Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-01-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-34-417-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-21
Bylos Nr.
1A-34-417-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Pocius (pirm.), Eduardas Maškevičius, Violeta Miliuvienė
Nuteistasis
K. V.
Advokatai
Rolandas Stirbinskas
Kategorijos

Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-34-417/2010

Teisėjas S. Putrius Procesinio sprendimo kategorija 1.2.17.5.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. sausio 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,

teisėjų Violetos Miliuvienės, Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,nuteistajam K. V.,jo gynėjui advokatui Rolandui Stirbinskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal K. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. pripažintas kaltu pagal BK 201 str. 3 d. ir nuteistas 20 MGL( 2600 Lt) dydžio bauda, nustatant, kad baudą K. V. privalo sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 201 str. 3 d. už tai, kad neturėdamas tikslo realizuoti neteisėtai gabeno daugiau kaip dešimt litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, t. y. 2009 m. vasario 21 d., apie 12.10 val., Klaipėdos m., automobiliu „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gabeno 19, 94 1 46,9–48,5 procentų stiprumo naminės degtinės, neturėdamas tikslo jos realizuoti, kuri prie J. Z. g. 10-ojo namo buvo surasta ir paimta policijos pareigūnų.

Šalies argumentai

Nuteistasis K. V. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nuosprendį kaip nepagrįstą. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, vadovavosi tik jį kaltinančiais įrodymais, tačiau neatsižvelgė į kitus įrodymus, kurie įrodo nuteistojo nekaltumą. Pasak K. V., teismas nepagrįstai vienų liudininkų parodymus vertino kaip neginčijamus, o jį teisinančius liudytojų A. S., I. K., E. S. parodymus atmetė, nes tariami minėti liudytojai yra pažįstami ir turi suinteresuotumą padėti jam apsiginti nuo pareikšto kaltinimo.

Nuteistasis K. V. pažymi, jog teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodo, jog R. Š. kategoriškai patvirtino, kad prie duomenys neskelbtini namo stovėjo būtent A. S., kuris kartu su K. V. įbėgo ir užsirakino pirmajame bute. Tačiau nuteistasis atkreipia dėmesį, jog teismo posėdžio metu R. Š. patvirtino, kad tik 99 procentais yra įsitikinęs, jog K. V. užėjo pas A. S. į namus. Ir, anot apelianto, ši nedidelė tikimybė, kad R. Š. galėjo apsirikti, teismui turėjo sukelti abejonių, o visos abejonės turėtų būti vertinamos nuteistojo naudai.

K. V. taip pat pažymi, kad R. Š. teisme patvirtino, jog turėjo galimybę sulaikyti asmenį, tariamai jį (K. V.) įvykio vietoje, tačiau to nedarė, kadangi tam nebuvo pagrindo.

Apeliantas nurodo, kad negali neigti, jog namų gamybos alkoholiniai gėrimai jo automobilyje nebuvo atrasti. Tačiau pažymi, kad jo automobilis yra senas ir jo niekada nerakina, todėl nežino, kas galėjo alkoholinius gėrimus palikti automobilio bagažinėje, tačiau tikrai žino, kad jų ten pats nepadėjo.

Nuteistasis K. V. pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nurodoma, jog policijos pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą apžiūrėti paliktą be priežiūros ir neužrakintą jo automobilį. Tačiau, anot nuteistojo, esant susiklosčiusiai situacijai policijos pareigūnams nebuvo jokio būtinumo daryti kratą ar poėmį, nes iki apžiūros nebuvo žinoma, ar automobilyje apskritai buvo apyvartoje uždraustų daiktų. Todėl, apelianto įsitikinimu, nebuvo pagrindo ir atidarinėti automobilį, nedalyvaujant automobilio savininkui.

Apelianto K. V. įsitikinimu, iš esmės jo automobilyje buvo daroma krata, tik šis ikiteisminio tyrimo veiksmas buvo įformintas kaip apžiūra. Pažymi, jog buvo pakviesti net kviestiniai A. M. ir R. G., tačiau jokių anketinių duomenų apžiūros protokole nėra nurodyta, todėl, pasak apelianto, kyla abejonė, ar iš viso tokie žmonės buvo, kai buvo paimti namų gamybos gėrimai. Nuteistasis taip pat pažymi, kad kviestiniai dalyvauja darant kratą, o atliekant apžiūrą jų dalyvavimas nėra būtinas.

Taip pat, K. V. įsitikinimu, neaišku, kodėl teismas padarė išvadą, kad automobilis paliktas be priežiūros. Atkreipia dėmesį, jog kiemuose stovi tūkstančiai automobilių, šalia kurių nėra savininkų, tačiau policijos pareigūnai jų neapžiūri, nors galima teigti, kad automobiliai taip pat palikti be priežiūros, nes šalia nėra automobilio savininko.

Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo. Nors apeliantas kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta surinktų, ištirtų ir teismo įvertintų įrodymų visuma. Kolegija neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais liudytojo R. Š. bei kitų policijos pareigūnų parodymais. Juos papildo ikiteisminio tyrimo surinkti duomenys.

Liudytojas R. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu davė nuoseklius ir objektyvius parodymus. Būtent, jog įvykio dieną jis ties J. Z. g. 10 esančioje stovėjimo aikštelėje pamatė, kaip nuteistasis išlipęs su dviem mažamečiais vaikais neužrakinęs automobilio pasuko J. Z. g. 7 namo link. Anot liudytojo R. Š., jis pamatęs, kad vairuotojas nerakina automobilio, paragino pastarąjį nepalikti neužrakintos transporto priemonės, tačiau K. V. tiesiog numojo ranka, atsakė, jog tai ne jo automobilis, ir sparčiu žingsniu (tarsi bėgdamas) nuėjo prie J. Z. g. 7 namo stovėjusio A. S., su kuriuo kartu įėjo į šio namo pirmąjį butą. Anot liudytojo, jam paskambinus į minėtojo buto duris, šių nieks neatidarė, nors per langą matėsi dviejų žmonių siluetai. Tada pareigūnas susisiekė su kolegomis S. B. ir V. S., kurie taip pat atvyko į įvykio vietą. Vėliau buvo nustatytas automobilio „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas, atlikta šios transporto priemonės apžiūra, kurios metu buvo paimtos rastos talpyklos su namine degtine bei automobilyje rastas veikiantis mobiliojo ryšio telefonas. Taipogi, anot R. Š., jo dėmesį įvykio dieną patraukė gatvėje stovintis ir akivaizdžiai kažko laukiantis liudytojas A. S., kadangi jį žinojo kaip buto, kuriame yra prekiaujama degtine, savininką. Liudytojas R. Š., be to, nurodė, kad nuteistąjį kartą buvo sulaikęs apylinkės inspektorius S. B. su namine degtine (b. l. 29, 115–116, 143).

Vertindama liudytojo R. Š. parodymus teisėjų kolegija pažymi, kad abejoti policijos pareigūno R. Š. parodymų tikrumu, jog būtent K. V. išlipo iš automobilio „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai pareigūnas nuo minėtojo automobilio buvo apie šešių metrų atstumu, nėra pagrindo. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie leistų manyti, jog minėtasis liudytojas dėl tam tikrų priežasčių apkalba nuteistąjį.

Iš faktinių bylos duomenų matyti, jog nuteistasis K. V. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008- 09- 09 nuosprendžiu pripažintas kaltu už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, tad su policijos pareigūnais, būtent dėl naminės degtinės jau buvo susidūręs. Ir jo reakcija, pareiškimas, jog automobilis, iš kurio jis išlipo, yra ne jo, buvo momentinis sutrikimas, gynyba, paaiškina aplinkybe, jog K. V. aiškiai žinodamas apie bagažinės turinį, siekė suklaidinti policijos pareigūną taip atitraukdamas dėmesį tiek nuo savęs, tiek nuo savo vairuoto automobilio. Galiausiai nuteistasis supratęs, jog bus išaiškinta, kad „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas vis dėlto yra jis, K. V., ikiteisminio tyrimo metu, pažymėtina, pirmą kartą apklaustas tik 2009- 03-16, t. y. praėjus beveik mėnesiui po įvykio, pasirinko kitą gynybinę taktiką iš esmės pripažindamas, kad „Seat Toledo“ jau yra jo, tačiau tariamai vasario 18 d. jis išvyko į Lenkiją, automobilį paliko nerakintą, nes jis labai senas, tačiau kada grįžo į Lietuvą, neatsimena. Tuo tarpu 2009-05-22 apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nuteistasis jau atsiminė, kad iš Lenkijos grįžo vasario 20 d. vakare (b. l. 114). Tačiau 21 d. ryte, apie 10 val., išėjo pas liudytoją L. K. ir svečiuose išbuvo iki 16. 30 val.

Apygardos teismo nuomone, nuteistojo vis pateikiamos kitokios vasario 21 d. įvykio versijos: tai jo 2009-02-21 Lietuvoje išvis nebuvo, tai tik po 10 val. išėjo iš savo namų J. Z. g. 1–2, Klaipėdoje (b. l. 114), rodo, kad K. V. siekia suklaidinti teismą, įtikinant, jog R. Š. iš tikrųjų apsiriko, nors pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu savo tikrumą pareigūnas įvertino 99 procentų tikslumu. Ir vos vieno procento paklaida, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra esminė, kuri keltų pagrįstų abejonių dėl R. Š. parodymų patikimumo. Galiausiai apygardos teismas, kaip visiškai nelogiškus vertina ir nuteistojo parodymus, jog pamatęs, kad vietoje, kur paliko savo automobilį, pastarojo nebėra, transporto priemonės dingimo aplinkybėmis visiškai nesidomėjo, nes tariami jam nerūpėjo, kur dingo jo mašina. Toks nuteistojo elgesys, teisėjų kolegijos nuomone, darkart parodo, kad K. V. tiesiog suvokęs įvykių eigą, pasirinko pasyvaus elgesio taktiką, t. y. nesidomėti automobilio dingimu, vėliau neigti aplinkybę, jog būtent jis važiavo ir atvykęs į aikštelę išlipo iš automobilio, kuriame ir buvo rastos talpyklos su namine degtine, bei kaskart apklausiant pateikti vis kitokius paaiškinimus dėl 2009-02-21 įvykio, maža to, pasitelkė pagalbon liudytojus A. S., I. K., E. S., kurių parodymais siekė užtikrinti savo 2009-02-21 alibi.

Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuomone, liudytojų A. S., I. K. ir E. S. parodymai apylinkės teismo pagrįstai įvertinti kaip subjektyvūs, kadangi tiek patys liudytojai A. S. ir I. K., tiek nuteistasis K. V. patvirtino, kad juos sieja draugiški, kaimyniniai ryšiai, liudytojai A. S. ir E. S. yra draugai, todėl akivaizdu, kad siekdami padėti K. V. pastarieji davė nuteistajam palankius parodymus, kurie iš esmės prieštarauja policijos pareigūno R. Š. parodymams, pripažintiems objektyviais, nuosekliais ir atitinkančiais faktines bylos aplinkybes, kuriuos, be to, patvirtina kiti faktiniai bylos duomenys –apžiūros protokolas ( b. l. 4- 5), foto lentelės ( b. l. 8-9) . Tikėti liudytojais A. S., I. K. ir E. S. kolegija neturi teisinio pagrindo, todėl pastarųjų liudytojų parodymų apylinkės teismas pagrįstai nepripažino kaip įrodymų, teisinančių nuteistąjį K. V..

Pažymėtina, kad, kaip nurodė policijos pareigūnas R. Š., įvykio dieną jo dėmesį atkreipė K. V., kadangi savo automobilį „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliko neužrakintą, nesaugomoje aikštelėje. Todėl neteisingas apelianto interpretavimas, jog tariami be priežasties R. Š. atkreipė dėmesį į nuteistojo automobilį. Teisėjų kolegijos nuomone, visiškai paaiškinama policijos pareigūno reakcija pamačius be priežiūros paliktą turtą patikrinti, o prireikus imtis priemonių jį apsaugoti. Abejonę sukėlusio turto apžiūrėjimo apygardos teismas nevertina kaip procesinio pažeidimo. Tačiau, kadangi minėtame „Seat Toledo“ buvo rasti daiktai, esantys ribotos civilinės apyvartos – talpyklos su degtine, policijos pareigūnai vykdydami savo funkcijas priėmė teisingą sprendimą nuspręsdami šiuos daiktus po apžiūros paimti. Pažymėtina, kad krata – tai procesinis veiksmas, ikiteisminio tyrimo stadijos procesinis veiksmas, kuris atliekamas tuo atveju, kai yra pagrindas manyti, kad kokioje patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems rasti ir paimti gali daryti kratą. Tad kadangi nei K. V., nei kitiems asmenims nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam atlikti įtakos galėjo turėti minėtasis automobilis „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ar jame galbūt esantys daiktai, todėl akivaizdu, kad nebuvo jokio pagrindo nei kreiptis į teismą dėl leidimo kratai atlikti, nei atlikti kratą neturint teismo leidimo. Todėl šiuo atveju pasirinktas veiksmas – transporto priemonės bei joje esančių daiktų apžiūra buvo tinkamas atsižvelgiant į faktinę situaciją.

Pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso įstatymo normos, reglamentuojančios apžiūros tvarką ir sąlygas, nenumato draudimo apžiūros metu dalyvauti kviestiniams asmenims, todėl jų dalyvavimas, kaip šiuo atveju A. M. ir R. G., nėra laikomas procesinis pažeidimas, leidžiantis abejoti ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų teisėtumu.

Taigi pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuosprendyje nurodė motyvus, dėl kurių K. V. pripažino kaltu pagal BK 201 str. 3 d., todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų. Bylos aplinkybės įvertintos tinkamai, tinkamai kvalifikuota nuteistojo K. V. veika, todėl tenkinti apeliacinį skundą nurodytais motyvais kolegijai nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo K. V. skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Zigmas PociusTeisėjai Violeta MiliuvienėEduardas Maškevičius