Kauno apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Gintautas Kaulakis Baudžiamoji byla Nr. 1A-386-579-2014

Pranešėjas Evaldas Gražys Teisminio proceso Nr. 1-63-1-00187-2012-2

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 9 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Agnei Ramanauskienei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, nuteistajam R. J., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nukentėjusiajam A. A., teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu pagal LR BK 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. spalio 24 d. ir nuo 2013 m. spalio 25 d. iki 2014 m. vasario 11 d.

Iš R. J. A. A. priteista 1685 Lt (vienas tūkstantis šeši šimtai aštuoniasdešimt penki litai) turtinei žalai ir 500 Lt (penki šimtai litų) neturtinei žalai atlygint.

Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš R. J. priteista 5040 Lt (penki tūkstančiai keturiasdešimt litų) proceso išlaidų.

K. M., padariusiai veiką, turinčią nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje požymius, skundžiamu nuosprendžiu taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, tačiau jos atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrai kartu su K. M., kuriai pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, S. V., prieš kurį byla išskirtą į atskirą tyrimą jam pasislėpus, ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu 2012 m. balandžio 20 d. apie 23 val. nuvyko į (duomenys neskelbtini), tikslu išsiaiškinti K. M. mobilaus ryšio telefono dingimo aplinkybes. S. V. pasilikus lauke, K. M., R. J. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo įsibrovė į ten esantį nukentėjusiojo A. A. gyvenamąjį namą ir užpuolė namuose buvusį A. A.. K. M. atsineštu mediniu kočėlu smogiant ne mažiau kaip keturis kartus į galvą ir kitas kūno vietas nukentėjusiajam A. A., o kaltinamajam R. J. spiriant koja nukentėjusiajam A. A. ne vieną kartą į galvą, tokiu būdu padarydami bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. A. galvos sumušimą su muštinėmis žaizdomis galvoje, apatinėje lūpoje, poodines kraujosruvas abiejų akių srityje, odos nubrozdinimus kaktoje, dešiniajame skruoste, kraujosruvą apatinėje lūpoje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, nosies sumušimą – nežymų sveikatos sutrikdymą, taip atimdami jam galimybę pasipriešinti, K. M., R. J. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo bendrai veikdami pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. A. priklausantį turtą: televizorių „Philips“ 700 Lt vertės, rankinį prožektorių 35 Lt vertės, prožektorių su laikikliu 20 Lt vertės, dvi kailines kepures už 80 Lt, žiūronus 150 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną „SONY ERICSSON W350i“ 50 Lt vertės, iš ūkinio pastato pagrobė elektrinį oblių „MP 710“ 150 Lt vertės, elektrinį skersinį pjūklą „Nutool MP 185“ 250 Lt vertės, elektrinį siaurapjūklį „Nutool“ 150 Lt vertės, elektrinį grąžtą už 150 Lt pagrobdami viso nukentėjusiajam A. A. priklausančio turto už 1735 litus.

Taip pat skunde nurodoma, kad liudytoja S. B. teigė mačiusi du asmenis, kurie kažką nešė, tačiau R. J. teigia nieko nenešęs, ką nurodo ir K. M.. Apeliantas teigia su K. M. kartu išėjęs iš A. A. namų ir nuėjęs prie mašinos, kurioje jau buvo S. V. su byloje nenustatytu asmeniu. R. J. pažymi, kad nuo baudžiamosios atsakomybės nesislapstė, tiesiog buvo išvykęs į Airiją, kur turėjo oficialų darbą ir dirbo. Nuteistasis teigia, jog nedalyvavo ir nedarė plėšimo, jokių daiktų iš A. A. namų ir sandėliuko neėmė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 str. 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis neteisėtas ar nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundus, konstatuoja, jog apylinkės teismas neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino surinktus įrodymus, todėl neteisingai nustatė dalį veikos padarymo faktinių aplinkybių ir nepagrįstai R. J. veiką kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, kaip plėšimą įsibrovus į patalpą. Sprendžiant ar veika gali būti kvalifikuota pagal BK 180 str. 2 d. reikia visų pirma nustatyti patekimo į patalpas tikslą, t.y. būtina nustatyti, kokį tikslą turėjo R. J. ir kiti asmenys, prieš patekdami į patalpą. Baudžiamosios teisės doktrinoje ir teismų praktikoje „įsibrovimu” suprantamas slaptas arba atviras patekimas į patalpą prieš jos savininko ar valdytojo valią arba be savininko valios bet kuriuo būdu, jei tai buvo padaryta, turint tikslą neteisėtai pasisavinti ten esantį turtą.

Nagrinėjamoje byloje apeliantas nuosekliai neigė turėjęs tikslą patenkant į A. A. namus pagrobti kokius nors jo daiktus, teigė, kad į patalpą pateko turėdamas tikslą išsiaiškinti K. M. mobiliojo ryšio telefono dingimo aplinkybes. Kaip matyti iš asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą – S. V. parodymų, taip pat paties nukentėjusiojo parodymų, nuteistasis su kitais asmenimis 2012 m. balandžio 20 d. pateko (įsibrovė) į A. A. namus turėdami tikslą ne jį apiplėšti, o išsiaiškinti K. M. telefono dingimo (paėmimo) aplinkybes. Kaip K. M. bei S. V. papasakojo kitiems į A. A. namus vykusiems asmenims, 2012 m. balandžio mėn. į K. M. motinos namus, kur tuo metu buvo ir K. M. bei asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą (S. V.), atėjo kaimynas A. A. su dar vienu asmeniu, kurie priekaištavo dėl neva pavogtos mėsos, liepė mėsą grąžinti, o išeidami paėmė mobiliojo ryšio telefoną kartu pasakydami, jog telefoną atiduos tada, kai šie grąžins mėsą arba sumokės už ją pinigus. Po kelių dienų K. M. su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą, nuteistuoju ir dar vienu asmeniu nuvyko pas nukentėjusįjį aiškintis dėl jos dingusio telefono. Kaip minėta, apelianto parodymai, kad jis tik ėjo padėti K. M. išsiaiškinti dėl dingusio mobilaus ryšio telefono, buvo nuoseklūs viso proceso metu. A. A. teisminio nagrinėjimo metu taip pat nurodė, kad jo manymu jis buvo mušamas už kažkokį telefoną. R. J. parodė, jog sudavus A. A. ir dar kartą paklausus, kur telefonas, šis atsakęs, kad gal pas G.. Išvadą apie tai, kad šių asmenų patekimo pas A. A. į namus tikslas buvo aiškintis dėl mobiliojo ryšio telefono, o ne įvykdyti plėšimą, grobti turtą, kartu su aptartais duomenimis leidžia daryti ir tai, kad į K. M. priklausantį mobilaus ryšio telefono aparatą kaip tik viena diena iki įvykio, tai yra 2012-04-19 buvo įdėta SIM kortelė, kuria naudojosi A. A. draugas, kaimynas G. P. (t. 1, b. l. 131-133, 140-141). Į šį aparatą SIM kortelės, kuriomis naudojosi G. P., buvo įdėtos laikotarpiu nuo 2012-04-19 iki 2012-08-19. Esant šioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, jog nuteistojo ir kitų su juo kartu buvusių asmenų tikslas patenkant į A. A. namus buvo ne svetimo turto grobimas, bet siekis išsiaiškinti K. M. mobiliojo ryšio telefono dingimo aplinkybes. Pažymėtina, jog šią aplinkybę nustatė ir apylinkės teismas. Veiką kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, kaip plėšimą įsibrovus į patalpą galima tik jeigu sumanymas apiplėšti yra aiškus ir susiformavęs dar iki patekimo į patalpą. Šiuo atveju, kaip minėta, pagrįstai nustatyta, jog patekimo į patalpą tikslas buvo visai kitas, todėl veika pagal BK 180 str. 2 d. negali būti kvalifikuota.

Tiek iš apelianto R. J., tiek iš paties nukentėjusiojo parodymų matyti, kad patekus į patalpą R. J. bei K. M. vartojo smurtą A. A. atžvilgiu: K. M. mediniu kočėlu sudavė ne mažiau kaip keturis kartus nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas, R. J. ne vieną kartą spyrė koja. Netrukus po smurto panaudojimo apeliantas ir kiti asmenys pasišalino iš nukentėjusiojo namų pasiėmę kaltinime nurodytus daiktus.

Nors R. J. teigia, jog jis daiktų negrobė ir nenešė, ką neva patvirtino ir K. M., tačiau tokie jo parodymai prieštarauja byloje apklaustų liudytojų parodymams, kurie matė kaip iš A. A. namų einantys vyrai nešė kažkokius daiktus, tarp kurių buvo ir daiktas, panašus į televizorių bei juo sukrovė į automobilį. S. V. taip pat nurodė, kad R. J. ir kitas vyras nešėsi įvairius daiktus iš nukentėjusiojo sodybos. Liudytojų A. P., J. P., S. B. parodymai, jog jie matė iš A. A. sodybos einančius tris vyrus, kurie nešėsi kažkokius daiktus ir moterį, sutapo. Visa tai leidžia pagrįstai konstatuoti, jog R. J. veikdamas bendrai su kitais asmenimis neteisėtai užvaldė A. A. daiktus. Nustačius, jog prieš vartojant fizinį smurtą sumanymo pagrobti daiktus nebuvo, tačiau iš karto po smurto pavartojimo pagrobti daiktai, pasinaudojant nukentėjusiojo būkle, kai jis dėl sužalojimų negalėjo priešintis, siekiant tinkamai kvalifikuoti veiką, būtina nustatyti, kada susiformavo sumanymas pagrobti svetimą turtą.

Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį naudoja tam, kad pagrobtų turtą, t. y. fizinis smurtas, panaudotas plėšimo metu, yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o priemonė pagrobti svetimą turtą. Jei asmuo naudoja fizinį smurtą neturėdamas tikslo pagrobti svetimo turto, tačiau toks sumanymas kaltininkui kyla panaudojus smurtą, kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip dvi savarankiškos nusikalstamos veikos – sveikatos sutrikdymas ir vagystė, o jeigu sumanymas pagrobti turtą kyla smurto panaudojimo metu, veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnį (kasacinė nutartis Nr. 2K- 590/2005).

Nagrinėjamu atveju A. A. daiktai užvaldyti neteisėtai, prieš savininko valią iš karto po to, kai buvo pavartotas smurtas, kai nukentėjusysis dėl tokio smurto pavartojimo negalėjo pasipriešinti, nes buvo praradęs sąmonę. Tokie apelianto ir kitų bendrai veikusių asmenų veiksmai rodo, jog sumanymas pagrobti svetimą turtą atsirado dar smurto vartojimo metu ir tuo tikslu smurtas dar buvo tęsiamas. Taigi turtas buvo užvaldytas panaudojant fizinį smurtą prieš A. A., tačiau kvalifikuojanti plėšimo aplinkybė – įsibrovimas į patalpą nustatyta nepagrįstai.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog S. V. pasislėpė, jo atžvilgiu byla išskirta į atskirą, ši byla neišnagrinėta, dėl jo veiksmų nuosprendyje nepasisakyta ir jo kaltės klausimas nespręstas, todėl teismas nepagrįstai, dėstant nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė, kad veika padaryta kartu su S. V.. Ši aplinkybė taip pat šalinama iš veikos, kurią padarė R. J., aprašymo, nurodant, jog nusikalstama veika padaryta su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą (kadangi šio asmens amžius pakankamas baudžiamajai atsakomybei, dėl gebėjimo suvokti ir valdyti savo veiksmus abejonių nėra). Taip pat iš bendrininkų grupės šalinama K. M., kadangi pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 24 str. 1 d.) bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Tuo tarpu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad K. M. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija ir negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, tai yra buvo nepakaltinama (BK 17 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nustatė:

Aprašomoji dalis

R. J. veikdamas bendrai su asmeniu, prieš kurį byla išskirtą į atskirą tyrimą jam pasislėpus, bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2012 m. balandžio 20 d. apie 23 val. nuvyko į (duomenys neskelbtini) rajone esančią sodybą ir užpuolė namuose buvusį A. A.: K. M. atsineštu mediniu kočėlu smogė ne mažiau kaip keturis kartus į galvą ir kitas kūno vietas nukentėjusiajam A. A., o R. J. spyrė koja nukentėjusiajam A. A. ne vieną kartą į galvą tokiu būdu pavartodami fizinį smurtą ir padarydami bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. A. galvos sumušimą su muštinėmis žaizdomis galvoje, apatinėje lūpoje, poodines kraujosruvas abiejų akių srityje, odos nubrozdinimus kaktoje, dešiniajame skruoste, kraujosruvą apatinėje lūpoje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, nosies sumušimą – nežymų sveikatos sutrikdymą, o atlikę tokius veiksmus bendrai veikdami pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. A. priklausantį turtą: televizorių „Philips“ 700 Lt vertės, rankinį prožektorių 35 Lt vertės, prožektorių su laikikliu 20 Lt vertės, dvi kailines kepures už 80 Lt, žiūronus 150 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną „SONY ERICSSON W350i“ 50 Lt vertės, iš ūkinio pastato pagrobė elektrinį oblių „MP 710“ 150 Lt vertės, elektrinį skersinį pjūklą „Nutool MP 185“ 250 Lt vertės, elektrinį siaurapjūklį „Nutool“ 150 Lt vertės, elektrinį grąžtą už 150 Lt pagrobdami viso nukentėjusiajam A. A. priklausančio turto už 1735 litus. Šie R. J. veiksmai atitinka BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nuosprendis keistinas, nes teismo išvados dėl nusikalstamos veikos požymių, esančių R. J. veikoje, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl to netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 180 straipsnio 2 d. nuostatos, netinkamai kvalifikuota nuteistojo veika (BPK 328 str. 1 p., 3 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme R. J. veika perkvalifikuota į mažiau pavojingą nusikalstamą veiką, į apysunkį nusikaltimą, R. J. skirtina nauja bausmė.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į nuteistojo neigiamai charakterizuojamą asmenybę – anksčiau teistas 5 kartus, šį nusikaltimą padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, be to, jis net 24 kartus baustas administracine tvarka, iki suėmimo niekur nedirbo, žinodamas apie ikiteisminį tyrimą slapstėsi ir buvo sulaikytas užsienio valstybėje. Taip pat įvertinama ir tai, jog jo vaidmuo nebuvo pasyvus šioje veikoje. Būtent jo automobiliu visi atvyko į nukentėjusiojo sodybą, jo automobiliu išvyko, jis vartojo fizinį smurtą. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Įvertinus tai, kad R. J. ne kartą teistas, padarė naują tyčinį nusikaltimą neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, tačiau nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei lengvinančių aplinkybių, o taip pat vadovautais BK 56 str. nuostatomis, darytina išvada, jog BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti turi būti skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis.

