Panevėžio apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. 2A-229-252/2019 Proceso Nr. 2-14-3-00342-2018-0-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.1; 2.4.2.1. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 20 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eigirdo Činkos ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2663-266-2018 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovams K. S., Ž. Ž., V. S., R. S., K. S., J. Š., P. N., J. S., R. S., A. M., A. M., N. J., V. L., I. P., A. B., R. S., V. S., R. M., Anykščių rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ dėl pažeistų teisių gynimo nuosavybės teisėje, Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė:1) nustatyti, kad balkonas, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini) 6,80 kv. m., yra buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) mieste, priklausinys, esantis ieškovės J. V. nuosavybėje; 2) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), balkoną, plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini) 6,80 kv. m. ploto, 945 Eur vertės, priklausantį ieškovės butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2. Nurodė, kad 2015-12-22 įgijo butą (duomenys neskelbtini). Kartu buvo įgytas rūsys ir bendro naudojimo patalpos. Butas yra dviejų aukštų mūriniame name, kuriame yra 19 butų, pagalbinės patalpos ir bendro naudojimo patalpos. 3. Ieškovės buto kambarį, pažymėtą plane indeksu (duomenys neskelbtini) jungia balkonas, kuriuo naudojosi ir ankstesni jos buto savininkai. Kito patekimo į šį balkoną, išskyrus iš ieškovės buto techninėje inventorinėje byloje nėra pažymėta. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad butą įsigyja su šiuo balkonu. 4. 2017 metais kreipėsi į namo administratorių UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ dėl leidimo įstiklinti balkoną, tačiau toks leidimas nebuvo duotas, nurodant, kad balkonas yra bendro naudojimo objektas ir priklauso viso namo gyventojams. Remiantis 1993-10-12 gyvenamojo namo antro aukšto planu, į šį balkoną iš bendro antro aukšto koridoriaus patekti negalima, nes koridoriuje yra įrengtas tik langas. 5. Anykščių rajono savivaldybės administracijoje ieškovei buvo nurodyta, kad balkono įstiklinimui reikalingi statybos leidimai, nors ieškovės vertinimu tai neatitinka teisinio reguliavimo. VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti ginčo balkoną, kaip ieškovės nuosavybę. 6. Ieškovė pabrėžė, kad balkono eksploatacijai, remontui nebuvo renkamos lėšos iš visų namo gyventojų, ieškovė pati atliko šios patalpos priežiūrą. Ieškovė jokių statybos darbų, susijusių su buto pertvarkymu neatliko. Mano, kad ginčo išsprendimui yra aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai dėl CK 4.47 straipsnio 12 punkte nustatyto pagrindo nuosavybės teisei įgyti, t.y. priklausinius ištinka pagrindinio daikto likimas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2018-11-14 sprendimu ieškinį atmetė. Nusprendė išieškoti iš ieškovės J. V. į valstybės biudžetą 111,29 Eur teismo turėtų pašto išlaidų. 8. Teismas nustatė, kad ieškovė nepaisydama to, kad iš kompetentingų institucijų nebuvo gavusi leidimo, ginčo balkono remontui, jį įstiklino, patikslino buto ir balkono kadastrinius duomenis ir kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrą dėl balkono įregistravimo jos vardu. VĮ Registrų centras sprendimu ieškovės prašymo netenkino, argumentuodamas tuo, kad ieškovė įstiklinusi balkoną atliko statybos darbus, todėl turi pateikti statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus. Be to, pasisakė, kad balkonas yra daugiabučio namo bendro naudojimo patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkams, todėl balkono prijungimas prie ieškovės buto galimas tik esant kitų daugiabučio namo savininkų sutikimui. Ieškovė šio sprendimo nustatyta tvarka neskundė, nesikreipė į namo gyventojus dėl sutikimo balkoną prijungti prie buto. 9. Teismas konstatavo, kad iš rašytinės buto pirkimo - pardavimo sutarties matyti, jog ieškovė butą nusipirko tik su rūsiu 4,70 kv. m., ir su bendro naudojimo patalpomis 9,26 kv. m. Teiginius, kad ginčo balkonu naudojosi prieš tai bute gyvenę asmenys, jog įėjimas į balkoną yra tik iš jos buto ar, kad 1993 metų namo inventorinėje byloje prie buto pažymėtas ir balkonas, o įėjimo į balkoną iš koridoriaus nebuvo, vertino kaip prieštaraujančias byloje nustatytoms aplinkybėms. 