Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-10-14 · Administracinė byla Nr. eA-2244-415/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-14
Bylos Nr.
eA-2244-415/2020
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00022-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys, Ramutė Ruškytė
Pareiškėjas
S. R. T.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos joniškio skyrius
Trečiasis asmuo
A. A. G., UAB “GeoJusMa”, E. M., G. B., O. D. U.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eA-2244-415/2020Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00022-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 15.7; 18.5.1(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. R. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. R. T. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – A. A. G., uždaroji akcinė bendrovė „GeoJusMa“, E. M., G. B., O. D. U.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėja S. R. T. 2019 m. sausio 8 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Joniškio skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 27SS-3-(4.27.45) „Dėl žemės sklypo vietos“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nustatyti pareiškėjos tėvui J. P. priklausiusio 4 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini), ribas, pažymėti jas kadastro žemėlapyje.

2. Pareiškėja paaiškino, jog Joniškio rajono valdybos 1994 m. spalio mėn. sprendimu Nr. 2311 J. P. buvo atstatytos nuosavybės teisės į 39 ha 70 a žemės sklypo bei 4 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pradėjo valdyti paveldėto 4 ha miško dalį pagal su seserimi A. A. G. žodžiu nustatytą naudojimo tvarką: sutarta, jog A. A. G. valdys miško dalį, kurioje auga uosiai, o pareiškėjai atiteks ta dalis, kurioje auga ąžuolai. Miško matavimus ir žymėjimą riboženkliais atliko matininkas E. M.. Dėl 1998 metais patirtos traumos pareiškėja ilgą laiką negalėjo prižiūrėti paveldėto miško, dėl to gaudavo pranešimus iš urėdijos, tačiau, atgavusi jėgas ir su kitų asmenų pagalba, pradėjo tvarkyti-valyti mišką. 2009 metais matavimus žemės sklypui Nr. 52, esančiam (duomenys neskelbtini), atliko matininkas A. B.. Pareiškėja nesutiko pasirašyti kadastrinių matavimų plane, kadangi išmatuota teritorija buvo ne jos tėvo turėtas miškas, bet jai buvo paaiškinta, jog yra ariamos žemės trūkumas (kurios 39,30 ha su seserimis buvo paveldėjusi), todėl grąžinama mišku. Minėto 39,30 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastriniai matavimai nebuvo atlikti (iki šiol atlikti tik preliminarūs matavimai), todėl pareiškėja patikėjo, kad trūkstant ariamos žemės, jos dalis bus grąžinta mišku. Kadastrinių matavimų byloje aiškiai nurodyta, kad miško yra 3,3900 ha, vandenų – 0,3730 ha (ne 4 ha miško, kaip priklausė pareiškėjai ir jos seseriai), todėl pareiškėja nebūtų sutikusi dėl tokio žemės sklypo ribų nustatymo. Pareiškėja 2009 m. balandžio 30 d. žemės sklypo plane pasirašė tik todėl, kad manė, jog sprendžiamas klausimas tik dėl papildomai atmatuoto žemės sklypo ploto prie žemės ūkio paskirties žemės. Įvykusi klaida paaiškėjo tik 2018 m. pabaigoje, kai svetimi žmonės pareiškėją ir jos vyrą išvijo iš jai priklausančios (duomenys neskelbtini) miško dalies. Pareiškėja tvirtino, jog pateikti dokumentai įrodo, kad jos paveldėta tėvui priklausiusio miško dalis buvo (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Pareiškėja atkreipė dėmesį ir į tai, kad Sprendime pripažinta, jog žemės sklypo ribos buvo koreguotos, tačiau pareiškėja nebuvo davusi tam sutikimo.

3. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė šį skundą atmesti.

