- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-08-02
- Bylos Nr.
- 2-911-122/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Elena Pauliukienė
- Ieškovas
- D. O.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Galina Morozova
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei ir Jurgitai Rupšaitei, dalyvaujant ieškovei D. O., ieškovės atstovei – advokatei Galinai Morozovai, atsakovės atstovei – Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei Rasai Stonkuvienei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. O. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl gyvenamosios patalpos nuomos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę sudaryti su ja gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuomos sutartį; prijungti prie šios bylos 2011 metais išnagrinėtą civilinę bylą Nr (duomenys neskelbtini) dėl iškeldinimo; apklausti jos nurodytus liudytojus bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ir jos atstovė visiškai ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti. Paaiškino, kad ieškovės motina 2008 metais buvo pagrindine buto nuomininke, o ji ir kiti (dabar jau iškeldinti: mamos sesuo L. T., sesuo A. K. su vaikais ir brolis V. R.) asmenys gyveno šeimos narių teisėmis. Motinos nuomojamame būste ieškovė pastoviai gyveno ir mokėjo savo dalį paskaičiuotų mokesčių. Kiti asmenys maitinosi atskirai ir nemokėjo mokesčių. Gimus (duomenys neskelbtini) dukrai L., susitarė su to paties namo trečiajame aukšte gyvenančia kaimyne ir iš jos apie keturis mėnesius išsinuomojo kambariuką, kuriame gyveno ji, vaikas ir jos sutuoktinis, bet ir toliau pastoviai prižiūrėjo labai sunkiai sergančią mamą, gamino ir pirko maistą bei vaistus. Tačiau, nutrūkus su vaiko tėvu bendram gyvenimui, 2009 metų vasario mėnesį grįžo su vaiku pas mamą, kur su ja toliau vedė bendrą šeimos ūkį ir rūpinosi visa šeimos buitimi bei mokesčiais. Mama Z. R. (duomenys neskelbtini) mirė, kiti giminės nors gyveno bute, bet nesistengė prisidėti prie mokesčių, girtavo, todėl visi rūpesčiai teko jai vienai. Savivaldybė dėl mokesčių nemokėjimo padavė ieškinį į teismą dėl iškeldinimo. Teismas (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl L. T., A. K. ir V. R. iškeldinimo bei 3432,23 Lt nuomos mokesčio priteisimo patenkino, bet ieškinio dalis dėl jos su vaikais iškeldinimo nebuvo patenkinta. Jos toliau gyveno bute, mokėjo mokesčius ir savo lėšomis atremontavo butą, įdėjo langus ir duris. Tačiau norint su Savivaldybe sudaryti nuomos sutartį, ši atsisakė, motyvuodami tuo, kad neva ieškovė su vaiku nebuvo šeimos nariais, o apsigyveno tik po teismo sprendimo, todėl pareikalavo išsikeldinti. Prašo teismo atkreipti dėmesį, kad rašytiniai įrodymai patvirtina jos teiginius dėl pastovaus naudojimosi būstu, deklaruotos gyvenamosios vietos ir nuomos mokesčio mokėjimo, todėl ankstesnėje byloje nebuvo iš Savivaldybei priklausančios patalpos iškeldinta. Prašo visiškai ieškinio reikalavimus patenkinti.
Atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį, kaip nepagrįstą, atmesti. Nurodė, jog ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo suteiktas pagrindiniam nuomininkui – ieškovės motinai Z. R., su kuria (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta nuomos sutartis. Sutartyje nuomininkė neįvardijo jokių šeimos narių. Tačiau, nustačius, kad pagrindinė nuomininkė mirė, o bute gyvena daugiau asmenų, kurie nemoka jokių mokesčių, jie buvo teismo sprendimu iškeldinti, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teismas sprendime pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių dokumentų, įrodančių jog faktiškai toliau gyvena bute, nedalyvavo teismo posėdžiuose ir savo vaikų teisių į minėtą butą negynė. Atsižvelgę į tai, kad ieškovė bute negyvena, panaikino jos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis. Be to, ieškovė nesikreipė į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl nuomos sutarties sudarymo, o, reikšdama ieškinį, visiškai nieko nepasisakė dėl bute susidariusių ir paliktų ypač didelių įsiskolinimų. Mirus pagrindinei nuomininkei, ieškovė neinformavo Savivaldybės ir neprašė pakeisti gyvenamosios nuomos sutarties. Vėliau ieškovė kreipėsi tik dėl iškeldinimo iš buto atidėjimo. Kadangi ieškovė per du mėnesius nuo mamos mirimo nesikreipė dėl patalpos nuomos sutarties pakeitimo ir nepagrindė faktinio nuo 2009 metų vasario mėnesio bute gyvenimo, prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuosavybės teise priklauso ieškovei (b. l. 7-8). Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta tarp ieškovės motinos Z. R. ir Klaipėdos miesto savivaldybės patikėtinės – VšĮ „Klaipėdos butai“ direktorės P. M. (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 6-12). Klaipėdos miesto migracijos tarnybos (duomenys neskelbtini) pranešimas patvirtina ieškovės teiginius dėl bute faktiškai gyvenusių ir deklaravusių savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėda, asmenų: pagrindinė nuomininkė Z. R. deklaravo (duomenys neskelbtini); L. T. – (duomenys neskelbtini); A. K. – (duomenys neskelbtini); O. N. – (duomenys neskelbtini); I. Š. – (duomenys neskelbtini); D. O. – (duomenys neskelbtini); S. S. Rapidova – (duomenys neskelbtini); V. Š. – (duomenys neskelbtini); S. Š. – (duomenys neskelbtini); G. O. – (duomenys neskelbtini) ir V. R. – (duomenys neskelbtini) (b.l.19). Ieškovė (duomenys neskelbtini) buvo susituokusi su A. O. (b.l. 68). Ieškovė viena augina du nepilnamečius vaikus: (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą G. O. ir (duomenys neskelbtini) gimusią - L. O. (b.l.11-12). Tarp vaikų tėvų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) (b.l.66).
Byloje esanti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis (b.l.21), kasos pajamų orderiai, mokėjimo patvirtinimai pagrindžia, kad D. O. savo prievolę mokėti mokesčius vykdė, paskaičiuodama savo dalį, reikalingų sumokėti lėšų, nuo visų bute gyvenančių asmenų, iš dalies, todėl bylos jos atžvilgiu, apie tai pranešus ir pateikus įrodymus teismui, buvo nutrauktos. Taip pat, jos iniciatyva yra prižiūrimas ir suremontuotas butas bei toliau yra mokami mokesčiai (b.l. 22-27). Ieškovės materialinė šeimos būklė vos patenkinama, nes yra bedarbė, jokio nekilnojamojo turto ar santaupų neturi, todėl nuomotis iš kitų asmenų komercinėmis kainomis ar įsigyti asmeninėn nuosavybėn buto neišgalėtų (b.l.77-86). Byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad ieškovė yra mirusios pagrindinės nuomininkės šeimos nariu (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).
Pažymėtina, jog už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas nuomos mokestį turi mokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos (Civilinio kodekso 6.583 straipsnio 1, 2 dalys). Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (Civilinio kodekso 6.589 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė skolos susidarymo laikotarpiu gyveno atsakovei priklausančioje gyvenamojoje patalpoje ir iš dalies viena vykdė pareigą mokėti Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą nuomos mokestį (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).
Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, jog ieškovė, po pagrindinės nuomininkės mirties, faktiškai gyvenamojoje patalpoje toliau gyveno ir butu naudojosi kartu su vaikais, todėl konstatuoti, jog ji butu pradėjo naudotis tik 2011 metų vasarą, t. y. teismui priėmus sprendimą dėl iškeldinimo, nėra pagrindo. Išnagrinėtos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad pagrinde teismo siųsti dokumentai buvo priimami ir pasirašomi dažniausiai tik jos vienos. Tačiau ieškovės teiginys, jog jai buvę paaiškinta, kad dalyvavus dėl asmenų iškeldinimo pirminiuose teismo posėdžiuose, toliau jau nebereikia jai į procesą atvykti, vertintina kritiškai. Pažymėtina, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (Civilinio kodekso 1.6 straipsnis).
Tačiau vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) bei tuo, kad ieškovė jokių pranešimų iš atsakovės dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį nebuvo gavusi bei dėl sunkios materialinės būklės, teisinių žinių stokos ir neapdairumo laikytina, jog šios procedūros tinkamai neįvykdė iš dalies dėl pateisinamų priežasčių. Dėl to ieškovė, susidariusias neapdairumo klaidas, gavusi valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, stengėsi ištaisyti ir surinkusi rašytinius įrodymus, iškart kreipėsi į teismą teisminės gynybos (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).
Įvertinus byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus, pažymėtina, jog ieškovės iškeldinimas su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikus kitos gyvenamosios patalpos ar suteikus būstą bendrabutyje, už kurį nepajėgtų susimokėti, pažeistų jos ir nepilnamečių vaikų teises ir interesus. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė reguliariai moka nuompinigius už buto nuomą, o duomenų, jog ji turi savo vardu registruotą kitą gyvenamąją patalpą, byloje nėra. Be to, ieškovės pajamas sudaro tik gaunama už vaiką ir bedarbystės pašalpa, todėl jos šeimai reikalingas šis socialinis būstas, kuriame nuo pat gimimo su keturių mėnesių pertrauka gyveno.
Išnagrinėjus išsamiai, objektyviai ir visapusiškai visas bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, šalių, jų atstovų paaiškinimus ir liudytojų parodymus, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovei, kaip nuomininko šeimos narei, gyvenusiai su pagrindine nuomininke – mama Z. R. nuo pat gimimo su keturių mėnesių pertrauka, ir vedusiai bendrą šeimos ūkį, tapti pagrindine būsto nuomininke, todėl įpareigotina atsakovė su ieškove sudaryti gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuomos sutartį per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Civilinio kodekso 6.575 -6.582, 6. 588-6.590, 6.602 straipsniai).
Ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, netenkintinas, nes abi šalys įstatymu yra atleistos nuo bylinėjimosi mokesčio mokėjimo, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 285 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
įpareigoti atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybę su ieškove D. O. sudaryti gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuomos sutartį, įsiteisėjus šiam sprendimui, per vieną mėnesį;
kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų, nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.