10. Teismas pažymėjo, kad atsakovai V. L., K. S. patvirtino, jog ginčo balkonu naudojasi visi namo gyventojai. Įėjimas į balkoną buvo iš koridoriaus ir tas pats įėjimas yra likęs iki šių dienų. Kaip teigė atsakovai, trečiojo asmens atstovas, iš koridoriaus, dar gyvenamąjį namą valdant veltinių fabrikui, buvo pristatytas papildomas kambarys, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini). Šio buto gyventojai, gyvenę iki ieškovės, iš savo kambario išsikirto duris į balkoną ir norėjo balkoną užvaldyti, tačiau namo gyventojai tam pasipriešino. Tai patvirtina į bylą pateiktos gyvenamojo namo nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos, bei fotonuotraukos. 11. Teismas pasisakė, kad ginčo balkonas yra bendro naudojimo patalpa, nes jis Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip konkretaus savininko nuosavybės teise valdomas objektas. Teismas iš daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų aprašo, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo kontekste, sprendė, kad ginčo balkonas yra bendrojo naudojimo objektas, priklausantis viso namo butų ir kitų patalpų savininkams. Todėl aplinkybės, kad ieškovė negavusi namo gyventojų sutikimo, neturėdama leidimų, balkoną įstiklino, suremontavo, nesudaro pagrindo balkoną pripažinti ieškovės buto priklausiniu. 12. Teismas vertino, kad nėra pagrindo tenkinti ir kito ieškinio reikalavimo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, esančios (duomenys neskelbtini), ginčo balkoną. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog balkonas yra ieškovės buto priklausinys, jis priskirtinas prie bendrųjų daugiabučio gyvenamojo namo konstrukcijų ir Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip konkretaus - savininko nuosavybės teise valdomas objektas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 13. Apeliaciniu skundu ieškovė J. V. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018-11-14 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2663-266/2018 ir priimti naują sprendimą bei apeliantės naudai priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. 14. Mano, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teismų praktiką, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą. 15. Pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522, nuostatas, balkonas kuris nebuvo įstiklintas, negalėjo būti įskaičiuotas į gyvenamosios patalpos pagalbinį plotą. Ieškovės buto 1991-01-20 techninės - inventorinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) su 1993-10-12 patikslinimais grafinėje dalyje yra pažymėtas ginčo balkonas, kuris išorine siena yra išdėstytas per visą kambario, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), sieną, todėl yra apeliantės buto priklausinys ta dalimi, kuri siejasi su jos kambario išorine siena. 16. Pripažįsta, kad įsistiklino balkoną, kad tokių darbų įteisinimui nepritarė Anykščių rajono savivaldybės administracija ir namo administratorius, be to, balkoną įregistruoti apeliantės vardu atsisakė ir VĮ Registrų centras, argumentuodami, kad jis yra bendro naudojimo patalpa. 17. Apeliantė nurodo, kad balkonas nelaikytinas laikančiąja pastato konstrukcija ir ji į tokias konstrukcijas nepretenduoja, o balkonas gali būti dalintinas ir keliems asmenims. Apeliantė neprieštaravo, kad balkono dalis priklausytų ir kitiems antro namo aukšto gyventojams. 18. Mano, kad šiuo atveju yra nustatytas CK 4.47 straipsnio 12 punkte pagrindas nuosavybei įgyti, t.y. priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas. Tokia nuostata taikytina ir tuo atveju, kai priklausinys neįregistruotas nekilnojamojo turto registre. Apeliantė yra sąžininga nekilnojamojo turto įgijėja ir įsitikinusi, kad jai priklauso balkono dalis jos nuosavybėje. 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Anykščių rajono savivaldybės administracija prašo jo netenkinti. 20. Nurodo, kad ginčo balkonas yra bendro naudojimo patalpa, kadangi jis Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip konkretaus savininko nuosavybės teise valdomas objektas, atitinkantis ir bendrąsias pastato konstrukcijos apibrėžimą pateiktą Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kito paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme. Durys iš holo į balkoną yra įrengtos statant namą, todėl jis yra bendro naudojimo balkonas. Iš ieškovės buto durys įrengtos vėliau – pristačius dar vieną kambarį holo sąskaita. 21. Tenkinus ieškovės reikalavimus būtų pažeistos kitų šio namo gyventojų teisės naudotis bendro naudojimo balkonu. Šis balkonas name yra vienintelis. Atitinkamai ir prašymas atidalinti šį objektą iš bendrosios dalinės nuosavybės negali būti tenkinamas. Teisėjų kolegija konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 22. Apeliacinis skundas atmestinas. 23. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 24. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktų įrodymų visuma, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės J. V. ieškinio reikalavimus, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti ieškovės apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. 25. Apeliacinės instancijos teismas su skundžiamu sprendimu, kuriame detaliai įvertintas ginčui aktualus teisinis reglamentavimas ir faktinės bylos aplinkybės sutinka, todėl pirmosios instancijos teismo visų išvadų iš naujo nebekartoja. Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, todėl pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų ieškovės apeliacinio skundo argumentų. 26. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-12-22 ieškovė J. V. iš V. D. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo butą su rūsiu (4,70 kv. m.) ir bendro naudojimo patalpomis (9,26 kv. m.), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) m. Iš buto techninės apskaitos bylos daugiabučio namo (buvusio vėlimo fabriko (duomenys neskelbtini) bendrabučio) ir iš (duomenys neskelbtini) m. daugiabučio namo Nekilnojamojo turto kadastro registro bylos antrojo aukšto plano matyti, kad ieškovei priklausančio dviejų kambarių buto vienas kambarys, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini) ribojasi su balkonu. Ginčo tarp šalių, kad ieškovė, neturėdama leidimo atliko šio balkono remonto darbus ir jį įstiklino, nėra. Ieškovei VĮ Registrų centras 2018-02-02 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išaiškino, kad šalia jai priklausančio buto esantis balkonas nėra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip buto priklausinys ar butui priskiriama patalpa. VĮ Registrų centras 2018-05-08 sprendimu atmetė ir J. V. prašymą pakeisti ginčo buto pasikeitusius kadastro duomenis bei įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises. Ieškovė buvo informuota, kad iš jos pateiktų kadastro duomenų 2018-03-06 bylos ir 2017-05-08 Deklaracijos apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą/statinio, jo dalies patalpos paskirties pakeitimą matyti, kad bute buvo atlikti statybos darbai, todėl I. V. turi pateikti statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus. Sprendime pažymima, kad atsirado nauja patalpa - 6,80 kv. m. ploto įstiklintas balkonas (2018-03-06 kadastro duomenų byloje, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini) ir šia statyba buvo pakeista daugiabučio gyvenamojo namo išvaizda, todėl I. V. pateikta deklaracija turėjo būti įregistruota ir/ar patvirtinta Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Prašymas buvo atmestas ir tuo pagrindu, jog gyvenamojo namo kadastro duomenų bylos duomenys patvirtina, kad balkonas yra daugiabučio namo bendro naudojimo patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkams, todėl dėl ginčo balkono prijungimo prie buto, turi būti kitų namo gyventojų savininkų sutikimas, kaip vienas iš statybą leidžiančių dokumentų. VĮ Registrų centras sprendimas nenuginčytas. 27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje nėra nustatytas pagrindas balkoną pripažinti ieškovės buto priklausiniu. Tokio vertinimo nekeičia nei ieškovės nurodomos aplinkybės, susijusios su balkono remontu, siekiant pagerinti savo buitį, nei apeliaciniame skunde dėstoma subjektyvi nuomonė apie funkcinę balkono priklausomybę ieškovės nuosavybės teisėmis valdomam butui. 28. Sprendžiant, kokią reikšmę daugiabučio namo gyventojų naudojimosi negyvenamosiomis patalpomis faktas turi šių patalpų pripažinimui buto ar butų priklausiniu, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisinę reikšmę turi teisėto naudojimosi negyvenamąja patalpa faktas. Nuolatinio pobūdžio funkcinis ryšys, būdingas priklausiniui, turi susiklostyti po to, kai buto ar namo gyventojams negyvenamoji patalpa suteikta ar leista ja naudotis nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2011-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011). Nesant teisinio pagrindo, suteikiančio teisę į pagalbines patalpas, techninis ir funkcinis patalpos ryšys su butu nesuteikia teisės butų savininkams reikalauti pripažinti tokias negyvenamąsias patalpas jų buto priklausiniais (LAT 2003-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2003). 29. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ginčo balkonas yra bendro naudojimo patalpa, nes jis Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip konkretaus savininko nuosavybės teise valdomas objektas. Tai atitinka ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 dalies nuostatas, kurios pastato bendrojo naudojimo objektams priskiria ir bendrojo naudojimo balkonus, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. Be to, dar 2006-10-12, t.y. iki ieškovei įsigyjant butą, UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ direktorius patvirtino (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame be kita ko nurodoma, kad balkonai ir jų konstrukcijos priklauso viso namo butų ir kitų patalpų savininkams ir negali būti atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ši bendrovė, administruoja ginčo namą, atlieka kasmetinę statinio apžiūrą, kurios metu ir nustatoma ar yra bendro naudojimo objektų, įskaitant balkonus defektai, o šiems esant numatomos defektų šalinimo priemonės. Ankstesnis ginčo buto savininkas V. D. 2009-09-08 siekė atsitverti bendro naudojimo balkono dalį, argumentuodamas, kad balkonu naudojasi viso namo gyventojai kas trukdo jo privatumui, tačiau namo gyventojai tokio sutikimo nedavė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliantė, būdama pakankamai atidi ir rūpestinga, įsigydama butą turėjo susipažinti su visa tokiam sandoriui aktualia informacija, dokumentais, iš kurių būtų akivaizdu, kad su jos butu besiribojantis balkonas nėra jos buto priklausinys. Apeliantė neįgijo daugiau, negu pirkimo pardavimo sutartimi. 30. Tai, kad balkonas kadastro duomenų bylos grafinėje dalyje faktiškai ribojasi su apeliantės buto siena, kai jis ribojasi ir su bendro naudojimo patalpa iš kurios į balkoną gali patekti visi namo gyventojai, nepatvirtina, kad šis balkonas yra apeliantės buto priklausinys ir ji gali įgyti nuosavybės teises į jį CK 4.14, 4.19, 4.47 straipsnių pagrindais. Kita vertus, byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantė kompetentingų institucijų specialistų ne kartą buvo apie tai informuota, tačiau veikdama savo rizika, neturėdama tam nei visų gyventojų sutikimo nei tokiems darbams atlikti būtino leidimo, bendro naudojimo balkoną suremontavo ir įstiklino. Nors tokių veiksmų pasėkoje buvo pakeistas namo fasadas, tačiau tai nekeičia šio daikto funkcinės paskirties ir priklausomumo. 31. Apeliantė remiasi kasacinio teismo išaiškinimu, kad balkonas laikytinas buto priklausiniu (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/1999), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Apeliantės nurodytoje kasacinio teismo nutartyje faktinės bylos aplinkybės su nagrinėjamos bylos faktine situacija visiškai nesutampa, todėl vadovautis virš nurodytoje LAT nutartyje pateiktais išaiškinimais šiuo atveju nėra pagrindo. 32. Apeliaciniame skunde cituojamų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522, reglamentuojančios nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką, nėra aktualios ginčo sprendimui, nes virš nurodyti duomenys ieškiniu, kuris apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas, nėra ginčijami. 33. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šiuo atveju nėra pagrindo ir atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ginčo balkoną, konstatuoja, kad priešingas vertinimas prieštarautų CK 4.80 straipsnyje įtvirtintai normos prasmei. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, kas reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Ginčo balkonas yra vienintelis tokios paskirties objektas daugiabučio namo antrame aukšte. Tik 6,80 kv. m. ploto balkonu naudojasi visi daugiabučio namo gyventojai, kurie į jį patenka per bendro naudojimo patalpas – holą, šis įėjimas buvo nuo pat namo pastatymo. Ieškovės bute esantis įėjimas į balkoną buvo suformuotas žymiai vėliau, po buto ploto padidinimo papildomu kambariu holo sąskaita. 34. Papildant pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus šiuo klausimu, pažymėtina, kad įvertinus ginčo objekto bendraturčių skaičių, jų poziciją ginčo klausimu, tokio objekto atidalijimas nėra galimas, nes pažeistų protingumo ir proporcingumo principus, neužtikrintų šalių teisėtų interesų pusiausvyros. Nėra jokios objektyvios galimybės balkoną pertvarkyti taip, kad tai nepakenktų kitų balkono savininkų nuosavybės teisių įgyvendinimui į šį objektą, nebūtų padaryta žala bendrosioms pastato konstrukcijoms, o taip pat, kad šis daiktas galėtų būti tinkamai naudojamas pagal savo tikrąją paskirtį. Atsižvelgiant į virš aptartas aplinkybes ir byloje surinktų duomenų visumą, reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės negali būti tenkinamas. 35. Dėl kitų apeliaciniame skunde, atsiliepimo į jį argumentų, teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo 36. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnis). 37. Aukščiau aptartų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Teisėjai Eigirdas Činka Nijolė Danguolė Smetonienė Birutė Valiulienė