Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Dalios Kačinskienės, Alvydo Poškaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantės (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės ,,Nordea Finance Lithuania“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria patvirtintas Advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ finansinis reikalavimas atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Urbico“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas nepagrįstai sprendė, kad Papildomas susitarimas yra teisėtas, galiojantis ir privalomas jį sudariusioms šalims, kadangi Papildomas susitarimas prieštarauja atsakovės kreditorių interesams, bendriesiems protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei viešajam interesui ir viešajai tvarkai. Teismas privalėjo ex officio konstatuoti, kad Papildomas susitarimas yra niekinis ir negaliojantis, kadangi šiuo susitarimu tuo metu restruktūrizuojama atsakovė, turėdama 100 mln. Lt kreditorių reikalavimų, nenumatant paslaugų teikimo parametrų (apimties, kokybės, rezultato) bei atlygio sumokėjimo išlygų (priklausomai nuo bylos baigties), įsipareigojo Advokatų profesinei bendrijai „Motieka ir Audzevičius“ papildomai sumokėti 3 500 000 Lt, nepaisant to, kad pagal Teisinių paslaugų teikimo sutartį buvo susitarta dėl valandinio darbų įkainio (CK 1.78 str. 5 d., 1.81 str.). Teismas pažeidė pareigą patvirtinti tik tokius kreditorių finansinius reikalavimus, kurie pagrįsti byloje esančiais duomenimis, tinkamai neištyręs ir neįvertinęs Advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis buvo priimta 2013 m. vasario 21 d., o ginčo sąskaita už teisines paslaugas kasacinės instancijos teisme pateikta 2013 kovo 1 d., taigi neįtikėtina, jog per 8 dienas atsakovei buvo suteikta 1 210 000 Lt (plius PVM) sumos, 26,26 val. teisinių paslaugų. Byloje nenustačius, kokiu konkrečiai Papildomo susitarimo punktu grindžiamas Advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ finansinis reikalavimas, apeliantė savo poziciją priversta grįsti prielaida, kad ginčo sąskaita išrašyta už teisines paslaugas, suteiktas bylą nagrinėjant ne kasacinės, bet apeliacinės instancijos teisme. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Papildomu susitarimu sutartas atlygis nėra neprotingai didelis. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atsakovė pateikė atskirąjį skundą bei du atsiliepimus ir pridėjo dokumentus, kad turėjo 55 713,62 Lt bylinėjimosi išlaidų, tokiu atveju viena Advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ valanda būtų kainavusi 9 390,90 Lt be PVM, o toks atlygis neatitinka Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Be to, teismas neįvertino, kad atsakovės ieškinys, inicijuotas Advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“, dėl netesybų priteisimo kasacinio teismo buvo atmestas, tuo tarpu priešingos šalies ieškinys buvo pareikštas jau po to, kai atsakovė inicijavo bylą, o jį išnagrinėjus, iš atsakovės buvo priteista beveik 60 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi atsakovės BUAB „Urbico“ bankroto byloje patvirtino Advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ 286 906,14 Eur (990 628,52 Lt) dydžio finansinį reikalavimą, kurį sudaro 128 054,55 Eur (442 146,75 Lt) atsakovės nesumokėta suma pagal 2011 m. kovo 1 d. Teisinių paslaugų sutartį, 152 542,28 Eur (526 698 Lt) atsakovės nesumokėta suma pagal 2011 m. lapkričio 9 d. papildomą susitarimą prie Teisinių paslaugų sutarties ir 6 309,31 Eur (21 784,77 Lt) palūkanos, paskaičiuotos nuo pirma nurodytų atsakovės nesumokėtų sumų.

Atskirajame skunde apeliantė (kreditorė) UAB ,,Nordea Finance Lithuania“ nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria patvirtintas Advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ finansinis reikalavimas, grindžiamas 2011 m. lapkričio 9 d. papildomu susitarimu.

Jau po skundžiamos nutarties priėmimo, 2016 m. kovo 14 d. sprendimu Vilniaus komercinio arbitražo teismas, iš dalies tenkinęs BUAB ,,Urbico“ ieškinį, pareikštą Advokatų profesinei bendrijai „Motieka ir Audzevičius“, pripažino negaliojančia 2011 m. lapkričio 9 d. papildomo susitarimo dalį, kuri numato BUAB ,,Urbico“ pareigą sumokėti Advokatų profesinei bendrijai „Motieka ir Audzevičius“ 783 334,69 Eur atlyginimo dalį, o kitą ieškinio dalį atmetė (3 t., b. l. 75-105), t. y. arbitražo teismas paliko galioti tą Papildomo susitarimo dalį, pagal kurią atlyginimas Advokatų profesinei bendrijai „Motieka ir Audzevičius“ jau sumokėtas, o kitą Papildomo susitarimo dalį pripažino negaliojančia. Kadangi Papildomo susitarimo dalis, kuria grindžiamas Advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ prašymas patvirtinti 152 542,28 Eur dydžio finansinį reikalavimą, panaikinta galutiniu arbitražo sprendimu, šis Advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ reikalavimas yra nepagrįstas. Be to, kaip minėta, skundžiama nutartimi patvirtintą Advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ bendrą 286 905,85 Eur (990 628,52 Lt) reikalavimą sudaro ir 6 309,31 Eur (21 784,77 Lt) palūkanos, paskaičiuotos nuo atsakovės nesumokėtų sumų pagal Teisinių paslaugų sutartį ir Papildomą susitarimą. Kaip matyti iš Advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ pateiktos pažymos (1 t., b. l. 140-141), 4 348,83 Eur (15 015,65 Lt) dydžio palūkanos yra paskaičiuotos nuo prašomos priteisti 152 542,28 Eur (526 698 Lt) sumos, t. y. nuo reikalaujamos priteisti skolos pagal Papildomą susitarimą. Pripažinus, kad Advokatų profesinė bendrija „Motieka ir Audzevičius“ neturi teisės reikalauti pagrindinio 152 542,28 Eur dydžio įsiskolinimo, kildinamo iš panaikintos Papildomo susitarimo dalies, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl 4 348,83 Eur (15 015,65 Lt) palūkanų, paskaičiuotų nuo šios sumos, patvirtinimo atsakovės bankroto byloje.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiama nutarties dalis, kuria patvirtintas Advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ 156 891,11 Eur (152 542,28 Eur + 4 348,83 Eur) finansinis reikalavimas, panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atmetamas Advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ prašymas dėl šio finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės BUAB ,,Urbico“ bankroto byloje (CPK 329-330 str., 338 str.).

Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas ir spręsti dėl Papildomo susitarimo (ne)teisėtumo. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir nustatęs, kad sandoris yra niekinis, gali jį pripažinti negaliojančiu savo iniciatyva (CK 1.78 str. 5 d.). Be to, bankroto bylose, kaip susijusiose su viešojo intereso apsauga, teismas turi būti daug aktyvesnis, nei kitų kategorijų bylose, nes jam suteiktos didesnės galimybės veikti bylos aplinkybių nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005). Apie ketinimą peržengti atskirojo skundo ribas ir spręsti dėl Papildomo susitarimo (ne)teisėtumo bei galimo neteisėto susitarimo dalinio įvykdymo pasekmių (CK 1.81 str., 1.78 str. 1,5 d.) byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartimi (2 t., b. l. 239-240; CPK 320 str. 2 d., 338 str.).

Advokatų profesinė bendrija „Motieka ir Audzevičius“ nepagrįstai teigia, kad šioje byloje negali būti sprendžiamas Papildomo susitarimo teisėtumo klausimas. Tokį teiginį ji motyvuoja tuo, kad Papildomo susitarimo teisėtumo klausimas, įskaitant ir vertinimas, ar minėtas susitarimas neprieštarauja viešajai tvarkai, buvo išspręstas arbitražo teismo sprendimu. Šioje byloje dėl pažeistų teisių gynybos į teismą kreipėsi apeliantė UAB ,,Nordea Finance Lithuania“, kuri nebuvo arbitražo byloje dalyvaujantis asmuo. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Minėtas arbitražo sprendimas res judicata galią turi tik minėtoje arbitražo byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 182 str. 2 p., 279 str. 4 d.). Dėl šios priežasties atsakovės kreditorė UAB ,,Nordea Finance Lithuania“, kuri nebuvo arbitražo byloje dalyvaujantis asmuo ir nėra arbitražo susitarimo šalis, turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių, susijusių su Papildomu susitarimu, gynimo, o teismas – nustatęs, kad sandoris yra niekinis, gali jį pripažinti negaliojančiu savo iniciatyva (Konstitucijos 30, 109 str., CPK 5 str., CK 1.78 str. 1, 5 d.). Apeliantė pirmosios instancijos teismui buvo pareiškusi prašymą ex officio pripažinti Papildomą susitarimą niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti restituciją – priteisti Papildomo susitarimo pagrindu iš Advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ atsakovei BUAB ,,Urbico“ sumokėtas sumas – 1 530 302 Lt (443 206 Eur) (2 t., b. l. 100-108). Nors pirmosios instancijos teismas 2015 m. balandžio 1 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, atsisakantis priimti tokį reikalavimą, išaiškindamas apeliantės teisę kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu (CPK 179 str. 3 d.), tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies, šį prašymą išnagrinėjo ir atmetė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ 2015 m. rugpjūčio 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytą aplinkybę, kad atskirojo skundo medžiagoje nėra 2015 m. balandžio 1 d. žodinio teismo posėdžio protokolo, nurodo, kad 2015 m. balandžio 1 d. posėdžio garso įrašas ir informacinė pažyma yra teismų informacinėje sistemoje LITEKO; su 2015 m. balandžio 1 d. vykusio posėdžio garso įrašu ir informacine pažyma teisėjų kolegija yra susipažinusi (CPK 179 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Papildomas susitarimas nepažeidžia BUAB ,,Urbico“ kreditorių interesų, o apmokėjimas, nurodytas Papildomame susitarime, nėra per didelis.

