- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-16
- Bylos Nr.
- 2-720-400/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07943-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Šimbelytė
- Atsakovas
- D. G.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė, rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios D. G. įmonės bankroto administratoriaus MB „Liversa“ ieškinį atsakovei D. G. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė bankrutavusi D. G. įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus MB „Liversa“ ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 6 703,47 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepareikš atsiliepimo į ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovė buvo įpareigota per 20 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2017 m. gruodžio 20 d. viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnis). Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovė išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovės prašymu, jeigu atsakovė be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2017 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-577-280/2017 pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyriaus ieškinį nutarė iškelti bankroto bylą D. G. įmonei, bankroto administratoriumi paskirtas MB „Liversa“ (b. l. 15). VĮ Registrų centro duomenimis nuo 1995 m. sausio 13 d. iki įmonei iškelta bankroto byla, bendrovės vieninteliu savininku buvo atsakovė D. G. (b. l. 7). Nutartimi iškelti bankroto bylą atsakovė, kaip įmonė savininkė, buvo įpareigota ne vėliau kaip per 10 dienų, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, perduoti bankroto administratoriui visą įmonės ir jos savininkės turtą, į kurį galima nukreipti įmonės skolų išieškojimą, pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Nutartyje konstatuota, kad įmonė ir jos savininkė D. G. neturi turto ir lėšų 6 512,04 Eur įsiskolinimui sumokėti, nes faktiškai veiklos nevykdo, samdomų darbuotojų nėra, registruotino turto neturi. Savininkė yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę. Nustatyta, kad D. G. įmonė yra nemoki, nebegali vykdyti įsipareigojimų nuo 2006 m. (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis), neatsiskaito su kreditoriais praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po įstatymų nustatyto termino įmonės įsipareigojimams įvykdyti, neturėdama turto ir lėšų. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios D. G. įmonės kreditorių finansinius reikalavimus 6 703,47 Eur sumai, kuriuos sudaro skola VSDFV Panevėžio skyriui (b. l. 6). Nustačius, kad D. G. įmonė veiklos nebevykdo, neturi nei turto nei pajamų, įmonės savininkė nevykdo teismo ir įstatymo numatytų įpareigojimų, neperduoda bankroto administratoriui įmonės dokumentų bei turto, 2017 m. rugsėjo 26 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi bankrutuojančiai D. G. įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas, įmonė likviduota (b. l. 14). Nutartimi patenkintas VSDFV Panevėžio skyriaus kreditorinis reikalavimas 6 703,47 Eur sumoje, kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovės.
Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį pareiškė dviem pagrindais – kad atsakovė laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, taip padarydama žalą kreditoriams, bei dėl to, kad atsakovė, būdama įmonės vadove, netinkamai atliko savo pareigas, t. y. neužtikrino įmonės dokumentų ir turto išsaugojimo, o taip pat jų perdavimo bankroto administratoriui.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) numato įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės vadovui ne tik teisę, tačiau tam tikrais atvejais ir pareigą, pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas, 8 straipsnio 1 dalis). Tokia pareiga šiems subjektams kyla, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato juridinio asmens vadovo atsakomybę už pareigos kreiptis į teismą nevykdymą – įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jei tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas.
Be to, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) numatytos bendrosios įmonės vadovo veiklos, valdant įmonę, nuostatos, kurios įtvirtina vadovo pareigą veikti sutinkamai su teisės normų reikalavimais ir atsakomybės už kasdienės įmonės veiklos organizavimą ribas (ABĮ 37 straipsnio 7, 8, 12 dalys.). Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 4 straipsnį, ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. BAĮ 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Pastaroji teisės norma sietina su BAĮ 12 straipsnio 1 dalyje numatyta ūkio subjekto pareiga visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte pasakyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą atsirasti jo civilinei atsakomybei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio pagrindu.
Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovė neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu turi bendrovės vadovas.
Iš bankroto byloje esančių duomenų nustatyta, kad D. G. įmonė nebegali vykdyti įsipareigojimų nuo 2006 m., neturi turto ir lėšų (b. l. 15). Nepaisant to, kad įmonė jau nuo 2006 m. buvo nemoki, įmonės įsipareigojimai kreditoriams dar labiau didėjo, kas reiškia, kad įmonės vadovas neveikė kreditorių interesais ir pastarieji dėl to patyrė žalą, kurios dydis prilygintinas įmonės patvirtintiems kreditoriniams reikalavimams – 6 703,47 Eur. Duomenų apie įmonės realiai turimą turtą bankroto bylos iškėlimo metu nėra, kadangi VĮ Registrų centras nebuvo teikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, registruoto turto įmonė taip pat neturi. Be to, atsakovė neperdavė administratoriui jokių įmonės dokumentų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti turimą įmonės turtą. Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovė, kaip D. G. įmonės vadovė, būdama jos savininkė, veikė pažeisdama imperatyvius įstatymo reikalavimus, ieškovės ir įmonės kreditorių interesus.
Nustačius, kad atsakovė tinkamai neatliko savo, kaip įmonės vadovo, pareigų, ir tai lėmė žalos atsiradimą įmonės kreditoriams, jos kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neturi įrodinėti, jog kalta bendrovės vadovė.
Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos.
Vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis teismas daro išvadą, jog atsakovė neatsakingais, kaltais ir aplaidžiais veiksmais įmonei ir šios įmonės kreditoriams padarė žalą, kurią privalo atlyginti, ieškovė įrodė visas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, dėl to ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkinamas visiškai (CK 6.245-6.249 str.).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės valstybei priteisiamas 201,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista ir 3,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, iš viso – 204,30 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas
nutaria:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai D. G. įmonei, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 703,47 Eur (šešių tūkstančių septynių šimtų trijų eurų 47 ct) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 204,30 Eur (dviejų šimtų keturių eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.