- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-07
- Bylos Nr.
- 1S-204-449/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Algimantas Valantinas, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- A. B.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Algimanto Valantino,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. B. gynėjo G. Č. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 15 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 249 straipsnio 3 dalį tuo, kad turėdamas pravardę „D.“, 2010 metų pradžioje, dėl savanaudiškų paskatų - siekdamas nusikalstamai praturtėti, su T. B. pravarde „Č.“, V. V. pravarde „Š.“, „H.“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), iš anksto susitaręs bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius nusikaltimus, organizavo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą ir tapo jo vadovu. A. B. nuo 2010 metų pradžios iki 2012 metų pavasario–vasaros vadovavo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo sunkiems nusikaltimams (didelės vertės svetimo turto vagystėms) daryti veikloje, įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą S. A. pravarde „S.“, D. Š. pravarde „Š.“ (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 39¹ str. tvarka), T. T. pravarde „D.” (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 39¹ str. tvarka), V. V. pravarde „V.“, Ž. Š. pravarde „Ž.“, E. B. pravarde „E.“, S. G., sutelkė bendrai nusikalstamai veikai – atskiriems nusikaltimams daryti nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius D. U., Ž. J. pravarde „Ž.“, R. S. pravarde „R.“, G. B., R. N., P. R., S. L. pravarde „S.“, A. K. pravarde „A.“, R. Z. pravarde „A.“, K. P. pravarde „A.“, J. J. pravarde „S.“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), V. K. (kurio atžvilgiu Belgijos Karalystės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), A. B. pravarde „A.“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), P. B. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), G. G. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 40 str. tvarka), R. G. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), V. G. pravarde „K.“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) ir kitus ikiteisminio tyrimo nenustatytus asmenis, taip pat apginklavo nusikalstamo susivienijimo dalyvius. Tuo tikslu ne vėliau kaip nuo 2010 metų vasaros iki 2012 metų pavasario, kol egzistavo nusikalstamas susivienijimas, T. B. bei A. B., V. V., S. A., D. Š., T. T., V. V., Ž. Š., E. B., S. G., neturėdami leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, kuriuos planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose:
- A. B. ir T. B. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 2010 metų vasaros, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neturėdami leidimo įgijo du 7,62 mm kalibro automatus „PMK Kalašnikov“ su keturiomis dėtuvėmis, 9 mm kalibro pistoletą kulkosvaidį „PM-84P“ su dėtuve, 9 mm kalibro „P88 – Champion“ modelio pistoletą „WALTHER“ Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve, kurioje 10 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ šovinių ir garso slopintuvu, 35 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ šovinių, 23 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių, dvi „RG-42“ markės kovines puolamąsias skeveldrines rankinės granatas su degtuvais „UZRGM“, kuriuos nuo įgijimo iki 2010 metų vasaros neturėdami leidimo laikė prie namų adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, po ko perdavę saugojimui T. T., nuo 2010 m. vasaros iki 2010 m. gruodžio laikė pastarojo name (duomenys neskelbtini), Kaune, o nuo 2010 m. gruodžio iki 2012-03-02 –T. T. name (duomenys neskelbtini), Kaune;
- A. B., T. B., V. V. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 2011 metų pradžios, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, neturėdami leidimo įgijo ne mažiau dviejų 7,62 mm kalibro pistoletų „TT“ su dėtuvėmis, kuriose kiekvienoje buvo po 7 vnt. 7,62 mm kalibro „TT“ šovinių, šiuos ginklus ir šaudmenis nuo įgijimo iki 2012-03-02 neturėdami leidimo laikė tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje, taip pat prie T. B. namų adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kur juos 2011 m. pradžioje atgabeno V. V.. Vieną iš pistoletų su šoviniais A. B. nurodymu T. T. 2011 m. pradžioje nuvežė adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m., kur perdavė V. V..
