Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-04-17 · Administracinė byla Nr. I-1847-422/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-17
Bylos Nr.
I-1847-422/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01708-2014-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė, Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
V. Z.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
M. Z.
Kategorijos
  • 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 12.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1847-422/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01708-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 4.5; 12.4; 14.7; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m.balandžio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė), Dainos Kukalienės ir Rimanto Giedraičio,

sekretoriaujant Neringai Musinienei,dalyvaujant pareiškėjai V. Z. ,atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei J. S. – A.,trečiajam suinteresuotam asmeniui M. Z. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Z. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl raštų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. Z. kreipėsi į teismą, patikslintu skundu prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. rugpjūčio 29 d. raštą Nr. 7SD-(14.7.104.0)-4389; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. spalio 24 d. raštą Nr. 1SS-(10.5.)-2682; 3) įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrių imtis jo kompetencijoje esančių žemės sklypo matavimo ir ženklinimo veiksmų ir nustatyti tikslias pareiškėjai priklausančios žemės sklypo Nr. 206-1 ribas bei sklypo ribų posūkio taškų išdėstymo vietas plane ir natūroje ( b.l.28-29).

Teismo posėdžio metu pareiškėja papildė skundo reikalavimus, prašydama įpareigoti atsakovą paženklinti tarp jos ir M. Z. gyvenamųjų namų esančią žemę riboženkliais, nustatyti posūkio taškų linijas (b.l.96).

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde (b.l. 28-29) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jai nuosavybės teise priklauso 6,50 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas Nr. 206-1), esantis Kauno rajono, duomenys neskelbtini). Viena iš šio sklypo kraštinių, esanti tarp taškų 5-6 (nustatytas ilgis 61,20m.) ribojasi su kaimynui M. Z. priklausančiu namų valdos žemės sklypu (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini), plane pažymėtas Nr. 216-4). Sklypo savininke tapo 1998m. spalio 19d. Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr.52/8560 pagrindu atkūrus jai nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010m. rugsėjo 22d. įsakymu Nr.Ž7-571, nesant jos, kaip žemės sklypo savininkės, sutikimo, buvo pakeistos šio sklypo ribos, paimant 0,21 ha plotą ir perduodant į laisvos valstybinės žemės fondą, tuo pačiu įskaitant šį plotą į jos namų valdą, esančią šiame sklype. Prie šio įsakymo buvo pridėtas projekto autorės S. M. parengtas 6,50ha žemės sklypo planas su skaičiais, pažymėtais sklypo ribų posūkių taškais ir nurodytais atitinkamais atstumais tarp jų.

Norėdama atlikti šio sklypo geodezinius matavimus, kad būtų galima nustatyti tikslias riboženklių vietas, ji kreipėsi į matininką D. S. , tačiau jis negalėjo parengti sklypo kadastrinių matavimų bylos, nes paaiškėjo, jog minėtame plane nebuvo nurodyti visi sklypo linijų, esančių tarp posūkio taškų, ilgiai (tarp taškų 1-2, 6-7), o taip pat sklypo grafinis fiksavimas kadastro žemėlapyje skyrėsi nuo natūroje esančios sklypo ribų padėties, nes nebuvo nustatytos sklypo ribos ir ribų posūkio taškų vietos. Viena iš šio sklypo kraštinių, esanti tarp posūkio taškų 5-6, kurios ilgis 61,20m., ribojasi su kaimynui M. Z. priklausančiu namų valdos žemės sklypu (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini), plane pažymėtas Nr. 216-4). Būtent šios linijos grafinis žymėjimas kadastro žemėlapyje iš esmės skiriasi nuo natūroje esančios ribos. Natūroje ant šios dviejų sklypų sąlyčio linijos yra kaimynui M. Z. priklausanti tvora, kurią jis pastatė dar iki nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo įsigaliojimo.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodė, jog 2014-08-01 kreipėsi su prašymu į Kauno rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama pateikti išsamią informaciją dėl nurodytos situacijos, o taip pat imtis veiksmų jos ištaisymui, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjas 2014-08-29 raštu Nr.7SD-(14.7.104.0)-4389 atsisakė tai atlikti. Nesutikdama su Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo atsakymu, pateikė skundą Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –ir Nacionalinė žemės tarnyba, Tarnyba), prašydama nustatyti esamos situacijos priežastis bei įpareigoti Kauno rajono žemėtvarkos skyrių nustatyti tikslias jai priklausančio sklypo ribas tarp taškų 5-6, t.y. patvirtinti jai priklausančio žemės sklypo egzistavimo faktą plane ir natūroje. Tarnyba 2014m. spalio 24d. raštu Nr. lSS-(10.5.)-2682 jos prašymą atsisakė tenkinti.

Pareiškėjos nuomone, ginčijami raštai yra neteisėti, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius nepagrįstai atsisakė atlikti jo kompetencijai teisės aktais priskirtus veiksmus. Atsakovų atsisakymas neleidžia atlikti sklypo kadastrinių matavimų, tuo pačiu pažeidžia jos nuosavybės teises. Pažymėjo, jog tikroji jos namų valdų riba buvo 19 metrų atstumu nuo jos namo, M. Z. faktinis namų valdos žemės naudojimas neatitinka tų ribų, kurios yra įregistruotos viešajame registre, šios aplinkybės buvo nustatytos 2009-11-27, dalyvaujant Kauno raj. žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistei G. J. , jai pačiai ir dar dviem kviestiniams liudytojams. Pareiškėjos teigimu, ginčo esmė yra ta, kad būtent VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje pažymėta minėtoji kaimyno M. Z. sklypo (216-4) riba tarp posūkio taškų 5-6 yra pažymėta remiantis teritorijų planavimo dokumentu, t.y. žemėtvarkos projektu, kurį 2000-05-26 patvirtino tuometinės Kauno apskrities viršininkas, o vėliau- 2010-09-22 patvirtino NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas įsakymu Nr. Ž7-571, kuris neprisiima jokios atsakomybės.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą (b.l. 74-77) nurodė, taip pat atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėja kelia klausimą dėl žemės sklypo ribų, tačiau ginčas dėl bendros ribos tarp žemės sklypų, priklausančių pareiškėjai ir M. Z. (projektiniai Nr. 206-1 ir 216-4) yra išspręstas teismine tvarka ir nebegali būti iš naujo nagrinėjamas.

Žemės sklypų kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypų ribų posūkio ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau - kadastriniai matavimai), atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau –ir Taisyklės). Taisyklių 11 punkte nurodyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius, specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografmius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, privaloma užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos. Tuo atveju, kai ženklinamo žemės sklypo riba nėra aiški (išnykę riboženkliai), atstatant riboženklius privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais. Minėta veikla užsiima matininkai, todėl pareiškėjos reikalavimas paženklinti tarp jos ir M. Z. gyvenamųjų namų esančią žemę riboženkliais, nustatyti posūkio taškų linijas nepagrįstas, nes nepatenka į Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijos ribas. Pažymėjo, jog Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis nėra teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo remiantis turėtų būti atstatomi išnykę žemės sklypų ribas žymintys riboženkliai. Atsakovo atstovės nuomone, ginčijamais raštais buvo išsamiai atsakyta į pareiškėjos skundus, atsakymai atitinka teisės aktų reikalavimus, jų panaikinimui nėra pagrindo.

Tretysis suinteresuotas asmuo M. Z. prašė skundą atmesti. Paaiškino, jog ginčas žemės sklypo ribų yra išspręstas teismų sprendimais, kuriais pareiškėjos skundai buvo pripažinti nepagrįstais. Nuo V. Z. namo iki jo namo yra 2,5 metrų atstumas, žemės sklypo ribos pažymėtos įkastais „kapčiais“ ir tvora, tačiau pareiškėja su ribomis nesutinka, nori neteisėtai pasididinti žemės sklypo plotą.

Skundas netenkinamas.

Šios bylos ginčo dalykas - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. rugpjūčio 29 d. rašto Nr. 7SD-(14.7.104.0)-4389 ( b.l. 9) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. spalio 24 d. rašto Nr. 1SS-(10.5.)-2682 (b.l.18-21) ir su jais susijusių išvestinių reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja 2014-08-01 kreipėsi su prašymu į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrių (toliau –ir Kauno skyrius), prašydama imtis veiksmų dėl žemės sklypo ribų tarp jos ir M. Z. namų valdų ribų, pažymėtų kadastro žemėlapyje tarp taškų 5-6 užfiksuotų kadastro duomenų neatitikimo faktinei situacijai vietoje ( b.l. 62-63).

Kauno skyrius 2014 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 7SD-(14.7.104.0)-4389 ( b.l. 9) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, nurodydamas, jog kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis teritorijų planavimo dokumente suformuotomis, o ne valstybės įmonės Registrų centro kadastro žemėlapyje įbraižytomis ribomis ir matavimo metu jos negali būti keičiamos. Nurodė, jog kadastrinių matavimų nustatymo, jų tikslinimo pagrindas yra pareiškėjos (užsakovės) ir matininko (vykdytojo ) sutartis.

Pareiškėja, laikydamasi ikiteisminės tvarkos, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) ( b.l. 10-11), prašydama įpareigoti Kauno skyrių nustatyti jai priklausančio žemės sklypo Nr. 206-1 ir M. Z. sklypo Nr. 216-4 tikslias ribas ( b.l 10-11). Tarnyba 2014m. spalio 24d. raštu Nr. lSS-(10.5.)-2682 jos prašymą atsisakė tenkinti, nurodydama, jog ribų tarp minėtų žemė sklypų klausimas yra išspręstas teismine tvarka, kadastro duomenys viešame registre keičiami, vadovaujantis žemės sklypo kadastro duomenų byla, kuri rengiama ir kiti kadastro duomenų patikslinimo veiksmai (tikslių ribų nustatymas, riboženklių pastatymas, atstatymas) atliekami pagal užsakovo iniciatyva sudarytą sutartį su matininku ( b.l. 18-21).

Iš pareiškėjos prašymų turinio spręstina, jog pareiškėja siekia iš naujo kvestionuoti žemės ribų tarp jai priklausančio žemės sklypo Nr. 206-1 ir M. Z. sklypo Nr. 216-4 klausimą. Tačiau ginčas tarp šalių dėl žemės sklypų ribų yra išspręstas teismine tvarka.

Kauno apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-111-422/2013 duomenimis nustatyta, jog ginčo žemės sklypų ribos suformuotos atkuriant nuosavybės teises į žemę ir 1998 m. spalio 19 d. Kauno apskrities sprendimas Nr. 52/8560, kuriuo V. Z. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią dalį – 12,5 ha žemės, priklausiusios buvusiam savininkui L. Z. bei 1999 m. spalio 8 d. Kauno apskrities sprendimas Nr. 52/10334, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės M. Z. natūra į jam tenkančią dalį – 8 ha žemės, į buvusio savininko K. Z. žemę, suteikiant 5 žemės sklypus, nėra nuginčyti. Minėtos bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjai V. Z. priklausančio žemės sklypo Nr. 206-1 preliminarios ribos buvo nustatytos 2000-05-26 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-4225 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, 2010-09-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. Ž7-571 žemės sklypo Nr. 206-1 ribos buvo pakeistos ( adm. b. Nr. I-111-422/2013, b.l. 27,82-87). Šio sklypo ribų pakeitimas buvo atliktas dėl to, kad dalis V. Z. priklausančių pastatų, atkuriant nuosavybės teises, liko valstybinėje žemėje, todėl minėtu įsakymu namų valda buvo įtraukta į atkuriamos žemės dalį, o žemės sklype Nr. 206-1 nustatytas viršplotis perduotas į laisvos valstybinės žemės plotą.

