- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-18
- Bylos Nr.
- I-3838-1063/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01939-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Tomas Blinstrubis (pirm.)
- Pareiškėjas
- "Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras"
- Atsakovas
- D. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei D. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 98,97 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą už nekilnojamojo turto objektą – „Butas“ adresu: „duomenys neskelbtini“, susidariusį laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Nurodo, kad 2007 m. gruodžio 20 d. Neringos savivaldybės taryba sprendimu Nr. T1-225 pritarė Koncesijos sutarčiai, kuria Neringos savivaldybės administracija pareiškėjai suteikė teisę organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą Neringos savivaldybės teritorijoje. Neringos savivaldybės taryba 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. T1-73 patvirtino naują Neringos savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų redakcija su vėlesniais pakeitimais (toliau – ir Nuostatai), kuria įtvirtinta dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Neringoje. Pagal Nuostatus vietinė rinkliava apskaičiuojama ir mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą. Paaiškina, kad mokėtina rinkliava apskaičiuojama konkrečiai nekilnojamojo turto objekto kategorijai nustatytus pastoviosios ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamųjų dydžius, atskirai padauginus iš apmokestinamojo nekilnojamojo turto objekto bendro ploto ir gautas reikšmes sudėjus. Nurodo, kad atsakovei buvo siunčiami mokėjimo pranešimai, kuriuose nurodyta mokėtina vietinės rinkliavos suma, tačiau ji į juos nereagavo ir vietinės rinkliavos nemokėjo.
Teisme 2021 m. rugpjūčio 17 d. gautas atsakovės prašymas dėl nagrinėjamos bylos nutraukimo, kartu informuojant, kad atsakovė sumokėjo nesumokėtos vietinės rinkliavos skolą bei pridedant tai patvirtinančio 2021 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo nurodymo kopiją. Atsižvelgiant į tai, atsakovė prašė administracinę bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Neringos savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. T1-73 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinti Neringos savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai bei Neringos savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-225 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintos Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).
Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnis numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri, be kita ko, apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas tiesiogiai nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Neringos savivaldybės tarybos priimti Nuostatai numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra Neringos Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma dvinarė įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, galiojanti Neringos savivaldybės teritorijoje, kurią Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi Vietinės rinkliavos mokėtojai. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Nuostatų 4 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ar taršos leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Nuostatų 23-34 punktuose reglamentuota vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. Pagal Nuostatų 28 punktą vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį lygiomis dalimis į pranešime nurodytą sąskaitą iki einamojo ketvirčio trečio mėnesio 1 d.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog nuo 2017 m. birželio 29 d. atsakovė yra nekilnojamojo turto objekto – buto savininkė, todėl pagal Nuostatų 4 punktą ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pažymoje apie susidariusią skolą nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d. atsakovei priklausantis butas apmokestintas 98,97 Eur vietine rinkliava.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.
Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 17 d. teismui pateikė prašymą dėl nagrinėjamos bylos nutraukimo, kartu informuodama, kad atsakovė sumokėjo nesumokėtos vietinės rinkliavos skolą bei pridėjo tai patvirtinančio 2021 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo nurodymo kopiją.
ABTĮ 103 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo), išskyrus šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, kai atsisakymas nuo skundo prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui ar pažeidžia kieno nors teises ar įstatymo saugomus interesus. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė atsisakymo nuo skundo, taip pat nagrinėjamu atveju negali būti pritaikomi kiti ABTĮ 103 straipsnyje įtvirtinti bylos nutraukimo pagrindai. Teismas pažymi, kad pareiškėjos materialinis reikalavimas patenkintas visas atsakovei įvykdžius pareigą sumokėti rinkliavą. Atsižvelgiant į tai, kad įsiskolinimas, nors ir nesilaikant nustatytų terminų, yra padengtas visiškai, skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.