Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. K. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. nutarties, kuria netenkintas P. K. skundas ir Administracinės komisijos prie Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. nutarimas paliktas nepakeistas;

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. Administracinės komisijos prie Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. nutarimu pripažintas kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 5 d. už tai, kad 2012 m. rugsėjo 18 d. P. K. priklausančios karvės suėdė bei išmindžiojo M. B. priklausančiame darže bei lauke buvusias daržoves, tuo padarant jai turtinę žalą. Tuo buvo pažeisti 2008 m. gruodžio 19 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimo taisyklių Nr. 1-293 reikalavimai.

Be to, laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 19 d. iki 2012 m. rugsėjo 20 d. P. K. priklausančios karvės suėdė bei išmindžiojo M. B. priklausančiame darže bei lauke buvusias daržoves, tuo jai padarydamas turtinės žalos. Tuo buvo pažeisti 2008 m. gruodžio 19 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimo taisyklių Nr. 1-293 reikalavimai.

Tokiais savo veiksmais P. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 5 d.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantui priklausančios karvės nebuvo ištrūkusios iš aptvaro, aptvaras buvo tvarkingas, veikė elektrinio piemens įrenginys, tačiau ši aplinkybė nei Širvintų rajono apylinkės teismo, nei Administracinės komisijos prie Širvintų rajono savivaldybės tarybos nebuvo įvertinta.

Pažymima, kad aptvaro tvarkingumas nebuvo tikrintas, todėl nei pirmosios instancijos teismas, nei Administracinės komisijos prie Širvintų rajono savivaldybės taryba negalėjo konstatuoti, kad aptvaras buvo netvarkingas ir gyvuliai buvo ištrūkę bei nuniokojo M. B. daržą ir laukus. Pabrėžiama, kad nebuvo nei vieno liudytojo, galinčio paliudyti, kad nukentėjusiosios darže ar laukuose matė būtent apeliantui priklausančias karves ir kad ganyklos teritorijoje buvęs elektrinis aptvaras buvo netvarkingas.

Apeliaciniame skunde, be viso ko, teigiama, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nebuvo apklausti liudytojai L. J. ir G. J., nors Administracinėje komisijoje prie Širvintų rajono savivaldybės tarybos jie davė prieštaringus parodymus.

Akcentuojama ir tai, kad nei Administracinės komisijos prie Širvintų rajono savivaldybės tarybos nutarime, nei Širvintų rajono apylinkės teismo nutartyje nenurodoma, kokios gyvulių laikymo taisyklės buvo pažeistos.

Pabrėžiama, kad M. B. padaryta turtinė žala įrodyta fotolentele, kurioje esančios nuotraukos darytos iškart po pažeidimo, t.y. 2012 m. rugsėjo 19 -21 d., ir kuriose užfiksuoti gyvūnų pėdsakai, apgraužti kopūstai, burokų lapai, svogūnų laiškai.

Pažymima, kad P. K. savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą ir tokie pareiškėjo veiksmai vertintini kaip prisipažinimas padarius administracinį teisės pažeidimą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

P. K. Administracinės komisijos prie Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 5 d. Širvintų rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 5 d. nutarimu atmetė P. K. skundą ir paliko Administracinės komisijos prie Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. nutarimą nepakeistą, tačiau apeliaciniu skundu P. K. nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu teisės pažeidimu, skundą iš esmės grįsdamas tuo, kad aptvaras, kuriame buvo laikomos jam priklausančios karvės, buvo tvarkingas ir karvės nebūtų galėjusios iš jo ištrūkti ir išmindžioti M. B. priklausančius laukus ir daržus.

Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 5 d. inter alia įtvirtinta, jog gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas, padaręs žalos asmens sveikatai ar turtui, – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad P. K. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Iš Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 5 d. dispozicijos matyti, kad atsakomybė už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą galima tada, kai pažeidžiamos tam tikros gyvulių laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ar prekybos taisyklės. Iš Administracinės komisijos prie Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. nutarimo matyti, kad P. K. pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 5 d., padarymo, dėl to, kad savo veiksmais pažeidė 2008 m. gruodžio 19 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-293 Dėl gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad iš liudytojų G. G. ir S. B. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų (b. l. 77-79) matyti, kad atvykę į įvykio vietą jie pamatė nukentėjusiosios M. B. nuniokotus laukus, rado karvių bandos pėdsakus, kurie vedė iki P. K. priklausančios ganyklos. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikta įvykio vietos fotolentelė (b. l. 56-58). Fotonuotraukose matyti karvių bandos pėdsakai, kurie veda P. K. priklausančios ganyklos link. Be to, savo 2012 m. rugsėjo 19 d. paaiškinime (b. l. 49) liudytojas S. B. nurodė, kad aplink Pokiškių kaimą, kur įvyko nagrinėjamas įvykis, ganosi tik P. K. priklausančios karvės, kitiems asmenims priklausantys gyvuliai – pririšti. Ši aplinkybė paneigia apelianto argumentą, kad M. B. priklausančius laukus ir daržus galėjo nuniokoti kitų kaimo gyventojų gyvuliai.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė liudytojų I. J. ir G. J.. Kaip matyti iš 2012 11 29 Administracinės komisijos prie Širvintų rajono savivaldybės tarybos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 06-12 (b.l.7-9), liudytoja I. J. nurodė, jog 2012 09 18, 2012 09 19, 2012 09 20 dirbo nuo 6 val. ryto; tomis dienomis karvės nebuvo išėjusios iš lauko, laukas buvo aptvertas el. piemeniu. Liudytojas G. J. nurodė, kad tomis dienomis karvės tikrai nebuvo pabėgusios; spėja, kad žalos galėjo padaryti pačios M. B. gyvuliai, kadangi tomis dienomis jos namuose buvo girtuokliaujama. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl šių liudytojų pakartotinės apklausos reikalingumo, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad šių liudytojų parodymai, atsižvelgiant į visų bylos įrodymų visumą, akivaizdžiai prieštarauja nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms. Kaip numato LR ATPK 276 str. 1 d., administracinio teisės pažeidimo byloje liudytoju gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės. Organas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę, bet ne pareigą kviesti į teismo posėdį liudytojais asmenis, galinčius žinoti tam tikras nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Nurodyti liudytojai buvo apklausti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą komisijoje, pagrindo šių liudytojų apklausai teisme apeliacinės instancijos teismas, nemato.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad turtinę žalą nukentėjusiajai M. B. atlyginęs apeliantas tokiais savo veiksmais nepripažino kaltės dėl jam priklausančių gyvulių padarytos žalos, apeliacinės instancijos vertinimu, pažeidimas byloje įrodytas ne turtinės žalos atlyginimo faktu, o byloje surinktais įrodymais.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

P. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.