Vilniaus apygardos teismo sprendimas, 2A-97-392/2008

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2008-01-28
Bylos Nr.: 2A-97-392/2008
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Volskienė, Virginijus Kairevičius, Alma Urbanavičienė
Ieškovas: B., A. B.
Atsakovas: Z. B., V. L., S. L.
Trečiasis asmuo: Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro

Kategorijos

21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
30.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr.2A33-97/2008 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1; 30.9.2; 30.12.1; 41.(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS2008 m. sausio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų: Almos Urbanavičienės, Virginijos Volskienės, viešame teismo posėdyje, teismo posėdžio sekretorė - R.Sindikaitė, dalyvaujant: ieškovui B., jo atstovei adv. L.Urnikytei, atsakovės Z. B. atstovui adv. A.Remeikiui, atsakovui V. L. , atsakovų V. L. ir S. L. atstovui adv. A.Jucevičiui, vertėjai L.Kirelytei, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. ir atsakovės Z. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Z. B. , V. L. , S. L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys byloje Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarė Genovaitė Šiško, Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarė Vaiva Staskonytė – Malcienė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas A. B. patiektu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2002-10-22 Vilniaus m. 1-ojo notarų biuro notarės V. Staskonytės - Malcienės patvirtintą įgaliojimą reg. Nr. 2-7112, kuriuo ieškovas įgaliojo savo sutuoktinę (atsakovę byloje) Z. B. valdyti, tvarkyti bei disponuoti ieškovui ir atsakovei Z. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu – 0,1180 ha bendro ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). ir pripažinti negaliojančia 2002-10-29 Vilniaus m. 15-ojo notarų biuro notarės Genovaitės Šiško patvirtintą šio žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) bei taikyti restituciją. Ieškovas nurodė, kad įgaliojimo atsakovei Z. B. nesuteikė, apie įgaliojimą ir sklypo pardavimą sužinojo atsitiktinai 2004 metų vasarą. Sodo sklypas buvo parduotas už 5000 Lt, o gautus pinigus sutuoktinė panaudojo savo asmeninėms reikmėms. Dėl sodo sklypo pardavimo ieškovo pareiškimo pagrindu atsakovei Z. B. buvo iškelta baudžiamoji byla, kurioje nustatyta, jog įgaliojimą pasirašė ne ieškovas, o kitas asmuo. Sodo sklypas yra ieškovo ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė, dalys nenustatytos, todėl sutuoktinė, be ieškovo sutikimo, negalėjo parduoti nė dalies sodo sklypo. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis ketina pareikšti reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, dalijantis šį turtą, ginčo žemės sklypas turi būti įtrauktas į bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovui ir atsakovei priklausančio turto balansą, nes tik taip bus galima padalyti bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą. Be to, ieškovas prašys priteisti jam šį sodo žemės sklypą natūra.

Atsakovė Z. B. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje įsiteisėjęs nuosprendis yra apskųstas kasaciniu skundu. Ieškovas nesidomėjo šeimos reikalais, už parduotą žemės sklypą gauti pinigai buvo skirti tik šeimos reikmėms. Pirkėjai V. ir S. L. nežinojo, kad ginčijamas įgaliojimas buvo pasirašytas ne ieškovo.

Atsiliepimas

Atsakovai V.L. ir S. L. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog yra sąžiningi nekilnojamojo turto įgijėjai, jų sąžiningumo prezumpcija yra nepaneigta, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti 2002-10-29 žemės pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančiu sandoriu ir taikyti restituciją.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies: pripažino negaliojančiu 2002 m. spalio 22 d. įgaliojimą, taip pat priteisė ieškovui iš atsakovės Z. B. piniginį ekvivalentą, t. y. 5729 Lt, už parduotą žemės sklypą; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatyta, jog atsakovė Z. B. ieškovo įgaliojimą gavo veikdama apgaulės būdu, todėl ginčijamas įgaliojimas pripažintinas negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnį. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovo sutuoktinė – atsakovė Z. B. panaudojo apgaulę ir pardavė jų bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdomą žemės sklypą atsakovams S. ir V. L. pasinaudodama suklastotu ieškovo įgaliojimu, todėl šio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu kita sandorio šalis buvo nesąžininga (CK 3.96 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie atsakovų L. nesąžiningumą, todėl šių sąžiningumo prezumpcija nepaneigta. Teismas nusprendė, kad turi būti ginamos atsakovų, kaip sąžiningų įgijėjų, teisės ir jų sąžiningai įgytas nekilnojamasis daiktas iš jų neišreikalaujamas (CK 4.96 straipsnio 2 dalis). Kartu teismas nurodė, kad CK 6.147 straipsnyje, reglamentuojančiame piniginio ekvivalento skaičiavimą, kai restitucija taikoma ne natūra, o išieškant piniginę kompensaciją, nustatyta bendroji taisyklė yra ta, kad piniginis ekvivalentas skaičiuojamas taikant kainas, kurios galiojo, kai skolininkas gavo tai, ką atliekant restituciją privalo grąžinti. Teismas nusprendė, kad, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes dėl suklastoto įgaliojimo, ieškovui priteistina didžiausia perleisto turto vertė – vidutinė rinkos vertė.

Šalies argumentai

Ieškovas padavė apeliacinį skundą. Prašė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje ieškinys atmestas, panaikinti ir ieškinį šioje dalyje patenkinti. Skunde nurodė, jog teismas nesivadovavo CK 4.96 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad daiktas gali būti išreikalaujamas ir iš sąžiningo įgijėjo, jei jis prarastas dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Apelianto nuomone teismas atsakovus L. nepagrįstai pripažino sąžiningais įgijėjais, nes jie byloje neteisingai nurodė sklypo įsigijimo aplinkybes, o įsigytame nesielgė kaip šeimininkai, nesidomėjo, kas jame šeimininkauja, ir nemokėjo mokesčių už įsigytą daiktą. Ieškovas skunde pažymėjo, kad taikydamas restituciją piniginiu ekvivalentu teismas klaidingai nustatė sklypo vertę, nes restitucijos taikymo (sprendimo priėmimo) metu sklypo vertė kadastro duomenimis buvo 46976 Lt.

Atsakovė padavė apeliacinį skundą. Prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Skunde nurodė, kad teismas santuokinį turtą padalino ne pagal CK trečiosios knygos normas, o pagal CK 1.80, 6.145, 6.146, 6.147 str. ir dalindamas santuokinį turtą peržengė pareikštų reikalavimų ribas. Atsakovės teigimu teismas neteisingai įkainavo sodo sklypą, kurio vertė yra 5000 Lt. Atkreipė dėmesį, kad teismas neišsprendė ieškovo reikalavimo dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Atsakovė nurodo, kad teismas netaikė CK 3.96 str. nustatyto vienerių metų termino ieškiniui pareikšti. Skunde pažymėjo, kad teismas nevertino atsakovės pateiktų įrodymų apie tai, jog sklypo pardavimas buvo būtinas dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje. Atsakovės teigimu nagrinėdama bylą teisėja pažeidė CPK 16 str. nustatytą draudimą bylos nagrinėjimo metu nenagrinėti kitų bylų, nes 2006-12-12 pasišalinusi į sprendimų priėmimo kambarį 2006-12-19 nagrinėjo kitą bylą, kurioje priėmė nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo T. G. pareiškimą, tuo pažeisdama ir CPK 19 str., nurodantį, kad pasitarimų kambaryje gali būti tik bylą nagrinėjantis teisėjas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės žyminį mokestį, nes ji yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. balandžio 5 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą atmetė, o atsakovės Z. B. – iš dalies patenkino ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 27 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria priteista ieškovui iš atsakovės piniginiu ekvivalentu 5729 Lt, ir šią ieškinio dalį atmetė; panaikino sprendimo dalį dėl 271,87Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui iš atsakovės; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad ieškovas nekilnojamojo daikto, esančio bendrąją jungtine nuosavybe, dalies neteko dėl kito asmens padaryto nusikaltimo. Kolegijos nuomone, esant tokioms aplinkybėms, ieškovas turi pagrindą prašyti, kad būtų taikoma CK 4.96 straipsnio 2 dalis, išreikalaujant daiktą iš kito asmens, net jeigu jis būtų sąžiningas įgijėjas. Kartu kolegija pažymėjo, kad ši daiktinės teisės norma gali būti taikoma tik po to, kai pripažįstamas negaliojančiu įgijėjo nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylą šiuo aspektu, pagrįstai rėmėsi CK 3.96 straipsniu, reglamentuojančiu sandorių, kuriuos sudaro sutuoktiniai dėl santuokoje įgyto turto, nuginčijimą. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pagal CK 3.96 straipsnio 2 dalies nuostatas ginčijama pirkimo–pardavimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia tik tada, jeigu kita sandorio šalis yra nesąžininga. Kolegija nurodė, kad byloje nėra įrodymų ar argumentų, leidžiančių konstatuoti atsakovų S. ir V. L. nesąžiningumą. Kartu kolegija nurodė, kad teismas nepagrįstai nusprendė priteisti ieškovui iš atsakovės piniginį ekvivalentą už parduotą žemės sklypą, nes nagrinėjamu atveju nėra nė vieno iš CK 6.145 straipsnio 1 dalyje įvardytų restitucijos taikymo pagrindų. Kolegijos nuomone, šioje byloje restitucija piniginio ekvivalento būdu netaikytina dar ir dėl to, kad ieškovas nėra ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties šalis.

Šalies argumentai

Ieškovas A. B. padavė kasacinį skundą. Prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 27 d. sprendimo, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 5 d. nutarties dalis, kuriomis atmesta dalis ieškinio, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Teismai neteisingai aiškino ir taikė CK 3.96 straipsnio 2 dalį ir 4.96 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamoje byloje teismai turėjo taikyti ne CK 3.96 straipsnio 2 dalį, bet CK 4.96 straipsnio 2 dalį. CK 3.96 straipsnio 2 dalis gali būti taikoma tik tais atvejais, kai, sudarant sandorį, nebuvo įvykdyta nusikaltimo. Dėl to, kad teismai neteisingai taikė materialiosios teisės normas, priėmė neteisėtą sprendimą, nes, taikant CK 4.96 straipsnio 2 dalį, ieškovo ieškinys turi būti patenkintas visiškai. Teismai, spręsdami dėl atsakovų S. ir V. L. , kaip ginčo sklypo įgijėjų, sąžiningumo, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismai nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus, neįvertino to, kad yra prieštaravimų atsakovų Z. B. ir S. bei V. L. paaiškinimuose dėl to, kuris iš jų padavė skelbimą dėl ginčo žemės sklypo pardavimo, kuris kuriam pirmasis paskambino; teismai neįvertino to, kad atsakovai S. ir V. L. nesirūpino įsigytu turtu, nesielgė kaip šio turto savininkai, kelerius metus leido ieškovui jaustis ir veikti kaip sklypo savininkui; atsakovė Z. B. nebūtų galėjusi kelerius metus slėpti nuo ieškovo sklypo pardavimo fakto, jeigu analogiškai nebūtų elgęsi atsakovai S. ir V. L. , be to, teismai nesivadovavo CK 1.75 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neįregistravusi sandorio šalis negali panaudoti sandorio prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti prieš juos savo teisių, remdamasi kitais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-26 nutartimi nutarta panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 5 d. nutarties dalį, kuria palikta galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalis dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia pirkimo–pardavimo sutartį, ir bylos dalį dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Nutartyje nurodyta:

Sprendžiant sandorio šalių ginčą dėl jų sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, vadovaujamasi prievolių teisės nustatytomis taisyklėmis ir sąlygomis (CK 1.80 straipsnio 2, 3 dalys, 6.145–6.152 straipsniai). Daiktinės teisės normos, reglamentuojančios daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo, taikomos tais atvejais, kai daiktas buvo perleistas trečiajam asmeniui pagal kitą sandorį (CK 1.80 straipsnio 4 dalis, 4.96 straipsnis, 6.153 straipsnis).

Ginčo atveju ieškovas yra ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties šalis, nors jis šia tapo sutuoktinei neteisėtai gavus jo įgaliojimą veikti jo vardu, disponuojant bendrąja jungtine nuosavybe buvusiu ginčo žemės sklypu. Dėl to ieškovas, siekdamas susigrąžinti nurodytą žemės sklypą nuosavybėn, pagrįstai pareiškė prievolinį teisinį reikalavimą, prašydamas pripažinti šio sklypo perleidimo sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją. Dėl ieškovo reikalavimo grąžinti jam ginčo nekilnojamąjį turtą turi būti sprendžiama vadovaujantis sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo taisyklėmis, o ne pagal daiktinės teisės nustatytas taisykles.

Ta aplinkybė, kad ieškovas nebuvo suteikęs atsakovei teisės veikti jo vardu parduodant bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį daiktą, reiškia, kad ginčijamas sandoris sudarytas pažeidžiant CK 3.92 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus tokiam sandoriui sudaryti. Dėl to ieškovas turi teisę ginčyti bendrąja jungtine nuosavybe buvusio žemės sklypo perleidimo sandorį.

Žemesnės instancijos teismas

Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje konstatuoti ieškovo sutuoktinės – atsakovės Z. B. nusikalstami veiksmai, t. y. ieškovo (sutuoktinio) įgaliojimo suklastojimas ir šio įgaliojimo panaudojimas sudarant ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį, civilinės teisės požiūriu kvalifikuotini kaip apgaulė. Dėl to ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu kita šios sutarties šalis, t. y. pirkėjai S. ir V. L. , buvo nesąžininga (CK 3.96 straipsnio 2 dalis). O abiejų instancijų teismai nepakankamai ištyrė faktinius bylos duomenis, reikšmingus vertinant ginčo žemės sklypo pirkėjų sąžiningumą.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1, 2 dalys). Šiuo atveju byla nagrinėtina tik dėl ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimų pripažinti ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo A. B. apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto 1–ojo notarų biuro notarė V. Staskonytė–Malcienė 2002 m. spalio 22 d. patvirtino įgaliojimą, pagal kurį ieškovas A. B. įgaliojo savo sutuoktinę atsakovę Z. B. valdyti, tvarkyti bei disponuoti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu – 0,1180 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Atsakovė Z. B. , veikdama už save ir savo sutuoktinį, t. y. ieškovą A. B. , pagal nurodytą įgaliojimą, 2002 m. spalio 29 d. notarės G. Šiško patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį sodo sklypą atsakovams S. ir V. L. už 5000 Lt. 2004 m. pagal ieškovo pareiškimą atsakovei iškelta baudžiamoji byla. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, peržiūrėtu apeliacine bei kasacine tvarka, Z. B. pripažinta kalta pagal BK 302 straipsnio l dalį dėl ieškovo paso pagrobimo, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio l dalį dėl ieškovo parašo įgaliojime suklastojimo, pagal BK 300 straipsnio l dalį dėl suklastoto dokumento – įgaliojimo panaudojimo sudarant sodo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, o nukentėjusiojo A. B. civilinis ieškinys perduotas spręsti civilinio proceso tvarka.

Kolegija sutinka su A. B. apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmos instancijos teismas nagrinėdamas pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo klausimus neteisingai taikė materialinės teisės normas ir netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, vertindamas atsakovų S. ir V. L. sąžiningumą. Tačiau nesutinka, jog teismas turėjo vadovautis LR CK 4.96 str. 2 d. normomis. Civilinio kodekso 4.96 straipsnis – daiktinės teisės, savininko teisių apsaugos ir gynimo instituto norma, reglamentuojanti savininko teisę išreikalauti daiktą iš sąžiningai jį įgijusio asmens, t. y. tokio, kuris nežinojo ir neturėjo žinoti, kad jam daiktą perleidžiantis asmuo neturėjo teisės to daikto perleisti. CK 3.96 straipsnis yra šeimos teisės norma, reglamentuojanti santuokoje esančių asmenų sudarytų sandorių nuginčijimą, todėl būtent ši norma ir turi būti šiuo atveju taikoma.

Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčija žemės sklypo, kuris priklausė jam ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise, pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą jo sutuoktinės, veikusios už save ir už ieškovą, pagal notariškai patvirtintą šio įgaliojimą (T. 1, b. l. 22–23). Pagal bendrąją atstovavimo civiliniuose santykiuose taisyklę tas, kuris veikia per atstovą, veikia pats (qui fact per alium facit per se). Taigi ginčo atveju ieškovas yra ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties šalis, nors jis šia tapo sutuoktinei neteisėtai gavus jo įgaliojimą veikti jo vardu.

Disponavimo nekilnojamuoju turtu, esančiu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, sandorių padariniai svarbūs šeimos interesams, todėl įstatyme įtvirtintas reikalavimas, kad tokius sandorius sudarytų tik abu sutuoktiniai. Nagrinėjamoje byloje atsakovė sutuoktinio (ieškovo) įgaliojimą gavo neteisėtai ir faktiškai viena sudarė ginčijamą žemės sklypo, buvusio bendrąja jungtine jos ir ieškovo nuosavybe, pirkimo–pardavimo sutartį, jų abiejų vardu. Ta aplinkybė, kad ieškovas nebuvo suteikęs atsakovei teisės veikti jo vardu parduodant bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį daiktą, reiškia, kad ginčijamas sandoris sudarytas pažeidžiant CK 3.92 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Dėl to ieškovas turi teisę ginčyti bendrąja jungtine nuosavybe buvusio žemės sklypo perleidimo sandorį (CK 1.80 str.).

Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje konstatuoti ieškovo sutuoktinės – atsakovės Z. B. nusikalstami veiksmai, t. y. ieškovo (sutuoktinio) įgaliojimo suklastojimas ir šio įgaliojimo panaudojimas sudarant ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį. Civilinės teisės požiūriu šie veiksmai kvalifikuotini kaip apgaulė. Dėl to ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu kita šios sutarties šalis, t. y. pirkėjai S. ir V. L. , buvo nesąžininga (CK 3.96 straipsnio 2 dalis). Todėl būtina įvertinti pirkėjų (atsakovų) S. ir V. L. veiksmus sąžiningumo požiūriu.

Ieškovas, siekdamas nuginčyti bendrąja jungtine nuosavybe buvusio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį, turi paneigti šio sklypo pirkėjų sąžiningumo prezumpciją, nes civilinėje teisėje sąžiningumas preziumuojamas. Tačiau, kai kita šalis pateikia prezumpciją paneigiančių įrodymų, šalis, kuri remiasi prezumpcija, visgi turi įrodyti aplinkybes, dėl kurių ta prezumpcija pripažįstama galiojančia. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie atsakovų – ginčo žemės sklypo pirkėjų – nesąžiningumą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia teismo pozicija ir pažymi, jog teismas nevisapusiškai nustatė ir ištyrė šalių ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Vertinant atsakovų elgesį sąžiningumo atžvilgiu, negalima remtis vien tuo faktu, jog atsakovė Z. B. pateikė notarės patvirtintą sutuoktinio, t. y. ieškovo, įgaliojimą, kuris nesukėlė įtarimų ne tik ginčo žemės sklypo pirkėjams, bet ir pirkimo–pardavimo sutartį tvirtinusiai notarei. Nustatant ginčijamo sandorio šalių sąžiningumą, kuris lemia - gali būti tas sandoris pripažintas negaliojančiu ar ne, reikia įvertinti ir šalių elgesį po šio sandorio sudarymo. Kolegija pažymi, jog būtina atkreipti dėmesį į tą faktą, kad atsakovai S. ir V. L. , 2002 m. spalio 29 d. nusipirkę ginčo žemės sklypą, iki 2004 m. liepos 9 d. neviešino savo nuosavybės teisių į šį sklypą, t. y. neįregistravo šio sandorio viešame registre (T. 1, b. l. 5–6). Pažymėtina, jog viešame registre nesant duomenų apie sandorį, sudaryto sandorio faktu negalima remtis prieš trečiuosius asmenis, todėl natūralu, jog sąžiningas įgijėjas, kuriam nėra ko slėpti, sudaręs sandorį, jį įregistruoja viešame registre. Šiuo atveju sandoris buvo neregistruotas daugiau nei pusantrų metų. Būtina pažymėti ir tai, jog po ginčo žemės sklypo pardavimo atsakovams, ieškovas dar kelis metus naudojosi ginčo sklypu - šienavo žolę, mediniame namelyje, esančiame jame, laikė įrankius, kitus daiktus (T. 1, b. l. 43, 131, 133, 135; T. 2, b. l. 23–24). Natūralu, jog asmuo, įsigijęs nuosavybės teisėn žemės sklypą su namu, turi pasidomėti kas sklype šeimininkauja ir kokiu pagrindu tai daro. Neabejotina, jog pastebėjus savavaliavimą įsigytos nuosavybės atžvilgiu, sąžiningas įgijėjas nedelsiant siektų išsiaiškinti kas be savininko žinios jo nuosavybėje užsiima su savininku nesuderinta veikla. Šiame kontekste pažymėtina ir dar viena aplinkybė - atsakovai, įsigiję nurodytą žemės sklypą, nemokėjo už ginčo žemės sklypą žemės mokesčio. Byloje yra įrodymų, jog šį mokestį mokėjo ieškovas, jau po to, kai žemės sklypas buvo perleistas atsakovams. (T. 2, b. l. 7, 24). Tai kad atsakovas V. L. apeliacinės instancijos teismui pateikė 2008-01-05 pažymą, jog jis yra sumokėjęs visus mokesčius sodininkų bendrijai, nepaneigia aplinkybės, kad žemės sklypą iki 2004 metų vidurio faktiškai valdė ieškovas.

Išvardintos aplinkybės sudaro prielaidą teigti, jog atsakovai S. ir V. L. nebuvo sąžiningi turto įgijėjai. Atsakovai nurodydami, jog jų sąžiningumo prezumpcija nepaneigta, visuose procesiniuose dokumentuose rėmėsi tik tuo, jog net notarei įgaliojimo tikrumas nesukėlė abejonių, tačiau nepareiškė nė vieno atsikirtimo į kitas ieškovo išvardintas aplinkybes. Taigi laikytina, jog ieškovas pateikė prezumpciją paneigiančių įrodymų, o atsakovai neįrodė aplinkybių, dėl kurių ta prezumpcija turi būti pripažinta galiojančia.

Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 str.. 3.96 str. 2 d. ir pripažinti negaliojančia 2002-10-29 Vilniaus m. 15-ojo notarų biuro notarės Genovaitės Šiško patvirtintą šio žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendžiant restitucijos taikymo klausimą atsižvelgtina į tai, kad ieškovas ketina pareikšti reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Dalijantis turtą, ginčo žemės sklypas turi būti įtrauktas į bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovui ir atsakovei priklausančio turto balansą, nes tik taip bus galima padalyti bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą. Be to, ieškovas nurodė prašysiantis priteisti jam šį sodo žemės sklypą natūra. Todėl, sandorio šalys įpareigotinos viena kitai grąžinti visa, ką jos yra gavusios pagal šį sandorį (CK 6.145 str. 1 d.). Kolegijos nuomone, toks sprendimas atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Tenkinant ieškinį iš atsakovės Z. B. ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos 443,74 Lt žyminio mokesčio paduodant ieškinį (t.1, b.l. 18), 171,87 Lt žyminio mokesčio už apeliaciją (t.2, b.l. 14), 500 Lt žyminio mokesčio sumokėto paduodant kasacinį skundą (t. 2, b.l. 43) bei 1600 Lt sumokėtų už advokato teisinę pagalbą (t. 2, b.l. 54). Viso 2715,61 Lt. Šios išlaidos priteistinos tik iš vienos atsakovės, nes ji ieškovui žalą padarė nusikaltimu ir buvo šios veikos iniciatorė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 326 str. 1 d. 2 p., kolegija

nusprendė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-12-27 sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo A. B. reikalavimas pripažinti negaliojančia 2002-10-29 patvirtintą 0,1180 ha ploto žemės sklypo, esančiu (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) bei taikyti restituciją, panaikinti.

Šioje dalyje priimti naują sprendimą.

Pripažinti negaliojančia 2002-10-29 Vilniaus m. 15-ojo notarų biuro notarės Genovaitės Šiško patvirtintą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) turinčio 0,1180 ha bendro ploto, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp Z. B. veikiančios už save bei A. B. ir V. L. bei S. L. .

Taikyti restituciją. Žemės sklypą natūra grąžinti Z. B. ir A. B. .

Priteisti iš Z. B. 5000 litų V. L. ir S. L. .

Priteisti iš atsakovės Z. B. ieškovui A. B. 2715 litų 61 ct bylinėjimosi išlaidų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkasTeisėjaiVirginijus Kairevičius Alma UrbanavičienėVirginija Volskienė