Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, rašytinio proceso tvarka už akių atsakovo A. K. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovo rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkintinas visiškai.

(duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 19 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonę Mercedes Benz, valst nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio A. K. kaltės, ką patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato informacinis raštas siųstas ieškovei Nr. 10R-33641547-18. Transporto priemonės Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta akcinėje bendrovėje ,,Lietuvos draudimas“, draudėja A. S.. ieškovė nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 175,75 EUR dydžio draudimo išmoką eismo įvykio metu padarytai žalai automobiliui Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimu atlyginti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.263 straipsnio 1-2 dalyse numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Remiantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pagal Transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnį draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pat neturėjo teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju atsakovas A. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad eismo įvykio metu buvo neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę, pasišalino iš eismo įvykio vietos, ką patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gruodžio 1 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10ANP-132523399-17. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovė, išmokėjusi nukentėjusiam asmeniui išmoką už atsakovo padarytą žalą, įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos už padarytą žalą iš atsakovo. Žalos dydį patvirtina 2017 m. gruodžio 1 d. žalos sąmata Nr. 1929058-10. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 175,75 EUR žalos atlyginimui yra pagrįstas ir tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovės ieškinį patenkinus visa apimtimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 EUR sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

3,58 EUR išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo priteistinos valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

Priimti atsakovo A. K. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. K. ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai 175,75 EUR (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus septyniasdešimt penkis euro centus) žalai atlyginti.

Priteisti iš atsakovo A. K. ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 175,75 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. gruodžio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. K. ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai 15,00 EUR (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. K. valstybės naudai 3,58 EUR (tris eurus penkiasdešimt aštuonis euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovas sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.