- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-11-24
- Bylos Nr.
- 2-578
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Gintaras Pečiulis (pran.), Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- V. T., O. G., P. Š., V. Š., A. A., S. J., M. T., O.
- Trečiasis asmuo
- V. P., I. E., G.
- Ieškovas
- V. E.
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Pečiulio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. T. , O. G. , trečiojo asmens V. P. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 22 d. nutarčių, kuriomis atmesti prašymai taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą civilinėje byloje Nr. 2-1936-39/2005 pagal ieškovo V. E. ieškinį atsakovams P. Š. , V. Š. , A. A. , S. J. , V. T. , M. T. , O. G. , A. G. dėl nekilnojamojo turto sandorių pripažinimo negaliojančiais. Tretieji asmenys I. E. , G. K. , J. P. G. , A. E. , D. G. , R. K. , V. P. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. E. 2005 m. kovo 10 d. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą ir prašė: 1) pripažinti negaliojančia žemės pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą 2002 m. sausio 21 d. tarp P. Š. , V. Š. ir A. A. dėl 845/1000 dalių, sudarančių 42 885 kv. m. ploto žemės sklypą (neskelbtini duomenys), taip pat sudarančių 50 210 kv. m. ploto žemės sklypą (neskelbtini duomenys); 2) 2002 m. liepos 1 d. susitarimą tarp P. Š. , V. Š. ir A. A. dėl aukščiau minėtų žemės sklypų pripažinti žemės pirkimo – pardavimo sutartimi, kuria P. Š. ir V. Š. sklypą įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise; 3) pripažinti niekine pastatų dovanojimo sutartį, sudarytą 2003 m. birželio 19 d. tarp S. J. ir V. T. , kuria S. J. neatlygintinai padovanojo 1/7 dalį gamybinio pastato su 1/7 dalimi jo priklausinių, įpareigoti grąžinti dovanotą turtą pastatų bendrasavininkiams V. E. , I. E. , J. P. G. , G. K. ; 4) pripažinti niekine žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą 2003 m. liepos 24 d. tarp P. Š. , V. Š. ir O. G. bei V. T. dėl 42885 kv. m. žemės sklypo pirkimo bendrosios dalinės nuosavybės teise; 5) pripažinti ieškovui teisę į 845/1000 dalių, kurias sudaro 42 885 kv. m. ploto žemės sklypas, nuosavybės įgijimą už 40 000 Lt kainą. Ieškiniui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams V. T. , O. G. priklausančio žemės sklypo areštą arba įrašymą draudimo perleisti sklypo nuosavybės teisę, atsakovui V. T. priklausančių 1/7 dalies gamybinio pastato su 1/7 dalimi jo priklausinių areštą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. birželio 8 d. nutartimi ieškinio užtikrinimui areštavo atsakovams V. T. ir O. G. priklausantį žemės sklypą, esantį (neskelbtini duomenys), uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, taip pat areštavo atsakovui V. T. priklausančią 1/7 dalį gamybinio pastato su 1/7 dalimi jo priklausinių (neskelbtini duomenys).
Atsakovas V. T. pateikė teismui prašymą įpareigoti ieškovą V. E. įmokėti į teismo sąskaitą 65 000 Lt, užtikrinant atlyginimą nuostolių, kuriuos atsakovas gali patirti dėl jam priklausančios statinių dalies arešto. Nurodė, kad gali patirti didelių nuostolių, nes iki nebus išspręstas teisminis ginčas, jis negalės parduoti šių statinių ir gauti pajamų, kuriuos investuotų į verslą.
Atsakovė O. G. pateikė teismui prašymą įpareigoti ieškovą V. E. įmokėti į teismo sąskaitą 50 000 Lt, užtikrinant atlyginimą nuostolių, kuriuos atsakovė gali patirti dėl jai priklausančio žemės sklypo atžvilgiu pritaikytų apribojimų. Nurodė, kad gali patirti nuostolių, nes iki nebus išspręstas teisminis ginčas, ji negalės savo nuožiūra disponuoti sklypu, jį parduoti ar kitaip perleisti, negaus iš jo pajamų.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo V. P. kreipėsi į teismą su prašymu įtraukti dalyvauti bylos nagrinėjime, taip pat įpareigoti ieškovą V. E. įmokėti į teismo sąskaitą ne mažiau kaip 500 000 Lt, užtikrinant atlyginimą nuostolių, kuriuos gali V. P. patirti. V. P. teigimu, jis ieškovo nurodytą žemės sklypą 2004 m. gruodžio 1 d. nusipirko iš V. T. . Tokiu būdu, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus areštuotas V. P. priklausantis žemės sklypas, suvaržant jo, kaip žemės savininko, teises. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones V. P. patirtų nuostolių, nes negalėtų įgyvendinti savo planuotų veiksmų – atlikti sklypo detalųjį planą, padalinti sklypą, užsakyti projektus ir vykdyti sklype statybą.
Vilniaus apygardos teismas trimis atskiromis 2005 m. liepos 22 d. nutartimis atsakovo V. T. , atsakovės O. G. , taip pat suinteresuoto asmens V. P. prašymus dėl jų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė. Teismo nutartyse nurodyta, kad atsakovai V. T. , O. G. , suinteresuotas asmuo V. P. gali gauti pajamas iš minėto turto, kadangi turto valdymo ir naudojimosi juo teisės nėra apribotos. Pirmosios instancijos teismas laikėsi nuostatos, kad atsakovai bei suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, patvirtinančių galimų nuostolių atsiradimą. Teismas 2005 m. liepos 22 d. nutartimi įtraukė V. P. dalyvauti bylos nagrinėjime trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų.
Atskiraisiais skundais atsakovai V. T. , O. G. , tretysis asmuo V. P. skundžia teismo 2005 m. liepos 22 d. nutartis, prašo jas panaikinti ir patenkinti prašymus dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apribojo jų teises, kadangi visavertis naudojimasis turtu apima ne tik galimybę gauti pajamas. Be to, ieškovas jau ir anksčiau buvo kreipęsis į teismus, tačiau jo ieškiniai buvo pripažinti nepagrįstais. Tai įrodo, kad ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis, o tai atsakovams ir tretiesiems asmenims sukelia materialinių nuostolių. Be to, nėra galimybės disponuoti areštuotu turtu, kas iš esmės pažeidžia savininkų teises. Pasak apeliantų, teismas atmetė jų prašymus formaliais motyvais, dalies prašymuose nurodytų aplinkybių visiškai nesvarstė ir nevertino. Tretysis asmuo V. P. papildomai nurodo, kad yra sąžiningas turto įgijėjas, todėl vien dėl to turi teisę reikalauti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apskųstų nutarčių absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija (CPK 147 str. 1 d.). Tiek taikant laikinąsias apsaugos priemones, tiek pareikalaujant, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, teismas turi užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, t.y. užtikrinti ne tik ieškovo, bet ir atsakovų teisių bei turtinių interesų apsaugą.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pagrįstai netenkino prašymų dėl galimų nuostolių pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atlyginimo užtikrinimo. Nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo teismas turi pagrindą pareikalauti tada, kai tokių nuostolių atsiradimo tikimybė yra pakankamai akivaizdi ir yra galimybė preliminariai nustatyti apytikslį galimų nuostolių dydį. Šiuo atveju byloje visiškai nėra tokią tikimybę pagrindžiančių duomenų, atsakovai V. T. , O. G. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių objektyvias nuostolių atsiradimo prielaidas. Teismui nebuvo pakankamo pagrindo reikalauti atsakovams galinčių atsirasti nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Tokio pagrindo nėra ir šiuo metu. Pažymėtina, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo, atsiradus pagrindui, teismas gali pareikalauti bet kurioje bylos proceso stadijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovams V. T. , O. G. priklausančio nekilnojamojo turto areštą - teismas neįrašė draudimo areštuotu turtu naudotis ir jį valdyti, todėl negalima pripažinti pagrįstais atsakovų atskiruosiuose skunduose nurodytų argumentų, kad iš areštuoto turto negalima gauti pajamų.
CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė - nekilnojamojo daikto areštas - gali būti taikoma tik tokiam daiktui, kuris yra atsakovo nuosavybė. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 8 d. nutartyje nurodoma, kad areštas uždedamas atsakovams V. T. ir O. G. priklausančiam žemės sklypui. 2005 m. birželio 8 d. nutarties priėmimo momentu ieškinio pareiškime nurodytas vienas ginčijamų sandorių objektų buvo perleistas V. P. . Šio nekilnojamojo turto perleidimo sutartis įregistruota viešame registre (t. 1, b. l. 147-148). Dėl šios priežasties 2005 m. birželio 8 d. nutarties dalis dėl V. T. priklausančio žemės sklypo arešto negalės būti įvykdyta, nes pasikeitė nekilnojamojo daikto savininkas. Nutartyje aiškiai nurodyta, kad areštuojamas tik atsakovams V. T. ir O. G. priklausantis žemės sklypas. Detalesni areštuoto žemės sklypo identifikaciniai duomenys nutartyje nenurodyti. Vykdant tokią nutartį nėra jokio pagrindo nustatyti apribojimus turtui, priklausiusiam ne atsakovams V. T. ir O. G. , bet kitiems asmenims. Remiantis šiais argumentais laikytinas nepagrįstu trečiojo asmens V. P. atskirajame skunde nurodytas teiginys, kad 2005 m. birželio 8 d. nutarties pagrindu laikinosios apsaugos priemonės gali būti pritaikytos šiam trečiajam asmeniui priklausančiam turtui. Be to, kaip minėta, taikant laikinąsias apsaugos priemones gali būti areštuojamas tik atsakovui priklausantis nekilnojamasis daiktas (CPK 145 str. 1 d. 1 p.). Nei 2005 m. birželio 8 d. nutarties priėmimo momentu, nei šiuo metu V. P. nėra patrauktas atsakovu šioje byloje.
Pažymėtina, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys būtų atmestas, atsakovai turėtų teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 str. 3 d.).
Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2005 m. liepos 22 d. nutartys atmesti prašymus dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo yra pagrįstos, atskirųjų skundų motyvais jų naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 22 d. nutartis, kuriomis išspręsti atsakovo V. T. , atsakovės O. G. , trečiojo asmens V. P. prašymai dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, palikti nepakeistas.