- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-18
- Bylos Nr.
- eII-168-1254/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00134-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Martyna Verbiejė
- Pažeidėjas
- N. K.
- Nukentėjusysis
- S. C.
- Advokatai
- Marius Gricius, Ričardas Ralys
dalyvaujant Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovams Juditai Vilkei, Donatui Miliui,
administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui N. K., jo atstovui advokatui Mariui Griciui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi N. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos Aistės Baranauskytės 2025 m. gegužės 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2025 m. gegužės 5 d. nutarimu N. K. buvo nubaustas 11 Eur dydžio bauda už tai, kad 2024 m. vasario 22 d., 20.10 val., kelyje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) kaimu, vairuodamas automobilį „BMW 5er Reihe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo už kelio važiuojamosios dalies ribų kairės pusės kelkraštyje su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis, priekine dalimi link atvažiuojančio automobilio „Toyota Auris“, taip tamsiu paros metu klaidindamas apie transporto priemonių išsidėstymą kelyje, sukėlė grėsmę eismo saugumui, suklaidino priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės vairuotoją, kuris galvodamas, kad automobilis juda tiesiai į jį, bandė išvengti susidūrimo, sukdamas vairą į dešinę pusę, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Institucija pripažino, jog N. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 141 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 414 straipsnio 7 dalyje.
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas N. K. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Institucijos 2025 m. gegužės 5 d. nutarimą ir nutraukti administracinę teiseną jo atžvilgiu.
2.1. Skunde nurodomos ANK 5 straipsnio nuostatos, pažymima, kas laikoma administraciniu nusižengimu, kokias aplinkybes privaloma nustatyti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį.
2.2. Aptariama Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – ir LTEC) išvada, kuria vadovaujantis skundo autorius pažymi, kad, pirma, automobilio „Toyota Auris“ vairuotojas S. C. galėjo įvertinti, jog automobilis „BMW 5er Reihe“ yra sustojęs už kelio važiuojamosios dalies ribų, antra, automobilio „Toyota Auris“ vairuotojas nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nukreipė dėmesį į mobilųjį telefoną, taip pat, viršijo greitį (važiavo 109 km/h), todėl išvažiavo iš savo važiuojamosios dalies į šalikėlę ir, nespėjęs sustabdyti, atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusį automobilį „BMW 5er Reihe“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priklausantį N. K..
2.3. Skunde nurodoma, kad automobilis „BMW 5er Reihe“ stovėjo kelkraštyje su įjungtomis artimųjų žibintų šviesomis bei avariniu šviesos signalu, artimųjų žibintų šviesos neakina priešpriešinio eismo vairuotojų, yra leistinos ir pritaikytos eismo dalyvių saugumui, todėl teiginys, jog vairuotojas S. C. buvo apakintas šviesomis, nėra teisingas, nes apakintas vairuotojas būtų daręs manevrą į šoną nuo šviesos šaltinio, o ne į šviesos šaltinį.
2.4. Skundo autorius pabrėžia, kad LTEC ekspertizės akte nurodoma, jog S. C. net ir viršydamas greitį (važiavo 109 km/h), techniniu požiūriu turėjo galimybę neišvažiuoti iš važiuojamosios kelio dalies, kas įrodo, kad S. C. naudojosi mobiliuoju telefonu ir nesugebėjo tinkamai ir saugiai vairuoti automobilio.
2.5. Vaizdo įraše, iš pareigūno kūno kameros matoma, kad S. C. pasakė pareigūnui, jog „tuo momentu vairą atleidau“, kas dar kartą įrodo, jog S. C. netinkamas elgesys vairuojant ir naudojimasis mobiliuoju telefonu buvo tiesioginis priežastinis ryšys dėl eismo įvykio kilimo.
2.6. Aptariama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2791/2009, kurioje nurodoma, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas bei in dubio pro reo principas, pagal kurį Institucija iškilusias abejones turi vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime Institucija prašo skundo netenkinti, 2025 m. gegužės 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
3.1. Institucija su N. K. skundu nesutinka ir nurodo, kad nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas. Šioje administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai įrodymų N. K. kaltei konstatuoti.
3.2. LTEC išvadose nurodoma, kad automobilio „BMW 5er Reihe“, vairuotojas sustodamas už kelio važiuojamosios dalies ribų kelio kairės pusės kelkraštyje su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesiomis, priekine dalimi link atvažiuojančio automobilio „Toyota Auris“, tamsiu paros metu klaidino apie transporto priemonių išsidėstymą kelyje bei kėlė grėsmę eismo saugumui, kas techniniu požiūriu buvo nepriimtina ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.
3.3. Institucija pažymi, kad automobilio „Toyota Auris“ vairuotojas S. C. šioje administracinio nusižengimo byloje yra pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau įsiteisėjusiu nutarimu buvo pripažintas kaltu dėl šio eismo įvykio sukėlimo ir jam skirta administracinė nuobauda. Taigi, dėl šio eismo įvykio sukėlimo pripažinti kaltais abu vairuotojai.
Šalies argumentai
3.4. Institucija, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aiškina ANK 2, 5, 7, 8, 567 straipsnių nuostatas, kurios numato, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, taip pat, jeigu asmuo šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo, tačiau šioje byloje surinkti įrodymai patvirtina N. K. kaltę dėl padaryto nusižengimo.
4. N. K. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad su draugu važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Pamatė pakelėje konteinerį, norėjo išmesti šiukšles, todėl pilnai sustojo kelkraštyje, kur buvo vingis, įjungė avarines šviesas, žibintai taip pat buvo įjungti, tiksliai neprisimena ar atsisegė diržą, nes žadėjo išlipti iš automobilio, bet užsikalbėjo su draugu ir pamatė, kad atvažiuoja automobilis. Pagalvojo praleisti automobilį ir tada išlipti. Viskas įvyko labai staigiai, nukentėjusiojo automobilis vingiu priartėjo ir atsitrenkė tiesiai į jo automobilį. Išlipo iš automobilio pirmas, liudytojas J. V. dar nebuvo išlipęs. „Toyota“ automobilio vairuotojas stovėjo lauke, paklausė jo „kaip tu čia dabar“, vairuotojas atsakė „o ką tu čia darai“. „Toyota“ automobilio vairuotojui nurodė, kad stovėjo su avarinėmis šviesomis, vairuotojas buvo nustebęs, atsakė, kad užsižiūrėjo į telefoną. Jeigu nukentėjusysis nebūtų žiūrėjęs į telefoną, nebūtų nuvažiavęs nuo kelio.
5. Nukentėjusysis S. C. teismo posėdžio metu paaiškino, jog važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Pamatė iš priekio judantį automobilį su įjungtomis šviesomis (200–300 metrų nuo savęs). Jo automobilyje buvo pakabintas telefonas, kuris tuo metu sublyksėjo, atitraukė jo dėmesį, tačiau judantį automobilį S. C. matė. Viskas įvyko labai greitai, jis „metėsi“ į dešinę, galvojo, jog apvažiuos kliūtį. Manė, jog automobilis atvažiuoja tiesiai į jį. Negalėjo suprasti, ar automobilis stovi, ar juda. Jam atrodė, kad automobilis priešais juda. Nesuprato, kokios šviesos buvo įjungtos (ilgosios ar trumposios), tačiau šviesos jį apakino. Ar buvo įjungtas avarinis signalas nepamena. Smūgis įvyko nežymiame posūkyje, ant kelio ir kelkraščio ribos. Išvažiavęs į kelkraštį negrįžo atgal į kelią, nes, kaip minėjo, jį apakino automobilio šviesos. Ką atvykus nurodė pareigūnams dėl įvykio neprisimena, buvo šoko būsenoje.
6. Liudytojas J. V. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad žiemos vakarą, tikslaus laiko pasakyti negali, važiavo su draugu N. K. nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), sustojo pakelėje, kitoje pusėje (kairėje), nes jie pamatė konteinerį, norėjo išmesti šiukšles, taip pat ten buvo ir keliukas į sodybą. Nuo sustojimo vietos priekyje buvo matomas vingis, nežino, koks buvo atstumas. N. K. įjungė avarines šviesas ir norėjo išlipti iš automobilio, bet jie (N. K. ir J. V.) pamatė, kad atvažiuoja kitas automobilis. Nors buvo tamsu, tačiau matėsi, jog automobilis važiavo dideliu greičiu, įvažiavo į kelkraštį, po to tiesiai nestabdydamas į automobilį, kuriame buvo N. K. ir J. V.. Išlipę iš automobilio paklausė vairuotojo, ar jis girtas, kas jam yra. S. C. atsakė, kad užsižiūrėjo į telefoną ir jų nepamatė, po to atvažiavo pareigūnai, kuriems S. C. sakė tą patį – jog užsižiūrėjo į telefoną. Liudytojo manymu, jeigu S. C. nebūtų žiūrėjęs į telefoną, būtų tiesiog važiavęs ir pravažiavęs. Ar „Toyota“ automobiliui įvažiavus į kelkraštį dar buvo galima išvengti susidūrimo, liudytojas negali pasakyti.
7. Ekspertė K. N. teismo posėdžio metu paaiškino, jog praktikoje yra atliekamas oro pagalvių kontrolės modulio nuskaitymas, gauti duomenys yra patikimi. Atliekant ekspertizę šioje byloje tokio pobūdžio duomenys taip pat buvo kaip vienas iš informacijos šaltinių.
7.1. Dėl ekspertizės akte esančio 7 paveikslo paaiškino, jog šiame paveiksle yra nubrėžta automobilio „Toyota Auris“ trajektorija (paveikslas pateiktas į bylą 2025 m. liepos 16 d., informacinėje sistemoje LITEKO minėtas paveikslas įkeltas). Yra pažymėta vieta, kur automobilis buvo 2,15 s iki registruojamo įvykio, tuomet automobilio „Toyota Auris“ padėtis, kurioje baigiasi pėdsakai. Kadangi įvykio vietoje nebuvo toliau išsibarsčiusių šukių, nebuvo galima nustatyti tikslios susidūrimo vietos, todėl visa situacija vertinta atsižvelgiant į užfiksuotų pėdsakų pabaigą. Automobilio stabdymo pėdsakai yra užfiksuoti kelkraštyje, jie yra 26 m ilgio, tai yra, automobilis „Toyota Auris“ 26 metrus iki pėdsakų pabaigos buvo išvažiavęs į kelkraštį.
7.2. Šiuo atveju buvo fiksuoti ir automobilio „Toyota Auris“ vairo pasukimo duomenys: 4,65 sekundės iki įvykio vairas pasuktas 3 laipsnius į kairę pusę, po to ištiesintas (3,15 s iki įvykio) ir po to buvo sukamas į kairę, kol susidūrimo metu buvo užfiksuotas 69 laipsniai vairo pasukimas (duomenys 5 paveiksle). Sukimo į dešinę nėra užfiksuota, užfiksuotas tik sukimas į kairę. 6 paveiksle būtent ir atkurta automobilio judėjimo trajektorija pagal ataskaitos duomenis. Kadangi buvo nuspaustas stabdžių pedalas, automobilis nebebuvo valdomas pagal vairo pasukimą, dėl to trajektorija išliko tiesi. Ataskaitoje užfiksuota, kad stabdžio pedalas buvo nuspaustas 2,15 sekundės iki įvykio (arba 50 metrų iki įvykio).
7.3. Dėl automobilio „Toyota Auris“ greičio ekspertė paaiškino, jog 4,65 sekundės iki įvykio automobilis važiavo 100-109 km/h greičiu, techniniu požiūriu greitis neturėjo įtakos tam, kad automobilis prarastų stabilumą. Net jei S. C. būtų važiavęs leistinu 90 km/h greičiu, stabdydamas automobilį toje pačioje vietoje, kurioje sureagavo stabdymu šiame eismo įvykyje, nebūtų turėjęs techninės galimybės sustoti iki eismo įvykio vietos plane užfiksuotų pėdsakų pabaigos (važiuojant 90 km/h greičiu stabdymo kelias būtų buvęs 81 m).
7.4. Ekspertė taip pat patvirtino ekspertizės akto išvadas, jų 1–4 punktus. Paaiškino, jog trumposios automobilio šviesos nėra draudžiamos, jos nėra akinančios, tačiau šiuo atveju klaidinančios dėl išsidėstymo kelyje. Automobilio vairuotojas, matydamas šviesas priešpriešais, pasirinko važiuoti arčiau savo dešiniojo krašto. Vykstant priešpriešiniam judėjimui pasirenkamas važiavimas dešiniau priekyje matomų šviesų. Vertinti, ar padeda vairuotojams avariniai signalai, šviesos, ar gali matyti objektus kelyje, nėra eksperto kompetencija. Vairuotojo gebėjimas vertinti priekyje esančią šviesą nėra eksperto kompetencija.
8. Skundžiamu Institucijos 2025 m. gegužės 5 d. nutarimu N. K. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje. ANK 417 straipsnio 7 dalyje atsakomybė numatyta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius ANK. Institucijos nutarime pažymėta, jog šioje byloje nagrinėjamu atveju N. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 141 punktų reikalavimus.
9. Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra, – važiuojamosios dalies pakraštyje. Transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas (išvažiuodamas) į (iš) kelkraštį (-io), neturi sukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams (Kelių eismo taisyklių 141 punktas).
10. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl tam tikrų faktinių aplinkybių, tai yra, jog automobilis „BMW 5er Reihe“, vairuojamas N. K. ir važiuojantis nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje, sustojo už kelio važiuojamosios dalies ribų kairės pusės kelkraštyje su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis. Tuo tarpu automobilis „Toyota Auris“, vairuojamas S. C. (kuris šioje byloje yra pripažintas nukentėjusiuoju), važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (priešinga kryptimi nei N. K.) ir atsitrenkė į kelkraštyje stovinį automobilį „BMW 5er Reihe“. Dėl šio eismo įvykio kaltais buvo pripažinti abu eismo įvykio dalyviai – S. C. įsiteisėjusiu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. kovo 20 d. nutarimu (b. l. 9–12), o N. K. skundžiamu Institucijos 2025 m. gegužės 5 d. nutarimu. Nagrinėjant bylą pagal N. K. skundą dėl Institucijos 2025 m. gegužės 5 d. nutarimo svarbu įvertint, ar dėl kilusio eismo įvykio taip pat buvo kaltas ir N. K., tai yra, ar pagrįstai jis pripažintas kaltu dėl Kelių eismo taisyklių 9, 141 punktų pažeidimo ir nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. S. C., kuris šioje byloje pripažintas nukentėjusiuoju, kaltės klausimas šiuo atveju nesprendžiamas.
11. Vertindamas kilusį eismo įvykį ir šio eismo įvykio priežastis teismas visų pirma pažymi, jog N. K. sustojo ne dešinėje kelio pusėje, o kairės pusės kelkraštyje (žiūrint jo važiuojamąja kryptimi). Šios aplinkybės, taigi ir Kelių eismo taisyklių 141 punkto pažeidimo, iš esmės neginčija ir pats N. K.. Taigi N. K., važiuodamas tamsiu paros metus (2024 m. vasario 22 d., 20.10 val.), rajoniniu keliu, sustojo kelio kelkraštyje ne dešinėje pusėje savo važiavimo kryptimi, o kairėje pusėje. Tamsiu paros metu matomumas kelyje, akivaizdu, yra blogesnis nei dienos metu, todėl sustojimas ne dešinėje pusėje, o kairėje pusėje savo važiavimo kryptimi, faktiškai prieš atvažiuojančias priešais transporto priemones, ne tik pažeidžia minėtą Kelių eismo taisyklių 141 punktą, bet ir yra keliantis grėsmę eismo saugumui, klaidinantis kitus eismo dalyvius. Todėl Institucija skundžiamame nutarime pagrįstai nurodė ir Kelių eismo taisyklių 9 punkto pažeidimą. Teismas taip pat pažymi, jog kaip matyti iš eismo įvykio vietos plano (b. l. 25, 26), šiuo atveju šalia automobilio „BMW 5er Reihe“ sustojimo vietos buvo ir šalutinis kelias, į kurį, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 141 punktų reikalavimų, galėjo pasukti ir sustoti nubaustas asmuo.
12. Jog toks sustojimas buvo klaidinantis, teismo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusiuoju šioje byloje pripažintas S. C.. Apklausiamas teisme jis patvirtino, jog važiuodamas pamatė kito automobilio šviesas, manė, jog automobilis atvažiuoja tiesiai į jį. Negalėjo suprasti, ar automobilis stovi, ar juda. Jam atrodė, kad automobilis priešais juda. 2024 m. kovo 12 d. paaiškinime policijai S. C. nurodė, jog kitą važiuojantį automobilį su įjungtomis šviesomis pamatė apie 200–300 metrų atstumu; tuomet užsidegė telefono ekranas ir nukreipė dėmesį į jį; po sekundės žvilgsnis vėl sugrįžo į kelią ir tuomet pamatė priešais atvažiuojančio automobilio ryškias šviesas, kurios vienu momentu dar paryškėjo, kitas automobilis buvo apie 50 metrų nuo S. C. automobilio, galvodamas, kad automobilis juda tiesiai į jį, bandė išvengti susidūrimo sukdamas vairą į dešinę pusę, bet jo išvengti nepavyko ir įvyko smūgis (kaktomuša) su kitu automobiliu (b. l. 30, 31). Teismo vertinimu, teisme ir tyrimą atlikusioje institucijoje nurodytos aplinkybės yra iš esmės tokios pačios, tai yra, jog šiuo atveju S. C. suklaidino priešais buvusio automobilio šviesos.
13. Tiek skunde teismui (skundo argumentai, aprašyti 2.2., 2.4., 2.5. pastraipose), tiek posėdžio metu N. K. atstovas akcentavo netinkamus S. C. veiksmus – naudojimąsi telefonu, greičio viršijimą. Šie veiksmai, kaip akcentuojama skunde, ir buvo priežastis eismo įvykio kilimui. Su tokiais argumentais teismas sutinka iš dalies.
13.1. 2025 m. kovo 20 d. nutarime, kuriuo kaltu dėl eismo įvykio kilimo buvo pripažintas S. C., išties pažymėta, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad S. C., vairuodamas automobilį „Toyota Auris“, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nukreipė žvilgsnį ir dėmesį į mobilųjį telefoną, išvažiavo iš savo važiuojamosios kelio dalies į šalikėlę ir nespėjęs sustabdyti atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusį automobilį „BMW 5er Reihe“ (b. l. 9–11). Tačiau už tokius veiksmus S. C. ir nubaustas 2025 m. kovo 20 d. nutarimu. Tai, kad kaltu dėl eismo įvykio kilimo buvo pripažintas ir S. C., nepaneigia N. K. kaltės šioje situacijoje (argumentai dėl kurios atitinkamai pateikti anksčiau šioje nutartyje).
13.2. Greičio viršijimas, nors šioje byloje ir buvo nustatytas (atlikus eismo įvykio ekspertizę, b. l. 84–91), nebuvo pripažintas kaip priežastis eismo įvykio kilimui (ekspertizės akto 3 išvada). Šią išvadą teismo posėdžio metu dar kartą patvirtino ir ekspertė K. N., kuri paaiškino, jog net jei S. C. būtų važiavęs leistinu 90km/h greičiu, stabdydamas automobilį toje pačioje vietoje, kurioje sureagavo stabdymu šiame eismo įvykyje, nebūtų turėjęs techninės galimybės sustoti iki eismo įvykio vietos plane užfiksuotų pėdsakų pabaigos. Be to, manydamas, jog S. C. greičio viršijimas buvo viena iš priežasčių eismo įvykio kilimui, N. K. turėjo teisę skųsti S. C. atžvilgiu priimtą nutarimą (kuriame ir buvo sprendžiamas jo atsakomybės klausimas), tačiau, kaip matyti, tokia teise nepasinaudojo.