A. B., vadovaudamas ginkluotam nusikalstamam susivienijimui: rengdavo ir vadovaudavo nusikalstamo susivienijimo dalyvių pasitarimams, vykusiems pas T. B. namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir kitose Kauno vietose, kurių metu buvo aptarinėjami nusikalstamo susivienijimo planai, konkretūs nusikaltimai ir jų rezultatai; skirstydavo nusikalstamo susivienijimo dalyvių vaidmenis nusikaltimų darymo metu; įgydavo ir dalindavo įrankius ir priemones nusikaltimų darymui palengvinti (įrankius, pinigus, mobiliojo ryšio telefonus ir SIM kortelės, radijo ryšio priemones, transportą ir pan.), nuomodavo patalpas pagrobtam turtui laikyti; rinkdavo 10 procentų nusikalstamu būdu įgytų lėšų į paties laikomą ir kontroliuojamą bendrą pinigų fondą, skirtą pareigūnų papirkinėjimui, pagalbai sulaikytiems ir suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, pasirengimui nusikaltimams (transporto, ryšio priemonių, įrankių, šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogmenų įgijimui, nusikaltimų darymo išlaidoms padengti ir pan.), pasipelnymui iš nusikalstamos veiklos; skirstydavo nusikalstamu būdu gautas lėšas ir pagrobtą turtą; koordinuodavo didelės vertės transporto priemonių bei turto vagystes Europos Sąjungos šalyse, pagrobto didelės vertės turto atgabenimą į Lietuvos Respubliką; su T. B., V. V. ir S. A. užtikrindavo būtinų nusikaltimams daryti netikrų valstybinių numerių bei netikrų ir suklastotų dokumentų įgijimą, pagrobto didelės vertės turto realizavimą; sutelkdavo atskiriems nusikaltimams daryti nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius asmenis –vilkikų vairuotojus. A. B. 2010-2012 metų laikotarpiu vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui, taip pat asmeniškai dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 306¹ straipsnio 1 dalyje.
1.1. Taip pat A. B. kaltinamas tuo, jog būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais T. B., V. V. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), S. A., D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 39¹ str. tvarka), S. G., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais D. U., G. B. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų - turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą, transporto priemonės valstybinių numerių suklastojimą ir pakeitimą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 306¹ straipsnio 1 dalyje (25 nusikalstamos veikos).
1.2. Taip pat A. B. kaltinamas tuo, jog būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais T. B., V. V. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), S. A., T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 39¹ str. tvarka), D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 39¹ str. tvarka), Ž. Š., V. V., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais S. L., P. B. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), G. G. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 40 str. tvarka), R. G. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų- turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo dėl savanaudiškų paskatų- turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą, transporto priemonės valstybinių numerio ženklų suklastojimą ir pakeitimą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 306¹ straipsnio 1 dalyje.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2012 m. kovo 2 d. A. B. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 3 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo, Vilniaus apygardos teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis.
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartimi kaltinamajam A. B. kardomąją priemonę – suėmimą pakeitė kardomosiomis priemonėmis – intensyvią priežiūrą 6 mėnesiams ir dokumentų paėmimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 15 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį ir kaltinamajam A. B. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos.
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas nustatė, kad byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, jog A. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. A. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių, apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Teismas įvertino, kad kaltinamasis iki suėmimo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, nesaistomas tvirtais šeiminiais ryšiais, nes yra išsituokęs, turi ryšių užsienyje. Taip pat įvertino, kad A. B. kaltinamas kartu su kitais asmenimis dėl savanaudiškų paskatų – siekiant nusikalstamai praturtėti, organizavęs nusikalstamą susivienijimą ir tapęs jo vadovu. Jo galimai padarytos nusikalstamos veikos padarytos veikiant nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, apėmė kelių valstybių teritorijas, buvo gerai parengtos, kruopščiai suplanuotos ir slepiamos. Taip pat teismas įvertino A. B. teistumą užsienyje. Teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis A. B. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas, kitomis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo A. B. gynėjas G. Černiauskas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį.
4.1. Skunde nurodo, kad A. B. 2012-03-02 buvo laikinai sulaikytas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-03 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, kurios terminas iki šiol pratęsiamas.
4.2. BPK 122 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad skiriant suėmimą turi būti aiškiai įvardytas jo skyrimo pagrindas ir motyvai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad „Daugiausia klaidų daroma nurodant suėmimo pagrindus ir juos pagrindžiančius motyvus. Jei yra keli pagrindai, reikia nurodyti visus ir atskirai motyvuoti kiekvieno pagrindo buvimą (BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punktas)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą apibendrinimo apžvalga Nr. 50). Gynėjo nuomone, kaltinamajam A. B. suėmimo termino pratęsimas dar trims mėnesiams yra nepagrįstas, nemotyvuotas ir varžo kaltinamojo teisę į laisvę. Šiuo atveju, apygardos teismas tik formaliai išvardino kardomosios priemonės - suėmimo pratęsimo pagrindus, tačiau jų tinkamai nemotyvavo.
4.3. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) savo sprendimuose ne kartą yra pažymėjęs, jog suėmimas negali būti nuolat tęsiamas remiantis vien tik formaliais teiginiais (EŽTT sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą; Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją). Gynėjas nurodo, kad pratęsiant suėmimo terminą tikslinga remtis naujausia EŽTT praktika, bet ne reguliariai, tais pačiais formaliais pagrindais, pratęsinėti A. B. paskirtos kardomosios priemonės terminą. EŽTT 2017-05-02 sprendime, byloje Lisovskij prieš Lietuvą, pažymėjo, jog kaltinamajam negali būti per ilgai taikomas suėmimas. Nepaisant to, kad nagrinėjama baudžiamoji byla, susijusi su organizuotu nusikalstamumu, ne visais atvejais yra reikalinga pratęsinėti asmens suėmimą. EŽTT preziumavo, jog aplinkybės, kurios galėtų pateisinti dar ilgesnį suėmimo laiką, galėtų būti pvz.: reikalingumas įrodymus rinkti užsienyje arba prašyti tarptautinės teisinės pagalbos.
4.3.1. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagrindiniai įrodymai renkami Lietuvoje, o tarptautinė teisinė pagalba nėra esminis kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų įrodymų šaltinis.
4.4. Gynėjas skunde cituoja Lietuvos apeliacinis teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį byloje Nr. 1S-267/2014, kurioje nurodyta „kuo asmuo ilgiau yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi būti tikrinami ne tik įrodymai, pagrindžiantys asmeniui , pareikštus kaltinimus, bet ir konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime. Jeigu tokių faktinių duomenų nėra surenkama pakankamai, didėja tikimybė, kad ilgą laiką asmenį laikant suėmime, bus pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į laisvę ir saugumą.“ Gynėjas nurodo, kad remiantis teismų praktika, spręsdamas suėmimo pratęsimo klausimą, teismas yra įpareigotas kiekvieną kartą iš naujo analizuoti, ar yra pagrindas pratęsti šią kardomąją priemonę. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl būtinybės toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, kiekvienu atveju privalo sąžiningai ir objektyviai patikrinti, ar nėra išnykę pagrindai toliau tęsti tokios kardomosios priemonės terminą.
4.5. Gynėjo nuomone, teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės terminą, nurodė formalius pagrindus, kuriais remiantis buvo pratęsiamas kaltinamojo suėmimo laikotarpis. Skundžiamoje nutartyje nepateikta objektyvių įrodymų, jog kaltinamasis A. B. ketina bėgti (slėptis) nuo teismo, šie teismo argumentai grindžiami tik prielaidomis. Be to, kaltinamasis A. B. realiais veiksmais įrodė, kad jam tikslinga paskirti švelnesnę kardomąją priemonę, nes 2017-02-24 išleistas į laisvę, įsidarbino, nesislapstė, savo iniciatyva atvyko į Lietuvos apeliacinį teismą, kuomet buvo nagrinėjamas prokuroro skundas dėl nutarties, kuria jam buvo paskirtos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis supranta baudžiamojo proceso esmę, nesiekia vilkinti bylos nagrinėjimo ar tęsti visuomenės moralės normoms prieštaraujantį gyvenimo būdą.
4.5.1. Gynėjas nesutinka ir skundžiamos nutarties išvada, kad A. B. turi ryšių užsienyje. Nurodo, kad teismas nepateikė objektyvių įrodymų esant tokius kaltinamojo ryšius. Pasak gynėjo, tai, kad A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas užsienyje, nereiškia, jog jis turi kokių nors ryšių su užsienyje esančiais asmenimis.
4.6. Skunde gynėjas nurodo ir tai, kad šiuo metu kaltinamasis A. B. suėmime laikomas 5 metus ir 3 mėnesius, nors iki šiol baudžiamoji byla nėra baigta nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Dėl didelės bylos apimties (vien šiuo metu baudžiamąją bylą sudaro 74 tomai), daugybės proceso dalyvių, nėra aišku kiek dar užsitęs šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas.
4.6.1. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užsitęsė, nes nagrinėjant baudžiamąją bylą 2015-11-16 pasikeitė vienas iš teisėjų kolegijos narių. Nors dar pradėjus bylą nagrinėti teisme buvo aišku, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimas užtruks, tačiau nebuvo imtasi priemonių, kad baudžiamosios bylos nagrinėjime būtų paskirtas atsarginis teisėjas, net ir pasikeitus teisėjų kolegijos sudėčiai buvo atsisakyta paskirti atsarginį teisėją šios bylos nagrinėjime. Tai rodo, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimas trunka taip ilgai ne dėl A. B. kaltės. A. B. davė parodymus byloje apie jam žinomas aplinkybes, atsakė į visus teisėjų, prokuroro užduotus klausimus. Be to, A. B. iš dalies prisipažino savo kaltę, jog jis buvo susijęs su žinomai nusikalstamu būdu įgyto turto naudojimu ir realizavimu.
