Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2123-961/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-04-02Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-07-04Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-07-04
Bylos Nr.
1-2123-961/2014
Teisminio proceso Nr.
1-17-1-02584-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Nukentėjusysis
G. O.
Kaltinamasis
Č. S.
Advokatai
Benediktas Paulauskas
Kategorijos
  • 1.2.4.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1 - 2123-961/2014Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02584-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.2,; 1.1.8.1.1.; (S) 1.1.7.2.5.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant prokurorei Elinai Jevmenovaitei,nukentėjusiajai G. O.,kaltinamajam Č. S., jo gynėjui advokatui Benediktui Paulauskui,vertėjai Ritai Daškevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

Č. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, 9 klasių išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013-05-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu ir mokslu,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (BK 2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija, galiojusi iki 2013-07-13),

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis Č. S. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą:

jis 2012-08-01, apie 03.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kairėje rankoje laikydamas peilį, vieną kartą dūrė G. O., su kuria kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį neįregistravę santuokos, į dešinį sėdmenį, tuo padarydamas G. O. nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė durtine žaizda dešiniojo sėdmens srityje.

Kaltinamasis Č. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad su nukentėjusiąja kartu gyveno 4 mėnesius. Santykiai buvo geri, kol ji pradėjo girtauti. Santykiai tapo konfliktiški, nes jis reikalavo, kad G. O. išeitų, tačiau ji nesutiko. Kaltinime nurodytą dieną prašė jos pagaminti valgyti, jie susipyko, ir jis dūrė peiliu jai į sėdmenis. Nuo dūrio nieko neatsitiko, nukentėjusioji niekaip nesureagavo, kraujas jai nebėgo. Peilis virtuvinis, gulėjo ant stalo. Po dūrio atėjo T. P., iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Pripažįsta savo kaltę, tačiau mano, kad reikalaujama priteisti neturtinės žalos suma yra per didelė. Jis yra neįgalus – neturi rankos, jam nustatytas 80% netekto darbingumo laipsnis, jis neturi pinigų.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Č. S. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Teisme apklausta nukentėjusioji G. O. parodė, kad ji tą dieną labai blogai jautėsi, bet sugyventinis Č. vis tiek liepė jai pagaminti maisto. Jai beskutant bulves virtuvėje, Č. ją apipylė šaltu vandeniu, ragindamas greičiau jam gaminti maistą. Ji jam pasakė, kad ji blogai jaučiasi, tada jis paėmė peilį ir su kaire ranka jai peiliu įdūrė į dešinį sėdmenį. Pajuto fizinį skausmą, išsigando. Ji taip blogai jautėsi, kad neturėjo jėgų paeiti, po dūrio nušliaužė lovos link. Temperatūra buvo pakilusi iki 40 laipsnių. Greitąją iškvietė jos draugė. Ligoninėje ji gulėjo visą mėnesį dėl nustatyto plaučių uždegimo. Jai padaryta neturtinė žala, ji labai blogai jautėsi, lūpos buvo pamėlynavusios, o kaltinamasis ją apipylė šaltu vandeniu ir liepė jai gaminti maistą. Po pirmojo sumušimo jis buvo parašęs pasižadėjimą sumokėti 3000 litų padarytą žalą, tačiau įsipareigojimo nesilaikė ir vėl su ja taip pasielgė. Dėl kaltinamojo veiksmų ji buvo morališkai nuskriausta, turėjo pirkti vaistų. Sutiktų sumažinti reikalaujamą sumą iki 1000 litų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja T. P. parodė, kad 2012-08-01 dieną, ji užsuko pas G. į svečius, kelinta valanda ji tikrai pasakyti negali. Pamatė, jog G. guli lovoje ir jai labai bloga, pamatavus jai temperatūra, jis siekė 39 laipsnius. Taip pat namuose buvo jos buvęs sugyventinis Č., ji jo paklausė, kas yra G., jis atsakė, kad nežino, matėsi, kad ir pats Č. yra susirūpinęs G. sveikatos būkle. Ji pamačiusi, kad G. blogėja, iškvietė greitąją, kurį ją nuvežė į Marcinkevičiaus ligoninę, Kauno g., Vilniuje. Ji ant G. kūno nematė jokių nei durtinių nei pjautinių žaizdų, taip pat pati G. jai nieko nesakė, kad ji yra sužalota. Vėliau su G. buvo susiekusi telefonu, ji jai paaiškino tik tiek, kad ją iš Marcinkevičiaus ligoninės, nuvežė į Santariškių ligoninę. Kokia diagnozė buvo nustatyta, G. nesakė, ji ir neklausė. Po 2012-08-01 įvykių, bendravo keletą kartų telefonu, tačiau susitikusios nebuvo (b.l. 26-27).

