- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-30
- Bylos Nr.
- 1-3161-827/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21028-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Kaltinamasis
- V. Z.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Lilijos Ambrulevičienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje
V. Z., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kazachstane, LR pilietis, nevedęs, nedirbantis, mokosi Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre, gyvenantis bei deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. Z. kaltinamas tuo, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis, 2016 m. gegužės 5 d. apie 1.38 val., viešoje vietoje – Kalnų parke, Trijų Kryžių kalno aikštelėje, esančioje T.Kosciuškos g., Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,19 promilių girtumas), matantį pašaliniams asmenims, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad spirdamas sulankstė UAB „Vilniaus miesto elektros tinklai“ priklausančios elektros skydinės dureles, išvartė šiukšliadėžes ir kelio ženklą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. kaltinamas šiais veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamojo V. Z. kaltę prokurorė grindžia paties V. Z. prisipažinimu ir paaiškinimais, liudytojų E. K., D. Z., K. Z. parodymais, tarnybiniu pranešimu ir kita rašytine bylos medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. Z. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad 2016-05-05 naktį, buvo jau po 24 vai., Vilniuje, netoli Žaliojo tilto susitiko su draugais D. Z., E. K. ir K., pavardės nežino. Kai susitiko su draugais, jo draugai jau buvo apsvaigę nuo alkoholio, jis irgi buvo kažkiek išgėręs. Su draugais nusprendė dar išgerti. Su savimi turėjo alkoholinio gėrimo - viskio butelį. Todėl su draugais pradėjo gerti viskį. Alkoholį vartojo visur, kažkur vienoje konkrečioje vietoje nesėdėjo. Vėliau nuėjo į Trijų kryžių kalną, ten kažkiek pabuvo. Buvo jau girtas. Tada jau norėjo skirstytis namo, ir nežino dėl kokių priežasčių spyrė į elektros skydinę, nuo spyrio skydinė sulūžo, sulūžo jos korpusas per pusę, tačiau iki galo ant žemės nenukrito, o tik pakrypo ant šono, ar laidai suplyšo nežino, tada toliau eidamas, lipant žemyn nuo kalno išvertė šunų išmatų šiukšliadėžę (irgi spyrė į ją), šiukšliadėžė nuvirto pilnai, toliau dar žemiau išvertė dar vieną šiukšlių dėžę (paprasta, šiukšlėms išmesti), ji irgi apvirto pilnai, taip pat išvertė kelio ženklą, taip pat išvertė ant stovo, kuris įkastas į žemę, Trijų kryžių kalno žemėlapį, mėtė jį eidamas pakeliui, kol galiausiai kažkur apačioje ji numetė. Kodėl taip pasielgė, sugadino turtą, paaiškinti negali. Buvo girtas, matyt norėjo pasirodyti prieš draugus. Draugai jo nieko nedarė, nieko nelaužė, viską sulaužė, išvertė jis vienas. Draugai bandė jį apraminti, tačiau jiems nepavyko, nes neklausė jų. Nepateisina savo tokio elgesio, jam yra gėda, kad taip pasielgė, labai gailisi dėl savo tokių veiksmų (b. L 57-58).
2016-12-09 įteikus galutinį pranešimą įtariamajam V. Z. pagal LR BK 284 str. 1 d., apklaustas įtariamuoju jis parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta visiškai, ir nori pasakyti, kad lieka prie savo parodymų, duotų pirminės apklausos metu, nieko naujo pasakyti neturi, papildyti parodymų irgi nenori. Labai gailisi dėl to, kaip pasielgė. (b. l. 60, 61).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. K. parodė, kad tikslios datos jau neprisimena, buvo susitikęs su savo klasiokais D. Z. ir K. Ž.. Kur susitiko jau tiksliai neprisimena. Tą vakarą buvo girtas, todėl visų aplinkybių tiksliai neprisimena. Neprisimena tiksliai, ar kai susitiko su draugais su jais vartojo alkoholį, ar jau buvau girtas iki to, kai susitiko. Tada tiksliai kelintą valandą neprisimena, prie Trijų kryžių kalno, koks ten adresas nežino, Vilniuje, susitiko su V. Z.. Su V. kartu mokėsi vienoje gimnazijoje. Šiuo metu jis mokosi kitur. Ar V. buvo girtas neprisimena, bet jei neklysta buvo. Taip pat neprisimena ar jie kartu visi keturiese vartojo alkoholį. Visi keturiese palipo į Trijų kryžių kalną, ten kažkiek laiko pabuvo prie stadiono aikštelėje. Po kiek laiko nusprendė eiti namo. Jiems lipant nuo kalno V. staigiai spyrė į šiukšliadėžę, nuo smūgio šiukšliadėžė nukrito, tada kiek dar paėjęs spyrė į elektros skydinę, nuo smūgio skydinėje atsirado įlenkimas. Daugiau neprisimena, ar V. ką laužė, vartė, niokojo. V. bandė apraminti, sakė, kad apsiramintų. Kiek prisimena V. apsiramino. Tada visi ėjo į miestą. Prie jų privažiavo policijos pareigūnų automobilis , pareigūnai su jais pabendravo, neprisimena apie ką tik, tada pasakė, kad visi važiuos į policijos komisariatą. Komisariate parašė paaiškinimus, jiems patikrino girtumą. Tada kiek prisimena visus paleido, išskyrus V.. Kodėl V. taip pasielgė nežino, gal todėl, kad buvo girtas ir buvo išsiskyręs su drauge, dėl to pergyveno, buvo susinervinęs ir dėl to taip pasielgė. Jis ir jo klasiokai nieko nelaužė (b. 1. 25-26).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. Z. parodė, kad 2016 metais gegužės 5 dieną, jei neklysta, apytiksliai 18 val., susitiko su savo klasiokais E. K. ir K. Ž. Vilniuje, mieste. Su jais bare vartojo alkoholinius gėrimus. Tada vėliau, tiksliai kelintą valandą pasakyti negali, susitiko su V. Z.. V. buvo jau išgėręs. V. anksčiau mokėsi jų mokykloje, šiuo metu mokosi kitur. Kai susitiko su V., jis asmeniškai daugiau negėrė, nežino ai V. su E. ir K. gėrė. Visi keturiese kažkiek laiko buvo mieste, vaikščiojo. Tada nusprendė nueiti į Trijų kryžių kalną. Trijų kryžių kalne buvo prie stadiono. Kiek prisimena daugiau alkoholio negėrė. Tada tiksliai pasakyti negali, nes buvo labiau priekyje, einant ar į kalną, ar lipant nuo jo, išgirdo garsą, ir kai atsisuko pamatė, kad yra nukritusi šiukšliadėžė, o prie jos stovi V.. Nesuprato, ar V. ją nuvertė, ar ant šiukšliadėžės pats nukrito. Tada einant toliau V. koja spyrė į elektros skydinę. Nuo smūgio skydinėje atsirado įlenkimas, trumpam dingo šviesa, tačiau vėliau vėl atsirado. Kažkas iš jų V. kažką pasakė, kad jis apsiramintų, tačiau kas neprisimena. Daugiau, jei neklysta, V. nieko nelaužė ir nevertė. Kiek prisimena pašalinių žmonių tuo metu nebuvo. Jiems nusileidus nuo kalno ir einant link miesto prie jų privažiavo policijos pareigūnų automobiliai, jei neklysta trys gal ekipažai. Paprašė parodyti dokumentus, tada pristatė juos į policijos komisariatą. Policijos komisariate parašė paaiškinimus, jiems patikrino girtumą. Tada visus paleido, tik nepaleido Viktoro. Dėl ko taip Viktoras elgėsi pasakyti negali, buvo girtas, taip pat tuo metu buvo išsiskyręs su drauge, todėl pergyveno, buvo susinervinęs. Jis , E. ir K. nieko nelaužė, (b. L 31-32).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas K. Z. parodė, kad tikslios datos pasakyti negali, neprisimena, buvo su savo draugais E. K. ir D. Z.. Iš pradžių buvo Vilniuje, mieste, kebabinėje, vėliau jei neklysta buvo grįžę į bendrabutį. Buvo visi išgėrę. Vėliau, kelintą tiksliai valandą pasakyti negali, vakare, jei neklysta E. susiskambino su V. Z. (V. anksčiau mokėsi jų mokykloje). Nusprendė susitikti su V.. Susitiko jei neklysta prie upės, Vilniuje. Tada nusprendė nueiti į Trijų kryžių kalną. Nori pasakyti, kad kai susitiko su V., jis buvo išgėręs irgi. Užlipę į kalną, ten visi bendravo. Jei neklysta alkoholinių gėrimų nevartojo. Kiek visiems pabendravus, Viktoras kažkur nuėjo. Jie liko toliau bendrauti. Kai V. nuėjo, išgirdo garsus panašius lyg tai krenta metalas. Tada E. su D. nuėjo pažiūrėti kas nukrito, dėl ko tas garsas. Jis liko vienas, kalbėjo telefonu. Tada nusprendė ir jis nusileisti nuo kalno, pažiūrėti kur nuėjo draugai. Kai pradėjo leisti nuo kalno pamatė, kad žemiau eina V., E. ir D.. Einant V. spyrė vieną kartą į kažkokią metalinę dėžę, neatkreipė dėmesio ar nuo spyrio dėžė lūžo ar ne, be to buvo tamsu. E. su D. kaip ir bandė ji nuraminti. Daugiau nematė, kad V. ką laužytų. Kai visi nusileido nuo kalno, ir kažkiek paėjus prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnai paaiškino, kad juos visus veš į komisariatą, dėl to, kas įvyko ant kalno. Jį į komisariatą nuvežė vienu automobiliu, o E., V. ir D. kitu automobiliu. Policijos komisariate parašė paaiškinimus, ir juos paleido. Kodėl V. taip elgėsi paaiškinti negali, su juo nekalbėjo. Tačiau gali pasakyti, kad tą vakarą V.buvo susirūpinęs, nelaimingas, (b. 1. 37).
UAB “Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai” 2016-10-10 informavo, kad dėl įvykio patirta žala yra itin maža, todėl civilinio ieškinio nereikš. (b. l. 23).
Tokiu būdu, byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais prokurorės nuomone yra įrodyta, kad V. Z. pažeidė viešąją tvarką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, t.y. necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, tiek BK, tiek ATPK atsakomybė yra numatyta už iš esmės analogiškas veikas. Todėl šioje byloje yra aktualus skirtingų teisinės atsakomybės rūšių atribojimo klausimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne viename nutarime yra išaiškinęs, kad kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuostatą negali būti pritarta tokiai baudžiamojo įstatymo taikymo praktikai, kai asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams, administraciniams ar drausminiams teisiniams santykiams, yra vertinamas kaip nusikalstamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-324/2013, Nr. 2K-484/2014).
Vienas atsakomybių atribojimo kriterijų įtvirtintas ATPK 9 straipsnio 2 dalyje. Jame teigiama, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiais atvejais, kai už analogišką veiką numatyta ir baudžiamoji, ir administracinė atsakomybė, sprendžiant teisinės atsakomybės rūšies nustatymo klausimus, pirmiausia svarstomi nusikalstamos veikos sudėties bei baudžiamosios atsakomybės klausimai ir tik po to, padarius išvadą, kad veikos pavojingumas nesiekia tokio laipsnio, kuris daro veiką nusikalstamą, svarstomi administracinės atsakomybės klausimai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531/2001). Darytina išvada, kad ATPK 9 straipsnio 2 dalies formalus suvokimas, t. y. aiškinimas taip, kad, be veikos pavojingumo vertinimo, visais atvejais turėtų būti taikomas BK (taip iš esmės eliminuojant galimybę taikyti ATPK), neatitiktų ATPK 9 straipsnio 2 dalyje suformuluotos nuostatos prasmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012). Kiekvienu atveju teismas, vertindamas kiekvienos atsakomybės prigimtį konkrečioje byloje, turėtų nuspręsti, ar turėtų būti taikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96/2014).
Atribojant administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už vadinamąjį nedidelį chuliganizmą, būtina įvertinti padarytą veiką pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą, vadovautis protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis. Vienas iš šių atsakomybės rūšių už nedidelį chuliganizmą atribojimo kriterijų – tai pažeidimo intensyvumo mastas. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad nusikalstamos veikos motyvas ir tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui šie subjektyvieji požymiai reikšmės neturi. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdo visuomenės rimtį ar tvarką.
Kita vertus, motyvai ir tikslai, jų analizė yra svarbūs teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Kartu tai yra svarbu vertinant, ar nedidelis chuliganizmas pagal pavojingumą yra laikytinas nusikalstama veika ar dar nepasiekė nusikalstamai veikai būdingo pavojingumo. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą baudžiamojo nusižengimo sudėtį, ar kvalifikuotini pagal ATPK 174 straipsnį, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Ir priešingai, visuomenės rimties ar tvarkos trikdymas esant asmeniniams ar net savanaudiškiems motyvams gali reikšti (aišku atsižvelgiant į aplinkybių visumą), kad tokia veika dar nepasiekė nusikalstamai veikai būdingo pavojingumo.
BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo būdas ir vieta. Veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas viešoje vietoje. Nagrinėjamo nusikaltimo sudėtis materialioji, todėl kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, visais atvejais būtina nustatyti, kad nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką, t.y. kad kaltininko veika turėjo tam tikrų neigiamų padarinių visuomenei., t.y. nusikaltimo baigimo momentas sietinas su neigiamų padarinių visuomenėje atsiradimu dėl kaltininko įžūlių veiksmų, grasinimų, patyčių ar vandalizmo akto. Byloje nekyla abejonių, kad V. Z. veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, veiksmai buvo įžūlūs, prieštaraujantys padoraus elgesio taisyklėmis, kadangi buvo išverstos šiukšliadėžės, kelio ženklas, sulankstytos elektros skydinės durelės. Šie veiksmai atlikti nakties metu, todėl negalėjo ypatingai sutrikdyti visuomenės rimties ar viešosios tvarkos. Be to, iš byloje pateikto UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklų“ pranešimo seka, dėl nurodyto įvykio patirta žala yra itin maža, sulankstytos durelės buvo išlygintos bendrovės darbuotojų jėgomis, todėl civilinis ieškinys byloje nereiškiamas. Esant šioms aplinkybėms keltinas klausimas, ar kaltinamojo veiksmai buvo tokie pavojingi, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ar vis tik jie nėra tokia pavojingi ir atitinka Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį. Kadangi šios dvi normos iš esmės skiriasi tik pavojingumu, tai šiuo atveju, nenustačius, kad kaltinamojo veiksmai padarė kokios nors reikšmingos žalos – turtinės ar neturtinės, teismas vertina, kad kaltinamojo veiksmai nėra tiek pavojingi, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o turi ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo požymių.
BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamoji byla, esant tokioms aplinkybėms dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, nutrauktina, kadangi ištyrus byloje surinktą medžiagą nustatyta, kad V. Z. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes darytina išvada, kad V. Z. veikoje yra administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 174 straipsnio pažeidimo sudėties požymių, todėl jo atžvilgiu turi būti pradėta administracinių teisės pažeidimų bylos teisena pagal ATPK 174 straipsnį dėl nedidelio chuliganizmo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 420 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 424 straipsniu, teismas
nusprendė:
Baudžiamąjį procesą byloje, kurioje V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, nutraukti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Skirtą V. Z. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Iškelti V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal požymius pažeidimo, numatyto LR ATPK 174 straipsnyje, t. y. nedidelį chuliganizmą.
Ši nutartis gali būti skundžiama prokuroro per 7 dienas nuo pranešimo apie nutarties priėmimą gavimo dienos Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.