4. Atsakovo nuomone, pareiškėja nepagrįstai nesutiko su 4,4020 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), grąžinto J. P. atkuriant nuosavybės teises 1994 m. spalio 6 d. sprendimu (kuris vėliau patikslintas), vieta. J. P. nebuvo pateikęs iki nacionalizacijos turėtos žemės valdos plano, toks planas nerastas ir Lietuvos centriniame valstybės archyve, todėl nuosavybės teisės į 4 ha miško atkurtos atsižvelgiant į jo paties parodytas ribas vietovėje, užfiksuotas žemės sklypo(-ų), skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte (toliau – ir Aktas), surašytame 1993 m. lapkričio 18 d., bei lauko matavimų brėžinyje (abrise). Žemės sklypo ribos 1993 m. lapkričio 18 d. nustatytos labai konkrečiai, pagal stabilius aplinkos elementus, nepaliekant vietos interpretacijoms, ir parašu patvirtintos paties buvusio savininko. Šios ribos iki šiol nėra pakitusios. Pagal parodytas ribas buvo suformuoti du žemės sklypai: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). A. B. įmonės matininkas A. B. 2009 m. gegužės mėn. atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, 2009 m. balandžio 30 d. žemės sklypą paženklino, užpildytas paženklinimo parodymo aktas, kurį pasirašė abi savininkės (pareiškėja ir A. A. G.). Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėja 2018 m. lapkričio 6 d. skunde rėmėsi tik savo įsitikinimu, Sprendime nenustatytas pagrindas tenkinti jos reikalavimus. Be to, teismui tenkinus skundą, Tarnyba neturėtų teisės iš naujo nustatyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, pažymint jas kadastro žemėlapyje, kadangi tiek pareiškėjai, tiek asmeniui, kurio žemėje ji mano esant J. P. mišką, nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra pasibaigęs. Tarnyba neturi teisės keisti privačių žemės sklypų ribas. Esant neteisėtai atkurtoms nuosavybės teisėms, turėtų būti panaikinti sprendimai atkurti nuosavybės teises ir taikyta restitucija.

5. Atsakovas pažymėjo, jog Šiaulių apskrities valdytojo 1996 m. spalio 30 d. įsakyme Nr. 1092-V, kuriuo patikslintas Joniškio rajono valdybos 1994 m. spalio 6 d. sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, minimas „ribų koregavimas“ nereiškia žemės sklypų ribų ir konfigūracijos „perkeliant“ sklypus į kitą vietą ar pan. Šiuo atveju buvo atlikti techniniai keitimai Valstybės žemės kadastro duomenų registre, kadangi J. P. žemėvalda (du žemės sklypai) 1995 m. spalio 11 d. buvo įregistruota kaip vienas nekilnojamojo turto objektas. Vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos valstybės teritoriją suskirsčius į kadastro vietoves ir žemės sklypams patekus į skirtingas kadastro vietoves ((duomenys neskelbtini)), Valstybės žemės kadastro duomenų registre žemės sklypai įregistruoti dviem skirtingais nekilnojamojo turto vienetais su skirtingais numeriais. Be to, nustačius žemės ūkio naudmenų pasikeitimą, žemės sklypų plotai buvo patikslinti, nekeičiant bendro ploto, t. y. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas sumažintas 0,20 ha (mišku apaugusi žemė), o žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) – padidintas 0,20 ha. Toks žemės sklypų plotų pokytis negalėjo žymiai pakeisti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 52-2) vietos ir konfigūracijos. Minėtu įsakymu taip pat patikslintas adresas, abu žemės sklypus priskiriant (duomenys neskelbtini) kaimui. 2009 m. gegužės mėn. atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, šio žemės sklypo adresas patikslintas į (duomenys neskelbtini) kaimą. Nors ginčo žemės sklypas nepatenka į (duomenys neskelbtini) kaimo teritoriją, tačiau pagal Miškų kadastro duomenis masyvas, kuriame yra žemės sklypas, priskiriamas (duomenys neskelbtini) miškui.

6. Atsakovas akcentavo, jog Tarnybos Joniškio skriaus atstovai buvo nuvykę apžiūrėti pareiškėjos nurodomų aplinkybių. Pareiškėja apytikriai parodė, kur, jos manymu, buvo J. P. miškas. Nustatyta, kad 3,11 ha miškas toje vietoje yra privatizuotas. Pareiškėjos parodytas plotas yra (duomenys neskelbtini), ir pakankamai toli nuo jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Atsakovas pastebėjo, jog pareiškėja nėra pateikusi duomenų ir apie tai, kada jos minimus matavimus atliko matininkas E. M., šių matavimų nėra Tarnybos Joniškio skyriuje saugomoje žemės sklypo byloje. Matininko A. B. parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2009 m. balandžio 30 d. paženklinimo parodymo akte nurodytas gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas E. M.. Neatmetama galimybė, kad E. M. pareiškėjos minėtame susitikime dalyvavo kaip gretimo žemės sklypo savininkas, o ne kaip matininkas, atlikęs matavimus ir ženklinęs žemės sklypą arba galbūt parodęs jai miško žemės sklypo ribas.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. A. G. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė teismo dėl šio skundo spręsti savo nuožiūra.

8. A. A. G. teigė, jog ji neturi pareiškėjos minėto 4 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini), plano, kurį sudarė matininkas E. M., toks planas galbūt išvis neegzistuoja.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „GeoJusMa“ atsiliepime į pareiškėjos skundą pateikė paaiškinimus.

10. UAB „GeoJusMa“ paaiškino, kad 2009 m. balandžio ir gegužės mėn. matininkas A. B. atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), geodezinius matavimus ir parengė kadastro duomenų bylą. Matavimai buvo atliekami vadovaujantis žemės sklypo bendrasavininkės A. A. G. pateiktu miško sklypo planu ir nuosavybę patvirtinančiais dokumentais. Parengtą kadastro duomenų bylą su miško sklypo planu suderino bendrasavininkės, patikrino ir patvirtino Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Joniškio rajono Žemėtvarkos skyrius. Bendrasavininkės kadastro duomenis užregistravo VĮ Registrų centre.

II.

11. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. birželio 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjos S. R. T. skundą.

12. Teismas nustatė, kad atsakovas 2018 m. lapkričio 6 d. gavo pareiškėjos 2018 m. lapkričio 6 d. prašymą-skundą, kuriame teigiama, kad 2009 m. balandžio 30 d., kai vyko žemės ribų paženklinimas, pareiškėja pareiškė, jog nepasirašys plane, nes tai yra ne jos (ir ne jos sesers) miškas, bet tuomet jai buvo paaiškinta, kad yra ariamos žemės trūkumas, todėl grąžina mišku; jos (ir jos sesers) (duomenys neskelbtini) miškas yra paženklintas kuolais, ji su seserimi pasidalijo mišką žodžiu; šiuo metu pareiškėjai reikalingas matininkas ir (duomenys neskelbtini) miško planas.

13. Atsakovas ginčijamame 2018 m. gruodžio 3 d. sprendime Nr. 27SS-3-(4.27.45) nurodė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, parodytos buvusio savininko J. P., suprojektuotos preliminariame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. A. B. įmonės matininkas A. B. 2009 m. gegužės mėn. atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus ir pateikė parengtą šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą Skyriui tikrinti. Skyriaus vedėjas žemės sklypo planą suderino 2009 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-3344 buvo patikslintas žemės sklypo plotas iš 4,40 ha į 4,4020 ir pakeisti kiti kadastro duomenys. Išnagrinėjus žemės sklypo kadastro duomenų byloje esančius dokumentus nustatyta, kad 2009 m. balandžio 30 d. žemės sklypo planą ir 2009 m. balandžio 30 d. paženklinimo-parodymo aktą pareiškėja suderino patvirtindama parašais. A. B. atlikus kadastrinius matavimus, 2009 m. balandžio 30 d. parengtame žemės sklypo plane nurodyta, kad šis žemės sklypas ribojamas stabilių aplinkos elementų, t .y. vakarinėje pusėje ribojasi su upe (duomenys neskelbtini), šiaurinėje ir rytinėje pusėje ribojasi su 8 m pločio kanalu, pietinė riba nustatyta ties kanalo posūkio tašku. Vakarinės ribos linijos ilgis tarp ribos posūkio taškų Nr. 1 ir Nr. 2 pailgėjo 44,99 m (220,99 m – 176 m). Padaryta išvada, kad žemės sklypo plotas atlikus tikslesnius kadastrinius matavimus padidėjo 20 kv. m, t. y. nuo 4,40 ha iki 4,4020 ha. Palyginus 1993 m. lapkričio 18 d. žemės sklypų skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte, lauko matavimų brėžinyje (abrise) ir 2009 m. balandžio 30 d. parengtame žemės sklypo plane parodytas bei (duomenys neskelbtini) preliminariame projekte suprojektuoto žemės sklypo ribas (konfigūraciją) nustatyta, kad šio žemės sklypo ribos (konfigūracija) sutampa, žemės sklypas ribojamas tų pačių stabilių aplinkos elementų.

14. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad J. P. 1991 m. gruodžio 31 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 42 ha žemės, 5 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini), kurį naudojo (duomenys neskelbtini) bendrovė. 1993 m. lapkričio 18 d. parengtame Akte pasirašė savininkas J. P., sklypų Nr. 52-1 ir 52-2. Akte nurodoma: „Mes, (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybos Valstybinio žemėtvarkos instituto vyresn. inžinierė M. M., dalyvaujant būsimam sklypo savininkui J. L. P., žemės sklypo Nr. 52 ribas parodėme vietoje ir apstatėme penkis laikinus matavimo ženklus gretimybėje su K-8, upelis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės žemė“.

15. Šiaulių apskrities valdytojo administracijos 1996 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1092-V, atlikus J. P. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų koregavimą ir nustačius žemės ūkio naudmenų pasikeitimą, nurodoma patikslinti Joniškio rajono valdybos 1994 m. spalio 6 d. potvarkio Nr. 224 V 1 priedo 373 eilutę, įrašant „P. J. (duomenys neskelbtini) seniūnija (buv. (duomenys neskelbtini)) 39,50“, (duomenys neskelbtini) 4,00 miško, 0,20 apaug. mišku“; 2. Joniškio rajono valdybos 1994 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. 2311 dėl nuosavybės teisės atstatymo J. P. 2.1. 1 punktą įrašant „atstatyti piliečio J. P., gyvenančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į jo turėtą žemę trisdešimt devynis (39) hektarus penkiasdešimt (50) arų, mišką keturis (4) hektarus ir mišku apaugusią žemę dvidešimt (20) arų, esančius (duomenys neskelbtini) apylinkėje (buv. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kaime“; 2. 2. 3.1.1 punktą, įrašant „grąžinti natūra 39,50 ha žemės, 4,00 ha miško ir 0,20 ha mišku apaugusios žemės“.

16. 1996 m. lapkričio 5 d. Valstybės žemės kadastro duomenų registro įraše Nr. 47/9751-2 (įrašas aktualizuotas 1996 m. lapkričio 14 d.) nurodoma, kad buvęs žemės sklypas Nr. 47731212:3/2 yra (duomenys neskelbtini); žemės sklypo plotas iš viso – 4,4 ha, miškai iš viso – 4,2 ha, vandenų plotas iš viso – 0,2 ha; žemės sklypo numeris pagal žemėtvarkos projektą: 52-2.

17. Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-3344 nuspręsta pakeisti pareiškėjai ir A. A. G. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), plotą iš 4,40 ha į 4,4020 ha ir kitus kadastro rodiklius pagal priedą.

18. Teismas pažymėjo, jog atsakovas išsamiai paaiškino aptartuose dokumentuose esamą kaimų ((duomenys neskelbtini)) pavadinimų pasikeitimą, Sprendime nurodydamas, kad pagal tuometinį administracinį suskirstymą žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 52-2) patenka į (duomenys neskelbtini) kaimo (buvusi (duomenys neskelbtini) kaimo) teritoriją ir jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), kaip buvo patikslinta Sprendimo patikslinimo įsakymu, kadangi žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini), o žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 1994 metais Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių teritorija buvo suskirstyta į žemės kadastro vietoves ir blokus. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2019 m. gegužės 2 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.01-1-2328-19 nurodoma, kad „toje vietovėje keitėsi kaimų pavadinimai; nors J. P. atkurti trys atskiri žemės ir miškų plotai yra beveik vienoje vietovėje, tačiau visi trys plotai priklauso ne tik skirtingiems kaimams, bet ir skirtingoms seniūnijoms. Atsakovas atsiliepime į skundą papildomai paaiškino aplinkybes, susijusias su J. P. žemėvaldos įregistravimu, t. y. kad du žemės sklypai 1995 m. spalio 11 d. buvo įregistruota kaip vienas nekilnojamojo turto objektas, tačiau vėliau atskirti, suformuojant du atskirus žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas pritarė atsakovo išvadai, jog minimas (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini), dabar (duomenys neskelbtini) kaimas, yra tas pats J. P. 1993 m. lapkričio 18 d. vietovėje parodytas miško žemės sklypas. Teismo įsitikinimu, pareiškėjos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritoriniam poskyriui 2010 m. gegužės mėn. pateiktas pranešimas apie ketinimus kirsti mišką (duomenys neskelbtini) girininkijoje tik patvirtina, kad pagal Miškų kadastro duomenis, masyvas, kuriame yra žemės sklypas, priskiriamas (duomenys neskelbtini) miškui, o ne (duomenys neskelbtini) kaimui (pagal šiai dienai aktualų teritorijos suskirstymą).

19. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos teiginių apie pasirašymo 2009 m. balandžio 30 d. žemės sklypo plane aplinkybes pagrįstumo, nustatė, jog 2009 m. balandžio 30 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 017 nurodoma, kad žemės sklypas Nr. 52-2 yra (duomenys neskelbtini), 4,40 ha ploto. Nustatant žemės sklypo ribas buvo kviesti dalyvauti žemės sklypo esamas (būsimas) savininkas ar naudotojas ir gretimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai pareiškėja ir A. A. G.. Minėto akto 5 punkte „Savininkų ir gretimų žemės naudotojų pastabos bei įrašai apie atsisakymą pasirašyti ir apie neatvykusius asmenis“ užfiksuota, kad gretimo sklypo savininkas E. M. neatsiliepė į raštiškus kvietimus dalyvauti žemės sklypo matavime. Akto 4 punkte „Nustatant žemės sklypo ribas, buvo kviesti dalyvauti žemės sklypo esamas (būsimas) savininkas ar naudotojas ir gretimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai“ nurodyta, kad dalyvavo pareiškėja ir A. A. G.; yra abiejų dalyvavusių asmenų parašai. Taigi, priešingai nei tvirtinama skunde, pareiškėja sutiko pasirašyti žemės sklypo plane. Pareiškėjos teiginiai, jog matininkas A. B., atlikdamas matavimus, jai nurodė, kad trūkstant dirbamos žemės pareiškėjai suteikiama miško žemės, nebuvo įrodyti.

20. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas, palyginęs Akte, abrise ir 2009 m. balandžio 30 d. parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane parodytas bei (duomenys neskelbtini) preliminariame projekte suprojektuoto žemės sklypo Nr. 52-2 ribas (konfigūraciją), Sprendime konstatavo, kad žemės sklypo ribos (konfigūracija) minėtuose aktuose sutampa, žemės sklypas yra ribojamas tų pačių stabilių aplinkos elementų, t. y. 8 m pločio kanalo ir upės (duomenys neskelbtini), pietinė riba nustatyta ties kanalo posūkio tašku. Atsakovas atsižvelgė į tai, kad žemės plotas atlikus tikslesnius kadastrinius matavimus padidėjo 20 kv. m, t. y. nuo 4,40 ha iki 4,4020 ha. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas padarė išvadą, jog matininkui A. B. 2009 m. balandžio 30 d. atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nepakito.

21. Teismo vertinimu, atsakovas pagal savo kompetenciją įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjai tinkamą atsakymą į 2018 m. lapkričio 6 d. prašymą-skundą. Sprendimas yra motyvuotas ir teisėtas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Dėl šių priežasčių pareiškėjos reikalavimai panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo nustatyti J. P. priklausiusio 4 ha (duomenys neskelbtini), ribas, pažymint jas kadastro žemėlapyje, atmestini. Atsižvelgiant į tai, netenkintinas ir jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III.

22. Pareiškėja S. R. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos skundą, taip pat priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

23. Pareiškėja apžvelgia ginčo aplinkybes. Teigia, kad tiek jos pateikti dokumentai, tiek teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, jog nuosavybės teisės J. P. buvo atkurtos į 4 ha (duomenys neskelbtini) miško, todėl būtent ten turėjo būti atlikti kadastriniai matavimai, tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į liudytojų parodymus. Pakartoja, jog Sprendime minimas žemės sklypo ribos koregavimas buvo atliktas be pareiškėjos sutikimo. Pareiškėja pažymi, kad žemės sklypas (miškas), kuris, jos įsitikinimu, priklausė J. P., o šiuo metu priklauso G. B., nuo nustatytos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vietos skiriasi tik apie 150 m, t. y. atstumas nėra didelis, abu sklypai ribojasi su upe (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos teiginiai, jog, atkuriant nuosavybės teises, minėto žemės sklypo ribos buvo nustatytos ne toje vietoje, yra pagrįsti. E. M. teismo posėdyje tvirtino, jog nuosavybės teisės jam taip pat atkurtos ne toje vietoje. Pareiškėja nepritaria atsakovo ir teismo vertinimui, jog Akte užfiksuotos žemės sklypo ribos parodytos labai konkrečiai, kadangi Akte nurodoma, kad „buvo pastatyti penki laikini matavimo ženklai gretimybėje su K-8, (duomenys neskelbtini)“, eilutė „Matavimo ženklai pagal natūralius kontūrus“ neužpildyta. Be to, Akte nurodytas vietovės pavadinimas – (duomenys neskelbtini). Pareiškėja atkreipia dėmesį ir į tai, kad ribų parodymo metu J. P. buvo beveik 100 metų, visi atsakovo pateikti dokumentai buvo užpildyti ne J. P., o tik jo pasirašyti (drebančia ranka).

24. Pareiškėja 2020 m. liepos 10 d. pateikė teismui raštiškus liudytojų parodymus.

25. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyrius atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsakovas pažymi, jog teismo posėdyje liudytojų pateikti parodymai nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais ar nustatytomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, byloje nebuvo tiriama, ar ginčo vietovėje buvo ąžuolų ir uosių. Atsakovas pakartotinai pabrėžia, jog grąžintinos žemės ribas parodė pats buvęs savininkas J. P.. Pareiškėja nepateikė įrodymų dėl aplinkybių (amžiaus, sveikatos būklės), kurios galėjo turėti poveikį jo veiksnumui. Atsakovas taip pat paaiškina, jog Aktas yra žemės sklypo, formuojamo nuosavybės teisėms atkurti, bylos dokumentas, kurį pildo bylą sudarantis specialistas, todėl J. P. ir neturėjo pildyti šio dokumento. Tai, kad Akte nepateikiama informacija apie pastatytus matavimo ženklus pagal natūralius kontūrus, nereiškia, jog natūralūs kontūrai nėra aiškūs.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. A. G. atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti.

28. A. A. G. sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Jos nuomone, nors žemės sklypo ribų parodymo metu J. P. buvo garbaus amžiaus, mažai tikėtina, kad jis galėjo suklysti, nes ginčo žemės sklypas ribojamas stabilių aplinkos elementų. Be to, žemės sklypas, kurio pageidauja pareiškėja, šiuo metu priklauso kitam asmeniui – G. B., pareiškėja neginčija jo nuosavybės teisių. A. A. G. pakartoja abejones dėl matininko M. parengto žemės sklypo plano egzistavimo, neigia, jog buvo susitarimas su pareiškėja dėl (duomenys neskelbtini) miško naudojimo tvarkos. Be to, pareiškėja neįrodė savo teiginių apie urėdijos raginimus valyti mišką, esantį (duomenys neskelbtini) kaime.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

29. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos teismui teikto skundo pagrindus ir dalyką, konstatuoja, kad pareiškėja siekia, jog atsakovas nustatytų kitokias nei yra šiuo metu pareiškėjos tėvui J. P. priklausiusio 4 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini), ribas ir jas pažymėtų kadastro žemėlapyje. Taigi, kadastrinių duomenų keitimo pagrindu siekiama pakeisti privačių žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės, ribas.

30. Toks reikalavimas yra neteisėtas iš esmės ir gali būti tenkinamas tik įstatymų nustatyta tvarka panaikinus kaip neteisėtus individualius administracinius teisės aktus, kurių pagrindu įgyta nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 str. 12 p., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo 19 str., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 str.). Individualūs administraciniai teisės aktai, kurių pagrindu įgyta nuosavybė, šioje byloje neginčijami.

31. Kita vertus, reikalavimai, kuriuos pareiškėja reiškė teisme, nekyla iš tų prašymų, kurie buvo nagrinėjimo dalykas pagal pareiškėjos 2018 m. lapkričio 6 d. prašymą-skundą, teiktą atsakovui. Jame pareiškėja nurodė, kad J. P. nuosavybės teisės į 4,40 ha miško turėjo būti atkurtos (duomenys neskelbtini) kaime, o ne (duomenys neskelbtini) kaime, todėl nuosavybės teisės atkurtos ne toje vietoje. 2009 m. balandžio 30 d., kai vyko žemės ribų paženklinimas, pareiškėja pareiškė, jog nepasirašys plane, nes tai yra ne jos (ir ne jos sesers) miškas, bet tuomet jai buvo paaiškinta, kad yra ariamos žemės trūkumas, todėl grąžina mišku; jos (ir jos sesers) (duomenys neskelbtini) miškas yra paženklintas kuolais, ji su seserimi pasidalijo mišką žodžiu; šiuo metu pareiškėjai reikalingas matininkas ir (duomenys neskelbtini) miško planas.

32. Administracinis teismas, atlikdamas teisminę viešojo administravimo subjektų veiksmų teisėtumo patikros funkciją (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str.), tokioje kaip ši faktinėje ir teisinėje situacijoje, neturi pagrindo iš esmės pasisakyti dėl pareiškėjos reikalavimų, nenagrinėtų atsakovo, todėl pareiškėjos skundas pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės pagrįstai atmestas.

33. Ginčijamame 2018 m. gruodžio 3 d. sprendime Nr. 27SS-3-(4.27.45) atsakovas teikė pareiškėjai visą aktualią informaciją jai rūpimais klausimais. Šios Nutarties 13–20 punktuose nurodyti pirmosios instancijos teismo motyvai dėl įrodymų, kuriais grindžiami Sprendimo argumentai, vertinimo ir padaryta pagrįsta išvada, kad atsakovas pagal savo kompetenciją įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjai tinkamą atsakymą į 2018 m. lapkričio 6 d. prašymą-skundą, Sprendimas yra motyvuotas ir teisėtas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas.

34. Visi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės procesinei bylos baigčiai, atsižvelgiant į teisėjų kolegijos padarytas išvadas, nurodytas šios Nutarties 29–32 punktuose, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

35. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos S. R. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysGintaras KryževičiusRamutė Ruškytė