- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-27
- Bylos Nr.
- A-520-2678-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02784-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Artūras Drigotas, Dalia Višinskienė (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- E. R., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, R. M.
- Pareiškėjas
- I. P. V.
- Advokatai
- Kęstutis Kvainauskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
trečiųjų suinteresuotų asmenų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, R. M. atstovams S. P., Ž. J. Š.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, E. R. ir R. M. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas I. P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją (toliau – ir atsakovas, Aplinkos ministerija) pagal įstatymą išnagrinėti jo (pareiškėjo) 2011 m. lapkričio 11 d. prašymą ir panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) (skunde nurodyta V. D.) aktą Nr. (23.31)-FAK-4044 (toliau – ir Aktas).
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nėra išnagrinėjęs jo 2011 m. lapkričio 11 d. pateikto prašymo, nors pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas minėtas prašymas turėjo būti išnagrinėtas iš esmės, priimant išsamų ir motyvuotą atsakymą. Pažymėjo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2011 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. (7.9.)-28-16560 nurodyta informacija, kad pareiškėjo 2011 m. lapkričio 11 d. prašyme nurodytos aplinkybės įvertintos 2011 m. lapkričio 8 d. ir surašytas 2011 m. lapkričio 8 d. patikrinimo vietoje aktas, neatitinka realios situacijos. Visų pirma, pareiškėjui nesuprantama, kaip aplinkybės galėjo būti įvertintos iki pareiškėjui pateikiant prašymą, t. y. 2011 m. lapkričio 8 d. Be to, patikrinimo vietoje aktas pasirašytas ne statinio savininko, o kito asmens. Teigė, jog aplinkybių vertinimą atlikęs inspektorius ignoravo res judicata galią turinčiais teismo sprendimais nustatytas aplinkybes (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-284-14/06), antstolės N. L. 2010 m. gruodžio 27 d. konstatuotas aplinkybes bei tai, kad VĮ Registrų centras yra atlikęs tvoros teisinę registraciją. Pareiškėjo teigimu, Aplinkos ministerija įpareigotina įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2011 m. lapkričio 11 d. prašymą ir įvertinti Inspekcijos 2011 m. lapkričio 8 d. patikrinimo vietoje aktą Nr. (23.21)-FAK-4044.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad, gavusi pareiškėjo 2011 m. lapkričio 11 d. raštą dėl 2011 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akto teisėtumo ir jo atšaukimo, pagal kompetenciją persiuntė jį nagrinėti Inspekcijai, kuri 2011 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (7.9.)-28-16560 nurodė, kad Aktas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis nelaikytinas administraciniu sprendimu, todėl negali būti panaikintas remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 27 straipsnio 6 dalies nuostatomis.
Atsakovas pabrėžė, kad Aplinkos ministerijai teisės aktai nesuteikia kompetencijos vertinti ir panaikinti patikrinimo aktus ar revizuoti statybos valstybinę priežiūrą atliekančio subjekto užfiksuotus aktus, todėl Aplinkos ministerija negali būti įpareigota nagrinėti asmenų prašymų šiais klausimais. Aplinkos ministerija nėra išankstinė ginčų dėl duomenų patikrinimo vietoje aktų panaikinimo nagrinėjimo institucija. Teigė, jog, kadangi Aplinkos ministerija nėra įgaliota vertinti su statybos teisiniais santykiais susijusių teisės aktų, pareiškėjo prašymas pagrįstai buvo persiųstas nagrinėti Inspekcijai, o nesutikdamas su Inspekcijos sprendimu pareiškėjas turėjo teisę jį skųsti įstatymų nustatyta tvarka, bet ne kreiptis į teismą dėl įpareigojimo išnagrinėti jo prašymą. Be to, kaip teisingai nurodė Inspekcija, patikrinimo vietoje aktu nėra sukuriamos ar pakeičiamos asmens teisės ir pareigos, nustatomi privalomi vykdyti nurodymai, šiuo aktu tiesiog konstatuojamas tam tikro fakto buvimas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aktas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų, negali būti bylos nagrinėjimo dalyku ir tokia byla negali būti nagrinėjama teismų (2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-483/2010, 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-511/2010 ir kt.).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo E. R. atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime paaiškino, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2006 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjo sutuoktinė buvo įpareigota savo lėšomis nugriauti neteisėtai rekonstruotą statinio dalį, tačiau iki šiol minėtas teismo sprendimas nėra įvykdytas. Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme nagrinėjamas ginčas dėl minėto sprendimo vykdymo, kuriame E. R. yra išieškotojas. Atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimas yra nevykdomas, E. R. 2011 m. spalio 21 d. kreipėsi į Inspekciją dėl faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje akto. Kompetentingas Inspekcijos atstovas atliko faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje ir 2011 m. lapkričio 8 d. patikrinimo vietoje aktu Nr. (23.21)-FAK-4044 konstatavo iš esmės tapačias aplinkybes kaip ir 2006 bei 2007 metais. Teigė, jog Aktas patvirtina, kad faktinė situacija nėra pasikeitusi, o 2006 m. spalio 4 d. teismo sprendimas nėra vykdomas. Pabrėžė, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie būtų priešingi faktiniams duomenims, nustatytiems 2011 m. lapkričio 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (23.21)-FAK-4044. Manė, jog pareiškėjo pateiktame skunde nėra nurodyta jokių teisinių argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog pareiškėjo ginčijamas aktas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas klaidina teismą ir iškreipia įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes, kad dėl pastatyto statinio yra pažeidžiamos E. R. teisės. Teigė, jog Inspekcijos darbuotojas pagal kompetenciją surašė faktinių aplinkybių patikrinimo aktą, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Pažymėjo, jog faktus, konstatuotus Akte, konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. lapkričio 12 d. nutartimi.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundo dalį dėl Aplinkos ministerijos įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo 2011 m. lapkričio 11 d. prašymą atmesti, o administracinę bylą dėl skundo dalies dėl 2011 m. lapkričio 8 d. patikrinimo vietoje akto Nr. (23.31)-FAK-4044 panaikinimo nutraukti ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Inspekcija nurodė, kad į pareiškėjo 2011 m. lapkričio 11 d. prašymą pagal kompetenciją išsamiai atsakyta Inspekcijos 2011 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (7.9.)-2D-16560, kurio pareiškėjas teismui neskundė. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas raštas yra galiojantis, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Aplinkos ministeriją nagrinėti pareiškėjo 2011 m. lapkričio 11 d. prašymą. Be to, Aplinkos ministerijai teisės aktai nesuteikia kompetencijos vertinti ar panaikinti Inspekcijos priimtus aktus, Aplinkos ministerija nėra išankstinė ginčus nagrinėjanti institucija. Teigė, jog byla dėl skundo dalies dėl Akto panaikinimo negali būti nagrinėjama ir teisme, kadangi minėtas aktas nėra individualus aktas, sukuriantis pareiškėjui teises ir pareigas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nevertinami pareiškėjo argumentai dėl Inspekcijos 2011 m. lapkričio 8 d. patikrinimo vietoje aktu nustatytų duomenų teisingumo ir teisėtumo bei dėl Inspekcijos atsisakymo nagrinėti pareiškėjo 2011 m. lapkričio 11 d. prašymą teisėtumo. Pabrėžė, jog, kaip matyti iš pareiškėjo 2011 m. lapkričio 11 d. prašymo turinio, šiuo prašymu pareiškėjas inicijavo administracinę procedūrą pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas). Nustatė, kad nagrinėjamos bylos kontekste, atsižvelgiant į pareiškėjo suformuluotą ginčo dalyką ir nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, turi būti vertinama, ar Aplinkos ministerija savo kompetencijos ribose ir neperžengdama jai suteiktų įgaliojimų yra įgaliota nagrinėti asmenų prašymus ar skundus dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priimtų aktų panaikinimo. Pažymėjo, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo 2011 m. lapkričio 11 d. prašyme ginčytu Inspekcijos 2011 m. lapkričio 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (23.31)-FAK-4044 siekta nustatyti, ar yra įvykdytas teismo įpareigojimas nugriauti neteisėtai rekonstruotus statinius, todėl būtina nustatyti, kokios funkcijos Aplinkos ministerijai suteikiamos vykdant statybų priežiūrą.
Nustatė, jog Aplinkos ministerijos kompetencija apibrėžiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1473 patvirtintuose Aplinkos ministerijos nuostatuose (toliau – ir Nuostatai), numatančiuose pagrindinius ministerijos veiklos tikslus (Nuostatų 7.1-7.9 punktai). Nuostatų 8 punkte yra įtvirtintos Aplinkos ministerijos atliekamos funkcijos, kurios nustatytos remiantis būtent jos veiklos tikslais ir siekiant užtikrinti šių tikslų įgyvendinimą. Konstatavo, kad Aplinkos ministerijai nepriskirtos funkcijos, susijusios su statybos teisiniais santykiais.
Pažymėjo, jog pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų (toliau – ir Inspekcijos nuostatai) 6.2. punkte nustatyta, kad Inspekcija užtikrina, jog statinių statyba būtų vykdoma teisėtai. Statybos valstybinės priežiūros srityje Inspekcijai suteiktos funkcijos apibrėžiamos Statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir Inspekcijos nuostatų 7.2. punkte. Inspekcijos nuostatų 7.2.19. papunktyje nustatyta, kad užtikrindama statinių statybos teisėtumą Inspekcija Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja skundus ir pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtai priimtų su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų. Statybos įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje Inspekcijos viršininkui suteikta teisė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ar jos administracijos padalinių neteisėtai priimtus administracinius sprendimus. Teismas darė išvadą, kad būtent Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pagal kompetenciją pavesta atlikti statybos valstybinę priežiūrą, nagrinėti su statybos teisėtumu susijusius teisinius santykius bei panaikinti Inspekcijos ar jos administracijos padalinių priimtus administracinius aktus.
Rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, jog, jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui. Sprendė, kad Aplinkos ministerija pagrįstai persiuntė pareiškėjo 2011 m. lapkričio 11 d. prašymą pagal kompetenciją nagrinėti Inspekcijai, nes pareiškėjo keltas ginčas nepatenka į Aplinkos ministerijos kompetencijos ribas. Pripažino, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir įpareigoti Aplinkos ministeriją išnagrinėti jo 2011 m. lapkričio 11 d. prašymą.
III.
Pareiškėjas I. P. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, nurodytais pareiškėjo skunde, papildomai pateikiami šie pagrindiniai argumentai:
Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, netinkamai įvertino su byla susijusias faktines aplinkybes, todėl priėmė naikintiną sprendimą. Teismas iškreipė pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas teigia, jog neprašė įtraukti į bylą trečiųjų suinteresuotų asmenų. Mano, jog teismas ignoravo posėdžio metu pareiškėjo pateiktą 2012 m. kovo 27 d. pareiškimą – atsisakymą byloje nagrinėjamo pareiškėjo prašymo dalies, kurią jau išnagrinėjo Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. A502-847/2009 ir AS143-34/2012. Teismas ignoravo prejudicinę galią turinčius, prie prašymų pridėtus dokumentus – teismų nutartis, sprendimus, papildomus įrodymus. Teismo sprendime nėra užsimenama apie A. L. 2012 m. gruodžio 12 d. raštą Nr. (7.9)-2D-16560, kitus prie skundo pridėtus dokumentus, pretenzijas. Teigia, jog 2011 m. lapkričio 8 d. patikrinimo vietoje aktą Nr. (23.31)-FAK-4044 Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įvertino kaip niekinį ir neteisinį dokumentą, negalimą naudoti teisiniams ginčams spręsti. Teismo sprendime nepagrįstai išryškinamas pareiškėjo 2011 m. lapkričio 11 d. prašymo išnagrinėjimas. Teigia, jog buvo gautas atsakymas į prašymą, kuriame nurodyta, kad prašymas paliekamas nenagrinėtas. Pareiškėjas prašo pateikti atsakymą į minėtą prašymą Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kitose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nustatyta tvarka ir laikantis jose nustatytų reikalavimų. Nėra paaiškinta, kokiu būdu atgaline data (2011 m. lapkričio 9 d.) nuotrauka tapo 2011 m. lapkričio 8 d. akto priedu, kokiu tikslu prie Akto pridėtame brėžinyje netinkamu masteliu nurodytas statinys. Bylos nagrinėjimo metu tretieji suinteresuoti asmenys neaiškiai atsakė į pateiktus klausimus, t. y. negalėjo paneigti 2011 m. lapkričio 8 d. akte nurodytos neteisingos informacijos.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia analogiškais argumentais, kurie pateikti atsiliepime į skundą. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad statybos valstybinė priežiūra Aplinkos ministerijos kompetencijai teisės aktais nėra priskirta. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 6 dalį Inspekcijos ar jos administracijos padalinių neteisėtai priimtus administracinius sprendimus panaikina Inspekcijos viršininkas administracine tvarka arba teismas. Taigi, pagal nustatytąjį teisinį reguliavimą, įpareigoti Aplinkos ministeriją išnagrinėti pareiškėjo prašymą nėra teisinio pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo E. R. atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia analogiškais argumentais, kurie pateikti atsiliepime į skundą. Papildomai nurodo, kad vertinant apeliacinio skundo turinį nėra aišku, kokias materialinės teisės normas pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė, taip pat nėra aišku ir suprantama, kokios su byla susijusios aplinkybės buvo vertinamos netinkamai. Mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Atsiliepime nurodo, jog 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai pažymėjo kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio l dalį statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija, o dėl jos priimtų aktų panaikinimo (Statybos įstatymo 27 straipsnio 6 dalis) pareiškėjas turi kreiptis į Inspekcijos viršininką. Nurodo, jog iš pareiškėjo skundo turinio seka, kad skundo dalykas yra 2011 m. lapkričio 8 d. akto Nr.(23.31)-FAK-4044 panaikinimas (atšaukimas), tačiau savo apeliaciniame skunde pareiškėjas skundo dalyką išplečia iki žemės, esančios Vilniuje, Traidenio g. 31, privatizavimo klausimo, kuris išspręstas 2009 m. gruodžio 8 d. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu. Pažymi, jog pareiškėjas teismui pateikia UAB „Topografija“ planą, kurio derinimas panaikintas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, jog apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių pagrindų, kuriais remiantis teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. Mano, jog sprendime yra teisingai nurodyta, kad pareiškėjas teismui pateiktame skunde ir posėdžio metu paaiškino, kad būtent Aplinkos ministerija turėjo išnagrinėti jo 2011 m. lapkričio 11 d. prašymą, todėl jis prašo teismą įpareigoti atsakovą tai padaryti. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje neturėtų būti vertinami pareiškėjo argumentai dėl Inspekcijos 2011 m. lapkričio 8 d. patikrinimo vietoje aktu nustatytų duomenų teisingumo ir teisėtumo bei dėl Inspekcijos atsisakymo nagrinėti pareiškėjo 2011 m. lapkričio 11 d. prašymą teisėtumo. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra išimtinai susijusios su minėtu patikrinimo vietoje aktu, Inspekcijos veiksmais ir kitomis su byla nesusijusiomis aplinkybėmis. Mano, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad Aplinkos ministerijai nepriskirtos funkcijos, susijusios su statybos teisiniais santykiais, o būtent Inspekcijai pagal kompetenciją pavesta atlikti statybos valstybinę priežiūrą, nagrinėti su statybos teisėtumu susijusius teisinius santykius bei panaikinti Inspekcijos ar jos administracijos padalinių priimtus administracinius aktus. Todėl teismas tinkamai nurodė, kad Aplinkos ministerija pagrįstai persiuntė pareiškėjo 2011 m. lapkričio 11 d. prašymą pagal kompetenciją nagrinėti Inspekcijai. Pažymi, kad apeliacinio skundo dalykas nėra pilnai suformuluotas. Apeliaciniame skunde yra nurodyta, kad prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą, tačiau nėra nurodyta, kokį sprendimą, nurodytą ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjas prašo teismo priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas I. P. V. pirmosios instancijos teismui 2011 m. gruodžio 20 d. padavė skundą, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą Aplinkos ministeriją pagal įstatymą išnagrinėti jo (pareiškėjo) 2011 m. lapkričio 11 d. prašymą ir panaikinti V. D. aktą Nr. (23.31)-FAK-4044. Pagal bylos duomenis V. D. yra Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas, kuris 2011 m. lapkričio 8 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (23.31)-FAK-4044 pagal trečiojo suinteresuoto asmens E. R. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui pateiktą prašymą nustatyti faktines aplinkybes G. V. ir pareiškėjo rekonstruotam pastatui, kuris teismo sprendimu turi būti nugriautas (I t., b. l. 43, 90-92). Byloje buvo pateikti įrodymai, kad aktas buvo surašytas pagal formą, kurią nustatė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkas 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1V-94, kuriuo buvo patvirtinta Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto forma ir nustatyta, kad ši forma taikoma atliekant statybos valstybinę priežiūrą, kai reikia patikrinti faktinius duomenis vietoje (I t., b. l. 93). Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas V. D. minėtame patikrinimo vietoje akte užfiksavo statinio – ūkinio pastato, esančio Vilniuje, Traidenio g. 31, patikrinimo vietoje nustatytus faktinius duomenis ir nurodė, kad statinio, esančio Traidenio g. 31, Vilniuje, rytinėje dalyje esanti siena pasvirusi į sklypo, esančio Traidenio g. 29, pusę, siena pastatyta iš įvairių medžiagų, apgriuvusi, konstrukcija nestabili, nes neįrengtas sienos pamatas (I t., b. l. 90–91).
Pareiškėjas 2011 m. lapkričio 11 d. su prašymu kreipėsi į atsakovą Aplinkos ministeriją nurodydamas, kad nesutinka su minėtu faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (23.31)-FAK-4044 ir prašo jį panaikinti (atšaukti) (I t., b. l. 86–88). Atsakovas pareiškėjo prašymą persiuntė Inspekcijai, kuri 2011 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (7.9.)-2D-16560 atsakė pareiškėjui, nurodydama kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu buvo surašytas aktas, atsisakė panaikinti (atšaukti) aktą, nenagrinėjo pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su akte užfiksuota statinio padėtimi (I t., b. l. 33–34).
Pareiškėjas šioje administracinėje byloje paduotą skundą grindė tuo, kad pagal ABTĮ jo prašymą iš esmės privalėjo išnagrinėti atsakovas Aplinkos ministerija ir pateikti pareiškėjui išsamų ir motyvuotą atsakymą. Pareiškėjas skundą taip pat grindė tuo, kad surašytas patikrinimo vietoje aktas neatitinka realios situacijos, aplinkybių vertinimą atlikęs vyriausiasis inspektorius V. D. ignoravo res judicata galią turinčiais teismo sprendimais nustatytas aplinkybes (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-284-14/06), antstolės N. L. 2010 m. gruodžio 27 d. konstatuotas aplinkybes bei tai, kad Registrų centras yra atlikęs tvoros teisinę registraciją. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas teismo posėdyje 2012 m. kovo 28 d. pateikė 2012 m. kovo 27 d. pareiškimą, kuriame nurodė, kad jis atsisako byloje nagrinėjamo jo prašymo toje dalyje, kurią išnagrinėjo Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nepaliekant byloje prieš pareiškėją stojusiems asmenims „ginti savo teises“, prisidengiant melagingu aktu Nr. (23.31)-FAK-4044, pagrindo; prašė atkreipti dėmesį į jo 2011 m. lapkričio 11 d. prašyme, adresuotame atsakovui, akcentus, kurie nagrinėtini nedalyvaujant į bylą įsiprašiusiems tretiesiems asmenims, į tai, kad suinteresuoti asmenys pasirengę V. D. akto dėka rasti byloje galimybę išspręsti jiems rūpimus klausimus, nors pareiškėjas, prašęs atsakovo paaiškinimų dėl išdėstytų aplinkybių 2011 m. lapkričio 11 d. prašyme, vadovaudamasis ABTĮ 44, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsniu (ABTĮ 57 straipsnis) ir kitais įstatymais, t. y. nekėlė tretiesiems asmenims rūpimų klausimų (I t., b. l. 151). Pareiškėjas I. P. V. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas Aplinkos ministerija turėjo išnagrinėti jo 2011 m. lapkričio 11 d. prašymą, jis turi gauti normalų, išsamų ir juridiškai pagrįstą atsakymą, atsakymo negavo ir todėl kreipėsi į teismą, prašė jo skundą išnagrinėti visais aspektais ir jį patenkinti, nenagrinėti to, ką dėl akto išnagrinėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, juridinių klausimų, nurodė, kad teismas turėtų nagrinėti vienintelį dalyką, kad jis negavo atsakymo (I t., b. l. 158, 160). Pareiškėjas minėtame pareiškime buvo nurodęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. AS143-34/2012, Nr. A502-847/2009. Pagal LITEKO duomenis pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto V. D. surašytą 2011 m. lapkričio 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (23.31) FAK-4044 (nutartis Nr. AS143-34/2012). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) šiame akte nėra, toks aktas pats savaime negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių. Nutartyje Nr. A502-847/2009 nurodyta, kad byloje yra kilęs ginčas dėl to, kad nekilnojamojo turto registratorius netenkino prašymo įregistruoti nekilnojamojo turto registre tvorą (jos dalis t1, t2, t3, t4, t5 ir t6), pažymėjo, kad Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo 2 lentelės 12 punkte yra numatyta, kad iki 1,80 m aukščio tvora yra laikoma I grupės nesudėtingu statiniu, o minėto reglamento 12.3.6 punkte teigiama, kad I grupės nesudėtingiems statiniams neprivaloma atlikti: statinio kadastrinius matavimus, statinio pripažinimą tinkamu naudoti ir statinio registravimą Nekilnojamojo turto registre. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo objektas yra būtent tvora iki 1,8 m aukščio, darė išvadą, kad tokiam statiniui nėra būtina registracija Nekilnojamojo turto registre.
Pareiškėjo 2012 m. kovo 28 d. paduotame pareiškime ir teismo posėdyje nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas šioje nagrinėjamoje byloje prašė teismą įpareigoti Aplinkos ministeriją išnagrinėti jo 2011 m. lapkričio 11 d. prašymą ir pateikti pareiškėjui atsakymą. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus teisminio bylos nagrinėjimo metu, nagrinėjamoje byloje nevertins pareiškėjo argumentų dėl Inspekcijos 2011 m. lapkričio 8 d. patikrinimo vietoje aktu nustatytų duomenų teisingumo ir teisėtumo bei dėl Inspekcijos atsisakymo nagrinėti pareiškėjo 2011 m. lapkričio 11 d. prašymą teisėtumo. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentų matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjo pirmosios instancijos teisme nurodytą prašymą įpareigoti Aplinkos ministeriją išnagrinėti jo 2011 m. lapkričio 11 d. prašymą, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktą pareiškimą, kuriuo jis atsisakė prašymo, kad pirmosios instancijos teismas bylą pavertė „išsiaiškinimu“, ar skolininkė įvykdė 2006 metų apylinkės teismo sprendimą taip, kaip norėjo tretieji asmenys, yra nepagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenustatė jokių aplinkybių, susijusių su 2006 metų sprendimo įvykdymu ar neįvykdymu, nenustatė, kad patikrinimo vietoje aktas Nr. (23.31)-FAK-4044 yra teisėtas ir pagrįstas.
Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nei vieno žodžio apie tai, ką pareiškėjas rašė teismui ir ko jis papildomai prašė, neužsimenama ir apie A. L. 2011 m. gruodžio 12 d. „atsirašymą“, kurį pareiškėjas aprašė 2012 m. kovo 20 d. paaiškinime ir prašymuose, kai grindė savo reikalavimą. Dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nutyli apie pridėtus prie skundo dokumentus, parašytas pretenzijas dėl „atsirašinėjimo“ ir kt., nurodo įvairių institucijų raštus, teismų sprendimus ir nutartis, VĮ Registrų centro duomenis, kuriuose yra informacija apie žemės sklypą, esantį Traidenio g. 31, Vilniuje, ir jame esančius statinius, ginčus, susijusius su žemės sklypo privatizavimu tarp statinių bendrasavininkių, ginčus dėl statinių su kaimynu E. R. Šių apeliacinio skundo argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas nepripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu, nes nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nebuvo pareiškęs konkrečių reikalavimų, susijusių su patikrinimo vietoje akte nurodytu statiniu. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas prašė teismą įpareigoti Aplinkos ministeriją išnagrinėti jo 2011 m. lapkričio 11 d. prašymą, t. y. kad atsakovas atsakytų į jo prašymą. Pažymėtina, kad pareiškėjas ir apeliaciniame skunde nurodo, kad jis su skundu kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti Aplinkos ministeriją išnagrinėti jo prašymą ir pateikti į jį atsakymą Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigos ir kitose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nustatyta tvarka ir laikantis jose nustatytų reikalavimų. Skunde paaiškino, kad atsakymas į ministrui pateiktą prašymą buvo gautas ir jame nurodoma, kad prašymas paliekamas nenagrinėtu, kadangi aplinkos ministras „neskiria laiko „Runkelių“ prašymams“ (I t., b. l. 176).
Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturi būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-8/2012; kt.). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl neišsamios motyvacijos gali būti panaikintas, kai dėl to neteisingai buvo išspręsta byla. Be to, ABTĮ nuostatos nereikalauja, kad sprendime būtų nurodyti visi pareiškėjo pateikti įrodymai, perteiktas šių įrodymų turinys. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas, nėra faktinio ir teisinio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinį skundą, pažymi, kad ABTĮ 130 straipsnio 1 dalies 6 punkte imperatyviai nurodyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo įstatymų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nustatė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Aplinkos ministeriją išnagrinėti jo 2011 m. lapkričio 11 d. prašymą ir atsakyti į jį yra nepagrįstas ir netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas, pateikdamas atsakovui 2011 m. lapkričio 11 d. prašymą, inicijavo administracinę procedūrą pagal Viešojo administravimo įstatymą, kuris reglamentuoja asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimo tvarką bei sąlygas viešojo administravimo institucijose. Pagal šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalį kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad viešojo administravimo subjektai gali priimti atitinkamus sprendimus pagal asmenų pateiktus prašymus, skundus ir pranešimus tik veikdami savo kompetencijos ribose, t. y. neperžengdami įgaliojimų, kurie yra suteikti jiems jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį (žr., pvz., nutartis, priimtas administracinėse bylose Nr. A552-2682/2012, A492-3570/2011). Įvertinęs pareiškėjo byloje nurodytas aplinkybes ir suformuluotus reikalavimus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Aplinkos ministerijai pagal jai nustatytus veiklos tikslus bei Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1473 patvirtintais nuostatais jai priskirtas funkcijas, nepriskirtos funkcijos, susijusios su statybos teisiniais santykiais, todėl Aplinkos ministerija pareiškėjo prašymą pagal kompetenciją pagrįstai persiuntė nagrinėti Inspekcijai, kuriai pavesta atlikti statybos valstybinę priežiūrą, nagrinėti su statybos teisėtumu susijusius teisinius santykius bei panaikinti Inspekcijos ar jos administracijos padalinių priimtus administracinius aktus.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, šią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta pagrįsta ir teisėta. Pareiškėjas 2011 m. lapkričio 11 d. prašyme, pateiktame aplinkos ministrui, nurodė, kad gavo 2011 m. lapkričio 8 d. aktą Nr. (23.31) FAK-4044, patvirtintą V. D., kuriame išdėstyti tikrovei prieštaraujantys faktai apie pareiškėjų (taip nurodyta prašyme) naudojamo žemės sklypo, esančio Traidenio g. 31, Vilniuje, ribas ir plotą, kitas aplinkybes, mažinančias ar visai panaikinančias pareiškėjų galimybes ginti pažeistas teises ir interesus, susijusius su žemės sklypu ir čia esančiu statiniu 3I1/p, registruotu. Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad jam įdomu kieno nurodymu V. D. talkina E. R., ignoruojant pareiškėjo pridedamus dokumentus ir teismų sprendimus, tikisi, kad šis neteisėtas skundžiamas aktas „ministerijos bus atšauktas (panaikintas)“. Šis pareiškėjo prašymas buvo persiųstas Inspekcijai. Inspekcija pareiškėjui atsakė į pareiškėjo 2011 m. lapkričio 11 d. prašymą, t. y. nurodė, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu V. D. surašė aktą Nr. (23.31) FAK-4044 (nurodė konkretų 2011 m. spalio 21 d. gautą E. R. prašymą ir Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2010 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1V-84, 6 punkto nuostatas), kad šis aktas nėra administracinis sprendimas, neturi jokios įpareigojančios galios, todėl vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 6 dalimi nėra pagrindo jį naikinti. Taip pat pareiškėjui buvo nurodytos aplinkybės apie Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 19 d. išduotą vykdomąjį raštą, kuriuo G. V. įpareigota savo lėšomis nugriauti statinio – ūkinio pastato, esančio Traidenio g. 31, Vilniuje, pažymėto 3J1p, rekonstruotą dalį, atstatant ūkinį pastatą į buvusią 1956 metų baigtą statyti Nekilnojamojo turto registre nurodytą padėtį – 8 kv. m užstatyto ploto, 22 kub. m tūrio, bei tai, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog Inspekcija pagal savo kompetenciją nenagrinėja skundų ir pranešimų, jeigu skunde ar pranešime nurodyti klusimai nagrinėjami teisme arba šiais klausimais priimtas teismo sprendimas.
Įvertinus pareiškėjo 2011 m. lapkričio 11 d. prašyme nurodytas aplinkybes ir prašymą panaikinti (atšaukti) V. D. surašytą aktą Nr. (23.31) FAK-404, teisinį Aplinkos ministerijos kompetencijos reglamentavimą (Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1473 patvirtintuose Aplinkos ministerijos nuostatų 7 punkte nurodytus tikslus, 8 ir 9 punktuose nurodytas funkcijas), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai neįpareigojo atsakovo Aplinkos ministerijos išnagrinėti pareiškėjo prašymo ir atsakyti pareiškėjui.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde abstrakčiai nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, tačiau nenurodo konkrečių materialinės teisės normų, kurias netinkamai taikė ir aiškino pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis skunde nerašė dėl trečiųjų asmenų, „neprašė jų į bylą“. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas į bylos nagrinėjimą įtraukė trečiuosius asmenis. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pradinio skundo reikalavimus ir nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu reiškė reikalavimus, įtraukė į bylos nagrinėjimą trečiuosius asmenis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. ABTĮ nuostatos suteikia teisę nuspręsti teismui, kokie asmenys turi būti įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis (ABTĮ 37, 48 straipsniai). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes apie tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys prašė, jog teismas atmestų pareiškėjo prašymą įtraukti į bylos nagrinėjimą VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo 2012 m. kovo 26 d. prašymą. Šiuo prašymu pareiškėjas prašė įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu VĮ Registrų centro Vilniaus filialą (I t., b. l. 137). Pirmosios instancijos teismas nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo neįtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nes tai nagrinėjamam ginčui tiesioginės reikšmės neturi.
Įvertinus nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pareikštą reikalavimą, nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, jog šios bylos išsprendimas turės ar galės turėti įtakos VĮ Registrų centro Vilniaus filialo teisėms ir pareigoms. Apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė. Iš apeliacinio skundo ginčijamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas bylos duomenis ir darydamas faktines išvadas, nesprendė dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo, neįtraukto į bylos nagrinėjimą, teisių ir pareigų nustatymo, pasikeitimo ar panaikinimo, nepadarė tokių išvadų, kurios turėtų įtakos šio asmens teisinei padėčiai, t. y. nagrinėjamoje byloje jokiu teisiškai reikšmingu aspektu nepasisakyta dėl apelianto nurodyto asmens teisių, pareigų ar teisinio statuso.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo I. P. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.