Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-12-18 · Byla Nr. N-444-964-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-18
Bylos Nr.
N-444-964-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-964/2008Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3; 45.4.4; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos primininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K. skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutarties M. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Druskininkų policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio patrulis 2007 m. liepos 29 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 6 dalį ir 127 straipsnio 3 dalį, už tai, kad jis 2007 liepos 29 d. apie 13 val. 50 min., Seirijų g., Leipalingyje, Druskininkų savivaldybėje, vairavo automobilį Nissan Almera būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis) ir neturėdamas teisės vairuoti. Be to, nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, dėl to nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į medį, sugadindamas transporto priemonę, o prašomas nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo. Minėtais veiksmais M. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – ir KET) 59, 61.2, 68 ir 172 punktų reikalavimus (b. l. 9)..

Druskininkų policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus įgaliotas pareigūnas 2007 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu Nr. E 699929 M. K. pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir 124¹ straipsnio 6 dalį, vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskyrė administracinę nuobaudą – 5000 Lt baudą (b. l. 10).

Šalies argumentai

M. K. 2007 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Skunde teigė, jog nepadarė teisės pažeidimų, kuriais yra apkaltintas, nes eismo įvykio metu jis automobilio nevairavo. Nurodė, jog įvykio dieną jis buvo neblaivus ir, kartu su draugu, sėdėdamas automobilio keleivio priekinėje sėdynėje užmigo, o pabudo tik transporto priemonei įsirėžus į medį. Nurodė, jog iš automobilio išlipo pro vairuotojo dureles, nes keleivio durelės buvo užspaustos, o jam apžiūrinėjant automobilį atvažiavo policijos pareigūnai. Kadangi jis nevairavo automobilio, jo teigimu neprivalėjo pateikti transporto priemonės registracijos liudijimą. Pareigūnams paaiškino, kad automobilio nevairavo, tačiau jie nekreipė dėmesio į jo paaiškinimus ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Nurodė, jog kitą dieną jam paskambino G. P. ir pasakė, kad jis vairavo automobilį, atsitrenkė į medį ir išsigandęs pabėgo. Pastarajam nunykus į policijos komisariatą ir norint duot pasiaiškinimą dėl eismo įvykio, jį policijos pareigūnai atsisakė priimti, nurodydami, kad jiems yra aišku kas vairavo automobilį. Manė, kad byla buvo išnagrinėta pažeidžiant ATPK 248 straipsnio reikalavimus, teisėtumo ir objektyvumo principus (b.l. 2–3).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi M. K. skundą atmetė.

Teismas minėtą sprendimą priėmė remdamasis byloje surinktais įrodymais. teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais, dėl kurių nenustatyta jokių aplinkybių, kurios sukeltų abejones dėl minėtų liudytojų parodymų objektyvumo.

Vertindamas M. K. teiginius dėl to, jog automobilį vairavo jo draugas G. P. , pažymėjo, jog administracinės atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų dėl eismo įvykių esminių aplinkybių keitimas suteikia pagrindą abejoti paaiškinimų atitiktimi tikrovei. Atsižvelgdamas į liudytojų parodymus, minėtus paaiškinimai, kad M. K. automobilio nevairavo, teismas įvertino kaip siekimą išvengti atsakomybės už padarytus KET pažeidimus.

III.

