- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-04-02
- Bylos Nr.
- 1-54-245/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Romas Aikevičius
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Irena Haase
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Romo Aikevičiaus, Reginos Cemnolonskienės, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Danguolei Maciulevičienei, gynėjai advokatei Irenai Haase, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šakių rajone, Giedručių kaime, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, išsiskyręs, gyv. Ežero g. (duomenys neskelbtini), Giedručių kaime, Šakių seniūnijoje, Šakių rajone, teistas 2003-01-21 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 1 d. 6 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 47l str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2006 m. gruodžio 11 d. per 13 val. - 23 val. laikotarpį Z. M. bute, esančiame Artojų g. (duomenys neskelbtini), Giedručių kaime, Šakių seniūnijoje, Šakių rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia, septyniais dūriais peiliu R. L. padarė durtinę - pjautinę kiauryminę makšties - pilvo žaizdą, lydimą ūmaus išorinio nukraujavimo, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, dvi durtines - pjautines aklas žaizdas dešiniame sėdmenyje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, keturias paviršines durtines - pjautines žaizdas dešinėje didžiojoje lūpoje ir makštyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, dvylika dūrių virtuvine šakute padarė nukentėjusiajai dvylika durtinių žaizdų abiejuose sėdmenyse ir abiejose šlaunyse, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, suduodamas šešiolika smūgių rankomis R. L. į galvą, krūtinę, nugarą, kojas padarė kraujosruvą momens minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje momeninėje skiltyje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, odos nubrozdinimus kaktoje, kairiame skruoste ir kairiame žande, kraujosruvas abiejų lupų vidiniuose paviršiuose, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą smakre, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste, nosyje, krūtinėje, abiejose plaštakose, abiejose blauzdose, dešinėje pėdoje, kraujosruvas nugaroje ir dešiniame kelyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl durtinės - pjautinės kiauryminės makšties - pilvo žaizdos, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, tyčia kankindamas itin žiauriai nužudė R. L..
Kaltinamojo A. K. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str.2 d.6 p. (2000-09-26 įstat. Nr. VIII-1968 red.).
Kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusioji R. L. buvo jo sugyventinė. Su ja bendravo dešimt metų. Santykiai buvo draugiški. Jei pykdavosi, tai tik dėl pinigų. R. L. buvo sumušęs prieš 4 metus. 2006 m. gruodžio 11 d. jis su R. L. buvo Z. M. bute. Ryte su V. R. išėjo pirkti alaus. Beeidami susitiko A. Z. ir A. S.. Jie turėjo degtinės. Visi sugrįžo į Z. M. butą ir ten gėrė. R. L. su A. Z. virtuvėje skuto bulves. Tarp jo ir A. Z. kilo konfliktas, jie apsistumdė. Po to abu su V. R. išėjo pirkti degtinės. Beeidamas suprato, kad yra labai girtas ir grįžo atgal. Užėjės į palėpė pamatė lovoje lytiškai santykiaujančius R. L. su A. Z.. Pasiėmęs kirvį norėjo pagąsdinti. A. Z. atėmė iš jo kirvį ir išmetė per langą. Jis aiškinosi su A. Z. santykius, liepė jam išeiti. A. Z. kartu su A. S. išėjo. R. L. iš palėpės atėjo nuoga. Tarp judviejų kilo konfliktas. Jis ranka smogė nukentėjusiajai R. L. į veidą. Ji nukrito prie durų. Nukentėjusioji verkė. Atsikėlusi nusiprausė veidą ir apsirengusi išėjo į miestą. R. L. nespardė. Rankomis sudavė du smūgius. Nukentėjusiajai išėjus, jis atsigulė. Grįžusi R. L. jį prikėlė ir jie abu toliau gėrė. Prasidėjo konfliktas, priekaištai. Jis pasiūlė R. L. nukirpti plaukus, nes žinojo, jog ji plaukus augina tik dėl jo. Jis nukirpo plaukus iš vienos pusės. Plaukus tyčia kirpo negražiai. Nukirptus plaukus padėjo ant stalo. Plaukai konflikto metu išsimėtė. Nukentėjusioji, pamačiusi negražiai nukirptus plaukus, supyko, smogė jam į veidą, grasino, kad sudegins namus. Todėl jis sudavė nukentėjusiajai du smūgius rankomis, pastūmė. Ji krisdama atsitrenkė į sofos kraštą, kažką negražaus pasakė apie jo motiną. Įniršio pagautas griebė šakutę ir ja įdūrė kelis kartus į sėdmenis. Atsimena du smūgius, bet jų galėjo būti ir dvylika. Šakutę griebė spontaniškai. Ar buvo peiliai ant stalo, neprisimena. Kiek atsimena, su šakute pataikė į kairį ir dešinį sėdmenis. Daugiau neatsimena. Atsipeikėjo su šakute rankoje. Nukentėjusioji gulėjo veidu į grindis. Buvo visiškai nuoga. Abiejų konfliktų metu su R. L. buvo tik dviese, daugiau bute nieko nebuvo. Nukentėjusioji po pirmo įdūrimo šakute šūktelėjo, o kai jis atsipeikėjo, ji nerišliai kažką burbėjo. Po kažkiek laiko nukentėjusioji atsigavo, vaikščiojo. Nusipirkęs degtinės grįžo V. R.. Jie kambaryje toliau gėrė. V. R. užmigo. R. L. tuo metu sėdėjo virtuvėje. Su R. L. virtuvėje toliau gėrė degtinę. Gerdami aiškinosi santykius, ginčijosi. R. L. jam padavė 20 litų, prašė nupirkti alaus ir sidro. Jis besiaudamas batus, virtuvėje išgirdo trenksmą. Pamatė ant grindų gulinčią R. L.. Pastaroji sakė, kad jai silpna. Jis padėjo jai nueiti iki lovos, pasiūlė iškviesti greitąją med. pagalbą. Nukentėjusioji nesutiko, nes nenorėjo aiškinti kas atsitiko. Bute jis paliko nukentėjusiąją ir girtą miegantį V. R., o pats išėjo į barą, jo vadinamą „naktine“. Bare su pažįstamu gėrė alų. Sugrįžęs po valandos kambaryje rado gulintį V. R.. Jo nežadino, nes ne tas jam buvo galvoje. R. L. gulėjo lovoje. Pakalbino, tačiau į jo kalbinimus ji nieko neatsakė. Patikrinęs neužčiuopė pulso. Bandė gaivinti, darė dirbtinį kvėpavimą. Greitosios med. pagalbos nekvietė, nes R. L. jau buvo mirusi. Sėdėdamas šalia R. L. išgirdo dūžtantį durų stiklą. Pamatė laiptais lipantį Z. M., kuriam pranešė apie R. L. mirtį. Po to jis išėjo parnešti degtinės. Degtinę gėrė Z. M. ir V. R.. V. R. su Z. M. atsigulė miegoti, o jis išėjo pas A. U., kur toliau gėrė degtinę. Iš kur pas R. L. atsirado durtiniai sužalojimai peiliu, nežino. Peilio jis neturėjo, su peiliu R. L. nesužalojo. Jis dviems valandoms buvo išėjęs. Kas galėjo peiliu sužaloti R. L., nežino. Nieko neprašė, kad kas nors subadytų R. L.. Bute buvo vienas trumpas peilis ir vienas nedidelis - bulvėms skusti. Konflikto metu jis negali susilaikyti. Nukentėjusiąją badė iš pykčio. Civilinį ieškinį pripažįsta ir sutinka atlyginti.
Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis A. K. parodė nusikaltimo padarymo vietą ir paaiškino jo aplinkybes (2 t. b.l. 120-122).
Nukentėjusioji E. K. parodė, jog yra mirusiosios R. L. dukra. Jai buvo žinoma, kad jos mama 2 savaites iki įvykio buvo išėjusi pas A. K.. R. L. valkataudavo, gyveno tai su savo vyru, tai su A. K.. A. K. grasindavo, mušdavo R. L.. Jai buvo supjaustytos venos. Paskutiniu metu nukentėjusioji yra sakiusi, kad bijo A. K.. A. K. užsukdavo ir į jų namus. A. K. ir jai grasindavo. Tėvas taip pat bijojo kaltinamojo, nes pastarasis ir jį yra mušęs. Tėvas nebuvo nuėjęs pasižiūrėti, ar R. L. negyva. Apie tai A. K. jam pranešė telefonu. Prašo priteisti iš A. K. 2726,49 litų laidojimo išlaidų.
Liudytojas A. S. parodė, kad įvykio dieną girtuokliavo kartu su R. L., A. Z. ir A. K.. Gėrė dvi dienas. Pasigėręs užmigo. Jį pažadino A. Z. ir jie abu išėjo. Nuėjo į „Maximos“ parduotuvę, pirko degtinės ir nuėję pas Trainį toliau gėrė. A. K. Z. M. bute susipyko su A. Z., tačiau nesimušė. Einat A. Z. jam pasakojo, kad A. K. jį užtiko su R. L. lovoje lytiškai santykiaujant.
Liudytojas A. Z. parodė, kad nuo ryto gėrė pas Z. M.. Z. M. bute kartu su R. L. skuto bulves. A. K. atėjęs į virtuvę sudavė R. L. per veidą. Jis kaltinamajam pasakė, kad taip elgtis negalima. Po to jis davė 10 litų degtinei nupirkti. A. S. tuo metu miegojo. Jis su R. L. nuėjo į palėpę. Tuo metu A. K. buvo išėjęs pirkti degtinės. Buvo atsigulęs ir nusimovęs kelnes. A. K. juos užtiko gulinčius lovoje. Gulėjo neužsikloję, šalia vienas kito. Jie nieko nedarė. Nuogi nebuvo. Neprisimena, ar R. L. buvo apsinuoginusi lytinius organus. Kaltinamasis jį puolė užsimojęs kirviu. Jis kirvį atėmė ir išmetė per langą. A. K. smūgių jam nesudavė. Po konflikto jis pažadino A. S. ir jie abu išėjo. Kaltinamasis virtuvėje R. L. sudavė vieną smūgį. Lovoje A. K. R. L. smūgių nesudavė. Apie R. L. mirtį sužinojo iš policijos pareigūnų.
Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas A. Z. parodė kur jis sėdėjo kai gėrė degtinę, kurioje vietoje virtuvėje skuto bulves, kur palėpėje buvo atsigulęs su R. L., pro kurį langą išmetė kirvuką ir kur jis nukrito bei buvo rastas ir paimtas parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t. b.l. 26-27).
Liudytojas V. R. parodė, kad 2006 m. gruodžio 10 d. nuėjęs pas Z. M. gėrė alkoholinius gėrimus. Gruodžio 11 d. išgertuvės tęsėsi toliau. Kartu girtavo A. K., R. L., A. Z., A. S. ir dar kažkoks asmuo. Jis su A. K. buvo išėjęs į Šakius pirkti degtinės. Pusiaukelėje A. K. grįžo atgal. Jis pas Z. M. grįžo po 1-2 val. Rado A. K. ir R. L. begeriančius. A. Z. ir A. S. nebuvo. R. L. nebuvo nei sumušta, nei mušama. Jis R. L. plaukų nekirpo. Ar kirpo A. K., nežino. Gruodžio 12 d. jį pažadino policijos pareigūnai. Netvirtina ikiteisminio tyrimo metu parodymų, kad R. L. gulėjo ant grindų, kad ji buvo be sąmonės, kad ji buvo be kelnių ir be kelnaičių. R. L. buvo apsirengusi tamsų megztinį ir rudos spalvos velvetines kelnes. Atsimena tik tai, kad įvykio dieną su Z. M. girtavo. Po akistatos su A. K. pakeitė parodymus, nes pirminiai parodymai buvo neteisingai surašyti. Prabudęs naktį toliau girtavo su Z. M..
Liudytojas V. J. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nukentėjusiąją R. L. pažinojo taip pat. Grįžęs 2006 m. gruodžio 11 d. į namus, rado atėjusį Z. M., kuris kartus su R. K. gėrė degtinę. Z. M. užmigo virtuvėje, o jis - kambaryje prie televizoriaus. Įvykio dieną jis su R. L. ir A. K. negirtavo.
Liudytoja I. Š. parodė, jog ji yra Z. M. kaimynė. Z. M. bute pastoviai buvo girtaujama. Ji sakiusi Z. M., kad netriukšmautų, bet jis nekreipdavo dėmesio. Tuo metu pas Z. M. gyveno A. K. su moterimi. 2006-12-11 apie 9 val. girdėjo moters šauksmą, dejones. Šaukė lyg „baik“, vyriškas balsas šaukė „užtilk tau bus blogai“. Girdėjo du vyriškus balsus. Atskirti kieno ten buvo balsai, negali. Riksmas truko apie 15-20 min. Vakare riksmo negirdėjo, girdėjo tik žmonių triukšmą. Naktį girdėjo vaikščiojimą. Apie R. L. mirtį sužinojo kitą dieną.
Liudytojas A. U. parodė, kad kaltinamasis A. K. yra jo kaimynas. Nukentėjusiąją taip pat pažinojo. Atėjęs pas jį A. K. jam pasakojo, kad susimušė, kad matė kaip R. L. santykiavo su A. Z.. A. K. jam pasakė, kad jis nukentėjusiajai į makštį įkišo šakutę.
Liudytoja R. K. parodė, kad R. L. mirtį nieko konkretaus nežino. Nukentėjusioji - jos buvusi kaimynė. Pas ją 2006 m. gruodžio 11 d. užėjo Z. M.. Jis buvo išgėręs. Ji ir Z. M. gėrė degtinę. Z. M. pasigėrė ir pas juos užmigo. Jos sugyventinis jai sakė, kad Z. M. išėjo sutemus.
Liudytojai L. K., B. K. ir G. K., I. K. parodė, kad jie apie nukentėjusiosios nužudymą sužinojo vėliau iš kitų asmenų, tačiau nieko konkretaus apie nusikaltimo aplinkybes parodyti negali.