4.6.2. Gynėjo nuomone, laikant A. B. suėmime tokį ilgą laikotarpį iki teismo nuosprendžio priėmimo yra pažeidžiamos jo teisės į gynybą, į laisvę ir teisingą bei greitą teismo procesą. A. B. laikymas Kauno tardymo izoliatoriuje tokį ilgą laikotarpį, griežtesnėmis sąlygomis, nei asmenų, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat pažeidžia jo, kaip kaltinamojo teises.
4.6.3. Laikant A. B. suimtu nesant realių pagrindų, o suėmimą grindžiant tik prielaidomis, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo, darys naujas nusikalstamas veikas yra pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas.
4.7. Gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad A. B. nėra saistomas tvirtais šeiminiais ryšiais. Teismas neatsižvelgė į faktą, jog A. B. turi dvi dukras, palaiko gerus santykius su buvusia sutuoktine Ž. S.. Aplinkybės, kad asmuo yra išsiskyręs, nepakanka vertinant asmens socialinius ryšius visuomenėje. Laikant A. B. suimtu, nukenčia ir nepilnamečių jo dukrų interesai. Kaltinamojo A. B. dukrų motinai Ž. S. yra nustatytas 60 % nedarbingumas, ji gauna socialinę pašalpą, tačiau to nepakanka pilnavertiškam dukrų gyvenimui. A. B. iki suėmimo rūpinosi savo tėvais, slaugė priežiūros reikalaujantį, prostatos vėžiu sergantį tėvą. Jau anksčiau svarstant suėmimo pratęsimo klausimą, teismui buvo teikiami duomenys, jog būdamas laisvėje A. B. turi galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku.
4.8. Gynėjo nuomone, suėmimo termino pratęsimo pagrindas, manymas, kad kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, iš esmės grindžiamas tik prielaidomis. Teismo pateikiama kaltinimo A. B. analizė, t. y. kaip, kur, koks kaltinamojo vaidmuo buvo darant nusikaltimą, negali būti siejama su suėmimo pagrindu, darant išvadą, jog A. B. būdamas laisvėje gali daryti nusikalstamas veikas. Gynėjas cituoja Lietuvos apeliacinio teismo nutartį byloje Nr. 1S-267/2014, kurioje nurodyta „<...> pačios griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimas negali būti grindžiamas kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kvalifikuojančiais požymiais, t. y. organizavimu, vadovavimu ar dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje, nes jos yra nusikaltimo sudėties požymiai“.
4.9. Gynėjas nurodo ir tai, kad kaltinimas A. B. iš esmės grindžiamas tuo, jog jis galimai padarė nusikaltimus prieš kitų asmenų nuosavybę. Jam nėra pateikti kaltinimai dėl nusikaltimų žmonių sveikatai ir gyvybei. Ginkluotas nusikalstamas susivienijimas A. B. yra inkriminuotas vien dėl to, kad T. T. gyvenamojoje vietoje buvo rasti ginklai, o šis apkalba A. B.. Jokiame A. B. inkriminuotame epizode nekalbama apie ginklų panaudojimą.
4.10. Teismo išvada apie A. B. teistumą užsienio valstybėje yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-06-04 raštas, kuriame nurodyta „atsakydami į Jūsų prašymą dėl informacijos suteikimo apie A. B. gim. (duomenys neskelbtini), teistumą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, informuojame, kad vadovaujantis informacija, 2014 m. birželio 2 d. gauta elektroniniu būdu iš Vokietijos Federacinės Respublikos centrinės institucijos, atsakingos už keitimąsi teistumo informacija su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, minėtas asmuo nėra teistas toje šalyje“.
4.11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 1 punkte nurodoma, jog teisėjai, skirdami suėmimą ar namų areštą, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, ir atsižvelgiant į BPK 122 straipsnio 7 dalį, nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Gynėjas nurodo, kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas A. B. suėmimo klausimą, nevertino švelnesnių už suėmimą kardomųjų priemonių skyrimo galimybės, tuo nesilaikydamas Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismo posėdžio metu, tiek kaltinamasis, tiek jo gynėjas prašė teismo svarstyti galimybę vietoj suėmimo kaltinamajam paskirti kelias švelnesnes kardomąsias priemonės, kurias paskyrus būtų pasiekti tikslai, numatyti BPK 119 straipsnyje. Byloje yra pateikti duomenys, jog po Kauno apygardos teismo 2017-02-24 nutarties A. B. susirado du darbus ir juose dirbo po puse etato. Šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis aktyviais veiksmais siekia integruotis į visuomenę. Kaltinamajam pratęstas
4.12. Gynėjo nuomone, skundžiama nutartimi pratęstas suėmimo terminas pažeidžia kaltinamojo teises bei rodo, kad taikant griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą yra siekiama ne kardomosioms priemonėms keliamų tikslų, o tikslų, keliamų bausmei.