2007 m. lapkričio 14 d. apeliaciniu skundu M. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo prašymą atidėti teismo posėdį, kol susiras advokatą ir skundžiamą nutartį priėmė nedalyvaujant nei jam, nei jo atstovui, neištyrė ir nesiaiškino visų aplinkybių turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pažymi, kad teismas neapklausė G. P. , kuris M. K. teigimu, ir vairavo automobilį, be to abejoja eismo įvykį mačiusio liudytojo M. K. parodymais, nes jis yra policijos pareigūnas ir dirba Druskininkų policijos komisariate, o ir pats liudytojas nebuvo nurodytas policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime. Teigia, kad įvykio dieną negalėjo pareigūnams nurodyti, jog automobilį vairavo G. P. , nes iki autoįvykio miegojo ir šią aplinkybę sužinojo tik kitą dieną.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vertinant apelianto teiginį, kad pirmos instancijos teismas neatidėjo bylos nagrinėjimo dėl to, jog nespėjo susirasti atstovo, ir tuo pažeidė jo teisę į gynybą, pirmiausia pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalimi, bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Bylos nagrinėjimo atidėjimo sąlygas reglamentuoja ABTĮ 80 straipsnis, kurio pirmoje dalyje nustatyta, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, arba kai būtina išreikalauti naujus įrodymus ir kitais reikiamais atvejais. Dėl galimybės nagrinėti bylą be neatvykusios proceso šalies ir kitais atvejais sprendžia teismas, o apelianto nurodyta aplinkybė dėl teismo posėdžio atidėjimo nesaistė teismo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti M. K. prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, motyvuojant tuo, kad pastarasis turėjo pakankamai laiko susirasti atstovą (b. l. 30), juolab bylos nagrinėjimo atidėjimo klausimas įstatymo nėra siejamas su proceso dalyvio prašymo atdėti bylą pateikimu, o yra paliktas nagrinėjančio bylą teismo nuožiūrai. Teisėjų kolegija įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, M. K. skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, nepatenkindamas pareiškėjo 2007 m. spalio 23 d. (b. l. 28) prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nepažeidė ABTĮ 78 straipsnio 3 dalies ir 80 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Esant šioms aplinkybėms, apelianto argumentai dėl jo procesinių teisių pažeidimo negali būti laikomi pagrįstais.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje apeliantas ginčija aplinkybę jog jis 2007 m. liepos 29 d. vairavo automobilį Nissan Almera ir sukėlė eismo įvykį. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokole pateiktų apelianto paaiškinimų (b. l. 9), protokolą surašiusio pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 15), eismo įvykio vietoje apeliantas neigė vairavęs automobilį, tačiau nurodyti kas vairavo – negalėjo (b. l. 13). Kaip matyti iš teismo posėdžio protokole pateikiamo liudytojo S. V. parodymų (b. l. 30–32), tik praėjus kelioms dienoms po eismo įvykio, M. K. , kartu su G. P. atvyko į policijos nuovadą, kad pastarasis prisipažintų vairavęs automobilį. Tačiau Gintautą Paliutį įspėjus apie atsakomybę už melagingus parodymus – jis atsisakė pateikti paaiškinimą. Tuo tarpu apeliantas teigia priešingai – jam, kartu su minėtu asmeniu atvykus į policijos nuovadą, buvo atsisakyta priimti pastarojo parodymus (b. l. 2–3; 39–42).

Tačiau teisėjų kolegija šiuos apelianto teiginius vertina kritiškai. Tai, kad vairavo G. P. jis nurodė tik praėjus kelioms dienoms po įvykio (iš byloje esančio G. P. paaiškinimo matyti, jog jis surašytas 2007 m. rugpjūčio 2 d., t. y. praėjus keturioms dienoms nuo eismo įvykio (b. l. 6)), nors, kaip pažymi apeliaciniame skunde, jis kartu su minėtu asmeniu prieš eismo įvykį automobilyje vartojo alkoholį. Net ir nebūdamas tikras, jog automobilį vairavo G. P. , savo paaiškinime (b. l. 13) nurodydamas bylos aplinkybes, galėjo šį asmenį įvardinti kaip galimai vairavusį automobilį. Pastebėtina ir tai, kad G. P. į teismo posėdį liudyti neatvyko, nors apie teismo vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai (b. l. 28). Šios aplinkybės, jas įvertinus visų byloje surinktų įrodymų kontekste, verčia abejoti M. K. argumentais, susijusiais su aplinkybe, jog automobilį vairavo ne jis, bet jo nurodomas asmuo ir pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos įvertino kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės už padarytus pažeidimus.

Tuo tarpu teismo posėdyje apklaustų policijos pareigūnų S. V. ir J. G. , kurie apie atsakomybę už melagingus parodymus buvo įspėti pasirašytinai, parodymai yra nuoseklūs (b. l. 31) ir pagrindo jais abejoti nėra. Šių asmenų teismo posėdyje bei tarnybiniame pranešime (b. l. 15) išdėstytos įvykio aplinkybės (įvykio vietoje prie automobilio rado stovintį M. K. , kuris kraujavo; oro pagalvė automobilyje vairuotojo vietoje buvo išsiskleidusi ir ištepta krauju ir kt.) leidžia daryti pagrįstą prielaidą apie tai, kad automobilį vairavo būtent apeliantas, kuris ir yra šios transporto priemonės savininkas (b. l. 22).

Be to, M. K. , kuris apie eismo įvykį pranešė policijai, savo 2007 m. liepos 29 d. paaiškinime (b. l. 14), bei apklausos teismo posėdyje (bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme) metu (b. l. 30–32) paliudijo, jog automobilį vairavo vienas asmuo. Abejoti šio asmens parodymais, juos įvertinus visų byloje surinktų įrodymų atžvilgiu, pagrindo nėra, o vien aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole bei tarnybiniame pranešime minėtas asmuo kaip įvykio liudininkas nenurodytas, ar, kad jis, kaip teigia apeliantas, dirba Druskininkų policijos komisariate, nelaikytina pakankamu pagrindu juos paneigti.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas bei pirmosios instancijos teismas M. K. padarytus pažeidimus teisingai kvalifikavo pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir 124¹ straipsnio 6 dalį. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įvykio, apelianto atsakomybę sunkinančias aplinkybes (b. l. 20–21) ir kitas reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ATPK 30, 30², 31 ir 32 straipsnių nuostatas, todėl pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius