Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-190/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-03-15
Bylos Nr.
1A-190/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Bielskis (pirm.), Tomas Šeškauskas, Jonas Algimantas Venckus
Nuteistasis
A. R.
Civilinis ieškovas
G. A.
Advokatai
Jolanta Savickaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-190/2006Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. kovo 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

teisėjų: Tomo Šeškausko, Jono Algimanto Venckaus,sekretoriaujant Astai Paškevičienei,dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei,gynėjai advokatei Jolantai Savickaitei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

Iš A. R. civilinei ieškovei G. A. priteista 1814,50 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nuteistas už tai, kad 2005 m. birželio 10 d. vakare, tiksliai nenustatytu laiku, bute, adresu Draugystės g. 4-330, Mažeikiuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu suduodamas nukentėjusiajam J. A. vieną smūgį kėde į galvą, taip pat rankomis ir kojomis suduodamas apie penkiolika smūgių J. A. į galvą, į viršutines ir apatines galūnes bei į pilvą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam skydinės kremzlės kairės plokštelės lūžį, dešiniųjų – septinto ir aštunto šonkaulių lūžius, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose dešinėje smilkininėje-momeninėje ir dešinėje momeninėje srityje bei lūpų gleivinėse, odos nubrozdinimus kaktoje, smakre, kairės alkūnės ir kelio sąnario srityje, dešinėje blauzdoje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus dešinės alkūnės sąnario srityje, poodines kraujosruvas blauzdoje, taip pat padarė J. A. galvos sumušimą, lydimą kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžių, kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo, ko pasėkoje dėl šio sumušimo išsivysčius galvos smegenų ir plaučių pabrinkimui bei galvos smegenų suspaudimui išsiliejusiu krauju virš kietojo galvos smegenų dangalo, J. A. mirė, taip tyčia nužudė J. Abelkį.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde A. R. neigia nužudęs Juozą Abelkį, prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį bei grąžinti bylą tyrimui papildyti, kad būtų visapusiškai ištirtos bylos aplinkybės, surasti liudytojai S. R. , S. U. , V. M. , J. N. , S. R. ir A. V. , ir kad jis būtų suvestas su šiais liudytojais į akistatą. Apeliantas šį prašymą motyvuoja tuo, kad minėti liudytojai gali patvirtinti, jog jis 2005 m. birželio 10 d. visą dieną buvo su šiais liudytojais ir todėl negalėjo nužudyti J. A. .

Apeliantas skunde pripažįsta, kad 2005 m. birželio 9 d. ryte, apie 6.00 val., bute, adresu Draugystės g. 4-330, Mažeikiuose, kėde trenkė nukentėjusiajam J. A. per galvą. Po smūgio, apelianto teigimu, J. A. liko sėdėti ant lovos, nenugriuvo. Po to, apie 8.00 – 9.00 val. pačiam J. A. atidarius buto duris, A. R. iš buto išėjo. Kas buvo po to, apeliantas teigia nežinąs, kadangi į minėtą butą iki birželio 12 d. grįžęs nebuvo. Tuo tarpu teismo medicinos specialisto išvadoje nustatyta, kad smūgiai, nuo kurių nukentėjusysis mirė, buvo suduoti tik 2005 m. birželio 10 d. vakare. Tai, apelianto teigimu, įrodo, kad nukentėjusysis mirė ne nuo jo 2005 m. birželio 9 d. ryte suduoto smūgio kėde, todėl jis nuteistas nepagrįstai.

Byloje dalyvaujanti nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byla konstatuoja, kad nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde teigdamas, kad nepadarė nusikaltimo už kurį yra nuteistas, t.y. J. A. nenužudė, iš esmės laikosi tos pačios pozicijos, kurios laikėsi ir ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis savo versiją, jog jis nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, iš esmės grindžia skirtingu jo paties ir ekspertų nurodomu smūgių sudavimo laiku. Kaip minėta, A. R. nurodo, jog smūgį per galvą taburete nukentėjusiajam jis sudavęs 2005 m. birželio 9 d. ryte, apie 6.00 val., o tuo tarpu teisme apklaustas ekspertas parodė, kad smūgiai, nuo kurių nukentėjusysis mirė, galėjo būti suduoti 2005 m. birželio 10 d. vakare.