5. Teismo posėdyje prokurorė prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Skundas atmetamas.
7. Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
8. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad baudžiamojoje byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis A. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tokie duomenys užfiksuoti kitų kaltinamųjų (apklaustų įtariamaisiais), liudytojų parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, kratų protokoluose bei jų prieduose, taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Svarstant suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Šioje proceso stadijoje suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Be to, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant baigiamąjį teismo aktą.
9. Kardomosios priemonės - suėmimo terminas A. B. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
10. Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
10.1. Apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes. A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių, apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalys). Už jam inkriminuojamų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes, tame tarpe ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ją turi patvirtinti kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Apygardos teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas A. B. suėmimo terminą, įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad A. B. iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo pastovaus pragyvenimo šaltinio. Tai rodo, kad kaltinamasis neturėjo tamprių ryšių su visuomene. Tarptautinis A. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia teigti, kad suimtasis turi ryšių užsienyje. A. B. yra išsituokęs, o tai rodo, kad kaltinamasis nėra susaistytas itin tvirtais šeiminiais ryšiais. Taigi išdėstytų aplinkybių visuma, nepaisant to, jog kaltinamasis A. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi rūpintis nepilnametėmis dukromis bei sergančiu tėvu, turi galimybę įsidarbinti bei paleistas iš suėmimo buvo įsidarbinęs, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo socialiniai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimų, kuriuos padaręs jis kaltinamas, kiekiu, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, priešingai nei skunde nurodo gynėjas, nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės.
11. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.
11.1. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo buvimą teismas pagrindė baudžiamojoje byloje esančiai faktiniais duomenimis.
11.2. A. B. kaltinamas nusikaltimų, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, galimu padarymu.
11.3. Apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad A. B. inkriminuoti nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jie buvo gerai organizuoti, vykdyti kelerius metus ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje. Kaip minėta, A. B. iki sulaikymo nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, o pagal jam inkriminuotų nusikaltimų pobūdį, mastą ir jų kiekį lėšų pragyvenimui jis galimai gaudavo nusikalstamu būdu. Be to. A. B. praeityje teistas užsienio valstybėje (teistumas išnykęs).
11.4. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
12. Kaltinamojo gynėjas teisus skunde nurodydamas, kad kardomoji priemonė – suėmimas A. B. taikoma jau ilgą laiką, tačiau šiuo atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Aptariamu atveju taikoma kardomąją priemone A. B. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo.
12.1. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra ne kartą pažymėjęs, jog atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti tolimesnį suėmimo taikymą. Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinės priežastys, pateisinančios ilgalaikį kaltinamojo suėmimo terminą, yra A. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, mastas ir jų intensyvumas. Baudžiamosios bylos duomenys rodo, kad A. B. keletą metų galimai sistemingai darė nusikalstamas veikas, tiek Lietuvos Respublikoje, tiek tarptautiniu mastu, nusikaltimus galimai padarė kartu su kitais asmenimis suorganizavęs nusikalstamą susivienijimą, ginkluotą šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei veikdamas jo sudėtyje. Įvertinus nusikaltimų, kuriuos padaręs kaltinamas A. B., pobūdį, sunkumą, kiekį, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti nusikalstamas veikas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką, viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą ir suteikia pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas.
12.2. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti A. B., laikytina ypatingai sudėtinga ir didelės apimties. Kaltinimai šioje byloje pareikšti dvidešimt vienam kaltinamajam, apklausta daug liudytojų, tiriama galima nusikalstamo susivienijimo veikla, kaltinamiesiems inkriminuota labai daug nusikalstamų veikų epizodų, nusikalstamos veikos galimai padarytos ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užsitęsė dėl objektyvių priežasčių. Šiuo metu byla teisme yra baigta nagrinėti, teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio, kuris bus skelbiamas 2017 m. liepos 14 d.
13. Teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo gynėjo skunde išdėstytus argumentus dėl kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimo švelnesne kardomąja priemone ar švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksu, daro išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
14. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamojo A. B. gynėjo skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo A. B. gynėjo G. Č. skundą atmesti.
Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi kaltinamajam A. B. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.