- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-12
- Bylos Nr.
- 2-2893-585/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- AB DnB bankas
- Advokatai
- Marius Liatukas, Joana Baublytė
- Kategorijos
- 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisejas Vytautas Zelianka, sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant ieškovui R. B., jo atstovui advokatui Mariui Liatukui, atsakovo AB DnB bankas atstovams advokatams Joanai Baublytei ir Mindaugui Baleviciui, treciajam asmeniui Kamilei V. B., viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal R. B. ieškini atsakovui AB DnB bankui del sutarciu pripažinimo negaliojanciomis ir atsakovo priešieškini ieškovui del sutartiniu prievoliu vykdymo.
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipesi i teisma, gincydamas su atsakovu sudarytas skolinimo obligaciju apmokejimui ir obligaciju pasirašymo sutartis. Nurode, kad atsakovas tycia neatskleide esmines sandoriams sudaryti butinos informacijos, klaidino ieškova ir taip priverte ji sudaryti tik atsakovui naudingus sandorius, be to, pažeide eile reikalavimu, teises aktais nustatytu profesionaliam vertybiniu popieriu rinkos dalyviui – investicinei imonei. Reikalavimo teisiniu pagrindu nurode CK 1.91str.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, atsikirsdamas, kad ieškovas aiškiai suvoke galima akciju rinku svyravimu rizika ir savo prievole moketi palukanas pagal paskolos sutarti, kadangi butent tokiam galimam banko reikalavimui užtikrinti ikeite nekilnojamaji turta.
Šalies argumentai
Priešieškiniu bankas praše priteisti iš ieškovo ir atsakoves pagal priešieškini – treciojo asmens K.V. B. solidariai priteisti pagal paskolos sutarti numatytas palukanas - 225 010.45 EUR palukanu, 7 837,61 EUR paskaiciuotu delspinigiu už sutarties vykdymo termino praleidima ir procesines palukanas.
Išvada byloje pateike Vertybiniu popieriu komisija ir Vartotoju teisiu apsaugos tarnyba.
Del ieškinio reikalavimu
Ieškovas turi teisini išsilavinima ir nuo 1997 metu verciasi kaimo turizmo verslu. 2007 metu birželio menesi atsakovas pakviete ieškova kartu su Ukmerges rajono verslininkais ir kitais asmenimis, turinciais stambius indelius atsakovo banke arba dalyvaujancius kitokiuose dideles vertes sandoriuose, i naujo finansinio produkto pristatyma, ivykusi atsakovo Ukmerges filiale. Pristatymo metu atsakovo specialiai pakviesta iš banko pagrindines buveines ypatingai svarbiu klientu vadybininke pakviete susirinkusius, tarp kuriu buvo ir ieškovas, investuoti i banko išleidžiamas su akcijomis susietas obligacijas (SASO), o neturincius savu lešu tokioms obligacijoms pirkti – pasiule specialias banko paskolas. Su akcijomis susietos obligacijos 2007 metais buvo santykinai naujas išvestinis investicinis produktas Lietuvoje.
Po pristatymo praejus labai trumpam laiko tarpui, 2007 07 05 šalys pasiraše obligaciju apmokejimo ir skolinimo obligaciju apmokejimui sutartis. Skolinimo obligaciju apmokejimui (paskolos) sutartimi ieškovas iš atsakovo trejiems metams gavo 5 mln. Lt, kurie pagal obligaciju pamokejimo sutarti buvo panaudoti atsakovo išleistu su akcijomis susietu obligaciju pirkimui apmoketi.
Ivykusio pristatymo metu ieškovui buvo pateikta atsakovo investicines bankininkystes departamento parengta vaizdine medžiaga „Investavimas DnB Nord banke“, kurioje paaiškinamos investavimo galimybes, kuriu viena - su akcijomis susietos obligacijos (greta valstybes vertybiniu popieriu, terminuotu indeliu, kitu obligaciju rušiu, atsakovo bendrai vadinamu „obligacijos“, garantuotu investiciniu produktu, investiciniu fondu ir akciju). SASO produktas banko sudarytoje vaizdineje (informacineje, o kartu – ir reklamineje) medžiagoje pristatomas kaip tiesiog vienas iš investavimo budu, neakcentuojant jo ypatingo rizikingumo lyginant su kitais galimais investiciju budais - VVP, terminuotais indeliais, garantuotais investiciniais produktais, investiciniais fondais ir akcijomis. Nera SASO, kaip vienos iš obligaciju rušiu, veikimo principo paaiškinimo. Diagramoje, nurodancioje investicines gražos ir rizikos santyki, obligacijos, susietos su akcijomis, atskirai kaip savarankiškas investicijos budas nebuvo nurodomos (t.I, b.l. 21), nors iš diagramos galima suprasti, kad obligacijos greta kitu investiciju budu pasižymi santykinai ne tik nedidele investicine graža, bet ir maža rizika, o akcijos – didele rizika ir didele graža. Apskritai investavimo rizika pateikimuose aprašymuose nera pabrežiama, nors kartu labai pabrežiamas investiciju pelningumas. Tik pristatant garantuotus investicinius produktus ir juos lyginant su mažesnio pelningumo obligaciju rinka ir didelio investicinio pelningumo akciju/žaliavu rinka buvo pabrežta „didžiule investavimo rizika“ i akciju/žaliavu rinka (t.I, b.l.24). Aprašant SASO parodoma, kaip nustatomas „prieaugis“ (t.I, b.l.24), bet nepaaiškinta, kaip nustatomi praradimai ir net nepasakoma, kad jie apskritai imanomi. Taip sudaromas ispudis, kad prieaugis yra savaime suprantamas, o nuostolio galimybe nutylima. Lyginant SASO su investiciniais fondais ir siulant pasirinkti SASO, aiškiai nekalbant apie praradimus investuojant, diagramomis (t.I, b.l. 25) sukuriamas neaiškus vaizdas, kad nuostolis investuojant i SASO galimas, bet ne savaime, o tik lyginant su galimais nuostoliais del investavimo i investicinius fondus rizikos.
Atsakovas ieškovui pristate keleta obligaciju susietu su akcijomis emisiju variantu. Skirtingose emisijose obligacijos buvo siejamos su skirtingais indeksu krepšeliais. Atsakovas investavimo i obligacijas, susietas su akcijomis, patraukluma iliustravo su Pasaulio akciju indeksais susietu obligaciju, su Lotynu Amerikos, Pietu Korejos ir Taivano akciju indeksais susietu obligaciju, su 30 Europos dividendiniu imoniu akciju indeksu susietu obligaciju, su Brazilijos, Rusijos, Indijos ir Kinijos (BRIK) akciju indeksais susietu obligaciju vidutinio istorinio pajamingumo nurodymu. Visais atvejais akivaizdžiai pabrežiamas neabejotinas investiciju pajamingumas.
Atsakovas yra komercinis bankas, t.y. kredito istaiga, turinti teise teikti licencines finansines paslaugas (Banku istatymo 2str.2d.), todel jis yra finansu imone Finansu istaigu istatymo 2str.7d. prasme ir jo finansiniu paslaugu teikimui taikomas Finansu istaigu istatymas (Finansu istaigu istatymo 3str.1d.). Atsakovas, siulydamas ieškovui sudaryti paskolos sutarti, su tikslu skolintais pinigais investuoti i banko išleidžiamus vertybinius popierius, veike santykyje su ieškovu kaip su neprofesionaliu rinkos dalyviu (Banku istatymo 2str.5d.). Neprofesionalus rinkos dalyvis istatyme apibrežiamas, kaip asmuo, negalintis kvalifikuotai ivertinti skolinimosi rizikos (Finansu istaigu istatymo 2str.30d.). Taip pat ieškovas santykyje su atsakovu apibrežiamas kaip neprofesionalus klientas (Finansiniu priemoniu rinku istatymo 3str.22d.). Del ieškovo, kaip neprofesionalaus rinkos dalyvio ir neprofesionalaus atsakovo kliento negalejimo ivertinti skolinimosi rizikos ir su ja susijusiu galimu neigiamu pasekmiu, atsakovui istatymus sukurta pareiga veikti ypatingai rupestingai geriausiais kliento interesais, minimizuoti nepamatuota neprofesionalaus kliento rizika, ispeti apie galimas ypatingai nepalankias pasekmes. Lietuvos Respublikos Vertybiniu popieriu komisijos 1998 02 06 nutarimo Nr.5 “Del neasocijuotu viešosios vertybiniu popieriu apyvartos tarpininku etikos kodekso“ 3str. a) punkte nustatyta, kad narys neturi teises rekomenduoti klientui spekuliaciniu vertybiniu popieriu nežinodamas arba nemegindamas gauti informacijos apie kliento poreikius ir interesus. Pareiga rinkti informacija apie potencialaus kliento žinias ir tikslus investuojant prieš investiciniu paslaugu teikima nustatyta ir FRPI 22str.5d. Byloje nepateikta irodymu apie tokios informacijos rinkima. Priešingai, diena prieš sudarant sutarti užpildytame klausimyne (t.2, b.l.12) nurodoma, kad nevertinamos kredito gaveju pajamos, nieko nera nurodoma ir net nenumatyta galima apklausa apie kredito gaveju patyrima investuojant, galimu motyvu sudaryti sutartis aiškinimasi. Tiriama tik valdomo turto verte. Sutarciu sudarymo metu galiojusi Banku istatymo 56str.2d. redakcija numate atsakovo pareiga prieš sudarant sutarti del finansiniu paslaugu teikimo suteikti klientui išsamia informacija apie finansiniu paslaugu teikimo salygas, paslaugu kaina, paslaugu teikimo terminus, galimas pasekmes bei kitokia informacija, turincia itakos kliento apsisprendimui sudaryti sutarti. Išsami informacija apie galimas investavimo pasekmes ypac svarbi ginco atveju, kai sudarius sutartis, buvo rizikuojama visu ieškovo neprofesionalaus atsakovo kliento turtu. Istatyme nustacius prezumpcija, kad ieškovas kaip neprofesionalus rinkos dalyvis nesugeba kvalifikuotai ivertinti skolinimosi ir investavimo rizikos, esant istatyme nustatytai atsakovo pareigai veikti ypac rupestingai atskleidžiant klientui galimas investavimo pasekmes ir pareigai aiškiai ir suprantamai suteikti ne tik klientams bet ir potencialiems klientams visa reikalinga informacija, kurios pagrindu jie galetu suprasti siulomu investiciniu paslaugu ir finansiniu priemoniu esme bei joms budinga rizika ir galetu priimti pagristus investicinius sprendimus (FRPI 22str.3d.), o tokiai atskleistinai informacijai apimant ir ispejima apie rizika, kuri budinga tam tikroms investavimo strategijoms arba investicijoms i tam tikras finansines priemones (FRPI 22str.4d.2p.), atsakovas elgesi nukrypdamas nuo jam taikomu veiklos standartu, neproporcingai iškele investavimo i SASO privalumus ir nutylejo realaus turto praradimo del ypac rizikingo investavimo budo gresme. Finansu rinku priemoniu istatymo paskirtis – reguliuoti visuomeninius santykius siekiant užtikrinti sažininga, atvira ir efektyvu finansiniu priemoniu rinku veikima, investuotoju interesu apsauga bei sistemines rizikos ribojima (FRPI 1str.1d.). Todel ir iki 2007 11 01 galiojusios FRP istatymo normos turi buti aiškinamas atsižvelgiant i butinuma užtikrinti ieškovo kaip investuotojo interesu apsauga, kuri kuriama atsižvelgiant i 2004 04 21 EPT Direktyvos Nr.2004/39/EB (MiFID) nuostatas. Direktyvos 19str. numatyta finansu istaigos pareiga atskleisti visa informacija, reikšminga rizikai ivertinti ir investiciniams sprendimams priimti, kad busimam klientui iki sutarties sudarymo butu žinomi visi galimi rizikos veiksniai. Atitinkami pažeidimai nurodomi ir byloje pateiktoje Vertybiniu popieriu komisijos išvadoje. Kaip pavyzdi aiškinant ir taikant investicines imones kliento teisiu apsauga ES erdveje nustatancias teisines priemones teismas nurodo ir Jungtines Karalystes finansiniu paslaugu industrijos priežiuros institucijos FSA (Financial Services Authority) 2011 12 02 sprendima prieš HSBC banka, kuriame, konstatuotas banko netinkamas kliento informavimas apie investavimo strategija ir rizika, bankui pernelyg pabrežus investavimo privalumus, lygiagreciai nepateikus pakankamu ispejimu apie galimus praradimus, pabrežtas nesidomejimas konkretaus kliento konkreciais investiciniais poreikiais, investiciniu pasiulymu nepritaikymas konkreciai situacijai ir reikšmingos informacijos pateikimas dideliame nereikšmingos arba nesusijusios informacijos sraute, taip padarant informavima neveiksmingu.
Nors atsakovas atsikirto FRPI 22str.3d. numatyta galimybe informuoti standartizuotu formu pagalba, atsižvelgiant i aukšciau aptarta atsakovo elgesi – aiškiai tendencinga netikro vaizdo klientui sudaryma jam asmeniškai pristatant produkta iki sutarciu sudarymo, nagrinejamu atveju galimybe ieškovui susipažinti su viešai paskelbtu Baziniu prospektu (atsakovui pripažinus, kad tokio prospekto tekstas ieškovui nebuvo iteiktas, o vien tik pranešta apie jo paskelbima) yra, atsižvelgiant ir i Bazinio prospekto apimti bei su apimtimi susijusia galimybe klaidinancio informavimo aplinkybemis gerai suvokti esmines rizikas, aiškiai nepakankama pripažinti atsakova tinkamai ivykdžius savo pareiga ieškovui, atsakovo pareiga informuoti suprantant pirmiausia kaip betarpiško išaiškinimo pareiga. Šiomis aplinkybemis obligaciju pasirašymo sutarciu 1.13 p., kuriame numatyta, kad klientas susipažines su bazinio prospekto salygomis, yra deklaratyvus ir liudija aiškiai nepakankama informavima apie klientui labai svarbias, esmines apsisprendimui sudaryti sutarti salygas. Tokia išvada patvirtina ir FRPI 22str.4d., nustatanti, kad net ir naudodamasis FRPI 22str.3d. numatyta teise vykdyti pareiga informuoti pateikti informacija standartizuota forma, atsakovas privalejo vykdydamas tokia pareiga klienta konsultuoti ir ispeti apie rizika (FRPI 22str.4d.2p.).
Nustatytomis aplinkybemis atsakovas tinkamu budu neatskleide ieškovui informacijos, kuria pagal tuo metu galiojusius istatymus buvo butina atskleisti, kad butu užtikrinta atsakovo neprofesionalaus kliento pasverto pasirinkimo investuoti galimybe, del to ieškovas buvo atsakovo suklaidintas ir sudare sutartis, kuriomis prisieme rizika del viso savo turto praradimo, del atsakovo ivykdyto suklaidinimo neturedamas pakankamai duomenu apie tokios rizikos atsiradimo galimybes.
Atsakovo atsikirtimai del administracinio teismo nutarties, kuria panaikinta bankui skirta nuobauda, yra atmetami, kadangi administracinis teismas išsprende tik nuobaudos paskyrimo teisetumo klausima administracines atsakomybes prasme, vertindamas, ar teismo nurodytu metu buvo istatyminis reglamentavimas, pakankamai aiškiai nustates pareigas, už kuriu nevykdyma gali buti taikoma administracine atsakomybe.
Šalies argumentai
Nors ieškovas ikeite savo turta bankui, šis faktas taip pat nera pakankamas reikšmingos informacijos neatskleidimo paneigimui, ypac ieškovui paaiškinus, kad, atsižvelgdamas i santykinai dideli ikeiciamo turto ir paskolos sumos verciu santyki, nusprende, kad turtas ikeiciamas sutartyje nurodytiems „kitiems“ mokejimams (tokiems kaip hipotekos sudarymo, iregistravimo, išregistravimo, pakeitimo, panaikinimo išlaidos, numatytos sutarties 7.2.5p.), be to sutartyje numatyta hipotekos paskirtis – isipareigojimams pagal sutarti užtikrinti – yra labai abstrakti, kad ši salyga pacia savimi atskleistu ieškovui galimybe patirti iki sutarties sudarymo tureto turto praradimo del akciju indeksu svyravimu rizika. Be to, labai svarbu ir tai, kad paskolos sutartis buvo derinama su obligaciju pirkimo sutartimi, todel palukanu pagal paskolos sutarti susidarymo ir mokejimo mechanizmas, papildomai atsižvelgiant i obligaciju sasaja su akciju indeksais ir tokio investicinio produkto naujuma rinkoje, buvo neprofesionaliais rinkos dalyviui buvo sudetingas ir neaiškus.
Nors teismas priima atsakovo atsikirtima del lankstinuko „Su pasaulio akcijomis susietos obligacijos“, pripažindamas irodytu atsakovo teigini, kad toks lankstinukas akivaizdžiai buvo skirtas kitai obligaciju emisijai ir ta parodo jame nurodytos kitokios negu ieškovo atveju obligaciju išpirkimo salygos (100 Lt + 6proc. kritimo atveju), vien šis faktas nepaneigia byloje nustatytu aplinkybiu, sudaranciu esmini ieškovo klaidinima, ypac atsižvelgiant i tai, kad tinkamai neinformuotas klientas negali suvokti pakankamu skirtumu tarp skirtingu obligaciju emisiju salygu, o apklausta liudytoja R. T. neneige, kad tokie lankstinukai galejo buti laisvai prieinami ir gaunami banko skyriuose.
Nustacius, kad ieškovas buvo suklaidintas neatskleidžiant jam pilnos informacijos, reikšmingos formuojantis ieškovo valiai del ginco sandoriu sudarymo, nustatyta, kad ieškovas sudare sandori klysdamas del jo esminiu salygu ir žinodamas tikraja padeti sandorio tokiomis salygomis – apimtimi, del kurios butu rizikuojama visu savo turtu, nesudarytu. Del nurodomu motyvu šaliu sudaryti ieškovo gincijami sandoriai laikomi turinciais valios trukumus ir ieškovo reikalavimu pripažistami negaliojanciais nuo sudarymo CK 1.90str. pagrindu. Teismui byloje nepateikta duomenu, iš kuriu galima butu spresti, kad atsakovas samoningai nuslepe reikšminga informacija turedamas blogu tikslu, todel teismas konstatuoja, kad atsakovas veike nepakankamai profesionaliai – neatidžiai ir nerupestingai, bet netenkina ieškinio ieškovo nurodomu teisiniu CK 1.91str.1d. pagrindu. Pripažinus sutartis negaliojanciomis ab initio, pagal jas šalims neatsirado jokios teises ir pareigos.
Kadangi sandorio negaliojimo CK 1.90str. pagrindu nenumatytas suklaidintos šalies neturtines žalos atlyginimas, ieškinys dalyje del neturtines žalos atlyginimo netenkinamas (CK 6.250str.2d.).
Nustacius, kad sutartys, kuriomis savo reikalavimus grindžia atsakovas, negalioja, priešieškinis netenkinamas.
Atsakovo pateikta dr.Talis J. Putninš nuomone yra labai informatyvi ekonomikos mokslo prasme, bet niekaip nera susijusi su tiriamomis bylai svarbiomis aplinkybemis – tinkamu ieškovo informavimu.
Gincas kilo del paskolos sutarties, kurios ivykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto ikeitimu. Tokia sutartis negali buti pripažinta vartojimo sutartimi (CK 6.886str.3d.1p.), todel Valstybines vartotoju teisiu apsaugos tarnybos išvada del paskolos sutarties teismas nesiremia.
Iš esmes patenkinus ieškini ir atmetus priešieškini, iš atsakovo valstybei ir ieškovui priteisiamos bylinejimosi išlaidos (CPK 93str., 96str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 5 str., CPK 49str., CPK 176–185str.str., CPK 269-270str.str.,
nusprende:
Ieškini iš dalies patenkinti.
Pripažinti R. B. ir AB DnB banko pasirašytas: 2007 07 05 skolinimo obligaciju apmokejimui sutarti Nr.2007.07.05/2900/1, 2007 07 05 obligaciju pasirašymo DnB Nord PASAULIS-25, 2007 07 05 obligaciju pasirašymo sutarti DnB Nord KYLANCIOS RINKOS-2 negaliojanciomis nuo sudarymo.
Ieškini dalyje del neturtines žalos atlyginimo atmesti.
Priešieškini atmesti.
Iš AB DnB banko priteisti 24 360 Lt bylinejimosi išlaidas R. B. ir 70 Lt bylinejimosi išlaidas valstybei.
Sprendimas per trisdešimt dienu nuo jo paskelbimo gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teisma.