- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-15
- Bylos Nr.
- N-575-206-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. nutarimo M. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
2008 m. vasario 23 d. Panevėžio rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. M. už tai, kad jis 2008 m. vasario 23 d., 23.00 val. Panevėžio rajone, kelio Ramygala-Stebeikiai 3,7 km, vairavo automobilį „Audi 80“, v. n. duomenys neskelbiami, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1.15 promilės), nepasirinko saugaus vairavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 ir 172 punktų reikalavimus.
II.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 5 d. nutarimu pripažino M. M. kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, ir paskyrė jam 4000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams. Teismas konstatavo, kad pažeidėjas kaltę pripažįsta, be to, jo kaltė įrodyta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, M. M. paaiškinimu bei kitais byloje esančiais dokumentais. Taip pat teismas pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, jog M. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 59 punktą, bet iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 61.1. punktą, nes jis galiojantį vairuotojo pažymėjimą turi, tik įvykio metu jo neturėjo, todėl šio pažeidimo padarymas šalinamas. Taip pat protokole nurodyta, kad pažeidėjas padarė ATPK 124¹ straipsnio 6 dalies numatytą pažeidimą, tačiau remiantis ATPK 225 straipsniu, administracinės teisės pažeidimai, numatyti ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje yra žinybingi Policijai, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo nuomone, jis nėra kompetentingas išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos dalį, susijusią su Kelių eismo taisyklių 61.1 punkto reikalavimų pažeidimu ir pagal šį straipsnį pažeidėjo nebaudė. Skirdamas nuobaudą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra jo prisipažinimas padarius pažeidimą ir nuoširdus gailestis, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, į tai, kad jis administracine tvarka nebaustas (nuobaudos išnykusios), pastaruoju metu jokių KET pažeidimų nepadarė, pirmą kartą sulaikytas neblaivus vairuojantis automobilį, padarytą veiką vertina neigiamai, dirba, darbo vieta yra Panevėžio rajone, dažnai reikia važinėti į komandiruotes į kitus miestus, kurių metu jam reikia vežioti dideles detales, važiuojant visuomeniniu transportu to padaryti nebūtų galima, ilgam laikui netekus teisės vairuoti transporto priemones, pažeidėjas netektų darbo, todėl remdamasis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalimi, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, įvertinęs tai, kad nuobaudos tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir jį sulaikyti nuo pažeidimų padarymo, įvertinęs pažeidimo padarymo pobūdį, teismas M. M. skyrė administracinę nuobaudą – baudą – dydžiu artimą minimumui ir administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kurios terminas sutrumpino.
III.
Apeliaciniu skundu Panevėžio rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Institucijos nuomone, ATPK 30¹ straipsnis pritaikytas ir paskirta ypatingai švelni nuobauda nepagrįstai. Apelianto nuomone, ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik nustačius išskirtines aplinkybes, tuo tarpu nagrinėjamuoju atveju tokių aplinkybių nėra.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą M. M. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Skundžiamu nutarimu M. M. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni. Apeliantas mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Pirma, teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Antra, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Trečia, pažeidėjo darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti pažeidėjui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr., pvz.: administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N1–1378/2007).
Ketvirta, apeliantas jau yra baustas (b. l. 16) už tos pačios rūšies pažeidimus. Tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.
Penkta, tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.
Šešta, kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės (darbo vietos geografinė padėtis, pirmą kartą vairavo neblaivus ir kt.) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.
Be to, teisėjų kolegija, remdamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio nuostatomis, patikrina ne tik apskųstosios, bet ir neapskųstosios sprendimo dalies teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylos dalies dėl ATPK 124¹ straipsnio 6 dalies pažeidimo. Tačiau pažymėtina, kad tiek pažeidimo padarymo metu, tiek bylos nagrinėjimo Panevėžio miesto apylinkės teisme metu, tiek šiuo metu galiojančioje ATPK 224 straipsnio 2 dalies redakcijoje yra numatyta, kad vieno asmens padaryti keli administraciniai teisės pažeidimai nagrinėjami teisme, jeigu tie pažeidimai buvo nustatyti vienu metu, administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl jų turi teisę surašyti viena institucija (organas ar pareigūnas) ir bent vieno iš tų pažeidimų nagrinėjimas yra priskirtas aplinkės teismo kompetencijai. Nagrinėjamuoju atveju ATPK 124¹ straipsnio 6 dalies pažeidimas buvo nustatytas tuo pačiu metu kaip ir ATPK 127 straipsnio 3 dalies pažeidimas, protokolą surašė tas pats pareigūnas, vienas iš pažeidimų nagrinėjamas apylinkės teisme, todėl ir byla dėl ATPK 124¹ straipsnio 6 dalies pažeidimo turėjo būti nagrinėjama Panevėžio miesto apylinkės teisme.
Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nebuvo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Panevėžio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.