Kita aplinkybė, kurią nuteistasis nurodo, kaip jo nekaltumą įrodančia, yra tai, kad, pasak apelianto, būtent 2005 m. birželio 10 d., kuomet, pasak eksperto, nukentėjusiajam galėjo būti suduoti mirtini smūgiai, A. R. pas J.Abelkį atėjęs nebuvo, todėl jo nužudyti negalėjo, kadangi visą šią dieną jis praleido su S. R. , S. U. , V. M. , J. N. , R.Reivyčiu ir A. V. , kurie gali tai patvirtinti.

Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija vertina, kaip A. R. pasirinktą gynybinę versiją ir atmeta, kaip nepagrįstus, kadangi jų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Apygardos teismas savo nuosprendyje taip pat atmetė šią aukščiau minėtą A. R. versiją ir išsamiai motyvavo, kuriais byloje surinktais duomenimis remdamasis jis daro išvadą dėl A. R. kaltės įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodytumo.

Pagrįsdamas savo išvadą dėl A. R. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad įvykio vietoje buvęs ir tiesiogiai matęs įvykį liudytojas R. R. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, jog jis matė, kaip supykęs A. R. taburete sudavė sėdinčiam J. A. per galvą ir tą pačią taburetę metė ir į R. V. , o po to girdėjo, kaip J. A. pasakė A. R. : „užteks, nebemušk, eime miegoti“. Tokius savo parodymus liudytojas R. R. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Liudytojo R. R. parodymai sutampa ir su mirusio liudytojo R. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, bei paaiškinimais parodymų patikrinimo vietoje metu apie jo paties bei J. A. sužalojimo aplinkybes bei A. R. grasinimus pastarojo nekaltinti. Šiuos liudytojų R. R. ir R. V. parodymus patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vietoje rasta sulaužyta kėdė su rankos piršto atspaudu, kuris, remiantis specialisto išvada, yra paliktas A. R. kairės rankos bevardžiu pirštu.

Kaip minėta, nuteistasis A. R. ir pats neneigia sudavęs vieną kartą taburete J. A. į galvą, tačiau nurodo tai padaręs 2005 m. birželio 9 d. apie 6.00 val. ryto. Šiuos jo parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

Liudytojas R.Žvingys parodė, kad 2005 m. birželio 9 d. kartu su B.Šuryla, R. V. ir J. A. minėtame bute gėrė, o vėliau ir pasiliko nakvoti. 2005-06-10, paryčiais, apie 5 val., atėjo A. R. , kuris buvo girtas ir labai piktas. Priėjęs prie jo ir B.Šurylos, A. R. pasakė, kad jie gausią į galvą. Išsigandęs agresyviai nusiteikusio A. R. , R.Žvingys kartu su B.Šuryla iš minėto buto ryte išėjo. Jiems išeinant J. A. buvo sveikas, neturėjo „mėlynių“ ir nebuvo sumuštas. Bute pasiliko A. R. , J. A. ir R. V. . Liudytojo R.Žvingio parodymus visiškai patvirtino ir kartu su R.Žvingiu tame pačiame bute buvęs liudytojas B.Šuryla. Be to, liudytojas J. B. taip pat nurodė, kad 2005 m. birželio 10 d. ryte iki 6.30 val. J. A. bute buvo triukšmas.

Liudytojas R. R. , apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad 2005 m. birželio mėnesio pradžioje, penktadienį, nuo 18 val. jis buvo J. A. bute, kur vartojo alkoholį kartu su A. R. ir buto šeimininku J. A. . Begerdamas buvo prisnūdęs, o atsibudęs pastebėjo, kad pas J.Abelkį bute yra dar vienas asmuo - R. V. . Snūduriuodamas jis girdėjo, kaip A. R. pradėjo konfliktuoti su J. A. bei R. V. , po to matė, kaip supykęs A. R. taburete sudavė sėdinčiam J. A. per galvą ir tą pačią taburetę metė ir į R. V. . Tada jis dar girdėjo, kaip J. A. pasakė A. R. : „užteks, nebemušk, eime miegoti“. Ryte, jis girdėjo, kaip atsikėlęs A. R. prausėsi, vaikščiojo ir išėjo iš buto. Po kurio laiko jį pažadino R. V. , kuris prašė pažadinti J.Abelkį, nes norėjo rūkyti. Priėjęs prie gulinčio J. A. jis pastebėjo, kad šiam iš nosies išbėgęs kraujas, o kūnas atšalęs. Supratę, kad J. A. miręs, ir išsigandę, kartu su R. V. jie pasišalino iš J. A. buto (t. 1, b.l. 121-122).

Liudytojas R. V. , miręs 2005-10-05 (t. 2, b.l. 67), apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad 2005 m. birželio pradžioje, (buvo penktadienis), anksti ryte, kai jis buvo pas J.Abelkį kartu su B.Šuryla ir R.Žvingiu, atėjęs girtas A. R. pasakė, kad B.Šuryla ir R.Žvingys gaus į galvą. Todėl R.Žvingys ir R.Šuryla tuojau išėjo iš J. A. buto. Po to ir jis (R. V. ) išėjo ir iki vakaro J. A. bute nebuvo. Ar kur nors buvo išėjęs ir A. R. , jis nežinojo, tačiau grįžęs vakare pastarąjį rado J. A. bute (t. 1, b.l. 118-119). Taigi, tą patį penktadienį, apie 19-21 val. jis vėl atėjo pas J.Abelkį, kur gėrė degtinę kartu su ten buvusiais J. A. , A. R. ir vyriškiu, vardu Romkis. Kas buvo toliau, jis neatsimena. Ryte atsibudęs jis buvo kruvinas. Romkis, pasakė, kad A. R. mušė J.Abelkį, ir metė į R. V. kėdę, todėl jis ir kruvinas dėl praskeltos galvos. Ryte J. A. bute A. R. nebebuvo. R. V. norėjo rūkyti, todėl paprašė Romkio pažadinti J.Abelkį. Romkis pajudino gulintį lovoje J.Abelkį, tačiau pastarasis nejudėjo. Romkis pasakė, kad J. A. miręs. Supratę, kad J. A. miręs ir išsigandę, kartu su R. R. jie pasišalino iš J. A. buto.

Taigi, teisėjų kolegija, išanalizavusi šiuos liudytojų parodymus, tarpusavyje juos sugretinusi, daro išvadą apie tokią įvykių seką: 2005-06-09 bute pas J.Abelkį, adresu Draugystės g. 4-330, Mažeikiuose girtauja pats J. A. , R.Žvingys, B.Šuryla ir R. V. . Visi keturi lieka tame pačiame bute nakvoti. 2005-06-10, apie 5.00 val., į butą beldžiasi girtas ir agresyviai nusiteikęs A. R. , kurį J. A. įleidžia. Dėl to, kad ilgą laiką nebuvo įleistas į butą, A. R. , priėjęs prie R.Žvingio ir B.Šurylos pagrasina suduoti smūgius į galvą, todėl pastarieji, nenorėdami turėti problemų, iš minėto buto ryte išeina. Bute lieka J. A. (kuris, pasak R.Žvingio ir B.Šurylos, jiems išeinant buvo sveikas ir nesumuštas) bei A. R. su R. V. . Vėliau išeina ir R. V. . Tą pačią 2005 m. birželio 10 d., vakare, apie 18.00 val. pas J.Abelkį atvyksta R. R. ir kartu su buto šeimininku J. A. ir ten buvusiu A. R. toliau girtauja. Vėliau, apie 19.00 – 21.00 val. dar atvyksta ir R. V. . Visiems begirtaujant, A. R. pradeda konfliktuoti su J. A. bei R. V. . Vėliau A. R. taburete suduoda sėdinčiam J. A. per galvą ir tą pačią taburetę meta į R. V. . Po to, J. A. pasako A. R. „užteks, nebemušk, eime miegoti“ ir visi lieka bute miegoti. 2005-06-11 ryte, A. R. nusiprausia ir išeina iš buto. Po kurio laiko R. V. , kadangi pats nevaikšto, pažadina R. R. ir paprašo pažadinti J.Abelkį, kad šis duotų parūkyti. Priėjęs prie gulinčio J. A. , R. R. pastebi, kad šiam iš nosies išbėgęs kraujas, o kūnas atšalęs. Supratę, kad J. A. miręs ir išsigandę, R. R. kartu su R. V. pasišalina iš J. A. buto. 2005-06-12, apie 22.00 val. į J. A. butą ateina R.Žvingys ir randa jį mirusį, apie ką praneša greitajai medicinos pagalbai bei policijai.

