Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. M. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutarties J. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės (toliau – Institucija) vyresniojo specialisto 2013 m. spalio 8 d. nutarimu J. M. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 131 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas 100 Lt bauda už tai, kad jis, būdamas arkliukų poni savininku, neužtikrino, kad gyvuliai neišeitų iš aptvaro, dėl to 2013 m. spalio 3 d., 23.07 val., (duomenys neskelbtini), į kelio Kaunas-Prienai-Alytus 27 kilometre važiuojamąją dalį išbėgęs arkliukas sukėlė avarinę situaciją, dėl ko automobilis Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą, eismo įvykio metu apgadintas automobilis.

Motyvuojamoji dalis

Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 16 d. nutartimi J. M. skundo dėl Institucijos 2013 m. spalio 8 d. nutarimo netenkino ir nutarimą kaip teisėtą ir pagrįstą paliko nepakeistą.

J. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad Institucijos nutarimu yra baudžiamas už tai, kad avarinės situacijos metu buvo apgadintas automobilis MAZDA 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių dokumentų matosi, kad tokį valstybinį numerį turintis automobilis minėtame eismo įvykyje nedalyvavo. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi vien tik nukentėjusiojo G. J. parodymais, kuris teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam, važiuojant keliu nuo Prienų link Kauno, staiga į važiuojamąją kelio dalį išnėrė rudai baltas ponis, todėl jis, vengdamas susidūrimo su gyvūnu, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą, iš priešpriešos važiavo dar viena mašina, bet ji nesustojo. 2013-10-03 paaiškinime, rašytame Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato viršininkui, G. J. aiškina, kad važiuojant keliu Kaunas-Prienai-Alytus, į važiuojamąją kelio dalį išėjo naminis gyvūnas (ponis), siekiant išvengti susidūrimo, jis priėmė sprendimą apvažiuoti kelkraščiu, nes iš priešpriešos atvažiavo kitas automobilis, tačiau 2013-10-05 paaiškinime G. J. keičia savo parodymus ir nemini iš priešpriešos atvažiuojančio automobilio, todėl jo parodymai nenuoseklūs ir vertintini kritiškai. Be nukentėjusiojo parodymų daugiau jokių įrodymų, kad būtent J. M. arkliukas (ponis) sukėlė eismo įvykį, byloje nėra. Teismo posėdžio metu apeliantas paaiškino, kad grįžęs iš eismo įvykio vietos (apie 2.5 km), paėmęs prožektorių apžiūrėjo visą arkliukų gardą ir ketvirtąjį arkliuką rado gulintį prie lazdynų. Lazdynai ir slyvos auga už aptvaro, kuriame laikomi arkliukai (poniai), pačiame aptvare nėra krūmų, tačiau aptvaras yra apie 1 ha ploto ir žiūrint iš kampo viso aptvaro nesimato. Būtent ketvirtą arkliuką apeliantas ir teigia radęs šiame aptvaro kampe. Pareigūnai į aptvarą nėjo, jį apžiūrėjo nuo kelio, apšviesdami automobilio šviesomis ir prožektoriumi. Taip apšviečiant trečdalio aptvaro ploto nesimatė, todėl pareigūnai ir negalėjo matyti gulinčio ketvirtojo arkliuko. Policijos pareigūnams radęs arkliuką nepranešė, nes buvo apie 12 val. nakties, be to, manė, kad tai neturi ypatingos reikšmės. J. M. nuomone, šioje byloje nesurinkus pakankamai įrodymų, kad būtent apelianto arkliukas (ponis) sukėlė eismo įvykį, visos abejonės dėl jo kaltės turi būti vertinamos jo, kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, naudai.

Institucija atsiliepimu į J. M. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Prienų rajono apylinkės teismo nutartį kaip teisėtą ir pagrįstą palikti nepakeistą.

J. M. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas J. M., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl J. M. kaltės pagal ATPK 131 str. 2 d. Apylinkės teismas skundžiamą nutartį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus. Apelianto versija, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą eismo įvykį sukėlė ne jam priklausantis arkliukas poni, nes arkliukas gulėjo aptvare, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu, ir skundžiamoje nutartyje pagrįstai įvertinta kaip jo gynybinė taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliaciniame skunde J. M. ginčija atliktą įrodymų vertinimą, nurodydamas, kad šioje administracinio pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog būtent jam priklausantis arkliukas poni sukėlė eismo įvykį administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis, todėl jis, kaip arkliuko savininkas, yra nubaustas nepagrįstai. Tačiau, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas teisingai įvertino ir pagrįstai faktinėms aplinkybėms nustatyti rėmėsi automobilį vairavusio G. J. parodymais. G. J. iš karto po įvykio rašytame paaiškinime nurodė, kad važiuojant keliu Kaunas-Prienai-Alytus 23.00 val. į važiuojamą dalį išėjo naminis gyvūnas – rusvas ponis su baltais plėmais. Siekiant išvengti susidūrimo su juo, vairuotojas nusuko į žvyruotą kelkraštį, nes iš priešpriešos važiavo kitas automobilis, kur jį pradėjo „mėtyti“ ir jis automobilio šonu kliudė kelio ženklą (b. l. 6). Nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina byloje esančios foto nuotraukos ir policijos pareigūnų nubraižyta eismo įvykio schema, iš kurių matyti, kad G. J. vairuotas automobilis stovi kelkraštyje ir yra atsitrenkęs į kelio ženklą (b. l. 7-8). Iš karto po įvykio nurodytas aplinkybes G. J. patvirtino ir dar kartą nuosekliai išdėstė apklausiamas teisme, todėl skundo argumentai dėl šio liudytojo parodymų prieštaringumo nepagrįsti. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad ponius laiko J. M., gyvenantis netoliese nuo įvykio vietos, pas kurį nuvykus, šis patvirtino, kad laiko keturis ponius, tarp jų ir ponį, kurio spalva atitiko G. J. matyto gyvūno apibūdinimą. Tačiau apžiūrėjus ponių laikymo vietą, buvo rasti tik trys poniai ir J. M. paaiškino, kad trūksta būtent rudai balto ponio (b. l. 5). Nors J. M. kaltės nepripažįsta ir skunde nurodo, kad eismo įvykio negalėjo sukelti jo laikomas arkliukas poni, nes šis gulėjo nepastebėtas aptvare, tačiau teisme apklausti liudytojais policijos pareigūnai R. D. ir J. M. nurodė, kad apšvietus aptvarą, kur laikomi arkliukai, prie jų priėjo tik trys poniai, būtų priėjęs ir ketvirtas, jeigu jis ten būtų buvęs, tačiau jo policijos pareigūnai nematė. Be to, ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, policijos pareigūnų teigimu, iš pradžių sutiko, kad arkliukas pabėgęs. Tai, kad įvykyje dalyvavo būtent administracinės atsakomybėn patraukto asmens laikomas arkliukas poni, patvirtina ir policijos pareigūnams J. M. kaimynų nurodytos aplinkybės, jog be jo ponių daugiau niekas nelaiko ir kad poniai jau ne pirmą kartą pabėga (b. l. 38-39).

Aukštesniojo teismo vertinimu, Prienų rajono apylinkės teismas teisingai šiuos įrodymus sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę, vertino visus įrodymus bendrame (visumos) kontekste ir pagrįstai laikė, kad jų pakanka išvadai, jog būtent J. M. priklausantis poni arkliukas, išbėgęs į kelio Kaunas-Prienai-Alytus 27 kilometre važiuojamąją dalį, sukėlė pavojingą situaciją, dėl kurios G. J. vairuojamas automobilis Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą. Tokiu būdu J. M. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 77.2 p. numatyto draudimo pririšti gyvulius taip, kad jie galėtų išeiti į kelią, ir tokiuose jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, numatyta ATPK 131 str. 2 d.

Skundo argumentai dėl įvykyje dalyvavusio automobilio valstybinių numerių neatitikimo jau išnagrinėti ir dėl jų tinkamai pasisakyta skundžiamoje nutartyje. Iš byloje esančių duomenų yra aišku, kokį automobilį administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis vairavo G. J. ir dėl to ginčo nekyla, todėl techninio pobūdžio netikslumas administracinio teisės pažeidimo protokole ir Institucijos nutarime, nurodant du neteisingus skaitmenis automobilio Mazda 626 valstybiniame numeryje, kai visuose kituose rašytiniuose dokumentuose ir užfiksuotose foto nuotraukose yra nurodytas teisingas minėto automobilio valstybinis numeris, nekeičia skundžiamo Institucijos nutarimo esmės ir nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, J. M., apeliaciniame skunde pateikdamas subjektyvų skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimą, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima šią nutartį panaikinti ar pakeisti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį nepakeistą ir J. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.