Motyvuojamoji dalis
14. Galiausiai teismas pažymi, jog N. K. kaltę šioje situacijoje patvirtina ir jau minėta eismo įvykio ekspertizė, kurios rezultatai užfiksuoti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte (b. l. 84–91). Padarytas išvadas ekspertė patvirtino ir teismo posėdžio metu. Šiuo atveju buvo padaryta išvada, jog nurodytoje eismo situacijoje automobilio „BMW 5er Reihe“ vairuotojas N. K. sustojo už kelio važiuojamosios dalies ribų kairėje pusėje su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis, priekine dalimi link atvažiuojančio automobilio „Toyota Auris“, taip tamsiu paros metu klaidindamas apie transporto priemonių išsidėstymą kelyje bei keldamas grėsmę eismo saugumui, kas techniniu požiūriu nepriimtina ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Jeigu automobilio „Toyota Auris“ vairuotojas S. C. galėjo įvertinti, kad priešinga kryptimi judėjusio automobilio „BMW 5er Reihe“ vairuotojas N. K. yra sustojęs už kelio važiuojamosios dalies ribų kairėje pusėje, tokiu atveju automobilio „Toyota Auris“ vairuotojas, stabdydamas vairuojamą automobilį, kelio vingyje į kairę dešinės pusės ratais įvažiavo į kelkraštį ir jame susidūrė su automobiliu „BMW 5er Reihe“ ir techniniu požiūriu tai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (4 išvada). Kaip matyti, šioje situacijoje pateikta išvada yra sąlyginė ir priklauso nuo vienos sąlygos – suprato ar ne S. C., kur stovi automobilis „BMW 5er Reihe“. Tiek pareigūnams, tiek teismo posėdžio metu S. C. teigė, jog jį suklaidino automobilio „BMW 5er Reihe“ šviesos, duomenų, jog asmuo būtų tyčia pasukęs į dešinę, išvažiavęs į kelkraštį ir atsitrenkęs į automobilį „BMW 5er Reihe“, byloje nėra (kaip nėra duomenų ir apie tai, kad S. C. matė automobilio „BMW 5er Reihe“ avarines šviesas). Taigi ekspertės pateikta išvada dėl eismo įvykio vienos iš priežasčių (N. K. automobilio pastatymo už kelio važiuojamosios dalies ribų kairėje pusėje su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis, priekine dalimi link atvažiuojančio automobilio „Toyota Auris“) šiuo atveju yra pagrįsta.
15. Įvertinęs šioje byloje ištirtus įrodymus, N. K., S. C. paaiškinimus, atlikto tyrimo rezultatus ir ekspertės paaiškinimus teisme, nubausto asmens skundo argumentus, teismas pripažįsta, jog dėl kilusio eismo įvykio šioje situacijoje yra kaltas ne tik S. C. (kas pripažinta įsiteisėjusius Institucijos 2025 m. kovo 20 d. nutarimu), bet ir N. K., kurio atžvilgiu buvo atitinkamai priimtas 2025 m. gegužės 5 d. nutarimas. Todėl pagrindo tenkinti N. K. skundo šiuo atveju nėra.
16. N. K. atstovas pateikė prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo iš skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos (b. l. 165, 166). Kadangi N. K. skundas šioje byloje atmetamas, pagrindo šių išlaidų priteisimui nėra.
17. Nukentėjusiojo S. C. atstovas pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriame nurodyta, jog valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 349,77 Eur (b. l. 194–197). Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos (ANK 666 straipsnis). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šiuo atveju byla buvo nagrinėjama pagal nubausto asmens – N. K. – skundą. Šis skundas yra atmetamas, nukentėjusįjį šioje byloje S. C. atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas, todėl patirtos atstovavimo išlaidos išieškotinos iš nubausto asmens - N. K..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas
nutaria:
palikti Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Aistės Baranauskytės 2025 m. gegužės 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir N. K. skundo netenkinti.
N. K. atstovo advokato Mariaus Griciaus prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmesti.
Išieškoti iš N. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl nukentėjusiojo S. C. atstovavimo – 349,77 Eur (tris šimtus keturiasdešimt devynis eurus septyniasdešimt septynis centus), šią sumą nurodant sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos:
UAB „Urbo“ bankas, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.
Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.