Liudytojas Z. M. parodė, kad 2006-12-11 anksti ryte išėjo į miestą nusipirkti alaus. Savo bute paliko V. R.. Grįžęs rado užrakintas savo buto duris, todėl nuėjo pas V. J.. Į savo butą grįžo nakties metu. Į butą pateko per rūsį, išmušęs rūsio lango stiklą. Jį lipant iš rūsio pasitiko kaltinamasis A. K., kuris pasakė, kad bute yra lavonas. Kambaryje, ant lovos jis pamatė R. L. lavoną. Kitame kambaryje gulėjo V. R.. R. L. lavonas buvo dar šiltas. Jis pats įsitikino, kad R. L. buvo jau be gyvybės ženklų. Nukentėjusiosios veidas buvo kruvinas. Lavonas buvo visiškai nuogas, pridengtas antklode. Jis davė kaltinamajam A. K. pinigų ir šis parnešė alkoholinių gėrimų. Jiedu gėrė alkoholinius gėrimus, o po to užmigo. Bute matė šakutę su kraujo pėdsakais. Bute buvo kirvukas. Vėliau pasigedo didelio virtuvinio peilio ir peilio juodomis kriaunomis.
Parodymų patikrinimo metu liudytojas Z. M. parodė įėjimo duris, kurių stiklą jis išmušė, vietą laiptinėje, kur pamatė stovintį A. K., kur rado miegantį V. R., kur rado R. L., kaip tikrino ar R. L. tikrai mirusi, kur jis sėdėjo iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai, vietą po foteliu, kur pastoviai būdavo kirvukas, vietą kambaryje, kur matė kruviną šakutę (2 t. b.l. 62-63).
Ikiteisminiame tyrime akistatos su V. R. metu liudytojas Z. M. liko prie savo parodymų, kad dienos metu nebuvo savo bute, o grįžęs vėlai vakare rado mirusią R. L. (2t. b.l. 72-73).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Z. M. bute kambaryje prie virtuvės sofoje-lovoje rastas R. L. lavonas su smurto žymėmis, apklotas patalyne su raudonomis, panašiomis į kraują dėmėmis. Šalia sofos – lovos rasta plastmasinis dangtelis su cigaretės nuorūka, cigarečių tuščias pakelis. Virtuvėje ant grindų, ant taburetės rasta raudonų dėmių, panašių į kraują. Virtuvės kriauklėje rasta šlapias skuduras su raudonomis, panašiomis į kraują dėmėmis, šakutė su tokiomis pat dėmėmis, cigarečių nuorūkų, plaukų fragmentų. Kambaryje įėjus į butą iš laiptinės ant fotelio rasta išversti šlapi tamsiai pilkos spalvos megztinis ir vyriški geltoni sportiniai marškinėliai su raudonomis dėmėmis, panašiomis į kraują. Šalia fotelio rastos moteriškos raudonos kelnaitės su galimai pjautinėmis kiaurymėmis bei raudonomis dėmėmis, panašiomis į kraują, tuščių butelių nuo degtinės, cigarečių nuorūkų, plaukų kuokštas (1 t., b. l. 2-8 ).
Iš papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad prie sofos-lovos, kurioje buvo rastas R. L. lavonas, rastas kočėlas ir medinis šaukštas su raudonomis dėmėmis, panašiomis į kraują ( 1 t., b. 1. 37-38 ).
Alkotesterio duomenys patvirtina, kad 2006 m. gruodžio 12 d. 8.22 val. kaltinamajam A. K. nustatytas 2,52 promilės girtumas (2t. b.l. 103).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 1828/06(02) matyti, kad R. L. mirė nuo durtinės-pjautinės kiauryminės makšties-pilvo žaizdos. Tai komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu ir mirė prieš 1-2 paras iki lavono teismo medicininio tyrimo atlikimo ( 2006-12-13 13 val.). R. L. kraujyje rasta 1,76 promilės etilo alkoholio ir esant gyvai tokia etilo alkoholio koncentracija kraujyje būtų vertinama vidutiniu girtumu. R. L. lavone rasti sekantys sužalojimai: durtinė-pjautinė kiauryminė makšties-pilvo žaizda, odos nubrozdinimai kaktoje, kairiame skruoste ir kairiame žande, kraujosruvos abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva smakre, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste, nosyje, nugaroje, krūtinėje, abiejose plaštakose, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, abiejose šlaunyse, dvi durtinės-pjautinės aklos žaizdos dešiniame sėdmenyje, keturios paviršinės durtinės-pjautinės žaizdos dešinėje didžiojoje lytinėje lūpoje ir makštyje su aplinkinėmis kraujosruvomis, kraujosruva momens minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje momeninėje skiltyje. Durtinė-pjautinė kiauryminė makšties-pilvo žaizda padaryta aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilio geležtė, ką patvirtina durtinės-pjautinės žaizdos pobūdis ir žaizdos kanalas, dvylika durtinių žaizdų abiejuose sėdmenyse ir abiejose šlaunyse padaryta aštriu duriančiu įrankiu, kuo galėjo būti šakutės pirštai, dvi durtinės-pjautinės aklos žaizdos dešiniame sėdmenyje, keturios paviršinės durtinės-pjautinės žaizdos didžiojoje lytinėje lūpoje ir makštyje padarytos aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilio geležtė, odos nubrozdinimai kaktoje, kairiame skruoste ir kairiame žande, kraujosruvos abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva smakre, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste, nosyje, krūtinėje, abiejose plaštakose, abiejose blauzdose ir dešinėje pėdoje pradarytos kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių ir tikėtina, kad tai galėjo gautis suduodant kumštimi, spardant kojomis ir nėra būdingi griuvimo traumai, poodinės kraujosruvos nugaroje ir dešiniame kelyje galėjo gautis R. L. griūnant, kraujosruva momens minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje momeninėje skiltyje padaryta kietu buku daiktu, paveikiant momens sritį ir tai galėjo gautis suduodant kumštimi, spiriant koja ir nėra būdinga griuvimo traumai bei sužalojimai R. L. padaryti ne mažiau kaip trisdešimt penkiais trauminiais poveikiais ( 1 t., b. 1. Nr. 49-56).
Iš teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 4967/06(02) matyti, kad A. K. konstatuoti odos nubrozdinimai nugariniame kairės plaštakos paviršiuje, kurie galėjo būti padaryti pirštų nagais, mechanizmo ir aplinkybių pagal turimus duomenis detalizuoti negalima ir jie padaryti 2-5 paros iki apžiūros ( 2006-12-13 12 val. 45 min.) ir tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ( 1 t., b. 1. Nr. 60 ).
Iš kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvados Nr. 140-(12796)-ISI-325 matyti, kad ant tyrimui pateiktų objektų tinkami asmens identifikavimui yra keturi pirštų ir du delnų pėdsakai: rankos piršto pėdsakas ant puoduko yra paliktas V. R. dešinės rankos nykščiu, rankos piršto pėdsakas ant stiklinės yra paliktas A. K. dešinės rankos didžiuoju pirštu, rankos piršto pėdsakas ant cigarečių pakelio celofano yra paliktas A. K. dešinės rankos nykščiu, rankos delno pėdsakas ant cigarečių pakelio celofano yra paliktas A. K. kairės rankos delnu, rankos piršto pėdsakas ant butelio „Posolskaja vodka" yra paliktas A. K. dešinės rankos didžiuoju pirštu, rankos delno pėdsakas ant butelio „Zemnaja os vodka" yra paliktas R. L. dešinės rankos delnu (11., b. 1. 81-85 ).
Iš teismo medicinos instituto serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 49/07(01) matyti, kad įvykio vietoje Z. M. bute ant šaukšto, kočėlo, dviejų antklodžių, užtiesalo, marškinėlių, megztinio, paklodės, šakutės, dviejose nuoplovose nuo dviejų kėdžių yra R. L. kraujas su 99,999999999 procentų tikimybe, R. L. nagų nuokarpų panagių turinyje yra jos DNR su 99,999999999 procentų tikimybe ( 1 t., b. 1. Nr. 65-73 ).
Iš antrosios teismo psichiatrijos komisijos teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 37 matyti, kad A. K. nusikaltimo padarymo metu nebuvo patologinio girtumo būsenoje, suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, nusikaltimo padarymo metu pas A. K. stebima-emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, dėl psichinės būklės gydymas netaikytinas, su juo buvo galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teisme (1 t., b. 1. Nr. 149-150 ).
Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. K., būdamas neblaivus, kilusio tarp jo ir nukentėjusiosios R. L. konflikto metu tyčia smogė R. L. mažiausiai septynis dūrius peiliu padarydamas durtinę - pjautinę kiauryminę makšties - pilvo žaizdą, lydimą ūmaus išorinio nukraujavimo, padarė dvi durtines - pjautines aklas žaizdas dešiniame sėdmenyje, keturias paviršines durtines -pjautines žaizdas dešinėje didžiojoje lūpoje ir makštyje, mažiausia dvylika durtinių žaizdų virtuvine šakute abiejuose sėdmenyse ir abiejose šlaunyse, sudavė mažiausiai šešiolika smūgių rankomis į galvą, krūtinę, nugarą, kojas, padarė kraujosruvą momens minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje momeninėje skiltyje, odos nubrozdinimus kaktoje, kairiame skruoste ir kairiame žande, kraujosruvas abiejų lupų vidiniuose paviršiuose, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą smakre, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste, nosyje, krūtinėje, abiejose plaštakose, abiejose blauzdose, dešinėje pėdoje, kraujosruvas nugaroje ir dešiniame kelyje. Dėl durtinės - pjautinės kiauryminės makšties - pilvo žaizdos, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu tyčia kankindamas itin žiauriai ją nužudė.