Minėtos bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja 2010-09-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. Ž7-571 ginčijo teismine tvarka Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-324-660/2011. Minėtoje byloje taip pat buvo reiškiamas reikalavimas ir dėl ribų nustatymo pagal 2009-11-27 žemės sklypo ribų nustatymo aktą ir planą, parengtus vyr.specialistės G. J. , kuriuo pareiškėja remiasi ir šioje byloje, teigdama, kad minėtu 2009-11-27 aktu buvo nustatytos teisingos žemės sklypų ribos. Tačiau teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-324-660/2011 buvo atmestas pareiškėjos reikalavimas dėl 2010-09-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr.Ž7-571 panaikinimo. Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi iš esmės paliko pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl žemės sklypo ribų nepakeistą. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas nustatė, jog V. Z. priklausančio žemės sklypo Nr. 206-1 ir M. Z. priklausančio žemės sklypo Nr. 216-4 ribos yra aiškios, todėl nėra pagrindo nustatyti naujas žemės sklypų ribas. Ginčas iš esmės tarp šalių dėl žemės sklypo ribų nustatymo yra išspręstas teisme ir teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl yra privalomas visoms valstybės institucijoms (ABTĮ 14 str.). Šias aplinkybes konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-04-23 nutartimi administracinėje byloje Nr.A261-428/2014, palikdamas galioti 2013-06-10 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjos prašymas dėl Nacionalinės žemės tarnybos raštų panaikinimo, įpareigojimo keisti minėtų žemės sklypų ribas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs šioje byloje ginčijamus raštus, iš esmės sutinka su juose išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu pagrindu, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą.

Kaip matyti iš pareiškėjos raštų bei teismo posėdžio pareikštų papildomų reikalavimų, ji siekia, kad būtų pakeisti (patikslinti) jai priklausančio žemės sklypo Nr. 206-1 ir M. Z. priklausančio žemės sklypo 216-4 kadastriniai duomenys kadastro žemėlapyje, kad atsakovas nustatytų tikslią ribą tarp žemės sklypų vietoje, kad ją paženklintų riboženkliais, nustatytų posūkio taškų linijas.

Kadastro duomenų bylos suformavimo pagrindus, tame tarpe žemės sklypų ribų, koordinačių nustatymo atliekant kadastrinius matavimus, jų tikrinimo, derinimo tvarką numato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – ir Kadastro įstatymas), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau - ir Nuostatai) bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau –ir Taisyklės).

Žemės sklypo savininkui pageidaujant gali būti atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (Nuostatų 15p., 15.6 p,), tačiau nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo (patikslinimo) pagrindas yra užsakovo ir vykdytojo sutartis (Nuostatų 13p.). Vykdytojas, sudaręs sutartį su užsakovu dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo, turi teisę iš kadastro tvarkytojo gauti pradinius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis (toliau vadinama – duomenų paketas), kurių reikia darbui atlikti ( Nuostatų 25 p.). Tos pačios nuostatos įtvirtintos ir Taisyklių 3.5, 6-10 punktuose. Taisyklių 3.5 punkte nurodyta, jog žemės sklypo savininkui pageidaujant patikslinti žemės sklypo plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, atliekami Žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje.

Kadastrinius matavimus atlieka juridiniai asmenys, turintys šiam darbui licencijas, išduotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1805 „Dėl geodezinių, topografinių ir kartografinių darbų licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Už nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus, planų ir kadastrinių matavimų bylos parengimą vykdytojui apmoka matavimus užsakęs fizinis ar juridinis asmuo pagal užsakovo ir vykdytojo tarpusavio susitarimą ( Taisyklių 6-8p.).

Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, geodeziniais prietaisais nustatomos riboženklių koordinatės, išmatuojamos žemės sklypo ribos, nustatomi kiti žemės sklypo ribų posūkio taškai, jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Riboženkliai atstatomi pagal žemėtvarkos projektus, gretimų geodeziškai išmatuotų žemės sklypų planus arba kitus teritorijų planavimo dokumentus (Taisyklių 29.1p.). Kadastriniai matavimai atliekami susiejant matavimus su valstybiniu geodeziniu tinklu arba su vietiniu geodeziniu tinklu, kuris susietas su valstybine koordinačių sistema (Nuostatų 32.1.1p., Taisyklių 15.1, 15.2p.).

Taisyklių 11 punktas numato, jog kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.

Taisyklėse nurodyta, jog žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida. Kai žemės sklypo ploto paklaida didesnė nei maksimali leistina, vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir žemėtvarkos skyriaus vedėją. Šiuo atveju matavimo darbai gali būti tęsiami tik po to, kai teisės aktų nustatyta tvarka bus patikslinti teritorijų planavimo dokumentai bei juose suformuoto žemės sklypo ribos ( Taisyklių 23-24p.). Ta pati nuostata įtvirtinta Nuostatų 21 punkte.

Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ( Nuostatų 65-1 punkto atveju- kadastro tvarkytojui), kuri tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis ( Nuostatų 65p.).

Nenustačius aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį privalo suderinti per 10 darbo dienų nuo jo gavimo ( Nuostatų 67 p.). Nuostatų 68 punkte nurodyta, jog tuo atveju, kai patikrinimo metu nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus.

Nuostatų 129 punkte įtvirtinta, jog Nekilnojamojo daikto ribų žymėjimas kadastro žemėlapyje, kadastro vietovių ir blokų ribų keitimas, kadastro žemėlapio tikslinimas dėl to, kad naudota skirtingo tikslumo kartografinė medžiaga, atliekami vadovaujantis Nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir kadastro žemėlapio tikslinimo techniniais reikalavimais.

Pažymėtina, jog Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis nėra teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo remiantis turėtų būti atstatomi išnykę žemės sklypų ribas žymintys riboženkliai. Remiantis Kadastro įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis - nekilnojamojo turto kadastro grafinė dalis, kurioje parodoma Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų nekilnojamųjų daiktų vieta ir ribos valstybinėje koordinačių sistemoje. Pagal bylos duomenis nustatyta, jog žemės sklypas (projektinis Nr. 206-1, kadastro Nr.5240/0007:174) Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2010-10-04. Pagal byloje surinktus duomenis spręstina, jog šio žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos 2010-09-22 Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. Ž7-571pagrindu (b.l. 14-15) pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą neatlikus kadastrinių matavimų.

Kaip jau buvo minėta, matininkas žemės sklypo kadastrinius matavimus privalo atlikti, vadovaudamasis šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais ir tvarka. Matininkas, sudaręs sutartį su užsakovu dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo, turi teisę tiek iš kadastro tvarkytojo, tiek iš Nacionalinės žemės tarnybos gauti duomenis, reikalingus šiems darbams atlikti, iškilus teisės aktuose numatytiems atvejams, kreiptis į minėtas institucijas dėl tolesnių veiksmų atlikimo. Teismui nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjos nurodytam matininkui D. S. būtų trukdoma atlikti žemės sklypo geodezinius matavimus, kad atsakovas darytų šio pobūdžio darbams kokias nors kliūtis. 2012-09-19 matininko pažyma ( b.l. 16) šių aplinkybių nepatvirtina. Teismui nepateikta duomenų apie tai, kad būtų sudaryta sutartis su matininku, kad būtų rengiama kadastro duomenų byla.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį ginčo reglamentavimą, darytina išvada, jog atsakovas ginčijamais raštais teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, nes jis nepateko į pareiškėjo kompetencijas ribas, išsamiai išaiškino pareiškėjai teisę su šio pobūdžio prašymu kreiptis į matininką, turintį teisę užsiimti minėta veikla.

Ginčijamuose raštuose buvo išdėstytas pareiškėjos prašymų netenkinimo faktinis ir teisinis pagrindas, laikantis Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatų reikalavimų, atsakymuose nurodyta jų apskundimo tvarka.

Remiantis išdėstytais argumentais, nenustačius administracinių aktų panaikinimo pagrindų, nustatytų ABTĮ 89 str., pareiškėjos skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. rugpjūčio 29 d. rašto Nr. 7SD-(14.7.104.0)-4389 bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. spalio 24 d. rašto Nr. 1SS-(10.5.)-2682 panaikinimo bei išvestinio reikalavimo įpareigojimo atsakovą atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas apeliacinį skundą paduodant Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėJanina Vitunskienė