Apklaustas teisiamajame posėdyje ekspertas S. R. paaiškino, kad specialisto išvadoje nurodytas J. A. mirties laikas (2005 m. birželio 11 d. 13.50 val. – birželio 12 d., 01.50 val.) nėra tikslus, ir kad galima paklaida iki paros laiko, kadangi J. A. lavonas buvo rastas ir pradėtas tirti praėjus kelioms paroms po jo mirties. Todėl, eksperto teigimu, J. A. galėjo mirti ir 2005 m. birželio 11 d. rytą, o sužalotas galėjo būti 2005 m. birželio 10 d. vakare.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinio teismo teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl A. R. nusikaltimo padarymo laiko. Nors A. R. ir bandė suklaidinti tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismą, teigdamas, jog jis kėde per galvą J. A. sudavė 2005 m. birželio 9 d. apie 6.00 val. ryto, tačiau, įvertinusi aukščiau išdėstytus įrodymus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog nusikaltimas buvo įvykdytas būtent 2005 m. birželio 10 d. vakare ir dėl J. A. nužudymo yra kaltas A. R. , kadangi būtent dėl jo 2005-06-10 vakare prieš J.Abelkį pavartoto smurto, suduodant kėde J. A. į galvą, pastarajam buvo padarytas galvos sumušimas, lydimas kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžių, kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo, ko pasėkoje, dėl šio sumušimo išsivysčius galvos smegenų ir plaučių pabrinkimui bei galvos smegenų suspaudimui išsiliejusiu krauju virš kietojo galvos smegenų dangalo, J. A. mirė.

Siekdamas išvengti atsakomybės A. R. teigia, jog 2005 m. birželio 10 d. jis apskritai pas J.Abelkį namuose nebuvo ir tą dieną jo visai nematė, kadangi visą dieną girtavo su V.Udra, V. M. ir S. R. , o naktį į birželio 11 d. praleido S. R. bute. Šią kaltinamojo versiją, be jau minėtų liudytojų R. R. , R. V. , R.Žvigio bei B.Šurylos parodymų, paneigia ir paties A. R. apeliaciniame skunde nurodytų liudytojų V.Udros ir S. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. V.Udra ir S. R. , kurių surasti ir apklausti pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo galimybės, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2005 m. birželio 10 d. jie kartu su A. R. negirtavo, o apie J. A. nužudymo aplinkybes nieko pasakyti negalėjo (t. 1, b.l. 123-124, 129). Be to, A. R. 2005 m. birželio 10 d. vakare, apie 20.00 - 21.00 val., prie Draugystės g. 4 namo Mažeikiuose, prie laiptinės, nurodė matęs ir liudytojas Ž. V. . Jis parodė, kad 2005 m. birželio 10 d. jis eidamas pro J. A. butą girdėjo balsus ir suprato, kad ten girtaujama. Po to, apie 20.00 – 21.00 val. Ž. V. vedė į lauką šunį ir grįždamas prie laiptinės pamatė sėdintį A. R. . Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių apelianto skunde nurodytiems liudytojams surasti, tačiau tai, jog to padaryti dėl objektyvių priežasčių nepavyko ir šie liudytojai nebuvo apklausti teisiamajame posėdyje, kaip matyti iš aukščiau išdėstytų argumentų, nesutrukdė apygardos teismui pilnai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visus aukščiau išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visetą, sugretinęs vienus bylos duomenis su kitais, padarė pagrįstą išvadą dėl A..Ruginio kaltės, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, įrodytumo.

Nėra pagrindo patenkinti A. R. apeliaciniame skunde pateiktą prašymą gražinti bylą tyrimui papildyti, kadangi tokios galimybės nenumato baudžiamojo proceso įstatymas. LR BPK 326 str. 1 d. 4 p. yra numatyta tik galimybė panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant šio BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles. Tokių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nenustatė. Taip pat BPK 326 str. 1 d. 5 p. numatyta galimybė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą. Tačiau ir vadovaujantis šia įstatymo norma nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo, kadangi nėra nei vienos paminėtame straipsnyje nurodytos nuosprendžio panaikinimo ir perdavimo prokurorui sąlygos.

Atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti A. R. apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Albinas BielskisTeisėjai: Tomas ŠeškauskasJonas Algimantas Venckus