CK 1.81 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad „viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014). Aiškinant formuluotę ,,viešoji tvarka“, šios formuluotės turinys sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų padariniais. Sprendžiant, ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti galimus padarinius ne tik visuomenei, valstybei, bet ir atskiriems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006).

Byloje nustatyta, kad 2011 m. kovo 1 d. tarp Advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ ir klientės restruktūrizuojamos UAB ,,Urbico“ buvo sudaryta neterminuota Teisinių paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią Advokatų profesinė bendrija „Motieka ir Audzevičius“ įsipareigojo klientui RUAB ,,Urbico“ už valandinį 300 Lt (be PVM) atlygį teikti teisines paslaugas (1 t., b. l. 127-131). Vykdydama šią sutartį, Advokatų profesinė bendrija „Motieka ir Audzevičius“ teikė atsakovei teisinę pagalbą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2539-603/2012 (buvęs Nr. 2-1851-603/2011). 2011 m. lapkričio 9 d. šalys sudarė papildomą susitarimą prie 2011 m. kovo 1 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties, pagal kurį atsakovė įsipareigojo už teisines paslaugas pirmiau nurodytoje civilinėje byloje Advokatų profesinei bendrijai „Motieka ir Audzevičius“ sumokėti ne tik valandinį 300 Lt atlyginimą, bet ir 3 500 000 Lt dydžio papildomą atlyginimą (1 t., b. l. 132-133). Šį papildomą atlyginimą atsakovė įsipareigojo Advokatų profesinei bendrijai „Motieka ir Audzevičius“ sumokėti už šias paslaugas: 700 000 Lt už teisines paslaugas, suteiktas iki Vilniaus apygardos teismo galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1851-603/2011 paskelbimo; 1 400 000 Lt – už teisines paslaugas, suteiktas nuo Vilniaus apygardos teismo galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1851-603/2011 paskelbimo iki Lietuvos apeliacinio teismo galutinio sprendimo paskelbimo ir 1 400 000 Lt – už teisines paslaugas, suteiktas nuo Lietuvos apeliacinio teismo galutinio sprendimo paskelbimo iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo galutinio sprendimo paskelbimo arba iki termino paduoti kasaciniam skundui termino pasibaigimo (Papildomo susitarimo 1-3 p.). Kaip pagrįstai akcentuoja apeliantė, Papildomame susitarime nurodyto bendro 3 500 000 Lt papildomo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas mokėjimas nėra siejamas nei su teikiamų paslaugų apimtimi, nei rezultatu (bylos, kurioje teikiamos teisinės paslaugos, nagrinėjimo baigtimi). Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad Papildomame susitarime nustatytas atlyginimo už teisines paslaugas dydis yra neprotingai didelis. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teisme nagrinėtoje byloje Nr. 2-2539-603/2012 UAB ,,Urbico“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, paskaičiuotas pagal Teisinių paslaugų sutartį (pagal 300 Lt už valandą dydžio honorarą) Advokatų profesinė bendrija „Motieka ir Audzevičius“ minėtoje byloje UAB ,,Urbico“ suteikė apie 154 val. teisinių paslaugų (civilinės bylos Nr. 2-2539-603/2012 23 t. b. l. 53-64). Tokiu atveju viena teisinių paslaugų valanda pagal Papildomą susitarimą papildomai (prie 300 Lt valandinio įkainio pagal Teisinių paslaugų sutartį) būtų apmokestinta 9 090,90 Lt (1 400 000 Lt/154 val.). Kolegija sprendžia, kad toks teisinių paslaugų įkainis yra neadekvatus (neprotingai didelis) (CPK 185 str.).

Papildomo susitarimo sudarymo metu atsakovė UAB ,,Urbico“ buvo restruktūrizuojama įmonė (restruktūrizavimo byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi; nutraukta 2014 m. sausio 6 d. nutartimi), kurios kreditorių finansiniai reikalavimai, patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 11 d. nutartimi sudarė 89 471 798,84 Lt (CPK 179 str. 3 d.). Tai reiškia, kad Papildomo susitarimo sudarymo metu (2011 m.), atsakovė turėjo didelių finansinių sunkumų, dėl ko jos generalinis direktorius jau 2009 m. kreipėsi į teismą dėl atsakovo restruktūrizavimo bylos iškėlimo, siekdamas išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Taigi Papildomo susitarimo sudarymo metu atsakovė privalėjo ypatingai atsakingai vertinti naujai sudaromų sandorių pobūdį bei naudą, siekdama nepabloginti įmonės bei jos kreditorių padėties. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovė, byloje nesant duomenų, kad būtų objektyvus poreikis mokėti Advokatų profesinei bendrijai „Motieka ir Audzevičius“ papildomą atlyginimą už teikiamas teisines paslaugas toje pačioje byloje, kurioje jau yra mokamas atlyginimas (honoraras) pagal valandinį įkainį, Papildomu susitarimu įsipareigojo papildomai sumokėti Advokatų profesinei bendrijai „Motieka ir Audzevičius“ dar 3 500 000 Lt, netgi nepriklausomai nuo civilinės bylos baigties. Tokiu būdu atsakovė nepagrįstai dar labiau apsunkino savo finansinę padėtį, pažeisdama atsakovės kreditorių teises ir teisėtus interesus gauti finansinių reikalavimų patenkinimą. Toks tiek atsakovės, tiek Advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“, kuri neabejotinai žinojo apie sunkią atsakovės finansinę padėtį, elgesys, sudarant Papildomą susitarimą, pripažintinas nesąžiningu, o Advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ – ir prieštaraujančiu advokatų veiklos principams (CK 1.5 str.; Advokatūros įstatymo 5 str., 50 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog Papildomas susitarimas, kuriuo buvo nesąžiningų šalių iniciatyva nepagrįstai apsunkinta restruktūrizuojamos (šiuo metu jau bankrutuojančios) įmonės finansinė padėtis ir pažeistos atsakovės ir jos kreditorių teisės bei teisėti interesai, t. y. pažeistas viešasis interesas, prieštarauja viešajai tvarkai (CK 1.81 str. 1 d.), todėl yra pagrindas ex officio pripažinti šį susitarimą niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.78 str. 1, 5 d., 1.81 str. 1 d.; CPK 320 str., 338 str.).

Kai sandoris pripažįstamas prieštaraujančiu viešajai tvarkai ar gerai moralei, jo padariniams taikomos specialiosios teisės normos, įtvirtintos CK 1.81 straipsnyje: kai abi sandorio šalys žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, restitucija netaikoma (CK 1.81 str. 2 d.); vienašalė ar dvišalė restitucija galima, jeigu jos taikymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar gerai moralei, t. y. kai nebuvo pasiektas viešajai tvarkai ar geros moralė normoms prieštaraujančio sandorio tikslas, o viešosios teisės normos nenustato tokio sandorio šalims turtinių sankcijų (CK 1.81 str. 3 d.). Be to, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad restitucijos taikymo ribojimas dėl sandorio, prieštaraujančio viešajai tvarkai ir gerai moralei, aktualus tik tokio sandorio šalims, bet ne trečiojo asmens teisėtų interesų užtikrinimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-660/2013). Nagrinėjamu atveju restitucijos taikymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar gerai moralei, o niekiniu pripažintas Papildomas susitarimas pažeidžia trečiųjų asmenų – atsakovės BUAB ,,Urbico“ kreditorių – teises ir teisėtus interesus, todėl kolegija sprendžia, kad restitucijos taikymas yra galimas (CK 1.81 str. 3 d.).

Byloje nėra ginčo, kad pagal Papildomą susitarimą atsakovė BUAB ,,Urbico“ Advokatų profesinei bendrijai „Motieka ir Audzevičius“ yra sumokėjusi 443 206 Eur. Todėl pritaikius restituciją iš Advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ atsakovei BUAB ,,Urbico“ priteistina Papildomo susitarimo pagrindu Advokatų profesinei bendrijai „Motieka ir Audzevičius“ sumokėta 443 206 Eur suma (CK 1.81 str. 3 d., 6.145 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Urbico“, į. k. 120094467, ir Advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“, į. k. 302594113, 2011 m. lapkričio 9 d. sudarytą Papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2011 m. kovo 1 d. Teisinių paslaugų teikimo sutarties. Taikyti restituciją ir priteisti iš Advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“, į. k. 302594113, atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Urbico“, į. k. 120094467, 443 206 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt tris tūkstančius du šimtus šešis eurus).

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas Advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ 156 891,11 Eur finansinis reikalavimas, ir šį klausimą išspręsti iš esmės – atmesti Advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ prašymą dėl 156 891,11 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovo BUAB ,,Urbico“ bankroto byloje.

Kitą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.