Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos narių teisėjų Žano Kubecko, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Jolantai Miežienei,

dalyvaujant pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, atstovei prokurorei R. T.,

dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atstovei D. A.,

dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui P. B., atstovui advokatui M. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, pareiškimą dėl skundžiamų aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą pareiškimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, siekiantis apginti viešąjį interesą, pateikė teismui 2015 m. gruodžio 7 d. pareiškimą, kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių apskrities viršininko įsakymą Nr.V-6516 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr.9144/006:58 rodiklių pakeitimo ir specialiųjų sąlygų nustatymo atlikus kadastrinius matavimus Šiaulių rajone“, panaikinti Šiaulių apskrities viršininko įsakymą Nr.V-6515 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr.9144/0006:59 rodiklių pakeitimo ir specialiųjų sąlygų nustatymo atlikus kadastrinius matavimus Šiaulių rajone“. Pareiškime (b.l.2–9) nurodoma, kad 2002 m. sausio 25 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimais Nr.31-13036 ir Nr.31-13037 A. B. ir A. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytą žemę Geruogių kaime, A. B. į 6,16 ha žemės, o A. A. į 6,15 ha žemės grąžinant jiems natūra bendrosios nuosavybės teise 12,31 ha žemės. 2002 m. sausio 25 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimų Nr. 31-13036 ir Nr.31-13037pagrindu buvo įregistruotas 12,3100 ha žemės sklypas unikalus numeris 9144-0006-0058, kadastro numeris 9144/0006:58 Pakumulšių k.v., Geruogių k., Kuršėnų kaimiškoji sen., Šiaulių r. sav., atliekant preliminarius matavimus buvo suformuotas Pakumulšių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1574 (žemės sklypo Nr. 116). Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas surašytas, žemės sklypas paženklintas 2001 m. lapkričio 30 d. Prie šio Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto pridėtas žemės sklypo Nr. 116 2001 m. lapkričio 30 d. abrisas. 2002 m. rugsėjo 3 d. mirus A. B., 616/1231 dalį 12,3100 ha žemės sklypą unikalus numeris 9144-0006-0058, kadastro numeris 9144/0006:58 Pakumulšių k.v., esantį Geruogių k., Kuršėnų kaimiškoji sen., Šiaulių r. sav., paveldėjo M. B., kuri palikimą priėmė, tačiau negavo paveldėjimo teisės liudijimo. 2006 m. vasario 13 d. mirus M. B., 616/1231 dalį 12,3100 ha žemės sklypo unikalus numeris 9144-0006-0058, kadastro numeris 9144/0006:58 Pakumulšių k.v., esančio Geruogių k., Kuršėnų kaimiškoji sen., Šiaulių r. sav., paveldėjo R. R.. Jai 2007 m. vasario 27 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas notarinio registro Nr. 2336. 2006 m. kovo 23 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi notarinio registro Nr. 1251 R. R. ir A. A. 12,3100 ha žemės sklypą unikalus numeris 9144-0006-0058, kadastro numeris 9144/0006:58 Pakumulšių k.v., esantį Geruogių km., Kuršėnų kaimiškoji sen., Šiaulių r. sav., perleido P. B.. 2002 m. sausio 25 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 31-A. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko O. B. nuosavybės teisėmis valdytą 1,34 ha žemę Kemersių kaime perduodant neatlygintinai A. A. nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,48 ha žemės sklypą. 2002 m. sausio 25 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr.31-13038pagrindu buvo įregistruotas 1,4800 ha žemės sklypas unikalus numeris 9144-0006-0059, kadastro numeris 9144/0006:59 Pakumulšių k.v., Geruogių k., Kuršėnų kaimiškoji sen., Šiaulių r. sav. 1,4800 ha žemės sklypas unikalus numeris 9144-0006-0059, kadastro numeris 9144/0006:59 Pakumulšių k.v., Geruogių k., Kuršėnų kaimiškoji sen., Šiaulių r. sav., atliekant preliminarius matavimus buvo suformuotas Pakumulšių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu N r. 1574 (žemės sklypo Nr. 152). Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas surašytas, žemės sklypas paženklintas, 2001 m. lapkričio 30 d. Prie šio žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto pridėtas žemės sklypo Nr. 152 2001 m. lapkričio 30 d. abrisas. 2005 m. liepos 28 d. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi notarinio registro Nr. 8858 ir 2005 m. liepos 28 d. priėmimo–perdavimo aktu notarinio registro Nr. 8860 A. A. 1,4800 ha žemės sklypą unikalus numeris 9144-0006-0059, kadastro numeris 9144/0006:59 Pakumulšių k.v., esantį Geruogių k., Kuršėnų kaimiškoji sen., Šiaulių r. sav., perleido P. B.. 2009 m. gruodžio 9 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr.V-6516 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. 9144/0006:58 rodiklių pakeitimo ir specialiųjų sąlygų nustatymo atlikus kadastrinius matavimus Šiaulių rajone“ buvo pakeistas P. B. privačios nuosavybės teise valdomo žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Šiaulių rajone, Geruogių kaime (sklypo kadastrinis Nr. 9144/0006:58), plotas iš 12,31 į 123113 kv.m ir kiti kadastro rodikliai pagal kadastrinių matavimų duomenis bei žemės sklypui nustatytos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. 2009 m. gruodžio 9 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. V-6515„Dėl žemės sklypo kadastro Nr. 9144/0006:59 rodiklių pakeitimo ir specialiųjų sąlygų nustatymo atlikus kadastrinius matavimus Šiaulių rajone“ buvo pakeistas P. B. privačios nuosavybės teise valdomo žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Šiaulių rajone, Geruogių kaime (sklypo kadastrinis Nr. 9144/0006:59) plotas iš 1,48 į 14812 kv.m ir kiti kadastro rodikliai pagal kadastrinių matavimų duomenis bei žemės sklypui nustatytos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Pagal Žemės reformos įstatymo 5 straipsnį, vykdant žemės reformą, žemės įsigijimo nuosavybėn būdai yra: 1) nuosavybės teisių į žemę atkūrimas grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; 2) valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai; 3) valstybinės žemės pardavimas; 4) civiliniai sandoriai dėl žemės. Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką.“ To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ 12,31 ha žemės sklype (Šia įstatymo nuostata įtvirtintos dvi taisyklės: 1. žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė, įpareigojanti žemės sklypo ribų, kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2. leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus. Pakumulšių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Šiauliųapskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1547 „Dėl Šiaulių rajono Pakumulšių kadastrinės Sklypo projektinis Nr. 116) ir 1,48 ha žemės sklype (sklypo projektinis Nr. 152) yra pažymėtas kelias. A. A. ir A. B. atkuriant nuosavybės teises preliminariais matavimais buvo suformuoti 12,31 ha ir 1,48 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Šių žemės sklypų ribos buvo paženklintos riboženkliais, apie tai 2001 m. lapkričio 30 d. surašyti Žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktai, kurių 3 punkte yra nurodyta: žemės sklype Nr.152 yra šios įsiterpusios kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausančios žemėnaudos – 4 m pločio keliai (0,06 ha); žemės sklype Nr.116 yra šios įsiterpusios kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausančios žemėnaudos – 4 m pločio keliai (0,19 ha). 2001 m. lapkričio 30 d. parengtuose žemės sklypų abrisuose ir žemės sklypų planuose, parengtuose 2001 m. gruodžio 18 d., sutartiniais ženklais nurodyta, kad kelias į žemės sklypo plotą nėra įskaičiuotas. Taip pat ir žemės sklypų kadastro duomenyse grafoje „05- Duomenys apie žemės naudmenų kiekybines charakteristikas ir vertė“ nėra įrašyta duomenų apie kelius, nors kaip matyti iš žemės sklypų 2001 m. gruodžio 18 d. planų ir 2001 m. lapkričio 30 d. abrisų per žemės sklypus eina kelias. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.48 straipsnį, perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. P. B. žemės sklypai buvo parduoti ir perduoti pagal preliminarius žemės sklypų planus. Valstybinė žemė, kurioje pažymėtas kelias (0,06 ha sklype Nr. 152 ir 0,19 ha sklype Nr. 152), A. A. ir A. B. niekada nebuvo perduota nuosavybėn, todėl ir P. B. ji nebuvo ir negalėjo būti parduota ir perduota 2005 m. liepos 28 d. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi notarinio registro Nr. 8858 bei 2005 m. liepos 28 d. priėmimo–perdavimo aktu notarinio registro Nr. 8860 ir 2007 m. kovo 23 d. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi notarinio registro Nr. 1251. Žemės sklypų kadastrinius matavimus atlikusi matininkė nesivadovavo patvirtintu Žemės reformos žemėtvarkos projektu, preliminariais žemės sklypų planais, žemės sklypų abrisais, ir kadastrinius matavimus atliko ne tomis pačiomis ribomis, kuriomis žemės sklypai buvo perduoti A. A. ir A. B., taip pakeisdama žemės sklypų projektinis Nr. 116 ir projektinis Nr. 152 sklypų ribas, pažeisdama Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas –imperatyvų draudimą kadastrinių matavimų metu keisti vietovėje paženklintos privačios žemės sklypų ribas, dėl to žemė, kurioje buvo kelias (0,06 ha sklype Nr. 152 ir 0,19 ha sklype Nr. 152), pateko privačion P. B. nuosavybėn. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (nauja redakcija nuo 2005 m. liepos 1 d.), 65 punkte (2008 m. lapkričio 19 nutarimo Nr. 1256 redakcija) numatyta, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ir apie tai informuoja užsakovą. Tuomet žemėtvarkos skyrius patikrina, ar: nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje yra visi reikiami dokumentai, nurodyti šių Nuostatų 64 punkte; dokumentai, nurodyti šių Nuostatų 64.1–64.5 ir 64.9 punktuose, parengti pagal teisės aktų reikalavimus; žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas. Šių nuostatų 67 punkte numatyta, kad, kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas jį suderina pasirašydamas. Nors Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja suderino žemės sklypų kadastriniai Nr. 9144/0006:58 ir Nr. 9144/0006:59 planus, parengtus atliekant kadastrinius matavimus, patvirtinant, kad nenustatyta aplinkybių, trukdančių suderinti parengtus žemės sklypų planus, tačiau tai paneigia 2000 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1547 „Dėl Šiaulių rajono Pakumulšių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintas Pakumulšių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, 2001 m. lapkričio 30 d. surašyti Žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktai, 2001 m. lapkričio 30 d. žemės sklypų abrisai, 2001 m. gruodžio 18 d. žemės sklypų planai. 2009 m. gruodžio 9 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymas Nr. V-6516 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. 9144/0006:58 rodiklių pakeitimo ir specialiųjų sąlygų nustatymo atlikus kadastrinius matavimus Šiaulių rajone“ ir 2009 m. gruodžio 9 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymas Nr. V-6515 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. 9144/0006:59 rodiklių pakeitimo ir specialiųjų sąlygų nustatymo atlikus kadastrinius matavimus Šiaulių rajone“, kuriais pakeisti trečiojo suinteresuotojo asmens P. B. 12,31 ha ir 1,48 ha žemės sklypų kadastro rodikliai, t.y. padidinant žemės sklypus valstybinės žemės, kurioje suformuotas kelias, sąskaita, prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatoms, todėl minėti Šiaulių apskrities viršininko įsakymai Nr. V-6515 ir Nr. V-6515 yra neteisėti, savo turiniu prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies punktas). Po atliktų kadastrinių matavimų trečiasis suinteresuotas asmuo P. B. be teisinio pagrindo įgijo valstybinę žemę (0,19 ha ir 0,06 ha), kurioje buvo bendro naudojimo kelias, savo nuosavybėn, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 5 straipsniui, numatančiam žemės įsigijimo nuosavybėn būdus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje numatytas vieno mėnesio terminas skundui paduoti, jei specialus įstatymas nenustato kitaip. Nors Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis, nustatanti prokuroro teisę ginant viešąjį interesą įstatymų nustatytais atvejais kreiptis su pareiškimu į teismą, nenumato specialių termino, per kurį prokuroras galėtų paduoti skundą teismui dėl viešojo intereso gynimo, skaičiavimo taisyklių, teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, 206-230 p., 2005 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10-67/2005, 2005 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10-27/2005, 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Al7-742/2007). Taigi termino pradžia viešąjį interesą ginančiam prokurorui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas, prokuroras, gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas (2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr.Al46-335/2008). Pažymėtina, kad prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Termino prokurorui kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžios ypatumas, lyginant su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis (t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti), yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktą, suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir (ar) yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Tik nuo to momento, kai surenkama pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia (2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). V. G. prašymas Šiaulių apygardos prokuratūroje gautas 2015 m. lapkričio 9 d. Susipažinus su pateiktu pareiškimu buvo kreiptasi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių dėl dokumentų pateikimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius dokumentus pateikė 2015 m. lapkričio 27 d. Todėl teigti, kad surinkta pakankamai duomenų apie pažeistą viešą interesą, buvo galima tik gavus duomenis iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus ir termino pradžia pareiškimui paduoti skaičiuotina nuo 2015 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Ši prokuroro teisė yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo, be kita ko nustatančio prokurorų statusą, kompetenciją, teises ir pareigas, 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas nustatė, jog prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punktą, prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Nei Lietuvos Respublikos Konstitucija, nei Administracinių bylų teisenos įstatymas, o taip pat ir Prokuratūros įstatymas nepateikia viešojo intereso sąvokos. Tai, kad įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos, reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti kiekvienu konkrečiu atveju dėl viešojo intereso pažeidimo ir teisminio proceso inicijavimo. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo intereso kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (1997 m. gegužės 6 d. nutarimas). Viešuoju interesu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje yra laikoma tai, kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei. Kiekvienas viešasis interesas tegali būti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viešasis interesas, taikant LR administracinių bylų teisenos įstatymą, paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Viešasis interesas bendriausia prasme apibūdintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2 straipsnio, 5 straipsnio 3 dalies nuostatomis, jis suprantamas kaip visuomenės ar jos dalies suinteresuotumas konkrečiu valdžios įstaigos ar jų pareigūnų sprendimu, poelgiu, veiksmu. Pagal Konstitucinio Teismo praktiką, visuomenė ir viešosios institucijos su viešąja teise susijusį viešąjį interesą privalo ginti ir skatinti (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas). Tai duoda pagrindą išvadai, kad viešasis interesas egzistuoja tais atvejais, kai sprendimai, veiksmai atliekami viešajame sektoriuje ir kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą ar kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu ir pažeidžiamas viešasis interesas ir prokuroras ne tik turi teisę bet ir privalo į tokį faktą reaguoti įstatymo nustatytomis priemonėmis. Viena iš tokių priemonių yra Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prokuroro teisė inicijuoti administracinę bylą. Ginčijami administraciniai aktai, 2009 m. gruodžio 9 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymas Nr.V-6516 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. 9144/0006:58 rodiklių pakeitimo ir specialiųjų sąlygų nustatymo atlikus kadastrinius matavimus Šiaulių rajone“ ir 2009 m. gruodžio 9 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymas Nr. V-6515„Dėl žemės sklypo kadastro Nr. 9144/0006:59 rodiklių pakeitimo ir specialiųjų sąlygų nustatymo atlikus kadastrinius matavimus Šiaulių rajone“ yra priimti pažeidžiant teisės aktų nuostatas, taip pat neteisėto administracinio akto pagrindu P. B. įgijo nuosavybės teises į didesnį žemės sklypą, o valstybė turtą – 0,25 ha (0,19 ha ir 0,06 ha) žemės prarado, t.y. šiuo pareiškimu yra ginamos ir pažeistos valstybės turtinės teisės. Būtent patikslinus žemės sklypo unikalus numeris 9144-0006-0058, kadastro numeris 9144/0006:58 Pakumulšių k.v., Geruogių k., Kuršėnų kaimiškoji sen., Šiaulių r. sav. ir žemės sklypo unikalus numeris 9144-0006-0059, kadastro numeris 9144/0006:59 Pakumulšių k.v., Geruogių k., Kuršėnų kaimiškoji sen., Šiaulių r. sav., nuosavybės teise priklausančių P. B., kadastrinius matavimus valstybei priklausantis žemės plotas, kuriame yra kelias, pateko privačion nuosavybėn.

Trečiasis suinteresuotas asmuo P. B. teismui atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdyje nurodė, kad neįžvelgia savo klaidos. Anksčiau nuomojosi žemę (prieš 25 m.), paskui nupirko. Kai jam perdavė tą žemę, nepajuto, kad ten buvo kelias. Nusipirkus V. G. sodybą, prasidėjo neaiškumai. Atvažiavo žemėtvarkos atstovas, policijos atstovas, pažiūrėjo, pasakė, kad jam įvažiuoti yra trys keliai. Žemėtvarka taip nusprendė, trečiasis suinteresuotas asmuo P. B. nedalyvavo. Sumokėjo pinigus už kadastrinius matavimus, atmatavo 5 metrų kelią. Dabar jam liepiama suarti tą melioracijos tarnybos kelią. Nurodė, kad tikrai nears. Dabar yra geras melioracijos kelias, ojam liepiama jį ardyti. Jei kelią nuties į V. G. sodybą, kelia klausimą, kaip kitiems reikės naudotis tuo keliu. Nurodė, kad gali sumokėti už devyniolika arų. Prašo palikti galiojančius geodezinius matavimus, nes yra gražus kelias aplinkui, iš gyventojų nėra nusiskundimų. Gyventojai yra įpratę prie kelio ir išardyti kelią netikslinga. Nurodė, kad jo žemės plotas nepadidėjo, jis žemės nepavogė. Kuolai išlikę. Geodezininkai lazdą statė ant tų pačių ribų. Pagal arklio pravažiuotas vėžes planuoti kelią nenormalu. Per vidurį įbrėžus kelią bus nerentabilu dirbti. V. G. į sodybą reikia privažiuoti dvidešimt metrų toliau. Jis sodyboje negyvena. Planai buvo, bet kelio nebuvo numatyta. Žemė buvo ariama dešimt metų, sėjo, pjovė, kelio nebuvo. Nusipirkęs sodybą V. G. pradėjo rašyti skundus, kad nori tiesaus kelio, kad jam į sodybą kelias būtų trumpesnis. Paskui jis kreipėsi į policiją. Atvažiavo policija, kai trečiasis suinteresuotas asmuo kūlė. Tada P. B. parašė užklausimą, paprašė išaiškinimo. Nenorėjo ginčytis. Tada atvažiavo komisija, atvažiavo trečiasis suinteresuotas asmuo su žmona. Komisija sakė „kam draskyti kelią“. Buvo vyr. architektė V. V., R., įgaliotinis, kuris visus nuramino. Trečiasis suinteresuotas asmuo P. B. gavo raštą, kad atliktų geodezinius matavimus. Trečiajam suinteresuotam asmeniu nebuvo taikyta administracinė atsakomybė, o V. G. buvo taikyta, kadangi jis paleido šunis, užstumdė ant bendro naudojimo kelio akmenis.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas advokatas M. B. prašė taikyti senaties terminą, nurodė, kad konkrečiu atveju proporcingumo principas nebus išlaikytas. Už viešo intereso apsaugą atsako ne vien prokuroras, bet ir kitos institucijos. Kelias šitoje situacijoje nebuvo paženklintas. Jeigu ribos nebuvo keistos, tai apie kokį teisės normos pažeidimą kalbama. Plotas po kadastrinių matavimų nepakito. Jis pakito leistinose ribose. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2007 m. įsakyme numatyta, kad tokiam ginčui turi būti numatyta išankstinė procedūra. Kadastriniai matavimai buvo suderinti įstatymų nustatyta tvarka. Skyriaus vedėja pasirašė ir prisiėmė atsakomybę. Tikrinimo kaip ir nebuvo, bet vedėja suderino. Apklausta matininkė paaiškino, kad kelias yra ir užtikrina ne tik V. G.,bet ir kitų asmenų interesus. V. G. patenka į žemės valdą taip pat tuo keliu. Jam nėra poreikio naudotis ankstesniu keliu, pažymėtu abrisuose. Iki 2009 m. V. G. problemų nekėlė. Nacionalinė žemės tarnyba jau tada žinojo, kad pažeistas teisinis reglamentavimas. Jie patys galėjo priimti sprendimą. Nacionalinė žemės tarnyba nesiėmė veiksmų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad už viešo intereso išaiškinimą atsako ir kitos institucijos. Praėjo vos ne pusė metų po V. G. skundo, pati Nacionalinė žemės tarnyba į prokuratūrą nesikreipė. Prokuratūra gina V. G. interesus. Sklypo plotas po matavimų nepakito, nepadidėjo. Situacijos sukūrimas grąžinti viską į pradinę padėtį reikštų, kad suformuotas kelias būtų išardytas, o atstatytas kelias tarnautų V. G.. Konkrečiu atveju šis sklypas vietovėje pažymėtas nebuvo. Tą pripažino ir matininkė. Akte nebuvo fiksuota. Sklypo ribos nebuvo keičiamos, nes jokios ribos tai žemėnaudai nebuvo nustatytos. Argumentas, kad buvo pakeistos sklypo ribos, yra niekinis. Šių duomenų pagrindu buvo atlikta registracija registre. Kad įsiterpusios žemėnaudos, duomenų nėra. Nekalbama, kad keliukas perduotas patikėjimo teise. Įrašo apie tai, kad įsiterpusi kažkokia žemėnauda su kažkokiu plotu, nėra. Dalis sklypo ribos tikrai pakito atkarpoje keturi–trys. Galima kalbėti apie vieną sklypą, antrojo sklypo ribos nepakito. Akte nekalbama apie kelio ribas. Tai du skirtingi sklypai. Kelias plane tikrai buvo pažymėtas, to neginčija. Šis kelias nebuvo registruotas savivaldybės kelių registre. Skirtingiems keliams keliami skirtingi reikalavimai. Nacionalinė žemės tarnyba atsakyti teismo posėdyje negali. Kelių reikalavimai skirtingi. Prašopareiškimą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Prokuroras, kuris kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, laikytinas viena iš proceso šalių, kuriai taikomos tos pačios proceso teisės normos, kaip ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat ir dėl skundo (prašymo) padavimo termino. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-180/2009, 2007 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Kitaip tariant, termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ir kai prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą.

Nustatant termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžią kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama visuma aplinkybių: pirminės informacijos apie galimai pažeistą viešąjį interesą gavimo data, informacijos pobūdis ir apimtis; ar ši informacija buvo pakankama kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ginant viešąjį interesą, ar buvo būtina rinkti papildomus duomenis; kokių veiksmų pareiškėjas papildomai ėmėsi, siekdamas surinkti duomenis, reikalingus kreipimuisi į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ir viešojo intereso gynimo; ar pareiškėjas nedelsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, ar papildomus duomenis apie galimą viešojo intereso pažeidimą surinko per pagrįstą ir protingą terminą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1164/2009 ir kt.).

Šioje byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje V. G. prašymas su priedais (7 lapai) gautas 2015 m. lapkričio 9 d. (b.l.10–11). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. lapkričio 26 d. raštas Nr.315D-5492-(14.31.7) su dokumentais, susijusiais su žemės sklypų (kadastro Nr.9144/006:0058 ir Nr.9144/0006:0059) perleidimu privačion nuosavybėn, Šiaulių apygardos prokuratūroje gautas 2015 m. lapkričio 27 d.

Įvertinusi ginčo pobūdį (viešojo intereso gynimas susijęs su ginčui aktualių žemės sklypų kadastriniais matavimais) bei tai, kokius duomenis (dokumentus) Šiaulių apygardos prokuratūrai pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius, teisėjų kolegija daro išvadą, jog tik gavus medžiagą iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių apygardos prokuratūroje pareiškėjas turėjo pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad galimai galėtų būti pažeistas viešasis interesas. Darytina išvada, jog pareiškėjas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras operatyviai sprendė šį klausimą, realizavo teisę kreiptis į teismą įstatymo nustatytais terminais. Pareiškimas Šiaulių apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas 2016 m. gruodžio7 d. (b.l. 2) nepraleidus ABTĮ numatyto 30 dienų termino po to, kai buvo surinkta pakankamai duomenų, kad galimai pažeistas viešasis interesas, šiuo atveju po duomenų gavimo 2015 m. lapkričio 27 d., todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad vieno mėnesio terminas praleistas nebuvo.

Dėl ginčo nagrinėjimo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka

Dėl skundžiamų aktų teisėtumo

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdyje ginčo sklypuose 2001 metais atlikusi preliminarius matavimus ir 2009 metais atlikusi kadastrinius matavimus liudytoja G. R. nurodė, kad iki V. G. sodybos buvo tik pravažiuotos vėžės. Prieš V. G. yra dar viena sodybėlė ir vakarinėje pusėje esančios sodybos naudojasi tuo keliu. Atliekant matavimus sklypo ribos buvo parodytos viduriu, o dabar – kelio pakraščiu. Liudytoja komentuodama dėl 2001 m. atliktų preliminarių matavimų nurodė, kad ginčo kelias buvo skirtas tik įvažiuoti į Š. sodybą. Ji turėjo vieną hektarą žemės. Tuo metu V. G. dar neturėjo sklypo. Buvo tik aprašytas privažiavimas į sklypą. Tas kelias nebuvo registruotas. Nurodė, kad tokių kelių neregistruoja. Ribos turi būti pažymėtos kadastriniais matavimais atskiru sklypu, užkalti riboženkliai. Buvo paliktas tik pravažiavimas. Paskui komisija nusprendė palikti vienintelį privažiavimą aplink. Žemėtvarkos skyriaus Komisijoje dalyvavo architektūros skyriaus vedėja V. V., seniūnijos seniūnė, policininkas, taip pat V. G. ir P. B.. Kelias P. B. nuosavybėje neatsiranda, jis nustumiamas į kraštą. Tam buvo sukviesta komisija. Liudytoja nurodo, kad savo iniciatyva nebūtų dariusi, jei nebūtų iškilusi reikmė. Panaikinus skundžiamus aktus aplinkiniai sklypai nebeturėtų privažiavimų. Plotas po kadastrinių matavimų nepakito. Keli privažiavimo keliai yra prie V. G. sodybos.

Darytina išvada, kad 2001 m. preliminariais matavimais ginčo sklypuose riboženkliais buvo pažymėtos tik išorinės privačių ginčo žemės sklypų ribos (dėl šių faktinių aplinkybių ginčo tarp bylos šalių nekilo), todėl darytina išvada, kad LR žemės reformos įstatymo 21 str. 3 d. įtvirtinta taisyklė, neleidžianti keisti vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribų vėliau atliekant kadastrinius matavimus netaikytina riboženkliais nepaženklintam privačiuose žemės sklypuose valstybinės žemės sklypo 4 metrų pločio keliui.

Liudytoja G. R. ir trečiasis suinteresuotas asmuo P. B. nurodo tą pačią faktinę aplinkybę – jog buvo atvykusi komisija į ginčo sklypų kadastrinių matavimų atlikimo vietą. Šiaulių apygardos administraciniam teismui nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad minima komisija buvo sudaryta ir buvo atvykusi į ginčo sklypus atliekant 2009 m. kadastrinius matavimus. Ši aplinkybė nurodoma siekiant paaiškinti, kodėl buvo nuspręsta žymėti kelią kitoje, nei 2001 m. preliminarių matavimų dokumentuose.

Pabrėžtina, kad Nuostatai nenumato, kad matininkas, atlikęs kadastrinius matavimus ir nustatęs, kad faktinė situacija (šiuo atveju – faktiškai naudojamas kitas, „melioracijos“ kelias) neatitinka preliminariais matavimais (teritorijų planavimo dokumentuose) numatytų duomenų, galėtų pats, savo iniciatyva atlikti pakeitimus atsižvelgdamas į esamą (pakitusią) faktinę situaciją.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Nuostatų 65 punkte (2008 m. lapkričio 19 nutarimo Nr. 1256 redakcija) numatyta, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ir apie tai informuoja užsakovą. Tuomet žemėtvarkos skyrius patikrina, ar: nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje yra visi reikiami dokumentai, nurodyti šių Nuostatų 64 punkte; dokumentai, nurodyti šių Nuostatų 64.1–64.5 ir 64.9 punktuose, parengti pagal teisės aktų reikalavimus; žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas. Šių nuostatų 67 punkte numatyta, kad, kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas jį suderina pasirašydamas.

Šiuo atveju skundžiami aktai priimti neatsižvelgiant į 2000 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1547 „Dėl Šiaulių rajono Pakumulšių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintą Pakumulšių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, 2001 m. lapkričio 30 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktus, 2001 m. lapkričio 30 d. žemės sklypų abrisus, 2001 m. gruodžio 18 d. žemės sklypų planus, todėl buvo pažeistas Nuostatų 65 punktas.

Dėl viešojo intereso gynimo

Administracinėje byloje Nr. A17-742/2007 teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Tokioje byloje teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę (2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Tik išnagrinėjęs bylą teismas gali nuspręsti, kuri iš vertybių – teisėtumas tam tikroje teisinių santykių srityje ar teisinių santykių stabilumas – yra svarbesnė konkrečioje viešojo intereso gynimo byloje.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra sprendžiama, ar administracinių aktų panaikinimas yra būtina ir proporcinga priemonė viešajam interesui apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-198/2012, 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013, 2014 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-923/2013). 2013 metų mokslinių straipsnių rinkinyje „Viešojo intereso gynimas: subalansuoto požiūrio link“ publikuotame dr. E. K. ir dr. A. B. straipsnyje „Visuomenės (viešojo) intereso gynimas planuojant teritorijas“ nurodoma, kad „nė vienas iš viešojo intereso elementų neturėtų turėti pirmenybės ar viršenybės kitų grupių atžvilgiu ab initio. Sprendžiant kilusį ginčą privalu nustatyti, kurio viešojo (visuomenės) intereso elementas turi prioritetą, atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes ir konkuruojančias vertybes.“

Prokuroro pareiškime viešojo intereso pažeidimas grindžiamas tuo, kad patvirtinus skundžiamus aktus valstybei nuosavybės teise priklausantis 0,25 ha (0,19 ha ir 0,06 ha) žemės sklypas pateko privačion nuosavybėn.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad žemė, kaip ir miškai, vandens telkiniai nuosavybės teisės atžvilgiu yra ypatingi objektai, nes šių objektų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus, kaip biologinės ir socialinės būtybės, egzistavimo bei visuomeninių ryšių palaikymo ir sklaidos terpė, žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Taip pat pareiškėjo pareiškime akcentuojama, kad kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Iš tiesų, teisėjų kolegija sutinka dėl pareiškėjo pareiškime nurodomos vertybės svarbos ir papildomai pažymi, kad tinkamas teisės normų laikymasis, priimtų administracinių aktų neprieštaravimas aukštesnės galios teisės aktams, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažinti gintinais viešojo intereso objektais. Administracinėje byloje Nr. A575-1576/2008 teisėjų kolegija nustatė, kad prokuroras gynė viešąjį interesą – tai, kad teisės normų būtų laikomasi, kad valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės bei savivaldybių institucijos, visi pareigūnai veiktų remdamiesi teise (2008 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1576/2008).

Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, svarbu atsižvelgti ir į kitus aspektus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija byloje Nr. A146-335/2008 konstatavo, kad kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams (2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), 184-229 p.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai.

Kartu pažymėtina, kad nors nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl valstybės nuosavybei priskirto žemės sklypo, vis dėlto privalu atsižvelgti ir į teisinių santykių stabilumo, teisinio apibrėžtumo principus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad viešojo intereso gynimas – tai specialių valstybės įgaliotų subjektų specifinė veikla, viešojo intereso gynimu galimai daroma intervencija į susiformavusius teisinius santykius bei kitų asmenų subjektines teises, todėl nors viešąjį interesą ginantiems subjektams taikomas dispozityvumo principas, tačiau jis ribojamas viešojo ir individualių interesų derinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog teisinių santykių stabilumas ir apibrėžtumas taip pat yra viešojo intereso dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010). Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisėtų lūkesčių principo esmė – asmens teisėtai įgytų teisių apsauga, t. y. teisėtų lūkesčių principu siekiama užtikrinti, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą, 2008 m. vasario 20 d. nutarimą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-279/2011; Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teisėtų lūkesčių apsauga – tai vienas iš Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų. Ji suponuoja inter alia tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Taigi teisėtų lūkesčių principas siejamas su poreikiu užtikrinti teisių, kurios įgytos pagal galiojantį teisinį reguliavimą, o ne apskritai bet kokių (t. y. ir neteisėtų) viešojo administravimo subjektų veiksmų pagrindu, apsaugą.

Pareiškėjas, siekiantis apginti viešąjį interesą, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.A858-1423/2013. Šioje administracinėje byloje nustatyta, kad „ištraukos iš vietinės reikšmės kelių Kaišiadorių rajono savivaldybės žemėlapio, vietinės reikšmės kelių Kaišiadorių rajono savivaldybės žemėlapio, vietinės reikšmės kelių išdėstymo žemėtvarkos schema, atliktų darbų aktai patvirtino, jog kelias turi vietinės reikšmės kelio statusą, įregistruotas Nr.2m-63, yra valdomas Kaišiadorių rajono savivaldybės patikėjimo teise (Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn 3 str.) naudojamas visuomenės viešiesiems poreikiams tenkinti.“ Taip pat pažymėtina, kad minėtoje 2013 m. gruodžio 16 d. nutartyje nurodoma, kad „atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtame dokumente aptariamas kelias vadinamas „bendro naudojimo keliu“, tai leidžia teigti, kad jis skirtas ne tik apelianto, bet ir kitų asmenų interesų tenkinimui.“ Minėtoje byloje apklausti liudytojai nurodė, kad „kelias visada buvo, kiek jie prisimena, patys jį taisė kartu su seniūnija ir naudojosi kaip vieninteliu keliu į savo sodybas. Liudytojas projekto autorius I.S. nurodė, kad jis prieštaravo, jog kelias būtų naikinamas, nurodė, kad jis natūroje matė, kad kelias yra ir 2000 m. patvirtintame žemėtvarkos projekte kelias buvo, taip pat pripažino, kad kelias panaikintas neteisėtai.“

Nagrinėjamoje Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinėje byloje atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atstovė nurodė, kad ginčo kelias nėra įregistruotas, nėra įtrauktas į savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą. Svarbu atsižvelgti į tai, kad nagrinėjamu atveju, nors ir pareiškėjas, ir atsakovas apie ginčo kelią kalba kaip apie bendro naudojimo kelią, V. G. kreipėsi dėl privažiavimo į jam nuosavybės teise priklausančią sodybą. V. G. 2015 m. lapkričio 9 d. prašymu prašoma išaiškinti, kodėl savavališkai P. B. užvaldė valstybinės žemės sklype einantį kelią į jo sodybą Šiaulių r., Geruogių g.10, Kuršėnų seniūnijoje. Nurodoma, kad negali privažiuoti į sodybą, kur per vasarą atostogauja su vaikais, ten laikomi jo galvijai, kuriems reikia gabenti pašaro ir negali privažiuoti. Teismui nebuvo pateikta rašytinių įrodymų ar paaiškinimų teismo posėdyje, iš kurių būtų matyti, kad egzistuotų bendras (ir) kitų asmenų interesas naudotis 2001 m. dokumentuose numatytu 4 metrų pločio keliu.

Taip pat svarbu pastebėti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A261-1564/2012 akcentuojama sąvokos bendro naudojimo kelias reikšmė, t. y. nurodoma, kad svarbu įvertinti, ar kelias tarp sklypų nesiekia išorinės ribos. Šio ginčo atveju, iš 2001 m. abriso (b.l.20) matyti, kad numatytas 4 metrų kelias buvo skirtas privažiavimui prie V. G. (jo jau po 2001 metų) įsigytos sodybos.

Pastarąją liudytojos nurodytą aplinkybę patvirtinta ir 2015 m. rugsėjo 28 d. ūkininko P. B. atsakymas Nr.7 (b.l.76), kuriame nurodoma, kad į V. G. sodybą ateina trys keliai: nuo Kamersių kaimo palei geležinkelį, nuo Geruogių kaimo ir nuo Lapkasių kaimo. Taigi aplinkybė, kad ginčijamais aktais patvirtinus 2009 metų kadastrinius matavimus ginčo sklypuose, V. G. nebuvo suvaržyta teisė privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo sodybą Geruogių g.10, Kuršėnų seniūnijoje kitais, gretimais, alternatyviais keliais, bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta.

Taigi konstatuotina, kad pareiškėjo nurodomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.A858-1423/2013 ir šios nagrinėjamos Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Teismas, nagrinėdamas bylą, teisės normas taiko pirmiausia atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės normų aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Teisės normų aiškinimu, pateiktu vienoje administracinėje byloje, privalu vadovautis kitoje administracinėje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma identiškomis faktinėmis aplinkybėmis. Tačiau vienodai būtina spręsti tik tas bylas, kurių faktinės aplinkybės sutampa (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-52/2009).

Teisėjų kolegijos manymu, viešojo intereso pažeidimas dėl ginčo žemės sklypo ribų suformavimo turėtų būti svarstytinas tik tuo atveju, jei skundžiamais aktais patvirtintais kadastriniais matavimais būtų pažeidžiami visuomenės, visuomenės dalies, asmenų grupių ar asmenų interesai, turintys esminės reikšmės jų teisėms bei teisėtiems interesams.

Šiuo atveju negalima konstatuoti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo būtų panaikinęs, „užvaldęs“ kelią, būtų elgęsis nesąžiningai. Pažymėtina, kad teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo P. B. kalbėjo apie galimybę įsigyti 19 arų (ginčui aktualios) valstybinės žemės. Iš faktinių aplinkybių ir rašytinių įrodymų viseto matyti, kad negalėjimas naudotis 2001 m. preliminariuose matavimuose numatytu 0,25 ha žemės plotu (keliu) sietinas su galimai pažeistu V. G. interesu naudotis dar vienu privažiavimu prie savo sodybos.

Atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog 0,25 (0,19 ha ir 0,06 ha) valstybinės žemės sklypo inkorporavimas į žemės sklypą unikalus numeris 9144-0006-0058, kadastro numeris 9144/0006:58 Pakumulšių k.v., Geruogių k., Kuršėnų kaimiškoji sen., Šiaulių r. sav. ir žemės sklypą unikalus numeris 9144-0006-0059, kadastro numeris 9144/0006:59 Pakumulšių k.v., Geruogių k., Kuršėnų kaimiškoji sen., Šiaulių r. sav. sukelia ar sukels neigiamas pasekmes (žalą) valstybei, visuomenei ar jos daliai, įstatymų saugomiems teisiniams gėriams.

Įvertinus visas nustatytas faktines bylos aplinkybes ir rašytinius įrodymus, vadovaujantis aukščiau aptarta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika viešojo intereso gynimo srityje, teisėjų kolegija mano, kad skundžiamų administracinių aktų panaikinimas nėra būtina ir proporcinga priemonė viešajam interesui apginti. Šiuo atveju neužtikrinus teisėtų teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog prokuroro prašymu siekiama apginti viešąjį interesą, todėl pareiškėjo pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Konstatavus, kad Šiaulių apskrities viršininko įsakymo Nr.V-6516 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr.9144/006:58 rodiklių pakeitimo ir specialiųjų sąlygų nustatymo atlikus kadastrinius matavimus Šiaulių rajone“ ir Šiaulių apskrities viršininko įsakymo Nr.V-6515 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr.9144/0006:59 rodiklių pakeitimo ir specialiųjų sąlygų nustatymo atlikus kadastrinius matavimus Šiaulių rajone“ panaikinimas aukščiau nurodytais pagrindais nėra būtinas ir proporcingas, remdamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, numatančia, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), teisėjų kolegija nebepasisako dėl kitų bylos šalių argumentų.

Trečiojo suinteresuoto asmens P. B. atstovas advokatas M. B. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nepateiktus prašymo su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu, pareiškėjo išreikštas prašymas nespręstinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl Šiaulių apskrities viršininko įsakymo Nr.V-6516 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr.9144/006:58 rodiklių pakeitimo ir specialiųjų sąlygų nustatymo atlikus kadastrinius matavimus Šiaulių rajone“ ir Šiaulių apskrities viršininko įsakymo Nr.V-6515 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr.9144/0006:59 rodiklių pakeitimo ir specialiųjų sąlygų nustatymo atlikus kadastrinius matavimus Šiaulių rajone“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjai Žanas Kubeckas

Jarūnė Sedalienė