Kaltinamasis pripažįsta, kad nužudyti R. L. nenorėjo, jos mirties nesiekė. Kolegija daro išvadą, kad A. K. nukentėjusiąją nužudė tyčia, t.y. suvokus pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numačius, kad dėl jo veikos gali kilti nusikalstami padariniai. Suduodamas eilę smūgių peiliu, šakute, rankomis ir žalodamos gyvybiškai svarbias žmogaus kūno vietas A. K. suprato, kad nukentėjusiosios R. L. gyvybei kelia pavojų, o tai suprasdamas kartu numatė, kad gali ne tik sunkiai sužaloti jos sveikatą, bet ir atimti nukentėjusiajai gyvybę. Nors pastarasis sugyventinės mirties nenorėjo, bet sąmoningai leido jai kilti. Nuteistojo sąmoningumą patvirtina jo ramus ir abejingas elgesys po nusikaltimo padarymo. Jis palikęs sužalotą nukentėjusiąją med. pagalbos neiškvietė, išėjo iš namų ir nuėjęs į barą toliau gėrė. Jam buvo tas pats, ar nukentėjusioji mirs, ar liks gyva. Kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia.
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 1828/06 (02) matyti, kad R. L. mirė nuo durtinės-pjautinės kiauryminės makšties-pilvo žaizdos, nes tai komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu. Kiti sužalojimai, kurie esminės reikšmės mirčiai neturėjo, rodo kaltinamojo panaudoto fizinio smurto pobūdį, kryptingumą, intensyvumą. Nukentėjusioji mirė nuo kaltinamojo suduoto smūgio peiliu ir tai yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Nusikaltimo motyvas yra pyktis, kerštas dėl kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilusio konflikto, esant pastariesiems neblaiviems.
Kaltinamasis teisme teigė, kad jis nors įvykio metu buvo išgėręs, tačiau visas aplinkybes atsimena. Nukentėjusiajai R. L. smūgiavo įniršęs, buvo prasidėjęs pykčio priepuolis, negalėjo susilaikyti.
Iš baudžiamojoje byloje atliktų teismo psichiatrijos ekspertizių aktų matyti, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtine psichikos liga bei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nusikalstamos veikos padarymo metu A. K. nebuvo patologinio girtumo būsenoje, galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo emociškai nestabilios įtampos būsenoje, kuri pasireiškė nesivaldymu, agresijos protrūkiu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nusikaltimo padarymo metu nukentėjusioji savo veiksmais nesukėlė kaltinamajam staigaus pykčio ir jis nebuvo didelio susijaudinimo būsenoje. A. K. palėpėje užtikęs R. L. gulint lovoje su A. Z., pirmiausia su kirviu puolė ne R. L., o A. Z.. Jis smurto tuo metu prieš R. L. nenaudojo. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir liudytojas A. Z.. Todėl kolegija sprendžia, kad toks R. L. poelgis nesukėlė kaltinamajam didelio susijaudinimo ir nebuvo greitas atsakas į tokį jos elgesį. Konfliktas prasidėjo R. L. atėjus į virtuvę, kur jie toliau vartojo alkoholį bei aiškinosi santykius. Kaltinamasis nukentėjusiajai pirmiausia sudavė smūgius ranka. Kaip jis pats teigia, nukentėjusiąją mušė dėl santykių su A. Z.. Po šio konflikto jie abu toliau gėrė. Duomenų, kad nukentėjusiąją galėjo sužaloti kiti asmenys, byloje nėra. Jiems toliau vartojant alkoholį, kaltinamasis tyčiojosi iš nukentėjusiosios, kirpo jai plaukus. Kaip jis pats tvirtino teisme, kirpo “tyčia, negražiai“ ( t.3 b.l.150 ).
Kaltinamojo teisme duoti parodymai, kad nukentėjusioji supykusi dėl negražiai nukirptų plaukų išprovokavo antrąją konfliktą, pirma jam smogė, grasino padegti namus, negražiai atsiliepė apie jo motiną, atmetami ir vertinami kaip kaltinamojo bandymas menkinti savo kaltę bei kaltės perkėlimas nukentėjusiajai R. L.. Šie kaltinamojo parodymai paneigti nužudytosios dukros, nukentėjusiosios E. K., liudytojo A. Z. ir paties kaltinamojo parodymais teisme. Nukentėjusioji E. K. parodė, kad kaltinamasis grasindavo jos motinai, dažnai ją mušdavo, matė supjaustytas nužudytosios venas. Nužudytoji jai skundėsi, kad bijo A. K.. Jo bijojo ir E. K. tėvas, nes A. K. ir jį buvo sumušęs. Nors E. K. yra nužudytosios R. L. dukra, abejoti jos parodymų objektyvumu taip pat nėra jokio pagrindo. Tokia išvada daroma jau vien dėl to, kad E. K. savo motinos ankstesnį elgesį apibūdino nepalankiai, pripažino, kad motina gyveno ir su jos tėvu ir su kaltinamuoju. Jie nuolat girtaudavo. Nukentėjusioji dėl tokio elgesio motiną smerkė. Jai buvo gėda dėl motinos amoralaus gyvenimo. Liudytojas A. Z. teisme parodė, jog R. L. virtuvėje skutant bulves A. K. vieną kartą jai sudavė per veidą. Po suduoto smūgio R. L. tylėjo. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad nužudytoji bijojo kaltinamojo, jam nesipriešino. Beje ir pats kaltinamasis teisme duodamas parodymus apie jų tarpusavio konfliktą po R. L. santykių su A. Z. parodė, kad kai jis sudavė R. L. smūgį, ji nesipriešino, o tik pradėjo verkti. Kaltinamasis teisme parodė <...“atėjo L.. Tarp mūsų kilo konfliktas. Trenkiau L. per veidą ir ji parvirto prie durų. Pradėjo verkti“ (3 t. b.l. 148).
Teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiosios R. L. elgesys, jos santykiai su A. Z. sukėlė nuteistojo pyktį ir bent jau iš dalies sąlygojo paskesnius kaltinamojo nusikalstamus veiksmus.
Kaltinamasis A. K. apsvaigęs nuo alkoholio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su R. L. metu pastarąją nužudė kankindamas itin žiauriai. Nukentėjusiajai buvo suduota labai daug smūgių, padaryta labai daug sužalojimų. Iš teismo medicinos ekspertizės akto matyti, kad nukentėjusiajai sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 35 trauminiais poveikiais. R. L. lavone rasta durtinė - pjautinė kiauryminė makšties-pilvo žaizda, odos nubrozdinimai kaktoje, kairiame skruoste ir kairiame žande; kraujosruvos abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose; odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva smakre; poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste, nosyje, nugaroje, krūtinėje, abiejose plaštakose, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, abiejose blauzdose ir dešinėje pėdoje; dvylika durtinių žaizdų abiejuose sėdmenyse ir abiejose šlaunyse; dvi durtinės-pjautinės aklos žaizdos dešiniame sėdmenyje; keturios paviršinės durtinės-pjautinės žaizdos dešinėje didžiojoje lytinėje lūpoje ir makštyje su aplinkinėmis kraujosruvomis; kraujosruva momens minkštuosiuose audiniuose; kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje momenineje skiltyje. Po sužalojimų padarymo R. L. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus.
Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą.
R. L. mirė nuo durtinės-pjautinės kiauryminės makšties-pilvo žaizdos, lydimos ūmaus išorinio nukraujavimo. Kaltininkas suduodamas 35 smūgius nukentėjusiajai negalėjo nesuvokti, jog tuo sukelia nukentėjusiajai dideles fizines kančias. Pats kaltinamasis teisme patvirtino, kad pirmą kartą įdūrus nukentėjusiajai, ji šūktelėjo, o subadyta R. L. nerišliai burbėjo. Tai patvirtina ir kaimynės liudytojos I. Š. parodymai teisme apie girdėtą iš Z. M. buto sklindantį triukšmą, mušamos moters šauksmą, prašymą liautis mušti, aimanas, vyrišką balsą sakantį „užtilk, tau bus blogai“. Liudytoja parodė, kad riksmas truko apie 15-20 min. Kad A. K. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, patvirtina ir teismo psichiatrinės ekspertizės išvados Atsižvelgiant į suduotų smūgių skaičių, kūno sužalojimo pobūdį, smurto intensyvumą, jo vartojimo laiką, nukentėjusiosios R. L. reakciją, teisėjų kolegija daro išvada, kad kaltinamasis suprato, jog gyvybės atėmimo metu nukentėjusiajai buvo sukeltos didelės fizinės kančios. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2000-09-26 įstat. Nr. VIII-1968 red.).
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis nebuvo nuoširdus. Parodymų nenuoširdumą rodo jo parodymų nenuoseklumas. A. K. ginčijo padaręs nukentėjusiajai durtines pjautines žaizdas peiliu, apklausos teisme pradžioje teigė prisimenantis tik du smūgius šakute. Kaltinamasis apklausiamas teisme iš pradžių parodė: „Išgėręs buvau 0,5 litro. Jaučiausi išgėręs. Aplinkybes atsimenu“ (3t. b.l.148). Vėliau toje pačioje apklausoje jis parodė : <...kiek įdūriau tiksliai nežinau. Atsimenu aš du smūgius. Galėjo būti ir daugiau. Eksperto išvadoje minimi 12 smūgių. Tai galbūt mano darbas (3t. b.l.148). <...su šakute pataikiau kiek atsimenu į kairį ir dešinį sėdmenis. Daugiau neatsimenu (3t. b.l.149). Vėliau kaltinamasis parodė: „jei mirties priežastis sumušimas ir dūriai šakute, tai pripažįstu, kad aš nužudžiau R. L.. Jei nukentėjusioji mirė nuo peilio, tai vis tiek, kiekvienas sužalojimas nieko gero neduoda.... ar buvo ant stalo peiliai, neatsimena (3t. b.l.150).
Nors teismo psichiatrinės ekspertizės išvadoje Nr. 37 nurodoma, kad A. K. nusikaltimo padarymo metu nebuvo patologinio girtumo būsenoje, kad jis galėjo nusikaltimo padarymo metu suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, vis dėlto jam buvo nustatyta diagnozė – nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, bet dėl psichinės būklės gydymas jam netaikytinas. Tai charakterizuoja neigiamai kaltinamąjį, rodo jo didesnį pavojingumo visuomenei laipsnį.
Nors nusikaltimo įrankis – peilis nerastas, tačiau iš paminėtos teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad nuketėjusiajai be kitų sužalojimų buvo padaryti sužalojimai ir peiliu. Būtent, nuo peiliu padarytos durtinės-pjautinės kiauryminės makšties-pilvo žaizdos, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, pastaroji ir mirė. Kaltinamasis teisme patvirtino, jog konfliktų su nukentėjusiąją R. L. metu, namuose jie buvo tik dviese. Negirdėjo, kad kas nors R. L. būtų grasinęs. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiajai smūgiai peiliu buvo suduoti kaltinamojo. Nusikaltimo įrankio-peilio nesuradimas nepaneigia kaltinamojo kaltės.
Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytinas provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, tai yra, esant nusikaltimo vietoje pastarosios sugyventiniui, miegojo su svetimu vyru. Tai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 6 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šią aplinkybę pripažino ir pats kaltinamasis. Ją patvirtina ir alkotesterio duomenys, kad 2006 m. gruodžio 12 d. 8.22 val. kaltinamajam nustatytas 2,52 promilės girtumas.
Kaltinamasis charakterizuojamas neigiamai. Jis niekur nedirbo, girtuokliavo, vedė amoralų gyvenimo būdą. A. K. gydytas, reikalinga sveikatos kontrolė po 6 mėnesių. Šiuo metu jo sveikatos būklė patenkinama (t.4 b.l. 40-41).
Kaltinamasis padarė labai sunkų ir labai pavojingą nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes ir tuo padarė ypatingą žalą visuomenei. Nukentėjusiąją R. L. jis nužudė tyčia, itin žiauriai. Skiriant bausmę teismas atsižvelgė į nusikaltimo pobūdį, kilusias neatstatomas pasekmes, o taip pat į kaltininko asmenybę, jo sveikatos būklę, jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
Taip pat teismas atkreipė dėmesį ir į pačias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei pačios nužudytosios asmenybę ir jos elgesį. Byloje nustatyta, kad R. L. girtavo, valkatavo, gyvendavo tai su savo vyru, tai su sugyventiniu. Įvykio metu R. L. taip pat buvo neblaivi. Šią aplinkybę patvirtina ir specialisto išvada Nr. M 1828/06(02). Jos kraujyje rasta 1,76 promilės etilo alkoholio. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes kaltinamajam yra pagrindas skirti bausmę, atitinkančią baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkį.
Vadovaujantis LR BK 3 str. 2 d., kaltinamojo A. K. veika perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str.2 d.6 p. (2000-09-26 įstat. Nr. VIII-1968 red.), nes nusikaltimo padarymo metu galiojo baudžiamasis įstatymas, kurio sankcija už tokio nusikaltimo padarymą buvo švelnesnė.
Nukentėjusiosios E. K. civilinis ieškinys 2726,49 litai, kurį sudaro laidojimo išlaidos, pagrįstas dokumentais, tenkintinas pilnai. Materialinė žala padaryta kaltais kaltinamojo veiksmais (LR BPK 115str.1d.).
Daiktiniai įrodymai: paklodė (vokas Nr. 1), antklodė (vokas Nr. 2), marškinėliai ir megztinis, antklodė (vokas Nr. 9), užvalkalas, užtiesalas, moteriškas švarkelis, kočėlas, medinis šaukštas, džinsai, puodukas ir stiklinė, virtuvinė šakutė, kirvukas, žirklės gražintini Z. M..
Moteriškos kelnaitės, cigarečių nuorūkos, plaukų sruogos ir fragmentai, raudonos spalvos dėmių pavyzdžiai, polietileniniai 3 maišeliai, kraujo, plaukų pavyzdžiai, atspaudų nuo varpų pavyzdžiai, 5 buteliai, celofanas nuo cigarečių pakelio „Saint George“, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. (2000-09-26 įstat. Nr. VIII-1968 red.) ir nuteisti 12 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kardomąją priemonę – suėmimą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2006 12 12 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš A. K. E. K. naudai 2726,49 litus laidojimo išlaidų.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: paklodę (vokas Nr. 1), antklodę (vokas Nr. 2), marškinėlius ir megztinį, antklodę (vokas Nr. 9), užvalkalą, užtiesalą, moterišką švarkelį, kočėlą, medinį šaukštą, džinsus, puoduką ir stiklinę, virtuvinę šakutę, kirvuką, žirkles gražinti Z. M..
Moteriškas kelnaites, cigarečių nuorūkas, plaukų sruogas ir fragmentus, raudonos spalvos dėmių pavyzdžius, polietileninius 3 maišelius, kraujo, plaukų pavyzdžius, atspaudų nuo varpų pavyzdžius, 5 butelius, celofaną nuo cigarečių pakelio „Saint George“, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo, gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.