Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

atlikusiam administracinio nusižengimo tyrimą ir surašiusiam administracinio nusižengimo protokolą Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiajam inspektoriui S. T. ir šios administracijos atstovei Teisės ir rizikų valdymo skyriaus vyriausiajai specialistei R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą Nr. A15.287-269/2020 (toliau-byla, bylos lapas, bylos lapai, b.l.), kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriaus pareigose, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 459 straipsnio 6 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S., 2020 m. sausio 16 d., nuo 6,15 val. iki 18.58 val., Vilniaus r. sav., 202 kelyje nuo (duomenys neskelbtini)., vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau-bendrovė, įmonė) priklausantį transporto priemonių junginį: krovininį automobilį, vilkiką Volvo valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Jumbo (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-transporto priemonės), kuriuo buvo vežami medienos rastai, t. y. sunkiasvorę transporto priemonę vairavo neturėdamas specialaus, nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais, kadangi faktinis transporto priemonės (jų junginio) svoris buvo 52,48 tonos, t. y. 12,48 tonomis viršijo Maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovos, leidžiamos bendrosios masės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 3-185 redakcija) III skyriaus 19.6 punkte nurodytą leistiną 40 tonų svorį.

Be to, pažeidė N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtino reikalavimų, patvirtintų 2018 m. vasario 2 d. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 2BE-35 ,,Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo, pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo” (toliau-Reikalavimai), 10.2 ir 11 punktų nuostatas ir važiavo sunkiasvore transporto priemone, neturėdamas specialaus, nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje.

M. S. teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo nepripažino ir paaiškino, kad leidimo nebuvo, tačiau darbdaviai jį neinformavo, kad jis buvo reikalingas. Krovinys buvo medienos rąstai, 6 metrų pušinė. Rąstai buvo pakrauti ant vilkiko ir ant priekabos. Važiavo keliu nuo Pagirių link Papiškių, važiavo vienas. Pasikrovė pats. Mediena buvo pastovėjus, kažkur apie mėnesį, rąstų galai buvo ir pajuodėję ir kitokie. Medienos rąstai buvo nei per šlapi, nei per sausi. Medienos savininkas yra UAB „L. F.“. Buvo beveik 29 kubai, skaičiukų neatsimena. Pakrovimo metu krovinys pasvertas nebuvo. Alytuje jis buvo sustabdytas su kroviniu, patikrinimas vyko (duomenys neskelbtini) Jį tikrino sausio 20 d., svėrimas buvo panaudojant svarstykles, buvo nustatytas viršsvoris. Dėl sausio 20 d. jau priėmė sprendimą Alytaus teismas, nepalankų, bet neskundė. Dėl sausio 16 d. tai jo niekas nesvėrė ir viršsvorio nebuvo. Tą kartą buvo 29 kubai medienos, važtaraštį gali turėti buhalterija. Tą dieną buvo sugedus mašina ir jis buvo sustojęs, ar policija buvo atvykus, tai nežino. Jis išvažiavo į servisą, nes automobilį reikėjo remontuoti. Nežino, ar gali pateikti dokumentą, kad automobilis buvo remontuojamas. Ar darė kas nors matavimą, tai jis nieko nežino, jam niekas nieko nerodė, jokio akto nerašė, bet aktą jam su protokolu įteikė 2020 m. sausio 20 d. Jam tiesiog paskambino direktorius ir pasakė, kad prie automobilio stovi policija ir nėra vairuotojo. Visiškai nesupranta dėl ko yra kaltinamas, prašo nutraukti bylą (bylos lapai 6-11).

Liudytojas D. T. parodė, kad 2020 m. sausio 16 d. jų bendrovės automobilis su pušiniais rąstais tikrai važiavo iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių. Policija jam skambino apie pietus ir klausė ar tai jų įmonės automobilis, jis atsakė teigiamai. Į vietą jis nebuvo atvažiavęs. Apie vairuotoją policijos pareigūnai nieko nesakė, mano, kad jie melavo, kad avarinė signalizacija nebuvo įjungta. 2020 m. sausio 16 d. su vairuotoju kalbėjo tik po pietų, jis pasakė, kad kranas buvo sugedęs, todėl jis Vilniuje ieškojo detalių, pats susitvarkė automobilį. Į Vilnių jį nuvežė pažįstamas su automobiliu. Remonto fakto dokumentais negali patvirtinti, nes automobilis buvo sutvarkytas ant kelio savo jėgomis. Vairuotojui išlaidų dėl remonto dar nepateikė. Dokumentus, kad vairuotojas remontavo automobilį pateikti taip pat negali, vadovavosi tik vairuotojo paaiškinimu. Buvo sugedęs stabdžių oro kranas, vairuotojo išlaidos buvo apie 7 eurus (bylos lapai 5-11).

Atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą ir surašęs administracinio nusižengimo protokolą Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiasis inspektorius S. T. parodė, kad jis surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl nusižengimo 2020 m. sausio 16 d. Jie važiavo keliu nuo (duomenys neskelbtini). Prasilenkė su transporto priemonė, kuri buvo pakrauta mediena. Jie apsišukę vijosi ir ne už ilgo pamatė transporto priemonių junginį stovintį su avarinėms šviesom, vairuotojo kabinoje nebuvo, vilkikas stovėjo pavojingoj vietoje, todėl išsikvietė policijos pareigūnus, kad jie prižiūrėtų viešąją tvarką. Avarinio ženklo nebuvo. Buvo pakrauti medienos rąstai. Jie nusprendė užfiksuoti medieną ir atliko matavimus. Policijos pareigūnai, greičiausia buvo atvykę iš Patrulių rinktinės. Svorį nustatė matuojant. Vėliau jie išvažiavo. Po 2 val. grįžo ir minėto vilkiko nebuvo, todėl mano, kad jis sugedęs nebuvo, nes remontas bet koks būtų trūkęs apie porą valandų. Kaltina už važiavimą be leidimo, viršijant leistinas apkrovas. Jo manymu, vairuotojas jų pamatęs bandė išvengti atsakomybėn. Prašo paskirti jam nuobaudą sankcijos ribose. Atsižvelgiant į visą bylos medžiagą, mano, kad M. S. piktybiškai vengė kontrolės patikrinimo, pabėgo, kad išvengti atsakomybės. Prašo teismo priimti teisingą sprendimą (bylos lapai 6-11, 19-23, 33-35, 58-64).

Lietuvos transporto saugos administracijos atstovė R. R. parodė, kad S. T. galėjo daryti svėrimą vairuotojui nedalyvaujant, tai yra numatyta pareiga ir funkcija pasverti, nes pareigūnai matė pravažiuojanti transporto priemonę. Tačiau niekas negali numatyti, kad vairuotojas dings, todėl nagrinėjamu atveju buvo pakviesti policijos pareigūnai, kad būtų atliekamas svėrimas. Kontrolę atlikti pareigūnai privalo, tik jau dalyvaujant policijos pareigūnams. Tai buvo išimtinis atvejis, kai vairuotojas buvo pasišalinęs. Transporto priemonė kelyje buvo laikyta nesaugiai, be trikampio ženklo, ką paliudijo ir liudytojai, kas patvirtina, kad transporto priemonės buvo palikta skubiai. Prašo svėrimą įvertinti, kaip būtina veiksmą, nes tokią pareigą turėjo pareigūnai ir priimti teisingą sprendimą (bylos lapai 53-55, 59-64).

Liudytojas L. K. parodė, kad 2020 m. sausio 16 d. buvo gautas iškvietimas, paprašė pagalbos S. T., kuris buvo įvykio vietoje ir kuris papasakojo, kad pamatė vilkiką, kol apsisuko jau vilkikas buvo su avarinės signalizacijos šviesa, vairuotojo nebuvo. Avarinio ženklo pastatyta nebuvo. Tai buvo važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link B. V.. Transporto priemonė eismui netrukdė, policijos pareigūnais atvažiavome tam, kad sudalyvauti krovinio matavimuose. Krovinys buvo su medienos rąstais. Matavimo metu jiems paaiškino pagal kokią formulę bus skaičiavimai, jie stebėjo ir dalyvavo. Po atlikto matavimo pasirašė už atliktus matavimus dėl krovinio viršsvorio. Jie ten buvo apie valandą laiko. Per tą laiką niekas neprivažiavo, variklis buvo išjungtas ir transporto priemonė užrakinta. Skambino transporto priemonės savininkui, kuris paaiškino, kad transporto priemonė sugedo ir vairuotojas nuvažiavo ieškoti dalių. Jo manymu paliekant transporto priemonę, taip greitai, tai galėjo būti kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės (bylos lapai 58-64).

Liudytojas Ž. A. teisme parodė, kad 2020 m. sausio 16 d. buvo gautas iškvietimas. Atvažiavus pamatė pašonėje pastatytą vilkiką su avarine šviesa. Jam atrodo buvo dviejų transporto priemonių junginys. Vairuotojo nebuvo, jis paskambino transporto priemonės savininkui, kuris paaiškino, kad vilkikas sugedo, vairuotojas su kitu darbuotoju išvažiavo pirkti dalių, o vakare sutvarkę vilkiką važiuos namo. Avarinė šviesa buvo įjungta vilkike ir priekaboje, avarinio ženklo pastatyta nebuvo. Prašė savininko, kad atvyktų į įvykio vietą, bet jis paaiškino, kad negali, nes važiuoja pirkti dalių ir atvyks tik vakare. Gedimų ant vilkiko vizualiai nesimatė. Dalių ieškojo savininkas, o vairuotojas su kitu vairuotoju išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Mano, kad vairuotojas realiai matė Transporto saugos automobilį ir galėjo pasišalinti iš įvykio vietos, kad išvengti administracinės atsakomybės, tai galėjo. Mano, kad jis labai greitai pasišalino, jo manymu neįmanoma buvo persęsti į kitą automobilį, greičiausia vairuotojas pasislėpė kur nors, gal net miške (bylos lapai 58-64).

Teismas vertino ir kitus byloje surinktus įrodymus: 2020-01-16 medienos važtaraščio serija LF Nr. 0006822 egzempliorius, transporto priemonių registracijos liudijimo, leidimo kirsti mišką ir medienos priėmimo akto, kopijos (bylos lapai 10-11, 15-18).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas (toliau-protokolas), iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1-2); transporto priemonės, vežančios apvalią medieną, svorio nustatymo aktas (bylos lapas 3).

ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad M. S. vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovininį automobilį Volvo valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Jumbo (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo vežami medienos rastai. Išmatavus transporto priemonės svorį buvo nustatyta, kad jis sveria 50,48 tonos, kas 12,48 tonomis viršijo tonomis viršija maksimalią įstatymų leidžiamą transporto priemonių matmenų bendrąją masę. Vairuotojas sunkiasvorę transporto priemonę vairavo neturėdamas specialaus, nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais. Šie M. S. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 6 dalyje, požymius.

ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, jis gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Reikalavimų 11 punkte nurodyta, kad vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys, jeigu jis pasiekiamas, išdėstytas ir pritvirtintas. Laikantis Kelių eismo taisyklių 207. punkte nurodytų reikalavimų nustatyta, kad vežamo krovinio (keleivių) masė ir ašies (-ių) apkrova (-os) neturi būti didesnė (-ės) už Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir gamintojo nustatytas tai transporto priemonei. Minėti teisės aktai įpareigoja vairuotoją prieš pradedant važiuoti patikrinti, ar krovinys išdėstytas taip, kad neviršytų didžiausios leidžiamos transporto priemonės masės ir varančiųjų ašių apkrovos. Jeigu vairuotojas neatlieka privalomų veiksmų ir lengvabūdiškai tikisi išvengti galimų neigiamų padarinių, tai jis veikia savo rizika ir turi atsakyti už teisės aktuose numatytus administracinius nusižengimus.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad M. Š. prieš pradėdamas važiuoti jokių veiksmų neatliko, nebandė patikrinti, ar krovinys išdėstytas tinkamai, ar transporto priemonės bendroji faktinė masė su kroviniu ir varančiųjų ašių apkrova neviršija leidžiamos. Nusižengimas laikomas padarytu tada, kai nustatomas faktas, kad transporto priemonė, kurios masė ir ašių apkrova yra didesnė už didžiausius leistinus dydžius, važiavo be nustatytos formos leidimo ir prieš pradedant važiuoti nebuvo atlikta teisės aktuose numatyta privaloma pareiga – patikrinti ir įsitikinti (formalios sudėties pažeidimas). Anksčiau nurodytuose teisės aktuose nustatyta vairuotojo pareiga prieš pradedant važiuoti patikrinti ir įsitikinti, kad krovinys tinkamai išdėstytas bei pakrautas ir neviršija leidžiamų svorių arba viršijus juos yra gautas nustatytos formos leidimas, tačiau M. Š. nesiėmė jokių objektyvių veiksmų, kad užtikrintų šių pareigų tinkamą įvykdymą, o teiginiai, kad jis nieko nesupranta kuo jis yra kaltinamas, kodėl buvo svertas jo automobilis nesupranta, o jo automobilis tiesiog sugedo, todėl jis paliko automobilį ir išvažiavo į ieškoti autodalių, teismas vertina kritiškai, todėl atmeta kaip teisiškai nereikšmingus ir nepanaikinantys jo administracinės atsakomybės. M. Š. nepateikė jokių įrodymų, kad transporto priemonės buvo sugedusios, kad jis pirko autodalių ar remontavo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamiems nusižengimams nustatyti yra svarbūs pareigūnų kelyje užfiksuoti vairuotojo M. S. vairuotos transporto priemonės svėrimo rezultatai, o ne kitu laiku, kitose vietose ir kitokiu būdu (transporto priemonės su junginiu be krovinio, krovinio galimo svorio tonomis įvertinimas pagal gabentos medienos kiekį kubiniais metrais), pavyzdžiui, M. S. teismui pateiktame 2020-01-16 medienos važtaraščio serija LF Nr. 0006822 egzemplioriuje užfiksuoto krovinio svėrimo rezultatai. Be to būtinas objektyvus ir patikimas transporto priemonės padidinto svorio nustatymo momentas ir jo metu gauti tikslūs transporto priemonės su kroviniu svorio rodmenys, o ne subjektyvus administracine tvarka traukiamo asmens vertinimas, koks iš pažiūros galėjo būti transporto priemonės svoris ar po kurio laiko, kad ir panašiomis sąlygomis atliktos svėrimo procedūros metu gauti duomenys. Nagrinėjamu atveju svėrimas buvo atliktas teisėtai, surašytas transporto priemonės, vežančios apvaliąją medieną, svorio nustatymo aktas dalyvaujant policijos pareigūnams.

Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau-Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 6 straipsnio 3 dalį ir 20 straipsnio 1 dalį, nustatyta, kad naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Pagal minėtojo įstatymo 2 straipsnį sunkiasvore transporto priemone laikoma transporto priemonė, įskaitant jų junginį, kurios ašies (ašių) apkrova ir (ar) masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamą naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę. Šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad naudotis keliais galima tik tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurios neviršija įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus susisiekimo ministro patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų. Jeigu transporto priemonės ar jų junginių techniniai parametrai su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus, tai naudotis keliais tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais galima šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtinto Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo 15.3 punkte nustatyta, kad krovininių automobilių, turinčių tris ir daugiau ašių, didžiausia leidžiama naudojantis keliais masė yra 25 t., to paties aprašo 26.3 punkte nustatyta, kad bendroji krovininio automobilio dvigubos ašies apkrova, kai atstumas tarp ašių nuo 1,30 m. iki 1,80 m., yra 18 t. Nagrinėjamu atveju buvo viršyta tiek didžiausia leidžiama masė, tiek ašių apkrova, kaip patvirtinama protokole išdėstytoje informacijoje.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nusižengimų užfiksavimo metu M. S. neturėjo jo vairuotam transporto priemonių junginiui išduoto galiojančio leidimo ir leidžiamą 40 t bendrąją masę viršijo 12.48 t. Dėl šių aplinkybių teismas pripažįsta, kad M. S. elgėsi neteisėtai, todėl ši veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 6 dalyje, požymius.

Dėl nuobaudos individualizavimo

M. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o jo atsakomybę sunkina, tai kad administracinis nusižengimas 2020-01-16 padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas vienerių metų terminas už pirmesnę 30 Eur nuobaudą-2019-04-23 sumokėtą paskirtą baudą, padarius nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 1 dalyje (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, į M. Š. asmenybę ir turtinę padėtį, kad jis baustas administracine tvarka ir tame tarpe-2019-04-16 ir 2020-02-11 už tapatus nusižengimus (administracinių nusižengimų registro išrašas, b. l. 27- 32), legaliai dirba dviejose darbo vietose, charakterizuojamas teigiamai, gauna nedidelius atlyginimus, vedęs, turi vaiką, todėl nesant atsakomybę lengvinančių ir esant vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta artima vidutinei piniginė nuobauda. Atsižvelgiant į M. Š. prašymą, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas (bylos lapai 39-41, 48-52).

Nutarimui įsiteisėjus, dokumentas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-2020-01-16 medienos važtaraščio serija LF Nr. 0006822 egzempliorius saugotinas byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (bylos lapas 11).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje ir skirti 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Pritaikius ANK 675 straipsnį, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių.

Išaiškinti, kad pirma baudos įmoka turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį ir su mokėtos per likusius 11 mėnesių, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų administracinio nusižengimo bylos Nr. A15.-287-269/2020 bei nusižengimo identifikuojantį numerį ROIK: 20109903805.

Nutarimui įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-2020-01-16 medienos važtaraščio serija LF Nr. 0006822 egzempliorių saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.