Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2018-01-05 · Civilinė byla Nr. e2-1341-494/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-05
Bylos Nr.
e2-1341-494/2018
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-04755-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zeniauskaitė
Ieškovas
UAB „Finansų administravimas“
Atsakovas
G. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1341-494/2018
(e2-5818-494/2017)
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04755-2017-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 5 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui G. M. (G. M.) dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Finansų administravimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo G. M. 289,62 Eur negrąžintą paskolos sumą, 144,28 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2015-12-21 pradinis kreditorius UAB „4finance“, vadovaujantis CK 6.101-6.110 straipsniais bei reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu, perleido reikalavimą International Risk Management OÜ, kuri 2016-03-10 reikalavimą perleido ieškovui. Ieškovas turi reikalavimo teisę į su G. M. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 9830679001 bei jos pagrindu atsiradusią 433,90 Eur skolą. 2016-05-04 raštu pradinis kreditorius informavo atsakovą dėl reikalavimo teisės perleidimo ieškovui. Įsiskolinimas atsirado 2014-02-22 kreditoriui, valdančiam sistemą „Vivus.lt“, ir atsakovui G. M. sudarius paskolos sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius paskolino atsakovui 289,62 Eur sumą 3 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas turėjo grąžinti paskolą iki 2014-07-22. Paskolos sutarties sudarymo metu galiojo akcija, kuomet atsakovui buvo suteikta galimybė pradėti grąžinti paskolą praėjus 3 mėnesiams nuo paskolos išdavimo dienos, t. y. nuo 2014-05-22. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl pradinis kreditorius 2014-07-13 vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį (LR Vartojimo kredito įstatymo 19 str.). Pradinis kreditorius savo įsipareigojimus įvykdė visiškai ir grynais pinigais perdavė atsakovui 289,62 Eur, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdė ir sutartyje nustatytu laiku ir tvarka negrąžino kredito.

Sutinka, kad būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas.

Atsakovui teismo pranešimas ir ieškinys su priedais įteikti įstatymo nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu). Iš jo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį negauta, todėl tenkintinas ieškovo prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pradinis ieškovas UAB „4finance“ su atsakovu 2014 m. vasario 22 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9793407001, kurios pagrindu atsakovui buvo suteikta 289,62 Eur (1000 Lt) paskola, nustatant galutinę kredito grąžinimo datą – 2017 m. liepos 22 d. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl pradinis kreditorius 2014 m. liepos 13 d. vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį.

2015 m. gruodžio 21 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą į atsakovą International Risk Management OÜ, kuri 2016 m. kovo 10 d. sutartimi reikalavimą perleido ieškovui. Tokiu būdu ieškovas įgijo skolos reikalavimo teisę į atsakovą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalį, naujasis kreditorius, pateikdamas skolininkui reikalavimą, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį. Byloje duomenų, kad atsakovas susidariusį įsiskolinimą būtų padengęs, nėra (CPK 178 straipsnis).

Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad 2014 m. vasario 22 d. vartojimo kredito sutarties pagrindu tarp pradinio ieškovo UAB „4finance“ ir atsakovo buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Kadangi atsakovas savo pareigos grąžinti paimtą kreditą tinkamai nevykdė, remiantis CK 6.38 straipsniu, 6.63 straipsniu, 6.200 straipsniu, 6.205 straipsniu, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.870 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 ir 2 dalimis, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 289,62 Eur skola už negrąžintą kreditą.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.870 straipsnio 1 dalimi, 6.872 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovo naudai taip pat priteistinos priskaičiuotos 51,42 Eur sutartinės palūkanos iki kredito grąžinimo termino pabaigos. Sutartimi nustatyta metinė palūkanų norma – 103,68 proc.

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 92,86 Eur palūkanų, paskaičiuotų po kredito grąžinimo termino. Teismas pažymi, kad Sutarties specialiomis sąlygomis nustatyta bendra kredito kainos metinė palūkanų norma (170,30 proc.) bei ieškovo paskaičiuota sutartinių palūkanų suma po kredito grąžinimo termino (92,86 Eur) yra nepagrįstai didelė, todėl negali būti vertinama kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl materialiųjų palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles. Nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis (pvz., ieškovas, suteikiantis greituosius kreditus) gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas yra susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Todėl teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003).

Nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio reikalavimai grindžiami tarp šalių susiklosčiusiais vartojimo teisiniais santykiais, t. y. atsakovas yra vartotojas, fizinis asmuo, kurio interesus gina Valstybė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad teisės aktuose plėtojama padidinta (prioritetinė) vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Taigi ji turi būti teismo ex officio taikoma nagrinėjant bylas, kuriose viena iš šalių yra vartotojas. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni negu minimalūs nuostoliai, kreditorius privalėjo juos įrodyti. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių didesnius negu minimalūs nuostolius (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad prašomos priteisti kompensuojamosios palūkanos nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 proc. (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 26,10 Eur (289,62 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų) sutartinių palūkanų suma, kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovo turėtus nuostolius.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (367,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-11-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šioje byloje ieškovas patyrė 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėtas žyminis mokestis). Pagal bendrą taisyklę, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovo sumokėtas žyminis mokestis yra minimalus turtiniuose ginčuose mokėtinas žyminis mokestis, ieškovui iš atsakovo priteistinas visas sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 4 d.).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, kadangi jos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. M. (G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Finansų administravimas“ (j. a. k. 304179870) naudai 289,62 Eur skolą už negrąžintą paskolą, 51,42 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino pabaigos, 26,10 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, iš viso – 367,14 Eur (tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus 14 ct) sumą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (367,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-11-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo CPK 287 str. nustatyta tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo išsiųsti šalims.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė