatyme nurodytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad žyminiu mokesčiu apmokamas kiekvienas ieškinys (priešieškinis); turtiniuose ginčuose žyminis mokestis mokamas nuo ieškinio sumos, kuri nustatoma atsižvelgiant į materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimus, į pinigais išreikštą jų vertę. Ieškinio suma bylose dėl pinigų išieškojimo ir dėl turto išreikalavimo nustatoma pagal ieškomą sumą arba pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę (Civilinio proceso kodekso 85 straipsnio 1 dalies 1, 2 p.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas už ieškiniu pareikštus materialinio pobūdžio reikalavimus, susijusius su santuokoje įgyto turto: 2-jų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), 169 000 Lt vertės ir 3-jų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), 103 321 Lt vertės, lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) 2 000 Lt vertės, namų apyvokos daiktų ir baldų – 7 000 Lt vertės, 367 749,04 Lt piniginių lėšų, atsakovei tenkančios 33 339,50 Lt piniginės kompensacijos už jos turto dalį, padalijimu sumokėjo į valstybės biudžetą tokio dydžio žyminį mokestį, kuris paskaičiuotas nuo viso dalintino turto, prašomo priteisti tiek jam, tiek atsakovei, vertės (8 637,42 Lt). Atsakovei pareiškus priešieškinį, kuriuo ji prašė nutraukti santuoką, priteisti jai 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, padalinti ginčo butus, jai priteisiant 2-jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovui - 3-jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei visas teises ir pareigas į GEB „Vairas“, eksploatuojamą garažą Nr. 368, apskaitomą V. J. vardu, 15 000 Lt vertės, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo nustatyti termino priešieškinio trūkumams pašalinti ir pasiūlyti atsakovei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, paskaičiuotą nuo dalintino turto (ginčo butų, garažo, automobilio, piniginių lėšų) vertės. Kolegija pažymi, kad atsakovei nereiškiant jokių materialinio pobūdžio reikalavimų dėl automobilio bei piniginių lėšų priteisimo, o tik išdėstant savo nuomonę dėl šių reikalavimų pagrįstumo priešieškinyje, teismas visiškai nepagrįstai laikė, kad nurodytas turtas turi būti įtrauktas į dalintino turto masę, nuo kurios atsakovei turi būti paskaičiuotas žyminis mokestis. Be to, pažymėtina, kad tokia teismo nutartis prieštarauja pagrindiniams civilinio proceso principams – teisingumo, protingumo, sąžiningumo, nes tie patys materialinio pobūdžio reikalavimai, kurie jau buvo apmokėti žyminiu mokesčiu ieškovui teikiant ieškinį, negali būti apmokestinti dvigubai atsakovei reiškiant priešieškinį.
Atsižvelgiant į tai, kad tik šie priešieškinyje pareikšti reikalavimai: reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat dėl garažo priteisimo ieškovui buvo naujai pareikšti ir neapmokėti žyminiu mokesčiu, kolegija sprendžia, kad atsakovės teismui sumokėtas žyminis mokestis (5 219 Lt) buvo pakankamas ir teismui nebuvo teisinio pagrindo reikalauti primokėti žyminio mokesčio.
Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad išnagrinėjus civilinę bylą ir atitinkamai išsprendus šalių pareikštus reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kurį nurodo šalys savo ieškinyje ir priešieškinyje, atitinkamai bus sprendžiamas ir klausimas dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kaip tai numato Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis.
Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis yra naikintina, atskirasis skundas tenkintinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 straipsniais, kolegija
nutarė:
Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti.