Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Apklaustas teisme kaip kaltinamasis T. G. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinimą supranta, jį pripažįsta, tačiau paaiškino, kad paskambino nukentėjusiojo T. P. draugas, kuris pasakė, kad jį sumušė ir apvogė. Atėjo pas T. ir jo draugą, kalbėjosi. Juos kaltino, kad jie sumušė ir apvogė. Kalbėjosi V. ir nukentėjusiojo draugas. Apie ką jie kalbėjosi, nežino, nes tuo metu jie stovėjo toliau, šone. Į susitikimo vietą atėjo penkiese: kaltinamasis, E. G., Vitalijus, R. O. ir I. B.. V.kalbėjosi su T. draugu, nukentėjusysis stovėjo ir gėrė alų. I. sudavė T., visi pradėjo muštis. I. sudavė T., T. suplėšė V. striukę. Visi pradėjo muštis. Pirmą smūgį kaltinamasis T. į kojas ir ranką, T. tuo metu gulėjo. Kaltinamasis neatsiminė, kada nukentėjęs nukrito. Kai jam spyrė, ji jau gulėjo. Kaip nukrito, neprisiminė, gal paslydo. Kelis kartus kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam į ranką ir koją. T.mušė ir kaltinamojo brolis. Kur jis mušė, nematė, bet mušė rankomis ir kojomis. T. buvo prisidengęs, po to T.atsikėlė ir išėjo. Kas dar be kaltinamojo mušė nukentėjusįjį neprisiminė. V. nemušė, R. atrodo ir gi nemušė. Kai jie atėjo į susitikimo vietą, ten buvo T. ir jo draugas V.. Ar nukentėjusiojo draugas įsikišo į muštynes, neprisiminė. Kas pargriovė T., taip pat neprisiminė. T. gulėjo ant pilvo, po to ant nugaros. Jis paslydo ant žolės, nugriuvo ant pilvo. Kiek kartų sudavė nukentėjusiajam kaltinamasis neprisiminė. Kai spardė jį jis buvo užsidengęs veidą, spardė į rankas ir į kojas. Keliese jį spardė gulintį, neprisiminė. Ką tuo metu veikė R., neprisiminė. Ką veiką I. taip pat neprisiminė. Kur stovėjo brolis, neprisiminė. Liovėsi mušti, kai pamatė, kad gana. Suprato, kad viskas, nusprendė nemušti kojomis. Nukentėjęs tada atsistojo ir išėjo. Buvo tamsu, nematė, kur jis nuėjo. Susitiko 21 val., kalbėjosi gal 10 min. Ten buvo tamsu lempos nedegė. Nukentėjusiojo atsiprašė. Savo poelgius vertina blogai, gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, pasirašė lapą dėl žalos atlyginimo. Šiuo metu gauna 30 eurų stipendiją, nesutiko su Ligonių kasų ieškiniu, nes neturi iš ko sumokėti. Žino, kad Valstybinės ligonių kasos ieškinys yra 120 eurų, nesutinka su tuo, kad nuo jo smūgių lūžo nukentėjusiojo nosis, jis paslydo, buvo girtas ir pats susilaužė nosį. Matė, kaip slydo, kaip krito, nematė. Su nukentėjusiojo pareikštu civiliu ieškiniu kaltinamasis nesutiko, jis per didelis, iš dalies jį pripažįsta, tačiau jis per didelis, vėliau pasakys, kokią dalį pripažįsta. Kai I. sudavė nukentėjusiajam, neprisimena, ką tuo metu darė nukentėjusiajam, I. jam sudavė stovinčiam. Kai T. G. priėjo prie nukentėjusiojo, neprisiminė, ar jis stovėjo ar gulėjo. Kai atėjo į vietą, nukentėjusysis ir jo draugas buvo girti, vartojo alkoholį viešoje vietoje, prie pėsčiųjų tilto. Ten buvo alus, kaltinamasis matė 3-4 butelius. Draugo vardas atrodo buvo V., jis irgi vartojo alkoholį. Kaltinamasis jo nevartojo. Nukentėjusįjį matė pirmą kartą, kas jam sudavė į veidą, kaltinamasis nematė. Nukentėjusysis broliui suplėšė striukę, nematė kuriuo momentu tai įvyko, tik matė, kad striukė suplėšyta. Pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 152-155), kaltinamasis paaiškino, kad jie yra teisingi ir jais galima remtis. Kodėl nukentėjusysis nepabėgo nežino. Teigė, kad vėliau visi – jis, brolis, V., R. ir I. nuėjo atsiprašyti nukentėjusiojo, pasirašė ant surašyto lapo. Nukentėjusysis prašė 500 eurų. Jie jų nesumokėjo, nes neturėjo. Raštiškas sutikimas buvo surašytas 2015-06-30 (t. 1, b. l. 16). Su nukentėjusiuoju sutiko taikytis, nesutiko su reikalauja atlyginti suma, sutiktų sumokėti mažesnę (t. 2, b. l. 58-60).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis T. G. paaiškino, kad 2015 vasarą, tikslaus laiko neprisimena, buvo lauke, Grigiškėse, Vilniuje. Buvo jau tamsu, jis buvo su draugais, I. B., V. J., R. O. ir broliu E. G.. Visi buvo blaivūs. Vaikščiojo rajone, kai I. paskambino į mobilųjį kažkas, ir paprašė, kad ateitų prie pėsčiųjų tilto, kuris yra prie autostrados Vilnius – Kaunas. Jie nusprendė visi nueiti kartu su I. prie minėto tilto, išsiaiškinti, kas skambino I. ir ko norėjo. Atėjus į įvykio vietą, jie sutiko du jaunuolius. Vieno jų vardas buvo T., kito jaunuolio jis nežino nei vardo nei pavardės, bet šis jaunuolis jam buvo matytas Grigiškėse. Jis su R. nuėjo toliau nuo tilto apie 5 metrų atstumu, stovėjo ir dviese tarpusavyje kalbėjosi. E. su I. priėjo prie T. ir su šiuo pradėjo kalbėtis. V. priėjo prie to antro jaunuolio, ir kažką kalbėjosi. Šie buvo per 2 metrus atstumu nuo Ilja, E. ir T.. Nuo jo ir R. šie buvo per 2-3 metrus atstumu. Ar V. pažįsta tą jaunuolį, jis nežino. Jam kalbant su R. jis pamatė, kaip T. ranka sudavė vieną smūgį I. į veidą. I. iš karto atgal T. sudavė vieną smūgį. T. bandė gintis, bandė suduoti smūgį I., bet staiga prasidėjo muštynės, į kurias įsikišo ir jis, R. ir E.. Jis nepamena, kuriuo metu T. nukrito ant žemės. Bet prisimena, kad T. gulintį jie mušė. Jis T. sudavė apie 3 smūgius į šonkaulius ir spyrė vieną smūgį į dešinės kojos blauzdą. Kiek smūgių sudavė kiti, jis neprisimena. V. nemušė T.. V. stovėjo nuošaliau nuo muštynių kartu su T. draugu ir į muštynes nesikišo. Ar muštynių metu T. kažką sakė jiems ar ne, jis neprisimena. T.jie mušė maždaug 5 minutes. Ar bandė juos išskirti muštynių metu kas nors, jis neprisimena. Nustojus mušti T., šis atsistojo ir nuėjo. Ar ant T. veido buvo mušimo žymių, jis neprisimena. Muštynės buvo neplanuotos. Įvykio vietoje jie rado telefoną „Nokia Lumia“ raudonos spalvos. Kažkuris iš jų telefoną pasiėmė. Kitą dieną po įvykio I. paskambino kažkas ir paprašė grąžinti telefoną. Tą pačią dieną, t. y. dieną po įvykio, jie susitiko su T. draugu, kuris buvo įvykio metu ir šiam jie padavė minėtą telefoną. Pats T. nebuvo atėjęs pasiimti telefono. Telefono vogti jie neketino. Dar po kelių dienų, po įvykio, jie susitiko su T. G., Vilniuje, netoli „IKI“ parduotuvės ir pasirašė susitarimą, kuriame jie pažadėjo sumokėti T. 500 eurų už moralinę žalą. Minėtos žalos jie nesumokėjo. Dėl įvykio jis gailisi, daugiau taip nedarys (t. 1, b. l. 152, 155).

Apklaustas kaip kaltinamasis E. G. teismo posėdyje kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies, pripažino, kad nukentėjusįjį mušė, tačiau jis buvo nukritęs, dėl to galėjo lūžti jo nosis. Nesutiko, jog nuo jo veiksmų lūžo nukentėjusiojo nosis. Paaiškino, kad Nukentėjusysis ar jo draugas paskambino jiems ir pakaltino juo, kad tai jie jį sumušė prie kebabinės. Kai susitiko ir kalbėjosi, I. pirmas sudavė, tomas griebė už striukės ir sumušė. Nukentėjusysis pats nukrito, nes buvo išgėręs. Nosį sulaužė krisdamas ant žolės, ten buvo akmenuota. Muštynės vyko gal 5 minutes. Tada kaltinamasis priėjo prie nukentėjusiojo ir pasakė jam, kad eitų namo. Pirmas nukentėjusiajam sudavė I.. Gal iš pykčio, nes jie galvojo, kad būtent jie prieš tai nukentėjusįjį buvo primušę. Nukentėjusysis sudavė I.. Kai nukentėjusįjį pastūmė, šis sugriebė E. G. už striukės ir ją suplėšė. Visi, išskyrus V., pribėgo ir sudavė nukentėjusiajam. Kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam į pilvą ir į kojas, su rankomis ir kojomis. Kitų muštynių dalyvių nematė. Nematė, kuris iš jų sudavė nukentėjusiajam į veidą. Nukentėjusysis nukrito po konflikto, kai baigė muštis. Jis buvo girtas, paslydo ir nukrito. Kai nukentėjusįjį mušė, jis stovėjo, baigus mušti, jis dar stovėjo, po to gal norėjo išeiti, užsikabino ir nukrito. Ten žolėje akmenys, gal už žolės, gal už akmens užkliuvo. Kaltinamasis teigė, kad sakė nukentėjusiajam, jog jis atiduotų pinigus už suplėšytą striukę, mušė jį rankomis ir kojomis. Parkritusio jo nemušė, po to, priėjo prie jo ir pasakė, kad jis eitų namo. Nukentėjusysis pirmas sudavė kaltinamojo draugui I. į veidą. Nukentėjusįjį mušė keturiese, stovėjo priešais jį ir smūgiavo į pilvą, kojas, jis po smūgio susirietė, o nukrito, kai jau baigė mušti ir buvo atsitraukę. Nuo jų smūgių nukentėjusysis negalėjo nukristi, nes jie tiek jėgos neturi. Pagarsinus specialisto išvadą (t. 1, b. l. 36), kaltinamasis paaiškino, kad nukentėjusysis buvo girtas ir nukrito, jis pats susižalojo, nežino, gal jis eidamas dar susižalojo. Nežino, kodėl įsivėlė į muštynes, tuo metu jiems buvo 16 metų, buvo paaugliai. Kaltinamasis su draugu kalbėjo su nukentėjusiuoju, kuris pirmasis iš įniršio sudavė kaltinamojo draugui. Kaltinamasis tada nukentėjusįjį stovintį jam priešais pastūmė. Tada jis griebė kaltinamajam už striukės šono kaire ranka ir suplėšė striukę. Tada prasidėjo muštynės – kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam kelis smūgius į pilvą, į kojas. Tada pribėgo visi, brolis buvo šalia. Visi sudavė po kelis smūgius. Po to, jie visi atsitraukė ir nukentėjęs nugriuvo. Jie nueidinėjo, kaltinamasis atsisuko, pamatė, kad nukentėjęs nugriuvo, priėjo ir pasakė, kad jis eitų namo. Nukentėjusysis kaltinamajam nesudavė, jo anksčiau nepažinojo, nebuvo matęs. Nesutiko su nukentėjusiojo ieškiniu, nes ji per didelis, buvo sutarę dėl žalos atlyginimo, bet nepavyko atlyginti. Tuo metu mokėsi Šviesos gimnazijoje, dabar mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje, gyvena su mama ir tėvu, kuris nedirba, serga. Kai buvo susitaikę su nukentėjusiuoju, tada pasirašė dėl 500 eurų žalos atlyginimo. Sutinka sumokėti tuos 500 eurų, jeigu tomas sutinka taikytis. Kaltinamasis turi sveikatos problemų, dėl paveldėjimo, jam blogėja regėjimas viena akimi. Su Ligonių kasų ieškiniu sutiko, tačiau nesutiko, jog jis sulaužė jam nosį, nukentėjusysis pats nukrito. Su nukentėjusio ieškiniu sutiko iš dalies – sutiko su reikalavimu dėl 109 eurų turtinės žalos atlyginimo, iš dalies sutiko su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, sutiko atlyginti 500 eurų. Pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 130), kaltinamasis paaikšino, kad nesutinka su tomis aplinkybėmis, nurodytomis protokole, kur teigiama, kad kaltinamajam sudavus nukentėjusiajam, šis nugriuvo. Po kaltinamojo smūgių nukentėjusysis nenugriuvo. Buvo blaivus, nebuvo apsvaigęs, sakė, kad neprisimena aplinkybių (t. 2, b. l. 60-62).

Apklaustas kaip įtariamasis E. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad buvo 2015 metų vasara. Buvo vakaras, nes jau buvo tamsu. Jis buvo lauke, savo rajone Grigiškėse, Vilniuje. Vaikščiojo su draugais t. y. su I. B., T. G., R. O. ir V. J.. Jis tą vakarą buvo blaivas. Jiems vaikštant, vienam iš jo draugų, nepamena kuriam, paskambino kažkas, ir jo draugas pradėjo telefonu aiškintis apie kažkokį įvyki. Jis neprisimenu kas buvo paskui, tik prisimena, kad atėjo prie pėsčiųjų perėjos, kur yra tiltas Grigiškėse, Vilniuje, kuris yra per autostradą Vilnius – Kaunas. Jiems penkiems atėjus į minėtą vietą, prie tilto pamatė du jaunuolius, vieną iš jų jis yra matęs porą kartų, vardo nežino, o kitas buvo T. P.. Vaikinai abu stovėjo, gėrė alų. Jis, I. ir V. priėjo prie minėtų dviejų jaunuolių. T. ir R. tiesiog stovėjo nuošaliau jų. Jis su Ilja pradėjo kalbėtis su T. P., o V. kalbėjosi su tuo kitu jaunuoliu. Jis ir I. bandė aiškintis, kas per situacija buvo kažkada ir kuo juos kaltina. T. P. dėl kažko susinervino ir ar sudavė ar bandė suduoti smūgį ranka I., jis neprisimena, ir tuo metu I. ranka sudavė T. P. smūgį. Kur sudavė, jis neprisimena. Jis, po I. smūgio T., pastūmė T., lyg norėdamas apginti I., griebė T. už pečių ir stūmė. T., kai šį stūmė, sugriebė jį už striukės ties pilvo šonu ir jis, kad T. paleistų jo striukę trenkė rankomis T. per rankas. Ar T. P. sudavė daugiau smūgių, jis neprisimena, bet taip pat ir neneigia, kad nesudavė. Po jo smūgių T. jau gulėjo ant žemės, bet ar nuo jo smūgių T. nukrito ant žemės, pasakyti negali. Gerai prisimenu, kad V. T. P. nemušė, V. stovėjo nuošaliau, su T. draugu. Šie tarpusavyje kalbėjosi, į muštynes nesikišo. Ar T. G. ir R. O. sudavė smūgius T., jis neprisimena. Muštynės truko apie 2 minutes. Po muštynių jis priėjo prie T. P. ir paklausė ar šiam viskas gerai. Tomas pasakė, kad šiam viskas gerai, jis T. pasakė, kad eitų namo ir T. atsistojo nuo žemės pats ir nuėjo. Buvo tamsu, todėl jis neprisimena ar ant T. P. veido buvo sumušimo žymės. Įvykio vietoje jie rado telefoną „Nokia Lumia“ raudonos spalvos, jis numanė, kad telefonas T. P.. Kitą dieną po įvykio T. P. draugai susisiekė su jais ir paprašė, kad jie atiduotų tą mobilųjį telefoną. Jie susitiko su T. P. draugais ir atidavė telefoną. Vėliau, jis neprisimena kada, jie susitiko su T. P. ir šio drauge ir T. kartu su drauge paprašė jų visų penkių moralinės žalos 500 eurų. Jie pasirašė susitarimą, kad T. sumokės tą sumą. Kadangi jis neturėjo pinigų, jis T. nieko ir nesumokėjo. Jie visi T. atsiprašė. Jis nuoširdžiai gailisi dėl įvykio (t. 1, b. l. 130).

Apklaustas kaip nukentėjusysis T. P. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta, Grigiškėse gyvena tris metus, gal buvo matęs juos kada. Įvykio dieną buvo prie upės, leidosi prie tilto ir ėjo namo. Sutiko kaimyną V.. Jis sakė, kad ateis jo draugai, reikės pasikalbėti. Atėjo V. draugai, jis kalbėjosi su jais. Buvo trys jaunesni vaikinai ir vienas iš kaltinamųjų. Jie pradėjo ginčytis su V., jie visi buvo už 20 m. nuo nukentėjusiojo. Nukentėjusysis gavo smūgį į galvą, nukrito ant žemės, o kai atsikėlė, pamatė vieną iš kaltinamųjų. Minėti draugai atėjo 5. Nukentėjusysis su V. buvo dviese. V. nuo nukentėjusiojo buvo už 20 metrų. Tie draugai nuėjo prie V.. Tada prie nukentėjusiojo priėjo vienas iš kaltinamųjų ir toks tamsesnis vaikinas. Jie pasakė: "ką tu čia skambini, nieko nebuvo". Nukentėjusysis sakė, kad iš viso juos mato pirmą kartą. Jie stumdėsi, kažkuris davė nukentėjusiajam per galvą. Tuo metu prie jo buvo kažkuris iš brolių ir toks tamsesnis vaikinas. Nuo smūgio nukentėjusiajam aptemo akys ir jis nukrito ant žemės. Kai dengėsi veidą, buvo smūgi, nesuprato iš kur tas smūgis, buvo iš nugaros pusės, ne į veidą, jam aptemo akys, jis krito susigūžęs. Pajuto smūgius į šonus. Buvo dingusi atmintis. Kai prabudo, pamatė vieną iš brolių, jis klausė, ar viskas gerai. Tada nukentėjusysis atsikėlė ir nuėjo namo. Jautė didelį skausmą, skaudėjo žandikaulius. Namuose plovėsi veidą, nieko nematė, nes buvo kraujo. Tada atėjo draugė, iškvietė policiją. Su kaltinamaisiais tarė nukentėjusiojo draugė ir draugas V.. Jie susitarė, tačiau atsiprašymo nebuvo. Taręsi, kad per tam tikrą laiką bus atlyginta žala. Po to V. paklausė, kada atlygins žalą, bet jie atrašė, kad niekada nemokės. Tada nukentėjusysis nuėjo ir parašė pareiškimą policijai.

Tą vakarą nukentėjusysis buvo išgėręs apie du butelius alaus, su draugais žvejojo. Su V. negėrė, V. laukė draugo, nukentėjusysis jautėsi normaliai, buvo gėręs prieš tris valandas.

Savo ieškinį palaikė, jį sudaro 3105 eurų reikalavimas. 105 eurai yra turtinė žala – tai vaistai ir gydymas. Vaistams išleido daugiau, nes receptų nuo skausmo vaistams neišrašinėjo, o čekių neišsaugojo. Tuo metu dirbo statybose pagal patentą. Už dantisto paslaugas mokėjo, nes buvo nuskeltas priekinis dantis ir dvi plombos. Neturinę žalą grindžia tuo, kad mėnesį nedirbo. Buvo pasirašęs sutartį statyti karkasinį namą, bet nedirbo, prarado darbdavio pasitikėjimą. Telefoną grąžino, dar dingo sidabrinė grandinėlė, tačiau dėl jos pretenzijų neturi.

Įvykio vietoje alus ir degtinė buvo V., nukentėjusysis leidosi nuo kalno ir jį sutiko. V. laukė kažkokio draugo. Buteliai stovėjo prie takelio, ant akmenų tvorelės. Su V. nukentėjusysis alkoholio nevartojo. Nukentėjusysis gavo smūgį į galvą ir viskas, niekam nesudavė. Draugė jį rado namuose ir iš karto iškvietė policiją. Ar jį nuvežė, ar atvažiavo greitoji, neprisimena, neprisimena, ką kalbėjo su pareigūnais tą dieną. Tas vakaras buvo ne darbo dieną – gal penktadienis, gal šeštadienis. Tuo metu nukentėjusysis dirbo, nedarbingumas dėl sumušimo buvo mėnesis ir savaitė. Negalėjo nieko sunkaus kelti, jam buvo sumuštas veidas. Taip pat davė elastinį bintą dėl šonkaulių, jie nebuvo lūžę, bet skaudėjo. Kreipėsi į Lazdynų ligoninę, vėliau į teismo medicinos specialistus.

Fakto apie suplėšytą striukę nematė, tačiau kai tarėsi dėl žalos atlyginimo, kaltinamieji pirmiausia klausė, kada sumokės už suplėšytą striukę. Šiuo metu nukentėjusysis dirba, yra sveikas, tik per nosį sunku kvėpuoti. Kai nukentėjusysis ėjo namo, dar buvo šviesu, kai atėjo kaltinamieji su draugais, jau buvo pritemę. Namo ėjo apie 20:30 val., su V. kalbėjo gal 15 min., jis skambino, jie atėjo gal už kokių 10 min. Žmonių nepažinojo, jokio konflikto nekėlė, stovėjo ramiai, neprovokavo. Sužalojimai ant nukentėjusiojo kūno buvo iš visų pusių, ant kojų lyg ir nebuvo. Teigė, kad 3000 eurų neturinė žala yra teisinga, nes jis tiek prarado. Gal kaltinamiesiems sudėtinga tiek atlyginti, tačiau tegu galvoja, ką daro. Susitarime su kaltinamaisiais ir kitais asmenimis buvo nurodyta 500 eurų suma. Nukentėjusysis mėnesį negalėjo dirbti, negavo pajamų. Nesutiktų taikytis, buvo laikas taikytis.

Pagrasinus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 12-13), jis paaiškino, kad pajuto, kaip jam trenkė, ir nukrito. Šalia nukentėjusiojo buvo vienas iš brolių ir tas tamsesnis vaikinas. Šalia V. buvo trise, ten buvo vienas iš brolių ir kiti du. Nuotraukoje buvo du broliai, tas tamsesnis vaikinas ir jaunuoliai. Kai jei pasirašė sutartį, jei visi tada buvo. Nuotrauka buvo gal iš interneto, ar iš Facebook, jie visi toje nuotraukoje buvo. Įvykio metu daugiau šalia nukentėjusiojo daugiau nieko nebuvo, tik vienas iš brolių ir tas tamsesnis vaikinas. Kai pajuto smūgį, jie buvo jam už nugaros. Nesutiko raštiškai tartis dėl žalos atlyginimo, sutiko su tuo, kad jei būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, sutiko sumažinti neturtinę žalą iki 2000 eurų (t. 1, b. l. 57-64).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis T. P. paaiškino, kad 2015-06-27 maždaug apie 21 val. (tikslaus laiko nepamena, nes buvo truputį išgėręs) jis su draugu, kurio vardas V., buvo išėjęs susitikti pasikalbėti. Kai jie buvo netoli Vilniaus g. 64 namo, Grigiškėse, prie jų priėjo kompanija jaunuolių (nuotrauką su tais jaunuoliais prideda prie savo paaiškinimo). Kiek jis suprato, jaunuoliai norėjo išsiaiškinti dėl kažkokio įvykio, kuris buvo ankščiau. V. stovėjo truputį toliau nuo jo ir kalbėjosi su dviem jaunuoliais, o šalia jo stovėjo kitas jaunuolis (jis pažymėtas numeriu 3 jo pateiktoje nuotraukoje). Minėtas jaunuolis pradžioje stovėjo šalia nukentėjusiojo ir kažką kalbėjo, kad jo nepažįsta, vaikščiojo aplink jį. Kas buvo paskui jis neprisimena, kai atsitokėjo pamatė, kad vienas iš brolių dvynių (jis buvo apsirengęs šviesiu megztiniu su kapišonu) kėlė jį nuo žemės, jo paklausė „ar atsikelsi, ar tau viskas gerai“. Jis pajuto, kad jo veidas visas kruvinas, tada jis suprato, kad yra sumuštas, išsigando. Jis paklausė, kad jei jis atsikels ar jo daugiau nebemuš. Jis tiksliai neatsimena ką jam atsakė, tačiau atsikėlęs griebė už savo kuprinės ir pabėgo. Atbėgęs namo jis pajuto didelį fizinį skausmą. Taip pat, namuose pasigedo savo mobilaus ryšio telefono NOKIA 625 ir sidabrinės grandinėlės, kuri buvo jam ant kaklo. Grįžusi namo jo draugė B. P., sužinojusi kas įvyko, kreipėsi į policiją. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė medikus, kurie išvežė jį į ligoninę. Po kelių dienų V. paskambino jam į mobilaus ryšio telefoną ir pasakė, kad nori susitikti ir susitarti su juo, kad jis nerašytų pareiškimo. Atėję jaunuoliai pasiūlė jam sumokėti pinigų, kad jis nesikreiptų į policiją. Jis jaunuoliams pasiūlė, kad šie parašytų jam skolos raštelį. Jaunuoliai geranoriškai sutiko, nors iš pradžių nenorėjo to daryti, bet vienas iš jaunuoliu (kaip jis vėliau sužinojo, kad tai buvo I. B.) nuramino kitus ir pasiūlė, kad išvengti didesnių nemalonumų sutiktų geruoju. Visi jaunuoliai - I. B., T. ir E. G., R. O., pasirašė jam skolos raštelį, kad išmokės 500 eurų sumą dėl moralinės ir fizinės žalos. Taip pat, mobilaus ryšio telefoną NOKIA 625 jaunuoliai jam grąžino, telefoną perdavė jam per V.. Grandinėlės jam niekas negrąžino, tačiau dėl grandinėlės pretenzijų jis neturi, nes negali teigti, kad ši buvo nuplėšta jam nuo kaklo. Grandinėlė galėjo atsisegti ar buvo nuplėšta muštynių metu. Smulkiau apie šį įvykį gali papasakoti jo draugas V., nes jis nelabai įvykį prisimena (b. l. 12-13).

Apklaustas kaip liudytojas V. L. teismo posėdyje paaikšino, kad pažįsta nukentėjusįjį ir kaltinamuosius. Su T. yra tiesiog pažįstami, su kaltinamaisiais nebendrauja, tik žino juos. Apie įvykį nieko neprisimena. Su Tomu stovėjo prie tilto, gėrė ir toliau nelabai ką atsimena. Kai su juo susitiko jis sumuštas nebuvo. Kaltinamieji sumušė T., tai žino ir T. žodžių, Tomas tai sakė jam kitą dieną. Liudytojas įvykio dieną buvo daug išgėręs. Nelabai prisimena parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu.

Priminus liudytojui priesaiką ir liudytojo atsakomybę, jis paaiškino, kad su T. susitiko vakare prie tilto, pradėjo gerti alų, bendravo. Liudytojas paskambino vienam vaikinui, I. ir prašė susitikti pasikalbėti, nes T. sakė, kad prie jo pradėjo lįsti. I. atėjo su kompanija, jie pradėjo kalbėtis, vienas vaikinas pasakė, kad už žodžius reikės atsakyti ir trenkė liudytojui. T. pradėjo bėgti, jį pasivijo ir jam trenkė. Po poros minučių T. atėjo kraujuotas ir nuėjo namo. Liudytojui trenkė V.. V. šiandieną teisme nėra. Prie liudytojo ir nukentėjusiojo įvykio metu priėjo 4 vaikinai: V., kaltinamieji ir R.. Nematė, kaip buvo mušamas T., nes jis pradėjo bėgti ir jį gaudė, liudytojas tuo metu kalbėjosi su V.. Kai atėjo 4 vaikinai, liudytojas kalbėjosi su V., o kiti atrodo bėgo paskui T.. V. sakė, kad jeigu T. parašys pareiškimą, tai atsakys liudytojas. Vėliau T. praeidinėjo kraujuotas, kraujavo antakis ir nosis. Po įvykiu su T. bendravo, jis sakė, kad parašė pareiškimą. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, (t. 1, b. l. 20-21). Šioje apklausoje aplinkybės nurodytos teisingai. Liudytojas stovėjo su V., I. liudytojui nieko nesakė, tiesiog stovėjo šalia. Kai buvo įvykis, jau buvo tamsoka. T. gėrė 4-6 laipsnių alų iš litrinės taros (t. 2, b. l. 89-90).

Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu V. L. paaiškino, kad jis nepamena kada tai buvo, jis buvo netoli savo namų, Grigiškėse, Vilniaus g. 61. Šalia pėsčiųjų tilto stovėjo su T., nes šis yra jo pažįstamas. T. gyvena netoli jo. Jie stovėjo gėrė alų. Išgėrė po butelį. Buvo jau tamsu, apie 22 val. Jis jautėsi girtas, nes prieš tai irgi gėrė, bet ne su T.. T. jam papasakojo, kad prie šio kabinėjosi „mažiukai“, kaip pats T. jam paaiškino, kad ankščiau yra su šiais turėjęs konfliktų. Jis turėjo I. telefono numerį, jis manė, kad prie T. kabinėjosi I., nes šis yra nepilnametis, todėl nusprendė I. paskambinti ir pasikviesti šį ateiti prie jo ir T., prie tilto, kad paaiškintų ar I. kabinėjosi prie T.. Po jo skambučio praėjus 10 minučių I., kartu su maždaug 4-5 draugais, atėjo prie tilto. Jis T. paklausė ar čia šitie, kurie lindo. T. pasakė, kad ne, ne šitie. Vienas iš vaikinų, kurio vardo nežino, bet galėtų šį atpažinti, pasakė jam, kad už žodžius reikia atsakyti. Po šių žodžių minėtas vaikinas sudavė jam vieną smūgį į veidą. Tuo metu jis jautė skausmą. Kitas vaikinas, kurio vardo jis taip pat nežino, pasakė T., kad reikia pakalbėti nuošaliau. T. atsisakė eiti, po šio atsisakymo vienas iš vaikinų, sudavė T. į veidą, kiek smūgių ir kur tiksliai jis negali pasakyti. Jis visą laiką stovėjo su vaikinu, kuris jam sudavė smūgį. Tuo metu apie kažką kalbėjosi. I. taip pat buvo šalia jo, T. nemušė. Likę vaikinai, kartu su T. nuėjo nuošaliau nuo jo ir atsistojo už krūmų. Ką šie vaikinai darė su T., jis nematė ir nežino. Po kelių minučių T. grįžo iš už krūmų, T. atrodė baisiai, ant veido matėsi sumušimo žymės: veidas buvo kruvinas, paakiai buvo ištinę, nosis buvo praskelta. T. priėjo pro jį, nieko jam nesakė ir kažkur nuėjo. Iš karto po T. iš už krūmų išėjo minėti trys jaunuoliai ir priėjo prie jo. Ant šių trijų vaikinų veidų sumušimų jis nematė. Vaikinas, kuris jam trenkė, jam pasakė, kad jei T. kreipsis į policiją, už tai atsakys jis. Jis pasakė, gerai ir visi vaikinai išėjo. Jis nuėjo namo. Kitą dieną T. panelė B., atėjo pas jį ir paklausė, kas sumušė T., dėl ko ir kaip. Jis B.papasakojo ir ši jam pasakė, kad dingo T. telefonas. Iš B. žodžių jis suprato, kad kai T. mušė iš jo atėmė minėtą telefoną „NOKIA“. B. paprašė, kad jis duotų I. B. telefono numerį, jis nedavė, nes pasakė, kad pats paskambins I. ir išsiaiškins dėl telefono. Tą pačią dieną jis paskambino I. ir pasakė, kad šis grąžintų telefoną geruoju, nes kitaip T. kreipsis į policiją. Po valandos jam paskambino I. ir jis pasakė, kad jie susitiktų prie parduotuvės „IKI“ Grigiškėse, Vilniuje. Prie minėtos parduotuvės „IKI“ atėjo I. su trimis draugais ir jam vienas iš šių I. draugų, atidavė T. telefoną „Nokia“. Kai atidavė telefoną jis apsisuko ir išėjo. Jis tą pačią dieną telefoną grąžino T.. T. veidas buvo „apklijuotas“ pleistrais, po akimis buvo mėlynės, atrodė tikrai baisiai. Kiek jis žino, T. kreipėsi į gydytojus, darėsi „ekspertizę“. Dėl jam suduoto smūgio pretenzijų jis neturi, civilinio ieškinio nereikš, prašo jo nukentėjusiuoju nepripažinti (t. 1, b. l. 20-21).

Apklaustas kaip liudytojas R. O. teismo posėdyje paaiškino, kad Kaltinamuosius pažįsta, nukentėjusiojo nepažįsta, jį yra matęs porą kartų. Draugai su nukentėjusiuoju sprendė konfliktą, o liudytojas į tai nekreipė dėmesio. Jis vaikščiojo su draugais, paskambino draugas ir pasakė ateiti. Liudytojas su kaltinamuoju T. kalbėjo nuošalyje, nieko nematė, konflikto nematė. Vaikščiojo ji, kaltinamieji T. ir E., V. J., I. B. ir V. paskambino vienas žmogus, jis sakė, kad jei prie jų prisikabino, to nebuvo ir jie nuėjo aiškinti. Nuėjo prie tilto, ten buvo T. su V., jie gėrė. Draugai pradėjo kalbėtis, jis su kaltinamuoju T. nuėjo į šalį. Su nukentėjusiuoju kalbėjosi V., I. ir E., jų pokalbio negirdėjo. Kai stovėjo su kaltinamuoju T., Va. buvo su nukentėjusiuoju. Po įvykio matė, kaip atrodė nukentėjusysis, jis atrodė nelabai kaip. Jiems liepė sumokėti pinigus arba eis į policiją. Kitą dieną nukentėjusįjį matė sumuštą. Raštišką sutikimą pasirašė liudytojas, V., kaltinamieji T. ir E.. Tai padaryti apsiūlė nukentėjusysis. Muštynėse jis nedalyvavo, ką jam sakė tyrėjas ikiteisminio tyrimo metu, jis viską suprato. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymu (t. 1, b. l. 30), liudytojas juos patvirtino. Taip pat nurodė, kad nukentėjusiojo liudytojas neatsiprašė. Teigė, jog prisimena, kad jis mušė T. ir abu kaltinamieji mušė T.. Liudytojas spyrė koja nukentėjusiajam į šonkaulius, įvykio metu buvo blaivus. Nukentėjusysis buvo girtas, jis gėrė litrinį "Tauro" alų. Įvykio metu buvo tamsoka. Kai liudytojas buvo 5-7 metrų atstumu nuo įvykio vietos, nukentėjusysis pradėjo rėkti. Kas primas pradėjo mušti, liudytojas nematė. Kaltinamieji po poros dienų irgi buvo sumušti, nes atvyko visa kompanija ir juos pardėjo mušti. Jų laukė 10 žmonių, mušė juos visus vienas žmogus ir vis klausinėj, už ką jie mušė T.. Dėl sumušimo jie niekur nesikreipė. Nukentėjusysis kitą dieną prašė pinigų. Ką įvykio metu darė Tomas, liudytojas nematė. Kad nukentėjusysis girtas liudytojas suprato iš to, kad prie jo stovėjo alus (t. 2, b. l. 90-91).

Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu R. O. paaiškino, kad 2015 metų vasara, tamsiu paros metas vaikščiojo Grigiškėse, Vilniuje, su draugais, t. y su T., E., I.ir V.. Jie ėjo prie balto tilto, kuris yra prie autostrados, Grigiškėse. Priėjus tiltą jie sutiko T., pavardės jo nežino, matė T. pirmą kartą. T. stovėjo prie tilto, vienas. Jis su T. G. stovėjau atokiau nuo T., per maždaug 7 metrus atstumu. I., E. ir V. kalbėjo su T., apie ką, jis negirdėjo, nes stovėjo atokiau. Netrukus tarp T. ir jo draugų prasidėjo žodinis konfliktas, kuris virto muštynėmis. Muštynių metu T. pradėjo rėkti, negirdėjo ką rėkė ir dėl ko. Jis neprisimena kas buvo toliau, tik prisimena, kad atsisuko ir pamatė, kad E. ir I. mušasi su T.. Kas pirmas sudavė kam, jis nematė. Kiek laiko mušėsi, neprisimena. V. stovėjo šalia jo ir nieko nedarė. Jis matė, kad T. nukrito ant žemės. T. mušė gulintį. Jis pamatęs muštynes pribėgo ir pradėjo taip pat mušti gulintį T.. Su juo taip pat pribėgo T. G., kuris jam sudavus kelis smūgius T. taip pat pradėjo mušti T.. Visi keturiese jie mušė T.. Jis T. tik spardė. Sudavė T. 2-3 kartus per šonkaulius. Kiek sudavė smūgių kiti, jis neprisimena. Jis T. mušė todėl, kad šis mušė jo draugą I.. Jis gynė I.. Muštynių metu jis matė, kad T. veidas buvo visas kruvinas. Ar T. kažką sakė jiems, jis neprisimena. Visas įvykis truko apie 15 min. Po muštynių, jis su kažkuriuo iš savo draugų, nepamena kuriuo, pakėlė T. nuo žemės ir paklausė šio „kaip tu?“, T. kažką atsakė, jis neprisimena, ką atsakė T., ir nuėjo namo. Po muštynių, įvykio vietoje, jie rado telefoną, kas šį pametė, jis neprisimena. Minėtą telefoną pasiėmė kažkuris iš jo draugų. Kitą dieną, po įvykio V., T. draugas, kuris juos pažįsta, davė T. vieno iš jų telefono numerį ir taip T. susisiekė su jais. Tą pačią dieną jie susitiko su T.. T. veidas buvo sumuštas. T. antakis buvo užklijuotas pleistru, po abiem akimis buvo mėlynės. Daugiau smurto požymių jis neįsidėmėjo. T. reikalavo iš jų visų penkių pinigų, dėl sumušimų. Taip pat pasakė, kad pametė telefoną, raudonos spalvos. Koks pavadinimas telefono, jis nepamena. Jie keturiese, kadangi V. nemušė T., pasirašė ant balto popieriaus lapo, kad atiduos T. po 100 eurų gale mėnesio, kad T. nesikreiptų į policiją. Telefoną T. jie atidavė. Kadangi T. kreipėsi į policiją, todėl jis šiam pinigų nesumokėjo. Jis gailisi dėl įvykio. T. atsiprašė (t. 1, b. l. 30).

Apklaustas kaip liudytojas V. J. teismo posėdyje paaikšino, kad kaltinamuosius pažįsta, T. P. nepažįsta. Mano, kad į teismą pakviestas dėl muštynių. Datos neprisimena, maždaug vasaros viduryje vakare vaikštinėjo. Draugui kažkas paskambino ir pakvietė pasikalbėti prie tilto. Visi nuėjo. Liudytojas kalbėjo su V. 3-5 metrai atstumu. Pamatė, kad T. I. ranka trenkė į galvą. Prasidėjo muštynės, kurių gerai nematė, nes kalbėjo su V.. Kas mušė T. liudytojas nematė. Ten buvo kaltinamieji E., T., taip pat I. Nežino, kuris iš jų trenkė. Matė, kad T. Pargriuvo. Priėjo prie jo, pakėlė, paklausė, ar viskas gerai. Nežino, kaip atrodė T.. Kitą dieną matė jį su akiniais nuo saulės. Kai visi išsiskirstė, rado telefoną, suprato, kad telefonas yra T. P.. Neatsimena, kas atidavė šį telefoną. Kažkas siūlė 500 eurų, kad T. nerašytų pareiškimo. Neatsimena, ar tada vartojo alkoholį. Tas vaikinas, su kuriuo kalbėjo, buvo girtas. Laiko, kada tai vyko, neprisimena, buvo 21-23 valanda, buvo tamsu. Visi buvo netoli parduotuvės IKI, už 100-150 metrų. Nematė, ar nukentėjusysis griuvo, tačiau jį pakėlė. Nukentėjusysis trenkė I., negalėjo pasakyti, ar I. sudavė nukentėjusiajam. I. aiškinosi su T., o liudytojas toliau kalbėjo su V.. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė. T. P. gal stūmė, ar sudavė smūgį, viskas vyko labai greitai. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 25), šis paaiškino, kad pagarsinti parodymai yra teisingi (t. 2, b. l. 117-118).

Apklaustas kaip liudytojas V. J. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad buvo vidurys vasaros, apie 21 val., jis buvo lauke Grigiškėse, Vilniuje. Buvo su draugais I. B., Eriku ir T. G., R. O.. Visi penkiese jie vaikščiojo lauke, po rajoną. Jiems vaikštant I. į telefoną paskambino nežinomas numeris, kuris šiam atsiliepus, pasakė, kad reikia išsiaiškinti ir kad reikia ateiti prie balto tilto, kuris yra prie pat autostrados Vilnius - Kaunas. I. nesuprato, kas skambino, todėl jie nutarė nueiti prie minėto tilto išsiaiškinti. Jiems atėjus prie tilto stovėjo du vaikinai, kuriuos jis matė pirmą kartą. Kaip vėliau paaiškėjo tai buvo T. P. ir šio draugas. Jis vieną iš tų jaunuoliu, kuris skambino I. telefonu nusivedė nuošaliau nuo įvykio vietos, maždaug per 5-7 metrus atstumu. Jis su vaikinu tiesiog bandė žodžiu išsiaiškinti, kas kaip ir kodėl kvietė juos prie tilto ateiti. Jam kalbant su tuo vaikinu, pastebėjo, kad T. P. sudavė smūgį I.į veidą arba į galvą, jis neprisimena tiksliai kur. Po T. smūgio I. nukrito ant žemės, bet staiga atsistojo ir pradėjo mušti T. P.. Prie I. prisijungė ir kiti su juo atėję draugai. Kiek smūgių ir kuris sudavė T. P. jis neįsidėmėjo, nes viskas vyko labai greitai. Jis pamena, kad T. P. nukrito ant žemės. Muštynės vyko 2-5 min. Jis ir T. P. draugas į muštynes nesivėlė, stovėjo nuošaliau, bet pamatęs, kad T. P. nukrito, jis priėjo prie T. P. ir su kažkuriuo iš savo draugų pradėjo visus skirstyti. Kai visus išskirstė visi nusiramino. T. P. atsistojo nuo žemės ir nuėjo kažkur. Ar ant T. P. buvo mušimo žymių ant veido ar rankų jis neįsidėmėjo. Įvykio vietoje jie rado telefoną „Nokia“, kadangi jų visų telefonai buvo prie jų, jie iš karto suprato kad „Nokia“ priklauso T. P.. Kas paėmė telefoną jis neprisimena, tik prisimena, kad kitą dieną telefoną jie atidavė T. P.. T. prašė moralinės žalos 500 eurų iki vasaros galo, bet, kadangi jis jo nemušė, savo pavardės susitarime nerašė. Jis I. negynė, T. P. nemušė, tik skirstė vaikinus per muštynes. Jis taip ir nesuprato dėl ko juos kvietė išsiaiškinti prie minėto tilto (t. 1, b. l. 25).

Apklaustas kaip specialistas O. D. teismo posėdyje paaiškino, kad į bylą pateiktą savo specialisto išvadą jis palaiko. Ją teikdamas rėmėsi asmens apžiūra ir pateiktais medicininiais dokumentais. Nukentėjusysis T. P. kreipėsi su Vilniaus miesto 2 PK užduotimi. Pabendravus sužinojo, kad jis buvo apžiūrėtas ligoninėje, sutvarkytos žaizdos, atliktos rentgenogramos. Nustatytas nosies lūžis, remiantis šiais duomenimis buvo surašyta specialisto išvada. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 22 trauminiai poveikiais- smūgiais. Nurodyti sužalojimai nebūdingi griuvimui. Neįmanoma taip nugriūti, kad atsirastų tiek sužalojimų visose kūno vietose. Atsižvelgiant į aplinkinius sužalojimus, nosis negalėjo būti sužalota griūnant. Nosis lūžo nuo smūgio kietu buku daiktu. Dažniausiai nosis lūžta per vidurį. Kiti sužalojimai – kraujosruvos akių vokuose atsirado nuo smūgio į nosį, kraujas gali išsilieti į akių obuolių jungines, trūksta kraujagyslės ir išsilieja kraujas. Kraujas gali išsilieti nuo smūgio į veidą, į galvą. Nukentėjusįjį tyrimo metu matė. Jis atvyko praėjus 5 dienoms nuo įvykio. Jis galėjo būti sužalotas nurodytu laiku. Sužalojimų išvaizda pasikeičia, prasideda gijimas. Specialistas padarė išvadą dėl sužalojimo laiko. T. P. 2016-06-28 kreipėsi į ligoninę, kur jį apžiūrėjo trys gydytojai, atlikta rentgenograma, nustatytas nosikaulio lūžis. Šonkaulių lūžio radiologas nenustatė. Specialistas matė rentgeno nuotraukas. Sužalojimas įvertintas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl išvardintų veido sužalojimų gydymas užtruko ilgiau negu 10 dienų. Visi kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sužalojimu. Veido sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu [poveikiu. Sužalojimų lokalizacija nenurodo tarpusavio padėties. Kumštis, koja atitinka buko daikto sąvoką. Kartotiniai poveikiai mažai tikėtina kad užsifiksuotų. Jeigu nebūtų nosies lūžio, kūno sužalojimai būtų įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tyrėjas pateikė medicininius dokumentus iš gydymo įstaigos. Apie neblaivumą įrašų gal nebuvo. Specialisto išvadoje nėra duomenų apie tai. Ambulatorinės paslaugos metu užpildoma grafa dėl alkoholio. Šiuo atveju to nebuvo. Jeigu būtų, specialistas tai būtų taip pat įrašęs. Į nosį buvo mažiausiai vienas smūgis, į ausį, kaktą, lūpas taip pat mažiausiai vienas smūgis, į galvą mažiausiai keturi smūgiai suduota. Iš viso suduota mažiausiai 22 smūgiai. Kraujuojančių žaizdų specialistas nematė. Nukentėjusysis T. P. atvyko su tvarsčiais. Pirminės apžiūros metu gydytojai rašo, kad buvo susiūta žaizda, apie kraujavimą nerašoma. Jeigu žaizda būtų padaryta prieš keletą dienų, jos nesiūtų. Kairio antakio žaizda susiūta prieš apsilankant ekspertizėje. Ši žaizda kažkada turėjo kraujuoti, iš karto ar vėliau. Kraujosruvos pradeda geltonuoti nuo trečios dienos po sužalojimo ir išlieka geltonos iki išgijimo. Pagal tai, kokios kraujosruvos buvo pas T. P., sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku. Siūlių skaičius neturi reikšmės sužalojimų kvalifikavimui. Kokio dydžio buvo žaizda, nežino, gali būti siuvama ir 1 cm žaizda. Neįmanoma vieną kartą nugriūti, kad atsirastų sužalojimai visose kūno vietose. Taip galėtų atsitikti gal nuo griuvinėjimo (t. 2, b. l. 118-119).

Kadangi bylos nagrinėjimo metu nebuvo galimybės apklausti liudytojo I. B., nes jis yra išvykęs į užsienio valstybę Ispaniją, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis buvo apklausimas kaip įtariamasis, pagarsinti teismo posėdyje. Apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu I. B. paaiškino, kad įvykio dieną, tikslaus laiko neprisimena, vakare, jam paskambino T. P. draugas V. L.. Paskambinęs paprašė, kad jis ateitų prie pėsčiųjų tilto, Grigiškėse, išsiaiškinti dėl kažkokio įvykio, kad jis kažkada turėjo konfliktą su T. P.. Jis kadangi su T. P. jokių reikalų nėra turėjęs ir nebendravęs ir tokio vardo nėra girdėjęs, nesuprato apie ką kalba V., todėl nuėjo išsiaiškinti. Jis buvo tą vakarą su T. ir E. G., kurie yra broliai dvyniai, R. O. ir V. J.. Jie atėjo visi penki prie pėsčiųjų tilto, kiek žino Vilniaus g., Grigiškėse, ir ten sutiko T. P. ir V. L.. Su V. visi jie pasisveikino, nes jie V.visi pažįsta, nes ankščiau mokėsi toje pačioje mokykloje. V. jų visų penkių paklausė, ar tai ne jie buvo iš ankščiau T. sumušę prie kebabinės, Grigiškėse. Jie visi penkiese pažiūrėjo į T., ir pasakė, kad jo nėra matę ir nepažįsta. T. jam pasakė, kad jo draugai prie T. kabinėjasi, kokie draugai jam nepaaiškino. Jis T. atsakė, kad nusiramintų, jei prigėrė, tai tegu būna savo vietoje, ir po šių žodžių T. pirmas užsimojo kumščiu ir bandė jam trenkti į galvą, bet šiam nesigavo, nes jis pasitraukė ir išvengė smūgio. Jis iš karto pirmas T. sudavė vieną smūgį kumščiu į galvą, T. nuo smūgio paėjo vieną žingsnį atgal nuo jo, bet staiga vėl žengė į jo pusę. Tuo metu E. G. priėjo prie T. ir sudavė šiam, kiek, kur ir kaip, jis neprisimena, tik prisimena, kad po E. smūgių T. nukrito ant žemės ir šiam nukritus jis, E. ir T. G. pradėjo smūgiuoti rankomis T. per visą kūną iki 1 minutės laiko, o tuo metu V. J. ir V. L. stovėjo nuošaliau ir tarpusavyje kalbėjosi, nesikišo į jų muštynes, o R. O. stovėjo šalia jų vienas, ir kai jis nustojo mušti T., R. O. T. sudavė kelis smūgius per šonus. Kuo ir kaip sudavė R. T., jis neprisimena. Po R. suduotų smūgių T., E. ir T. G. bei R. nustojo mušti T.. T. G. pakėlė paėmęs už pažastų T. P. nuo žemės ir liepė šiam eiti namo. T. P. veidas buvo visas kruvinas, jie visi penkiese šiam dar kartą pakartojo, kad eitų namo ir T. nuėjo. Kur nuėjo nežino, kažkur link devynaukščio. V.visą laiką stovėjo ir nieko nedarė. V. J. taip pat nemušė T.. Po to, kai T. P. išėjo namo, po kelių minučių ant žemės įvykio vietoje jie rado telefoną „NOKIA Lumia“, raudonos spalvos. Kažkuris iš dvynių, ar E. ar T., pasiėmė minėta telefoną. V. nuėjo savo keliais, o jie visi penki išsiskirstė. Kitą dieną jam paskambino V. ir pasakė, kad tas telefonas, kurį jie rado įvykio vietoje, yra T. P. ir paprašė gražinti. Tą pačią dieną jis su E. ir T. G. bei R. ir V. susitiko su V. ir šiam davė minėtą telefoną. Dar po įvykio T. P. ir V. minėjo, kad T. grandinėlė dingo, bet jie jokios grandinėlės nematė ir neėmė. Jie visi penkiese atsiprašinėjo T. P., bandė su šiuo susitarti, kad šiam atlygins moralinę žalą, jei šis nerašys pareiškimo. Kiek jis žino T. pareiškimą parašė, juos visus penkis kvietė į policijos nuovadą, todėl moralinės žalos jie T. neatlygino. Jis nuoširdžiai gailisi dėl įvykio, pasižada daugiau į konfliktus nesivelti (t. 1, b. l. 95).

2015-06-25 Vilniaus miesto 2 PK registruotas T. P. pareiškimas, kuriame jis nurodo, jog 2015-06-27 apie 21:00 val. jis su pažįstamu V. buvo prie pėsčiųjų tilto prie devynaukščio namo Vilniaus g. 61, ir apie 22:00 val. priėjo iš matymo pažįstami 5 vaikinai. Vienas jų paprašė parūkyti, jie neturėjo, ir staiga užpuolė. Pareiškėjui sudavė smūgį iš nugaros, jis nematė kas, jis paklupo ant žemės ir jį pardėjo spardyti kojomis,. Visko neatsimena. Kai baigė spardyti, vienas iš brolių dvynukų pradėjo kelti jį nuo žemės ir klausė, ar viskas gerai. Pareiškėjas klausė, jei atsikels, ar nemuš jo. Pasakė, kad ne, jis atsikėlė ir pabėgo namo. Iš V. sužinojo, kad jų vardai V., I., R., vienas iš dvynukų T. arba E., gyvenantys (duomenys neskelbtini). Dar įvykio metu dingo telefonas ir grandinėlė. Telefoną 28 d. perdavė per V., grandinėlės nerado (t. 1, b. l. 1).

Iš registruotų įvykių registro matyti, kad 2015-06-268 00:49 val. registruotas pranešimas, jog prieš 30 min. ant tilto Grigiškėse sumuštas pranešėjos vaikinas T. P. ir pavogtas telefonas Nokia. Taip pat registruota papildoma informacija, kad 2015-06-28 07:40 val. gautas RVUL (Lazdynų ligoninės) pranešima, kad 2015-06-28 01:57 val. į ligoninę GMP atvežė T. P., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 2,3).

Iš 2015-06-28 Vyr. patrulės I. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-06-28 apie 00:50 val. gautas pranešimas iš OVS, jog Vilniaus g. 68-32, lauks vaikinas, kurį prieš pusvalandį gatvėje sumušė ir pavogė mobilųjį telefoną. Atvykus pasitiko T. P., kuris paaiškino, kad apie 00,20 val. jį ir jo pažįstamą pravarde "mažas" (po įvykio šis pasišalino) Vilniaus g. užpuolė iš matymo pažįstami asmenys (keturi arba penki), pradėjo daužyti kumščiais, spardyti. Grumtynių metu iškrito pranešėjo telefonas. Po muštynių grįžęs į vietą telefono nerado. Ant T. P. nugaros, rankų, veido matėsi daugybė mėlynių, kraujavo nosis, skaudėjo šonkaulius, buvo prakirstas antakis, nuo pranešėjo sklido alkoholio kvapas. GMP T. P. išvežė į Lazdynų ligoninę, asmenų, sumušusių pranešėją pagal požymius nerado (t. 1, b. l. 9).

Iš 2015-06-28 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-06-28 07:40 val. gautas RVUL (Lazdynų ligoninės) slaugytojos Skurat telefoninis pranešimas, kad 2015-06-28 01:57 į ligoninę GMP atvežė T. P., gi, (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad 2015-06-28 apie 00:15 val. Vilniaus g. 63, Grigiškėse jį sumušė nepažįstami. Diagnozė: krūtinės ląstos sumušimas, kairės akies antakio žaizda, akių sumušimai, hematoma. Po apžiūros paleistas namo (t. 1, b. l. 10).

2015-07-07 Vilniaus 2PK registruotas T. P. pareiškimas, kuriame jis nurodo, jog prašo jo rašyto 2015-06-29 [pareiškimo nagrinėjimą baigti ir tolimesnį patikrinimą nutraukti, kadangi pareiškime minėti jaunuoliai grąžino jam visus daiktus ir atlygimo moralinę ir materialinę žalą. Dėl minėto fakto pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 15).

Iš 2015-07-02 specialisto išvados Nr. G 2166/15(01) matyti, T. P. padaryta muštinė žaizda kairės akies viršutiniame voke, poodinės kraujosruvos abiejų akių obuolių junginėse, nosikaulių lūžis, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos kairiame petyje, kairėje rankoje, dešiniame žaste, krūtinės ląstoje, pilve, nugaroje, juosmens dešinėje, odos nubrozdinimas dešinės ausies kaušelyje, kaktoje, dešinėje alkūnėje, kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-06-27). Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulių lūžio su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kraujosruvomis abiejų akių obuolių junginėse, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Atskirai muštinė žaizda kairės akies viršutiniame voke, poodinės kraujosruvos kairiame petyje, kairėje rankoje, dešiniame žaste, krūtinės ląstoje, pilve, nugaroje, juosmens dešinėje, odos nubrozdinimai dešinės ausies kaušelyje, kaktoje, dešinėje alkūnėje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 22 trauminiais poveikiais. Sužalojimų vietose požymių, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie įrankių kiekį, įrankio (įrankių) formą, neužsifiksavo. Sužalojimai visumoje nebūdingi griuvimui (t. 1, b. l. 35-36).

Ištirtų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamieji T. G. ir E. G. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina byloje ištirti įrodymai, t. y. iš dalies pačių kaltinamųjų paaiškinimai, duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo parodymai duoti teisme ir iki teisminio tyrimo metu, liudytojų V. L., R. O., V. J. parodymai duoti teisme, kuriuos patvirtina I. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat specialisto išvada ir specialisto O. D. paaiškinimai teisme bei kiti byloje ištirti įrodymai.

T. G. teismo posėdyje paaiškino, kad kai jis, jo brolis ir I. B., R. O., V. J. atėjo į vietą, ten buvo T. ir jo draugas. V. kalbėjosi su T. P. draugu, o tomas stovėjo ir gėrė alų. I. B. sudavė T. P. ir prasidėjo muštynės. T. G. pirmą smūgį sudavė T. P., kai jis jau gulėjo, jis spyrė į koją ir ranką. Kelis kartus sudavė į koją ir į ranką. Kaip T. P. nugriuvo, nematė. T. P. mušė ir jo brolis, kur mušė, nematė, bet mušė rankomis ir kojomis. T. buvo prisidengęs. Kas be kaltinamųjų dar mušė T. neprisiminė. V. T. P. nemušė, R. atrodo irgi nemušė, ką veikė I., neprisiminė. Keliese spardė nukentėjusįjį, neprisiminė. Nesutiko, kad nuo jo smūgių lūžo nukentėjusiojo nosis, nukentėjusysis buvo girtas, paslydo ir pats susilaužė nosį. Matė kaip slydo, kaip nukrito, nematė. Tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu T. G. nurodė, jog E. G. su I. B. priėjo prie T. P. ir pardėjo su juo kalbėtis. V. J. priėjo prie antrojo jaunuolio. T. G. kalbėjo su R. O., bekalbant pamatė, kaip T. P. ranka sudavė I. smūgį į veidą, I. iš karto sudavė vieną smūgį atgal T.. T. bandė gintis, bandė suduoti I., tačiau prasidėjo muštynės, prie kurių prisidėjo jis, R. ir E.. Neprisimena, kuriuo metu T. nukrito ant žemės, jį gulintį jie mušė. T. G. T. sudavė 3 smūgius į šonkaulius ir spyrė vieną kartą į kojos blauzdą. Kiek smūgių sudavė kiti neprisimena. V. T. nemušė. T. mušė maždaug 5 minutes.

Teismo posėdyje E. G. teigė, kad pripažino, kad mušė nukentėjusįjį, tačiau jam nosies nesulaužė, ji galėjo lūžti dėl to, kad nukentėjęs buvo nukritęs ant žolės, nes ten akmenuota. Pirmasis sudavė nukentėjusysis I. B.. Kai nukentėjusįjį pastūmė, šis sugriebė E. G. už striukės ir ją suplėšė. Visi, išskyrus V. pribėgo ir sudavė nukentėjusiajam. E. G. sudavė nukentėjusiajam į pilvą ir į kojas su rankomis ir kojomis. Kitų muštynių dalyvių nematė. Nematė, kas sudavė nukentėjusiajam į veidą. Kai mušė nukentėjusysis stovėjo, kai liovėsi mušti, jis nugriuvo. Nukentėjusįjį mušė keturiese, stovėjo priešais jį ir smūgiavo į pilvą, kojas. Nukentėjęs susirietė, tačiau nukrito, kai jie baigė mušti ir atsitraukė. Nuo jų smūgių nukentėjęs negalėjo nukristi, nes jie tiek jėgos neturi. Ikiteisminio tyrimo metu E. G. teigė, kad atėjus į vietą jis su I. pradėjo kalbėti su T. P., o V. kalbėjo su kitu jaunuoliu. T. G. ir R. O. stovėjo nuošaliau. |T. P. dėl kažko susinervino ir trenkė ar bandė trenkti I. ir tuo metu I. B. ranka sudavė T. P. smūgį, kur, neprisiminė. Tada E. G. pastūmė T. P. lyg norėdamas apginti I.. T. P. stumiamas sugriebė E. G. už striukės šono, ir E., kad T. paleistų striukę, trenkė jam rankomis per rankas. Ar sudavė jam daugiau smūgių, neprisiminė, bet neneigia, kad nesudavė. Po jo smūgių T. P. jau gulėjo ant žemės, bet ar nuo jo smūgių nukrito, pasakyti negali. V.J. T. nemušė. Ar T. G., R. O. sudavė smūgius T. P. ir gi neprisiminė.

Nukentėjusysis teismo T. P. posėdyje paaiškino, kad atėję vaikinai nuėjo prie V., vienas iš kaltinamųjų ir toks tamsesnis vaikinas priėjo prie jo. Jie stumdėsi, kažkas sudavė jam smūgį per galvą, jam aptemo akys ir jis nukrito ant žemės, jis nukrito susigūžęs ir pajuto smūgius į šonus. Buvo dingusi atmintis. Kai prabudo pamatė vieną iš brolių, jis klausė, ar viskas gerai. Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoju apklaustas V. L. teisme paaiškino, kad su nukentėjusiuoju gėrė alų prie tilto. Jis apskambino I. B., paprašė ateiti, nes T. sakė, kad prie jo pradėjo lįsti. I.atėjo su kompanija ir pradėjo kalbėtis. V. J. pasakė, kad už žodžius reikia atsakyti ir trenkė liudytojui, o T. pradėjo bėgti, jį pasivijo ir jam trenkė, Po poros minučių T. P. praėjo kraujuotas, kraujavo antakis ir nosis. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo apklausoje nurodytos teisingos aplinkybės. Apklausiamas ikiteisminiame tyrime V. L. parodė, kad vaikinas pasakė, jog už žodžius reikia atsakyti ir trenkė V. L. į veidą, o kitas vaikinas pasakė T., kad reikia pakalbėti nuošaliau. T. atsisakė eiti, todėl vaikinas trenkė jam į veidą. Liudytojas stovėjo ir kalbėjo su jam į veidą trenkusiu vaikinu, I. buvo šalia jų, o kiti vaikinai nusivedė T. nuošaliau ir atsistojo už krūmų, ką jie darė, jis nematė. Po kelių minučių Tomas grįžo iš krūmų ir atrodė baisiai, ant veido matėsi sumušimo žymės: veidas buvo kruvinas, paakiai ištinę, nosis praskelta.

R. O. teisme pripažino, kad mušė T. P. ir abu kaltinamieji mušė T. P.. Liudytojas spyrė koja nukentėjusiajam į šonkaulius, įvykio metu buvo blaivus. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu R. O. teigė, kad kai atvyko į vietą aiškintis, jis su T. G. stovėjo atokiau. I. E. ir V. aiškinosi su T. P.. Tarp T. P. ir jo draugų prasidėjo žodinis konfliktas, kuris virto muštynėmis. Jis atsisuko ir pamatė, kad E. ir I. mušasi su nukentėjusiuoju, V. stovėjo šalia ir nieko nedarė. Matė, kaip T. nukrito ant žemės, jį mušė gulintį. Liudytojas pribėgo ir pradėjo mušti gulintį T. P., su juo taip pat pribėgo ir T. G., kuris liudytojui sudavus kelis smūgius, taip pat pradėjo mušti T. P.. Visi keturiose jį mušė. R. O. T. tik spardė, sudavė jam 2-3 kartus per šonkaulius. Kiek sudavė smūgių kiti, neprisiminė. Mušė tomą dėl to, kad šis mušė jo draugą Ilją, jis gynė Ilją.

V. J. teisme patvirtino, jog matė kaip nukentėjęs sudavė smūgį I. B.. Muštynių gerai nematė, nes kalbėjo su V. L.. Patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu jis paaiškino, kad kalbant su V. L. pastebėjo, kad T. P. sudavė smūgį I. į veidą arba į galvą, jis neprisimena tiksliai kur. Po T. smūgio I. nukrito ant žemės, bet staiga atsistojo ir pradėjo mušti T. P.. Prie Ilja prisijungė ir kiti su juo atėję draugai. Kiek smūgių ir kuris sudavė T. P. jis neįsidėmėjo, nes viskas vyko labai greitai. Jis pamena, kad T. P. nukrito ant žemės. Muštynės vyko 2-5 min. Jis ir T. P. draugas į muštynes nesivėlė, stovėjo nuošaliau, bet pamatęs, kad T. P. nukrito, jis priėjo prie T. P. ir su kažkuriuo iš savo draugų pradėjo visus skirstyti. Kai visus išskirstė visi nusiramino. T. P. atsistojo nuo žemės ir nuėjo kažkur.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas I. B. iš esmės patvirtino V. L., R. O., V. J. ir T. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Jis nurodė, kad jis sakė T. P., kad jeigu šis prigėrė, tai tegu būna savo vietoje, ir po šių žodžių T. pirmas užsimojo kumščiu ir bandė jam trenkti į galvą, bet jis išvengė smūgio. Tada I. B. iš karto pirmas T. sudavė vieną smūgį kumščiu į galvą, T. nuo smūgio paėjo vieną žingsnį atgal nuo jo, bet staiga vėl žengė į jo pusę. Tuo metu E. G. priėjo prie T. ir sudavė šiam, kiek, kur ir kaip, jis neprisimena, tik prisimena, kad po E. smūgių T. nukrito ant žemės ir šiam nukritus jis, E. ir T. G. pradėjo smūgiuoti rankomis T.per visą kūną iki 1 minutės laiko, o tuo metu V. J. ir V. L. stovėjo nuošaliau ir tarpusavyje kalbėjosi, nesikišo į jų muštynes. R. O. stovėjo šalia jų vienas, ir kai jis nustojo mušti T., R. O. T. sudavė kelis smūgius per šonus. Po R. suduotų smūgių T., E.ir T. G. bei R. nustojo mušti T.. T. G. pakėlė paėmęs už pažastų T. P. nuo žemės ir liepė eiti namo. T. P. veidas buvo visas kruvinas, jie visi penkiese šiam dar kartą pakartojo, kad eitų namo ir T. nuėjo.

Įvertinus šiuos įrodymus teismas daro išvadą, jog jais yra įrodyta, kad kaltinamieji T. G. ir E. G. 2015-06-27 apie 21:00 val. veikdami bendrai, taip pat ir kartu su dar dviem asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteismini tyrimas nutrauktas, kadangi nesuėjęs amžius, kuriam esant asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, viešoje vietoje – prie pėsčiųjų tilto, esančio Vilniaus g. Grigiškėse, Vilniuje, veikdami įžūliai, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, iš chuliganiškų paskatų sumušė nuketėjusįjį T. P.. I. B. kumščiu sudavė nukentėjusiajam T. P. per galvą, po ko T. G. kartu su E. G. rankomis daužė bei kojomis spardė nukentėjusįjį T. P. į įvairias kūno vietas, taip T. P. padarydami nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškusį muštine žaizda kairės akies viršutiniame voke, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kraujosruvomis abiejų akių obuolių junginėse, nosikaulio lūžiu, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, poodinėmis kraujosruvomis kairiame petyje, kairėje rankoje, dešiniame žaste, krūtinės ląstoje, pilve, nugaroje, juosmens dešinėje, odos nubrozdinimu dešiniame žaste, krūtinės ląstoje, pilve, nugaroje, juosmens dešinėje, odos nubrozdinimu dešinės akies kaušelyje, kaktoje, dešinėje alkūnėje. Šie sužalojimai padaryti mažiausiai dvidešimt dviem trauminiais poveikiais. Tokiu būdu T. G. ir E. G. elgdamasis įžūliai, dėl chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje užpuolė ir sumušė nukentėjusį T. P. ir taip pademonstravus nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė nukentėjusiajam T. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš T. G. paaiškinimų teisme, taip pat ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojais apklaustų V. L. paaiškinimų, R. O., V. J. paaiškinimų, matyti, kad tiek E. G., tiek T. G., R. O. ir I. B. nukentėjusįjį mušė bendrais veiksmais, t. y. kartu suduodami jam smūgius į įvairias kūno vietas rankomis ir kojomis, Iš pradžių smūgiai buvo suduoti T. P. stovinčiam, vėliau jam nukritus kaltinamieji ir kiti asmenys jį mušė rankomis ir kojomis gulintį. Tai, kad T. P. buvo suduota daugybė smūgių į įvairias kūno vietas, patvirtina ir specialisto išvada bei specialisto paaiškinimai, iš kurių matyti, kad T. P. suduota ne mažiau 22 smūgių kietais bukais daiktais. Ne mažiau keturi smūgiai yra suduota nukentėjusiajam į galvos sritį. Suduoti smūgiai nėra būdingi kritimui. Netgi smūgis, dėl kurio lūžo nosies kaulas, taip pat nėra būdingas kritimui. Įvertinus tai, teismas daro išvadas, kad kaltinime nurodytos aplinkybės pasitvirtino ir kaltinamieji atliko jame nurodytus veiksmus.

Kaltinamojo T. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato, kadangi kaltinamasis jam pareikštą kaltinimą teisme pripažino iš dalies, nurodydamas aplinkybes stengėsi jas nurodyti kuo palankiau sau ir kitiems kaltinamiesiems, neigė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajam lūžo nosis, teigė, kad nosis lūžo dėl to, kad nukentėjusysis nugriuvo. Taigi tokio prisipažinimo negalima vertinti kaip nuoširdaus, o tai taip pat rodo, kad kaltinamais nesigaili dėl savo veiksmų ir nenori prisiimti atsakomybės už juos. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).