- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-02
- Bylos Nr.
- I-1275-414/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-022289-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas A. V. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą (Teismų reorganizavimo įstatymo 4 straipsnio 10 punktu nuo 2018 m. sausio 1 d. Kauno apygardos administracinio teismo pavadinimas pakeistas į pavadinimą – Regionų apygardos administracinis teismas), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 700 Eur neturtinę žalą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde (b. l. 7) nurodė, kad nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. kasdien eidavo paskambinti savo artimiesiems, t. y. mamai, sūnui, kadangi buvo pažadėjęs paskambinti mėnesio pirmąją dieną. Jam nebuvo leista paskambinti iki 2017 m. rugsėjo 7 d., nes būrio viršininkas dėl neaiškių priežasčių nebuvo atnešęs jo skambinimo kortelės, o be jos pareigūnai paskambinti neleido. Nuo rugsėjo 1-os dienos jis kvietėsi viršininką ir prašė atnešti skambinimo kortelę, tačiau buvo pasakyta, kad skambinti galės, kai norės būrio viršininkas D. Č., kad skambinimo kortelę atneš kitą dieną, jam grįžus etapu. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus jis grįžo 2017 m. rugpjūčio 27 d. Jo nuomone, tokiais veiksmais buvo siekiama, kad jis nerašytų skundų. 2017 m. rugsėjo 7 d. pateikė skundą dėl šios situacijos, tačiau nėra gavęs atsakymo. Jo manymu, skundas nebuvo užregistruotas. Kadangi bausmę atlikinėja drausmės grupės sąlygomis, jam buvo suteikti tik du skambučiai per mėnesį. Kiekvieną kartą paskambinęs susitaria, kada kitą kartą paskambins, todėl jo skambučio rugsėjo 1 d. laukė mama, sūnus ir jis pats. Dėl negalėjimo visą savaitę paskambinti, jis buvo blogos nuotaikos, nervingas, nenorėjo valgyti, jautė dvasinius išgyvenimus ir prieš jį naudojamą psichologinį smurtą. Prašė priteisti jo nurodytą neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija (toliau – ir atsakovas, ir Pravieniškių PN), su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 10-13) nurodė, kad iš skundo nėra galimybės nustatyti, kurios pamainos metu buvo pažeista jo teisė skambinti telefonu. Pareiškėjui buvo suteikta teisė į telefoninį pokalbį du kartus per mėnesį ir tai atitinka Drausmės grupei priskirtų nuteistųjų teises. Teiginiai, kad jis patiria emocinius ir psichologinius išgyvenimus dėl bendravimo su artimaisiais yra nepagrįsti. Pareiškėjas savo reikalavimo nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais, jo argumentai yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti tik abstrakčiais teiginiais, bendromis frazėmis, todėl skundas yra nepagrįstas. Prašė skundą atmesti.
Proceso šalims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 47, 48; ABTĮ 74 str. 4 d.). Skunde pareiškėjas buvo išreiškęs pageidavimą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, jam dalyvaujant. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi (b. l. 5-6), nutarė jo dalyvavimą teismo posėdyje organizuoti vaizdo konferencijos būdu, tačiau A. V. dalyvauti teismo posėdyje nesutiko (b. l. 32), motyvuodamas tuo, kad daugiau neturi ką pasakyti, viską išdėstė raštu (b. l. 49). Byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, neturtinę žalą, kildinamą iš atsakovo veiksmų, neleidžiant paskambinti telefonu artimiesiems laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d. imtinai, jam atliekant bausmę drausmės grupės sąlygomis.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu, sąlygas, telefoninių pokalbių skaičių reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) normos. Pagal BVK 102 straipsnio 2 dalį nuteistajam leidžiama paskambinti telefonu, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninių pokalbių išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. BVK 75 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuojama, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji paskambinti telefonu turi teisę du kartus per mėnesį. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jeigu to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių (BVK 102 str. 1 d.).
Skambinimo telefonu sąlygos ir tvarką detalizuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), XIX skyrius. Nuteistųjų, kuriems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje (Vidaus tvarkos taisyklių 124 str. 2 d.). Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, priėmęs sprendimą leisti nuteistajam papildomai vieną kartą paskambinti telefonu dėl svarbių aplinkybių arba neleisti, nuteistojo prašyme daro motyvuotus įrašus. Su šiais įrašais nuteistasis supažindinamas pasirašytinai. Nuteistųjų prašymai su pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno įrašais ir nuteistojo parašu įsegami į specialų segtuvą. Nuteistųjų papildomi telefoniniai pokalbiai taip pat registruojami specialiame žurnale arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje (Vidaus tvarkos taisyklių 125 p.).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu bausmę atlikinėjo drausmės grupės sąlygomis, todėl jam buvo suteikti tik du skambučiai per mėnesį. Šią aplinkybę patvirtina į bylą atsakovo pateikta Nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelė (b. l. 34-35). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu A. V. dėl negalėjimo paskambinti ar teisės paskambinti nesuteikimo į būrio viršininką D. Č. raštu nesikreipė (b. l. 18). Pareiškėjas nekelia ginčo dėl to, jog buvo raštu prašęs leisti paskambinti papildomai telefonu ir toks prašymas nebuvo tenkintas. Nors pareiškėjas teigia, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. pateikė skundą dėl susidariusios situacijos, tačiau iš atsakovo pateiktos Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registracijos žurnalo kopijos (b. l. 19-30) matyti, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. buvo registruoti pareiškėjo A. V. du skundai (pareiškimai) „Dėl informacijos apie radijo tašką“, „Dėl teisės aktų kopijų“. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas į atsakovą raštu kreipėsi aštuonis kartus. Pareiškėjo ir kitų nuteistųjų rašytiniai pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, skirti pataisos įstaigos direktoriui, registruojami Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnale (Vidaus tvarkos taisyklių 194 p. 2 d.). Pastebėtina, kad pagal Vidaus tvarkos taisyklių 192¹ ir 193 punktus nuteistojo prašymu pataisos įstaigos administracija privalo padaryti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas. Šios paslaugos nuteistajam suteikiamos vadovaujantis Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos patvirtinimo“, ir tik tada, kai nuteistasis yra mokus. Jeigu nuteistasis nori prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo pridėti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, tačiau nuteistojo asmeninėje sąskaitoje nepakanka lėšų pataisos įstaigos administracijai atlyginti už kopijų parengimą, pataisos įstaigos administracija privalo nuteistajam padaryti prašomų dokumentų ir kitos medžiagos kopijas, o šioms kopijoms parengti reikalinga suma iš nuteistojo asmeninės sąskaitos nurašoma, kai jis tampa mokus. Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad dėl situacijos kreipėsi į atsakovą, kitų konkrečių duomenų (pvz., kreipimosi kopijos) teismui nepateikė. Įvertinęs atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, teismas neturi teisinio pagrindo išvadai, jog atsakovas galėjo atlikti pareiškėjo nurodytus neteisėtus veiksmus, t. y. registruoti Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnale visus pareiškėjo ir kitų nuteistųjų pateiktus rašytinius skundus (pareiškimus), išskyrus, jo kreipimąsi dėl situacijos, nesuteikiant teisės skambinti telefonu artimiesiems. Kita vertus, ginčui aktualiu laikotarpiu jam buvo suteikti du skambučiai per mėnesį, t. y. tiek, kiek numatyta BVK 75 straipsnio 1 dalies 4 punkte drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems.
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo teisė paskambinti telefonu ar teisė į telefoninių pokalbių skaičių buvo pažeista ir nėra pagrindo išvadai, kad Pravieniškių PN administracija netinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus ar galėjo atlikti neteisėtus veiksmus.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų jis buvo blogos nuotaikos, nervingas, nenorėjo valgyti, jautė dvasinius išgyvenimus ir prieš jį naudojamą psichologinį smurtą. Atsakovo į bylą pateiktoje Psichologinės tarnybos pažymoje (b. l. 31) nurodoma, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl gyvenimo sąlygų drausmės grupėje, nervinės įtampos, sukrėtimų nesikreipė. Teismas vertina, kad jo skunde nurodyti išgyvenimai nėra išskirtiniai lyginant su laisvėje esančių asmenų patiriamomis blogomis nuotaikomis, įtampomis ar sukrėtimais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jie buvo sąlygoti atsakovo veiksmų (neveikimo), iš kurių pareiškėjas kildina neturtinę žalą ir negali būti pripažinti negalėjimo paskambinti artimiesiems pasekmėmis, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Todėl nėra pagrindo konstatuoti ir patį neturtinės žalos pasireiškimo faktą (ABTĮ 56 str.).
Kaip minėta reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju, nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei kilti.
Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. V. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.