Iš 2013-11-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3791/13(01) matyti, kad G. O. padaryta durtinė – pjautinė dešinio sėdmens žaizda, paveikus kietu daiktu, turėjusiu smaigalį ir ašmenį, galimai paros laikotarpyje iki patekimo į ligoninę 2012-08-01, sužalojimai vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 22).

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis Č. S. 2012-08-01, apie 03.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kairėje rankoje laikydamas peilį, vieną kartą dūrė savo sugyventinei G. O., į dešinį sėdmenį, padarydamas jai durtine žaizda dešiniojo sėdmens srityje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Taigi kaltinamojo Č. S. nusikalstama veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje (BK 2003 07 04 įstatymu Nr. IX-1706 redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) numatyto nusikaltimo sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Kaltinamasis Č. S. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikalstama veika baigta, padaryta tyčia. Jis teistas (b.l. 49-50, 51-53), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 47-48), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 55), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 56), nuo 1985-05-29 iki 1985-07-16 gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozė: baltoji karštligė, lėtinis alkoholizmas, II stadija (b.l. 57). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į išdėstytą, į tai, kad kaltinamasis nusikalto dar neišnykus teistumui už analogišką nusikalstamą veiką, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta Č. S. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo trukmę parenkant artimą vidurkiui (BK 42 str. 1 d. 3 p., 48 str.). Teismo nuomone, ši jam paskirta bausmė yra proporcinga jo asmenybei bei padarytai nusikalstamai veikai ir neprieštarauja teisingumo principui.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio.

Byloje yra pareikštas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. O. civilinis ieškinys, kuriuo ji prašė priteisti jai 3 000 Lt žalą nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.). Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, jog dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų ji patyrė daug išgyvenimų, tačiau kaip jie pasireiškė, ieškinyje neįvardinta. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų – peilio dūrio nukentėjusiajai į sėdmenis, t.y. nežymaus sveikatos sutrikdymo, nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus. Tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl šio sužalojimo ji buvo ilgai gydyta, dėl to pablogėjo jo sveikata, apie sužalojimo įtaką jos sveikatai ateityje duomenų taip pat nėra. Kaip teismo posėdžio metu nurodė nukentėjusioji, ji visą mėnesį gydėsi plaučių uždegimą, o ne nuo dūrio peiliu atsiradusias pasekmes; tai patvirtina ir medicininių dokumentų išrašas (b.l. 11). Šios aplinkybės leidžia manyti, kad faktinė neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kaip nurodo nukentėjusioji. Todėl, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pasekmes, į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčia, kaltinamasis yra pensininkas, neįgalus, turtinė žala nukentėjusiajai nepadaryta, – spręstina, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka realiai patirtos žalos ir tenkinus ieškinį būtų neadekvačiai pabloginta kaltinamojo padėtis, o nukentėjusioji nepagrįstai praturtėtų; taigi, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, neturtinės žalos dydis mažintinas ir nukentėjusiajai priteistina 500 Lt suma neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301- 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Č. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (BK 2003 07 04 įstatymu Nr. IX-1706 redakcija, galiojusi iki 2013-07-13), ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, galutinę bausmę Č. S. paskiriant laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.

Č. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios G. O. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš kaltinamojo Č. S. 500 (penkis šimtus) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė