Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Violetos Petkevičienės ir Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei Vidai Juciūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. (J. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prieštaraudamas Departamento argumentams nesutiko, kad, kaip teigiama Sprendime, jog pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti sąlygas leidimui laikinai gyventi Lietuvoje gauti, t. y. pasinaudodamas galimybe įsigyti Lietuvos Respublikoje registruotą įmonę ir tuo pagrindu pateikti prašymą išduoti leidimą. Remiantis šiomis aplinkybėmis pareiškėjui Sprendimu uždrausta atvykti į Lietuvą iki 2018-01-01. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas yra nepagrįstas, nes pareiškėjas yra UAB „Larta“ bendraturtis, įmonės įstatinis kapitalas yra 72 405 Eur, pareiškėjas yra firmos direktorius, nėra įrodymų, kad pareiškėjas nedirba įmonės direktoriumi, ar, kad įmonė įsteigta fiktyviai. Nesutiko su Departamento argumentais dėl įmonės įsigijimo fiktyvumo. Nurodė, kad teisės aktai nedraudžia įsigyti jau veikiančią įmonę, todėl šie Departamento argumentai yra nepagrįsti. Pabrėžė, kad pareiškėjas pilnai atitiko formalius reikalavimus, keliamus siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, todėl nėra pagrindo taikyti draudimus. Pažymėjo, kad Departamentas savo neigiamų išvadų nepagrindė įrodymais.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo (b. l. 17–20) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad skundžiamas Sprendimas priimtas vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo 2015-10-05 sprendimą Nr. A-3258-624/2015, kuriuo teismas buvo įpareigojęs Departamentą, klausimą dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, jo įtraukimo į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką nacionalinį sąrašą ir duomenų centrinei Šengeno informacinei sistemai pateikimo nagrinėti iš naujo. Pažymėjo, kad pakartotinai vertindami pareiškėjo prašymo aplinkybes, Sprendime išsamiai pasisakė dėl neigiamo Sprendimo priėmimo aplinkybių. Nurodė, kad Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Departamento Imigracijos reikalų skyriaus galiojantį ir neginčytą 2014-12-15 sprendimą Nr. (15/4-1)3I-1699 (00276), kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvoje. Šio sprendimo priėmimo pagrindas – pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. pasinaudodamas Lietuvoje įsigyti registruotą įmonę, pareiškėjas siekė įteisinti savo buvimą Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, o ne realiai vykdyti ekonominę veiklą. Nurodė, kad Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo šeimyninių ar kitų ryšių su Lietuvos asmenimis nenustatyta bei įvertinus leidimo laikinai gyventi neišdavimo pagrindą, taip pat į tai, kad, nors pareiškėjas yra bendrovės direktorius, tačiau bendrovė Lietuvoje realios ekonominės veiklos nevykdo, be to, pareiškėjas taip pat nepateikė jokių duomenų apie įmonės veiklą. Todėl vien tik įmonės įsigijimas nesudaro pagrindo išduoti leidimą laikinai gyventi.

Nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl dvigubų standartų. Pažymėjo, kad situacija, kai užsieniečiui draudžiama atvykti tik į vieną Šengeno šalį atitinka tiek Įstatymo, tiek tarptautinius teisės aktus. Taip pat nurodė, kad priešingai, nei teigia pareiškėjas, Departamentas pareiškėjo veiklos nevertino kaip nusikalstamos, tačiau tik vykdė įstatymo nuostatas savo kompetencijos ribose. Dėl Departamentui kilusių neaiškumų nurodė, kad pareiškėjas žinodamas, kad jam aktualus klausimas nagrinėjamas pakartotinai, galėjo savo nuožiūra teikti papildomus įrodymus, paneigiančius Departamento išvadas, tačiau jokie įrodymai nebuvo pateikti.

Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2015-10-19 sprendimo Nr. (15/5-9)17U-1651 teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamas Sprendimas buvo priimtas įvykdžius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-10-05 nutartį, kuria Migracijos departamentas buvo įpareigotas iš naujo išnagrinėti klausimą dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, jo įtraukimo į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą ir duomenų centrinei Šengeno informacinei sistemai perdavimo. Departamentas pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2015-10-19 sprendimu Nr. (15/5-9)17U-1651 nusprendė panaikinti Departamento Užsieniečių reikalų skyriaus priimtu 2015-01-08 sprendimu Nr. (15/5-9)4U-53 nustatytą draudimą (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui J. M. atvykti į Lietuvos Respubliką ir išbraukti iš Nacionalinio sąrašo duomenis apie jį, į šį sąrašą įrašytus duomenis pagal sprendimą Nr. (15/5-9)4U-53. Departamentas 2015-10-19 sprendimu taip pat nusprendė atšaukti įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, įvestą į antrosios kartos SIS pagal SIS II reglamento 24 str. 1 dalį. Departamentas 2015-10-19 sprendimu Nr. (15/5-9)17U-1651 uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2018-01-08.

Skundžiamo Sprendimo teisinis pagrindas – Departamento 2014-12-15 sprendimas Nr. (15/4-1)-3I-1699, kuriuo pareiškėjui buvo nuspręsta atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 93) bei Įstatymo 133 str. 1 dalis.

Įstatymo 133 str. 1 dalyje (2015-06-25 redakcija) numatyta, jog užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas ir kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti, grąžintas į kilmės ar užsienio valstybę, bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos arba išvyko iš jos, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas (ĮUTP 133 str. 5 d.). Iš paminėtos šio straipsnio 1 dalies nuostatos matyti, kad joje nėra įtvirtintas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi. Tokiu atveju, sprendimą dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki tam tikro laiko, Departamentas, pasinaudodamas jam suteiktą plačia diskrecijos teise, turėtų priimti prieš tai įvertinęs aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje visumą, kartu įvertinus, ar uždraudimas užsieniečiui iki tam tikro laiko atvykti į Lietuvą yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams užtikrinti.

Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Vertinimo tvarka, 2015-08-11 redakcija) reglamentuoja kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį <...>, taip pat apibrėžia šių kriterijų įtaką priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio (Vertinimo tvarkos 1 p.). Vertinimo tvarkos 2 punkte nustatyta, kad ši tvarka taikoma priimant sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 1, 2, 2¹ ar 3 dalyje nustatytu pagrindu. Priimant Vertinimo tvarkos 2 punkte nurodytus sprendimus vadovaujamasi Įstatymo 133 straipsniu (Vertinimo tvarkos 3 p.). Vertinimo tvarkos 4 punkte nustatyta, kad priimant Vertinimo tvarkos 2 punkte nurodytus sprendimus vertinami duomenys, nurodyti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktuose arba Migracijos departamento gautuose dokumentuose atliekant teisės aktuose numatytas funkcijas, taip pat Migracijos departamento funkcijoms vykdyti naudojamų registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenys. Atskirais atvejais, atsižvelgus į Vertinimo tvarkoje nurodytų kriterijų ir kitų aplinkybių visumą, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi kitokie nei Vertinimo tvarkoje numatyti draudimo atvykti laikotarpiai (Vertinimo tvarkos 5 p.). Kaip ir nagrinėjamu atveju Departamentas priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi šio teisės akto nuostatomis.

Vertinimo tvarkos antrasis skirsnis nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas (11 p.). Sprendžiant klausimą dėl uždraudimo užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykti į Lietuvos Respubliką, Departamentas turėtų atsižvelgti į pagrindą, dėl kurio pareiškėjui buvo atsisakytas išduoti leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, ar jis buvo panaikintas (11.1. p.), esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (11.2. p.), tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (11.3.1. p.); užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.3.2. p.). Taigi tai, kad prieš priimant sprendimą dėl uždraudimo atvykti, Departamentas turėtų įvertinti visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, reglamentuoja aukščiau aptartos teisės aktų nuostatos.

Kaip matyti iš Departamento 2015-10-19 sprendimo Nr. (15/5-9)17U-1651 turinio ir byloje pateikto Departamento 2014-12-15 sprendimo Nr. (15/4-1)3I-1699 turinio, pareiškėjo atžvilgiu sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad išnagrinėjus pareiškėjo su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi pateiktus dokumentus, Departamentas priėmė išvadą, kad pareiškėjas neketino gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje (atkreiptina, kad prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi, tokio prašymo išdavimo pagrindu pareiškėjas nurodė ketinimą užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, b. l. 24) nes neturi konkretaus verslo plano, nėra pateikęs jokių ūkinės – komercinės veiklos sutarčių. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas nors ir nurodė, kad ketina užsiimti tekstilės prekyba Lietuvoje, tačiau potencialių pirkėjų nenurodė, taip pat nepateikė jokių komercinės paskirties patalpų pirkimo ar nuomos sutarčių, todėl nebuvo galima atskleisti, kokiais etapais ir kur užsienietis vykdys teisėtą veiklą. Tuo tarpu pareiškėjo pateiktame UAB „Larta“ veiklos aprašyme buvo nurodyta, kad Lietuvoje yra steigiama bendrovės „M. I.“ atstovybė Lietuvoje, kuri užsiima tekstilės gaminių gamyba ir eksportu. Departamentas nustatęs, kad pareiškėjas tik abstrakčiai apibūdino ketinimą vykdyti veiklą, nepateikęs jokių su UAB „Larta“ sudarytų sutarčių ar kitų dokumentų, leidžiančių daryti išvadas dėl šios įmonės būsimos veiklos realumo, nusprendė pareiškėjui neišduoti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Įvertinus Departamento Sprendimą, kuriuo pareiškėjui į Lietuvos Respubliką uždrausta atvykti iki 2018-01-08, darytina išvada, kad Sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, nustatyta sankcija yra proporcinga siekiamam tikslui, todėl minėto sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Departamentas priimdamas Sprendimą tinkamai įvertino sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrindą ir kuris atitinkamai vėliau tapo pagrindu Departamento 2015-10-19 sprendimui Nr. (15/5-9)17U-1651 priimti. Pareiškėjui prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi, kaip leidimo išdavimo pagrindą nurodžius ketinimą Lietuvoje vykdyti ekonominę veiklą, su prašymu turėjo būti pateikti Departamentui abejonių nesukeliantys objektyvūs įrodymai, patvirtinantys numatytos vykdyti ekonominės veiklos realumą. Departamentas prašymo nagrinėjimo metu pagrįstai sprendė, kad vien tik UAB „Larta“ išduotas tarpininkavimo raštas (pasirašytas paties pareiškėjo, b. l. 32), VĮ Registrų centro išrašas apie UAB „Larta“ įregistravimą (b. l. 33), UAB „Larta“ Steigimo aktas (b. l. 37), Įstatai (b. l. 39), UAB „Larta“ Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 49), nepatvirtina, kad UAB „Larta“, kurios direktoriumi yra pareiškėjas, realiai vykdo, ar ketina vykdyti ekonominę veiklą Lietuvos Respublikoje. Byloje pateikti – Informacija apie draudėjo viešus duomenis (b. l. 127) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Informacija apie asmens darbinę veiklą (b. l. 128) taip pat tvirtina, kad laikotarpiu nuo 2013-12-01 iki 2015-12-22 duomenų apie pareiškėjo įdarbinimą nėra. Departamentas papildomai nustatė, kad pareiškėjo su Lietuva nesieja ir jokie šeimyniniai ryšiai.

Įvertinus Departamento nustatytų ir bylos medžiaga pagrįstų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog Departamentas turėjo teisinį pagrindą, vadovaujantis Įstatymo 133 str. 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 m. laikotarpiui ir prieš tai nustatęs, kad pareiškėjas su prašymu pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis (nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas ketina/vykdo ekonominę veiklą Lietuvoje), nuspręsti taikyti pareiškėjui 3 metų draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas Departamentui įstatymu suteikė diskrecijos teisę, įvertinus nustatytų aplinkybių visumą priimti sprendimą taikyti, arba netaikyti draudimą dėl atvykimo į Lietuvos Respubliką. Todėl, kaip ir nagrinėjamu atveju, Departamentas, teisės aktų nustatyta tvarka, įvertinęs ginčo faktines aplinkybes (atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindą), skyrė pareiškėjui proporcingą draudimo atvykti į Lietuvą laiką. Tuo tarpu pareiškėjas nesutikimo su priimtu draudimu argumentus iš esmės grindė tik formaliais UAB „Larta“ įsteigimą patvirtinančiais dokumentais, nepateikdamas kitų įrodymų, t. y. paneigiančių byloje pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotų dokumentų turinį. Kaip teisingai pastebėjo Departamentas, pareiškėjas iš esmės žinodamas atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pagrindą, kuris, kaip nustatyta buvo pagrindu skundžiamam sprendimui priimti, Departamentui nagrinėjant jo prašymą pakartotinai, objektyvių įrodymų, paneigiančių Departamento išvadą dėl ekonominės veiklos nevykdymo taip pat nepateikė. Atitinkami darytina išvada, kad pareiškėjas skunde išdėstytais argumentais ir pateiktais rašytiniais įrodymais Departamento išvados dėl draudimo atvykti į Lietuvą taikymo teisėtumo nepaneigė. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad nėra įrodymų, kad pareiškėjas UAB „Larta“ nedirba, tačiau bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, paneigiančių institucijos pateiktus duomenis apie tai, kad duomenų apie pareiškėjo įdarbinimą laikotarpiu nuo 2013-12-01 iki 2015-12-22 nėra (b. l. 127, 128).

Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau – ir Sąrašas) sudarymo, tvarkymo ir duomenų iš šio sąrašo teikimo Centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai tvarką reglamentuoja Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 patvirtintos Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Sąrašą tvarko Migracijos departamentas (4 p.). Asmens duomenys, kurie įtraukiami į Sąrašą nurodyti Taisyklių 6 punkte. Taisyklių 8 punkte nurodyta, kad duomenys, nurodyti šių Taisyklių 6 punkte, ir juos pagrindžiantys dokumentai Migracijos departamentui teikiami esant bent vienam Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 1, 2, 2¹ ar 3 dalyje nurodytam pagrindui <...>. Taigi, kaip iš šiuo atveju, pareiškėjo duomenų įtraukimas į Sąrašą pagrįstas teisės aktų nuostatomis (Įstatymo 133 str. 1 d.).

Nesutiktina su pareiškėjo argumentais dėl dvigubų standartų. Minėta, kad teisė skirti draudimą atvykti į Lietuvą yra numatyta Įstatymo 133 str. 1 dalyje, todėl šie pareiškėjo argumentai (draudžiama atvykti tik į vieną iš Šengeno šalių) laikytini nepagrįstais. Taip pat nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad Departamentas pareiškėjo veiklą vertino kaip nusikalstamą. Vienas iš atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindų yra tikrovę neatitinkančių duomenų pateikimas. Todėl, kaip ir šiuo atveju, Departamentas spręsdamas pareiškėjo prašymą, ginčo Sprendimą priėmė nustatęs, kad pareiškėjas realiai ekonominės veiklos Lietuvoje nevykdo, o pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kas atitinkamai reiškia, kad Departamentas Sprendimą priėmė savo kompetencijos ribose. Pareiškėjo argumentai dėl pareiškėjo veiklos vertinimo kaip nusikalstamos, kas būtų ne jo kompetencijoje, laikytini nepagrįstais.

Pareiškėja taip pat nurodė, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 8 str. nuostatų reikalavimų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Departamentas išsamiai ir visapusiškai įvertino visas su keliamu ginču susijusias aplinkybes, Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl panaikinti Sprendimo, kaip neatitinkančio VAĮ 8 str. nuostatoms nėra teisinio pagrindo.

Pripažinus, kad Departamentas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad skundžiamas Departamento 2015-10-19 sprendimas Nr. (15/5-9)17U-1651 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas siekiant užkirsti kelią nesąžiningai migracijai, neleidžiant užsieniečiams piktnaudžiauti procedūromis, todėl naikinti šio sprendimo pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo J. M. (J. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.