Kadangi byloje nustatyta, jog R. J. iš tiesų pagrobė svetimus daiktus, jis atsakingas už šią veiką, pagrįstai iš nuteistojo A. A. naudai priteista 1685 litų turtinei žalai ir 500 litų neturtinei žalai. Įvertinant ir nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, CK 6.250 str. 2 d. nuostatos nepažeistos. Teismas atsižvelgė į veikos pavojingumą, nuteistojo kaltės formą, pasekmes, neigiamus dvasinius išgyvenimus ir , aukštesniojo teismo nuomone, nustatė neturtinės žalos pinginę kompensaciją – 500 Lt, kuri atsižvelgiant į patirto fizinio smurto intensyvumą, sužalojimų pobūdį bei neigiamus išgyvenimus, nėra aiškiai per didelė.

Atsižvelgiant į tai, kad nuosprendis R. J. atžvilgiu keičiamas jo teisinę padėtį lengvinančiais pagrindais, kurie taip pat susiję su kito asmens, kurio atžvilgiu taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, t. y. K. M., teisine padėtimi, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nuosprendis taip pat keičiamas ir K. M. atžvilgiu, nustatant, jog K. M. padarė veiką, turinčią nusikalstamos veikos, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., požymių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2p., 328 str. 1 p., 3 p.

nusprendžia:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nuosprendį pakeisti.

Nustatyti, kad R. J. veikdamas bendrai su asmeniu, prieš kurį byla išskirtą į atskirą tyrimą jam pasislėpus, bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2012 m. balandžio 20 d. apie 23 val. nuvyko į (duomenys neskelbtini) rajone esančią sodybą ir užpuolė namuose buvusį A. A.: K. M. atsineštu mediniu kočėlu smogė ne mažiau kaip keturis kartus į galvą ir kitas kūno vietas nukentėjusiajam A. A., o R. J. spyrė koja nukentėjusiajam A. A. ne vieną kartą į galvą tokiu būdu pavartodami fizinį smurtą ir padarydami bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. A. galvos sumušimą su muštinėmis žaizdomis galvoje, apatinėje lūpoje, poodines kraujosruvas abiejų akių srityje, odos nubrozdinimus kaktoje, dešiniajame skruoste, kraujosruvą apatinėje lūpoje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, nosies sumušimą – nežymų sveikatos sutrikdymą, o atlikę tokius veiksmus bendrai veikdami pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. A. priklausantį turtą: televizorių „Philips“ 700 Lt vertės, rankinį prožektorių 35 Lt vertės, prožektorių su laikikliu 20 Lt vertės, dvi kailines kepures už 80 Lt, žiūronus 150 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną „SONY ERICSSON W350i“ 50 Lt vertės, iš ūkinio pastato pagrobė elektrinį oblių „MP 710“ 150 Lt vertės, elektrinį skersinį pjūklą „Nutool MP 185“ 250 Lt vertės, elektrinį siaurapjūklį „Nutool“ 150 Lt vertės, elektrinį grąžtą už 150 Lt pagrobdami viso nukentėjusiajam A. A. priklausančio turto už 1735 litus. Šie R. J. veiksmai atitinka BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

R. J. veiką perkvalifikuoti iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį ir skirti jam naują bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (ketveriems) mėnesiams.

Nustatyti, kad K. M., kurios atžvilgiu pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, padarė veiką, turinčią BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.