- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- e2A-1558-864/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18828-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Renata Volodko
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus vandenys“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei 912-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo panaikinimo, išvadą teikianti institucija byloje Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau ir VVTAT) 2018 m. gegužės 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir nutarimas, skundžiamas nutarimas), kuriuo buvo nuspręsta jog ieškovė turi geriamojo vandens kiekį ir išleistų nuotekų kiekį sumažinti 157 m³ už objektą Nr. (duomenys neskelbtini), o geriamojo vandens kiekį karštam vandeniui ruošti ir išleistų nuotekų kiekį sumažinti 110 m³ už objektą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) ginčą spręsti iš esmės, pripažįstant, jog ieškovės paskaičiavimai už atsakovei 912-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai (toliau ir atsakovė) suteiktas paslaugas yra teisingi; 3) priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.
2. Ieškovė paaiškino, kad atsakovei teikia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas (geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas objekte Nr. (duomenys neskelbtini); geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti tiekimas ir nuotekų tvarkymas objekte Nr. (duomenys neskelbtini)); kiekviena sąskaita už atsakovei suteiktas paslaugas išrašoma už abu objektus, t. y. vienoje sąskaitoje nurodomi abu objektai.
3. Nurodė, kad ieškovė nesutinka su nutarime išdėstyta pozicija, jog ieškovė 2017 m. kiekvieno mėnesio trečią darbo dieną skaitiklių rodmenų netikrino ir pati rodmenų nenuskaitydavo, todėl pažeidė tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos 2003 m. vasario 24 d. šalto vandens pirkimo - pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir sutartis) 4.1. punkte nurodytą įsipareigojimą. Ieškovė šiuo ginčo klausimu pažymėjo, kad pagal norminius teisės aktus pareiga deklaruoti apskaitos prietaisų rodmenis tenka atsakovei, bet ne ieškovei. Be to, atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu laikotarpiu (2017 m.) atsakovė pati deklaruodavo apskaitos prietaisų rodmenis, tarp ieškovės ir atsakovės ginčų dėl tokios pareigos vykdymo nėra kilę.
4. Paaiškino, kad nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2017 m. birželio mėn. (imtinai) atsakovė skaitiklių rodmenis už abu objektus (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovei deklaruodavo telefonu; nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2017 m. rugpjūčio mėn. (imtinai) atsakovė skaitiklių rodmenis už abu objektus (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovei deklaruodavo el. paštu; nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. (imtinai) atsakovė skaitiklių rodmenis už abu objektus (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) deklaruodavo naudodamasi ieškovės savitarnos svetaine. Atkreipė dėmesį, jog tokiais būdais perduoti skaitiklių rodmenys būdavo suvedami į ieškovės apskaitos sistemą (NAV) ir būtent pagal šiuos rodmenis ieškovė atsakovei išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras. Atsižvelgiant į tai, ieškovės teigimu, PVM sąskaitos-faktūros už 2017 m. atsakovei išrašytos būtent pagal jos pačios pateiktus parodymus.
5. Anot ieškovės, ginčijamas nutarimas reiškia, kad ieškovė turi anuliuoti atsakovės per 2017 m. gruodžio mėn. suvartotą geriamojo vandens bei išleistų nuotekų kiekį bei kredituoti pagal šį suvartojimą išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VA500938709, kuri atsakovei buvo pateikta 2018 m. sausio 9 d. Pažymėjo, kad ieškovė PVM sąskaitas-faktūras išrašo laikantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose bei Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos tvarkos, t. y. sąskaitas išrašo už visą per mėnesį suteiktų paslaugų kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos, dešimtos kalendorinės dienos.
6. Ieškovės nuomone, atsakovė, deklaruodama rodmenis, suklydo, t. y. susipainiojo kada ir už kokį ataskaitinį laikotarpį deklaruojama ir mokama, ir tai lėmė nepagrįstą skundžiamo nutarimo priėmimą. Nurodė, jog, anot ieškovės, šiuo atveju atsakovė nesivadovavo skaitiklių rodmenų deklaravimo tvarka.
7. Paaiškino, kad iš pateiktų duomenų matyti, kad PVM sąskaita-faktūra Nr. VAS00924119 atsakovei buvo pateikta 2017 m. gruodžio 7 d. už 2017 m. lapkričio mėn. suteiktas paslaugas pagal atsakovės savitarnos svetainėje 2017 m. lapkričio 28 d. deklaruotus rodmenis (atsakovės objekto Nr. (duomenys neskelbtini) rodmenis 3025-3197 m³ (skirtumas 172 m³) ir objekto Nr. (duomenys neskelbtini) rodmenis 25482-25603 m³ (skirtumas 121 m³)), dėl ko, anot ieškovės, nutarime klaidingai teigiama, jog šie rodmenys buvo deklaruoti už 2017 m. gruodžio mėn. Ieškovės teigimu, nutarime suklysta ir dėl 157 m³ bei 110 m³ rodmenų sumažinimo, kadangi šie skirtumai yra nustatyti už 2017 m. gruodžio mėn. suteiktas paslaugas, bet ne 2018 m. sausio mėn. suteiktas paslaugas, nes šiuos rodmenis per savitarnos svetainę atsakovė deklaravo 2017 m. gruodžio 27 d.
Atsiliepimas
8. Atsakovė pateikė byloje atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė teismo ieškinį atmesti.
9. Paaiškino, kad skaitikliai yra užrakinti ir be atsakovės pirmininkės niekas negali prie jų prieiti, todėl atsakovė prašė ieškovės atsiųsti patikrinimo aktų kopijas, tačiau jų nebuvo gauta, nes tokių aktų ir nebuvo.
10. Nurodė, kad atsakovė savo pareigą deklaruoti skaitiklių rodmenis atliko sąžiningai ir laiku. Atsakovės teigimu, per metus ieškovė atsakovei išrašė 305 m³ daugiau negu atsakovė suvartojo geriamojo vandens (vertine išraiška tai sudaro apie 380 Eur) ir didžioji priskaitymų dalis yra 2017 m. rugpjūčio mėn. sąskaitoje Nr. VAS00901048, dėl kurios ir buvo kreiptasi į VVTAT.
11. Paaiškino, kad už 2017 m. sausio - gegužės mėn. ieškovė rašė po 2 PVM sąskaitas-faktūras atskirai už kiekvieną objektą, o nuo 2017 m. birželio mėn. sąskaitas rašė taip, kaip nurodo savo patikslinto ieškinio 8-ame punkte.
12. Nurodė, kad VVTAT ieškovė taip pat aiškino, jog skaitiklių rodmenis nuimdavo pati, tuo bandydami pateisinti neatitikimus tarp deklaruoto ir PVM sąskaitose-faktūrose išrašyto vandens kiekio, o šiuo metu ieškovė teigia, kad skaitiklių rodmenis turėjo (ir deklaravo) pati atsakovė, nepaaiškindama, kodėl PVM sąskaitose-faktūrose apmokėjimui per 2017 m. išrašė 305 m³ vandens daugiau, negu buvo deklaruota.
13. Paaiškino, kad ieškovė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras už einamąjį mėnesį išrašydavo ne einamojo mėnesio paskutinę dieną ar sekančio mėnesio pirmomis dienomis, o einamojo mėnesio 14-18 dienomis (pvz. už 2017 m. balandžio mėn. suvartotą vandenį sąskaita išrašyta ne balandžio 30 d., ar gegužės mėnesio pirmomis dienomis, o balandžio 18 d.). Teigė, jog tokia tvarka buvo nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., o vėliau ji pasikeitė, t. y. ieškovė už einamąjį mėnesį pradėjo rašyti PVM sąskaitas-faktūras paskutinę einamojo mėn. dieną. Nurodė, jog tokiu atveju ieškovė buvo priversta sudvigubinti rugpjūčio mėn. rodmenis, kad deklaruoti el. būdu duomenys sutaptų su PVM sąskaitoje-faktūroje rašomais rodmenimis. Atsakovės nuomone, tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl ieškovė 2017 m. rugpjūčio mėn. PVM sąskaitoje-faktūroje dvigubai padidino už rugpjūčio mėn. suvartoto vandens kiekį.
14. Ieškovė dublike pažymėjo, kad PVM sąskaitos-faktūros už 2017 m. atsakovei buvo išrašytos pagal pačios atsakovės pateiktus duomenis. Atkreipė dėmesį, jog atsakovės deklaravimas sutampa su ieškovės apskaitos sistemoje (NAV) bei išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose esančiais skaitiklių rodmenimis.
15. Teigė, jog atsižvelgiant į tai, kad gavus mokėjimą jis skiriamas netesyboms (delspinigiams) padengti, o tik po jų mokėjimas skiriamas pagrindinei prievolei įvykdyti, t. y. atsiskaitymui už suteiktas paslaugas, dubliko rengimo dieną atsakovė neturi nepadengtų delspinigių sąskaitų, dėl ko reikalavimas anuliuoti visas ieškovės iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. išrašytas delspinigių sąskaitas yra atmestinas.
16. Atsakovė triplike nurodė, kad ieškovė nuo 2009 m. iki 2018 m. rugsėjo mėn. naudojo subtilią ir gerai užmaskuotą sukčiavimo schemą – PVM sąskaita-faktūra už einamąjį mėnesį išrašoma einamojo mėnesio viduryje.
17. Atkreipė dėmesį, jog į VVTAT atsakovė kreipėsi ne dėl 2017 m. gruodžio mėn., o dėl 2017 m. birželio – rugpjūčio mėn. neteisingai išrašytų sąskaitų.
18. Paaiškino, kad atsakovė prašo anuliuoti delspinigius būtent tuos, kurie rašomi iki šiol dėl 2017 m. sausio – rugpjūčio mėn. laikotarpiu išrašytų sąskaitų.
19. VVTAT pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad palaiko nutarime išdėstytą poziciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
20. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.
21. Teismas konstatavo, kad VVTAT išvadoje nurodyti neatitikimai tarp atsakovės deklaruotų skaitiklių rodmenų ir ieškovės išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodyto sunaudoto vandens kiekio yra pagrįsti.
22. Teismas sprendė, kad atsakovė pagrįstai nurodė, jog 2017 m. sausio – gegužės mėn. laikotarpiu ieškovė atsakovei išrašydavo po 2 PVM sąskaitas-faktūras atskirai už kiekvieną objektą; šios aplinkybės ieškovė nepaneigė.
23. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovės skaitliukai buvo tikrinami jų atstovo ir patikrinimo duomenys neatitiko atsakovės deklaruotiems skaitiklių parodymams; nepaaiškino ir to, kodėl atsakovės deklaruoti skaitiklių rodmenys nesutampa su ieškovės nurodytose PVM sąskaitose-faktūrose išrašytais rodmenimis.
24. Pažymėjo, kad ieškinio teiginiai, jog atsakovei visos PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašomos už praėjusį mėnesį iki sekančio mėnesio 10 dienos, neatitinka tikrovės. Atkreipė dėmesį, jog iš pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų turinio matyti, kad ieškovė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras už einamąjį mėnesį išrašydavo ne einamojo mėnesio paskutinę dieną ar sekančio mėnesio pirmomis dienomis, o einamųjų mėnesių viduryje.
25. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti, dėl ko ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
26. Pirmosios instancijos teismas atkreipė atsakovės dėmesį į tai, kad ši byla yra nagrinėjama ieškovės pateiktų reikalavimų ribose, o atsakovė turėjo teisę pareikšti savarankiškus reikalavimus, pateikdama šioje byloje priešieškinį dėl nurodytų reikalavimų, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl teismas atsakovės reikalavimo dėl anuliavimo delspinigių nesvarstė.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
27. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir išspręsti bylą iš esmės - pripažinti, kad ieškovės paskaičiavimai už atsakovei suteiktas paslaugas yra teisingi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
28. Pažymi, kad teisės aktai numato būtent atsakovei kaip ieškovės klientei pareigą pranešti apskaitos prietaisų rodmenis ir atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Nurodo, jog atsakovė turi deklaruoti tokius rodmenis, kokius rodo apskaitos prietaisas, o kokius rodmenis deklaruoja atsakovė, tokie rodmenys yra nurodomi PVM sąskaitoje-faktūroje ir pagal juos paskaičiuojama mokėtina suma. Paaiškina, jog kai klientai, įskaitant atsakovę, bet kuriuo leistinu būdu deklaruoja apskaitos prietaisų rodmenis, jie yra perkeliami į ieškovės apskaitos sistemą (NAV); kiekvieno apskaitos prietaiso rodmenys apskaitos sistemoje už ataskaitinį laikotarpį (1 kalendorinį mėnesį) atvaizduojami nurodant rodmenį „nuo m³" ir rodmenį „iki m³"; atitinkamo ataskaitinio laikotarpio rodmuo „iki m³" yra lygus kito po jo einančio ataskaitinio laikotarpio rodmeniui „nuo m³". Pažymi, kad apskaitos sistema yra automatizuota ir neleidžia įrašyti kitokio rodmens, t. y. vieno atitinkamo ataskaitinio laikotarpio rodmuo „iki m³" visada bus lygus kito po jo einančio ataskaitinio laikotarpiui rodmeniui „nuo m³"" ir ieškovė savavališkai negalėtų įrašyti kitokių rodmenų. Atkreipė dėmesį, kad suvartojimas apskaitos sistemoje yra įskaitomas už tą mėnesį, kurį klientas pateikė rodmenis.
29. Nurodo, kad į bylą yra pateiktos visos atsakovei išrašytos ir pateiktos PVM sąskaitos-faktūros už per 2017 m. suteiktas paslaugas bei šių PVM sąskaitų-faktūrų rodmenų detalizacija, ir iš šių duomenų, anot ieškovės, matyti, kad jokių neatitikimų tarp rodmenų nėra, t. y. atitinkamo ataskaitinio laikotarpio rodmuo „iki m³" reiškia ir yra lygus po jo einančio ataskaitinio laikotarpio rodmeniui „nuo m³". Paaiškina, kad kai rodmenys buvo deklaruojami naudojantis savitarnos svetaine, PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašomos būtent pagal atsakovės pateiktus duomenis - tokie rodmenys, kokius atsakovė per savitarnos svetainę pateikė ieškovei, buvo nurodyti PVM sąskaitose-faktūrose už minėtą laikotarpį suteiktas paslaugas. Nurodo, jog paskutiniai atsakovės deklaruoti rodmenys (už 2017 m. gruodžio mėn. suteiktas paslaugas) sutampa su ieškovės apskaitos sistemoje bei atsakovei išrašytoje ir pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje esančiais rodmenimis.
30. Paaiškina, jog PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo ir pateikimo tvarka jokiu būdu objektyviai negali daryti įtakos suvartoto geriamojo vandens kiekiui bei atsakovės deklaruotų ir PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų rodmenų teisingumui. Nurodo, kad PVM sąskaitų-faktūrų skaičius niekaip negali būti susijęs su suvartotu paslaugų kiekiu, t. y. nesvarbu, kiek PVM sąskaitų-faktūrų išrašoma už ataskaitinį laikotarpį, o svarbu tai, kad jose nurodomi tokie apskaitos prietaisų rodmenys, kokius atsakovė pateikė ieškovei. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad PVM sąskaitos-faktūros išrašymo data nebūtinai turi sutapti su jos pateikimo atsakovei data.
31. Teigia, kad atsakovė per 2017 m. gruodžio mėn. suvartojo būtent tokį kiekį vandens, kokį nuspręsta anuliuoti (157 m³ ir 110 m³), ir šį kiekį atsakovė 2017 m. gruodžio 27 d. deklaravo per savitarnos svetainę.
32. Nurodo, jog ieškovei nėra suprantama ir pirmosios instancijos teismas sprendime nepaaiškina, kokiu būdu apskaitos prietaisų tikrinimas gali turėti įtakos suvartojimui, rodmenų deklaravimui ir jų nurodymui PVM sąskaitose-faktūrose. Anot ieškovės, pastarosios apskaitos prietaisų patikrinimas kartu užfiksuojant rodmenis nėra lygus atsakovės rodmenų deklaravimo pareigai.
33. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės reikalavimo dėl delspinigių anuliavimo.
Atsiliepimas
34. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir išaiškinti jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo iškilusį ginčą dėl delspinigių skaičiavimo.
35. Nurodo, jog apeliaciniame skunde ieškovė dėsto tuos pačius argumentus kaip ir ieškinyje dėl apskaitos prietaisų rodmenų deklaravimo pareigos bei subjekto, kuris šią pareigą turi atlikti, kurie, anot atsakovės, yra neatitinkantys tikrovės.
36. Pažymi, kad pagrindinė šio ginčo priežastis yra dėl PVM sąskaitų-faktūrų datų. Anot atsakovės, keisdama PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo datą ieškovė du kartus 2008 m. ir 2017 m. rugpjūčio mėn. sudvigubino rodmenis.
37. Paaiškina, kad už 2017 m. sausio mėn. suvartotą vandenį PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašytos 2017 m. sausio 18 d., skaitiklių rodmenys už sausio mėn. buvo deklaruoti 2017 m. sausio 31 d., o PVM sąskaitoje-faktūroje užfiksuoti 2016 m. gruodžio mėn. rodmenys. Taigi, atsakovės nuomone, ieškovė per 2017 m. 12-os mėnesių sąskaitose fiksavo 13 mėnesių rodmenis. Pažymi, kad pakeitus PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo datą ir pradėjus rodmenis deklaruoti el. erdvėje, nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki šiol jokių nesutapimų nėra. Atkreipia dėmesį, jog dėl 2017 m. gruodžio mėn. ginčo tarp šalių nėra.
38. Nurodo, jog šiuo metu iškilo ginčas tarp šalių dėl priskaičiuotų delspinigių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
39. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
40. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė pateikė teismui naujus įrodymus – 2019 m. sausio 12 d. atsakovės raštą adresuotą ieškovei su priedais bei ieškovės atsakymą į šį raštą, 2019 m. sausio 19 d. atsakovės raštą adresuotą ieškovei bei ieškovės atsakymą į šį raštą. Savo ruožtu, pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įvertinus atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, nustatyta, jog šiais naujais apeliacinės instancijos teismui pateiktais įrodymais atsakovė grindžia atsiliepime nurodytą aplinkybę, jog po nutarimo priėmimo tarp šalių kilo ginčas dėl delspinigių skaičiavimo. Savo ruožtu, teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekėlė jokio savarankiško reikalavimo dėl delspinigių skaičiavimo, dėl ko teismas šį klausimą pirmosios instancijos teisme net nesvarstė. Taigi, darytina išvada, jog pateikti atsakovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą į bylą nauji įrodymai nėra susiję su byloje nagrinėtinais reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, šie įrodymai apeliacinės instancijos teisme nėra priimami bei vertinami.
41. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas visa apimtimi. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad VVTAT nutarime nustatyti neatitikimai tarp atsakovės deklaruotų skaitiklių rodmenų objektuose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovės išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodyto sunaudoto vandens kiekio objektuose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįsti, o ieškovė šioje byloje neįrodė, kad atsakovės skaitliukai buvo tikrinami ieškovės atstovo ir patikrinimo duomenys neatitiko atsakovės deklaruotiems skaitiklių parodymams bei nenurodė esančių neatitikimo atsiradimo priežasčių.
42. Įvertinus bylos medžiagą, nustatyta, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl 2017 m. atsakovės deklaruotų apskaitos prietaisų rodmenų objektuose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovės išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodyto sunaudoto objektuose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) vandens kiekio neatitikimų (ne)egzistavimo bei atitinkamai pareigos ieškovei už šį laikotarpį perskaičiuoti atsakovės skolą.
43. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, jog tarp ieškovės kaip pardavėjos ir atsakovės kaip abonento 2003 m. vasario 24 d. buvo sudaryta Šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotėkų šalinimo bei valymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 2.2. punkte įtvirtinta, jog įvadinių vandens skaitiklių rodmenis pardavėjo atstovas tikrina kiekvieno mėnesio 3 darbo dieną, o 4.1. punkte nurodyta, jog pardavėjas pateikia abonentui sąskaitą vieną kartą per mėnesį; sąskaitoje nurodomi suvartoti vandens kiekiai nuo praėjusio mėnesio įvadinio vandens skaitiklio tikrinimo dienos iki einamojo mėnesio tikrinimo dienos kiekviename objekte. Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad sutarties 2.2. punkte įtvirtintą pareigą ieškovės atstovas vykdė ir šią pareigą vykdė būtent pagal sutartyje nustatytą tvarką, t. y. tikrino įvadinių vandens skaitiklių rodmenis kiekvieno mėnesio 3 darbo dieną. Tuo tarpu, ieškinyje ieškovės nurodyta pozicija, jog sutarties 2.2. punkte įtvirtinta ieškovės pareiga prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nustatančios pareigą deklaruoti apskaitos prietaisų rodmenis atsakovei, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nepagrįsta. Pažymėtina, jog ši sutartyje įtvirtinta pareiga yra susijusi būtent su šalių nustatyta sutartyje apmokėjimo tvarka, kadangi pagal sutarties 4.1. punktą ieškovė sąskaitą atsakovei turėjo pateikti vieną kartą per mėnesį, sąskaitoje nurodant suvartotus vandens kiekius nuo praėjusio mėnesio įvadinio vandens skaitiklio tikrinimo dienos iki einamojo mėnesio tikrinimo dienos kiekviename objekte. Savo ruožtu, apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės pozicijai, kad ši ieškovei sutartimi nustatyta pareiga neeliminuoja atsakovės pareigos ieškinyje nurodytų teisės aktų pagrindu teikti tikslius apskaitos prietaisų rodmenis ieškovei. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pritartina nutarime padarytai išvadai, jog ginčo situacijoje ieškovė iš esmės nesilaikė sutarties 2.2. bei 4.1. punktuose įtvirtintų pareigų, dėl ko atsakovei išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose už 2017 m. nurodydavo vandens kiekius, kurie buvo nustatyti kitokia, ne sutartyje nustatyta tvarka.
44. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2017 m. birželio mėn. (imtinai) atsakovė skaitiklių rodmenis už abu objektus (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovei deklaruodavo telefonu; nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2017 m. rugpjūčio mėn. (imtinai) atsakovė skaitiklių rodmenis už abu objektus (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovei deklaruodavo el. paštu; nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. (imtinai) atsakovė skaitiklių rodmenis už abu objektus (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) deklaruodavo naudodamasi ieškovės savitarnos svetaine. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose patvirtino, jog būtent tokiais būdais perduoti skaitiklių rodmenys būdavo suvedami į ieškovės apskaitos sistemą (NAV) ir pagal juos ieškovė atsakovei išrašydavo sąskaitas. Taigi, šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog būtent tokia skaitiklių rodmenų deklaravimo ir sąskaitų išrašymo praktika buvo susiklosčiusi tarp ginčo šalių 2017 m. laikotarpiu.
45. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą patvirtino, jog nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki šiol skaitiklių rodmenis už abu objektus (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) deklaruojant naudojantis ieškovės savitarnos svetaine, jokių neatitikimų tarp atsakovės deklaruotų bei ieškovės PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų sunaudotų vandens kiekių nėra. Pažymėtina, jog šį faktą patvirtina ir ieškovės kartu su ieškiniu pateiktas priedas Nr. 3, kuriame atsispindi tiksli atsakovės rodmenų deklaravimo data bei tikslūs deklaruojami rodmenys bei atitinkamai ieškovės išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų data bei jose nurodyti rodmenys. Savo ruožtu, įvertinus laikotarpį nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2017 m. rugpjūčio mėn., akivaizdu, jog deklaruojami atsakovės rodmenys bei PVM sąskaitose-faktūrose nurodyti rodmenys iš esmės nesutapo, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad šis nesutapimas rodmenų yra sąlygotas aplinkybės, jog ginčo šalys skirtingai suvokė už kokiu konkrečiai laikotarpiu suvartotą vandens kiekį išrašoma konkreti PVM sąskaita-faktūra.
46. Pagal atsakovės byloje pateiktus įrodymus, matyti, jog atsakovė savo poziciją dėl 2017 m. atsiradusių neatitikimų tarp atsakovės deklaruotų skaitiklių rodmenų objektuose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovės išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodyto sunaudoto vandens kiekio objektuose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) grindžia dokumentu „912-ji DNSB RODMENŲ ANALIZĖ PER 2017 METUS“, kuriame būtent ir atsispindi, anot atsakovės, aplinkybė, jog per 2017 m. ieškovės išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose yra nurodyti vandens kiekiai 305 m³ daugiau už abu objektus (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) negu buvo deklaruota atsakovės.
47. Pažymėtina, jog šiame atsakovės pateiktame dokumente „912-ji DNSB RODMENŲ ANALIZĖ PER 2017 METUS“ nurodyta, kad 2017 m. sausio 1 d. skaitiklių rodmenys buvo „1359“ objekte Nr. (duomenys neskelbtini) bei „9730“ objekte Nr. (duomenys neskelbtini), o tuo tarpu 2017 m. gruodžio 31 d. skaitiklių rodmenys buvo „3354“ objekte Nr. (duomenys neskelbtini) bei „25713“ objekte Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog tiek pagal ieškovės dokumentus, tiek ir pagal atsakovės byloje pateiktus dokumentus, 2017 m. gruodžio 31 d. skaitiklių rodmenys sutapo, t. y. tiek pagal ieškovę, tiek ir pagal atsakovę 2017 m. gruodžio 31 d. skaitiklių rodmenys buvo „3354“ objekte Nr. (duomenys neskelbtini) bei „25713“ objekte Nr. (duomenys neskelbtini) (šią aplinkybę pagrindžia ne tik atsakovės dokumento „912-ji DNSB RODMENŲ ANALIZĖ PER 2017 METUS“ duomenys, bet ir byloje ieškovės pateikta lentelė kartu su ieškiniu Priedas Nr. 3 bei pati atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą). Savo ruožtu, išanalizavus šalių pateiktą medžiagą, nustatyta, jog pradiniai 2017 m. sausio mėn. skaitiklių rodmenys tarp ginčo šalių nurodomi 2017 m. sausio mėn. esant skirtingi, t. y. atsakovės dokumente „912-ji DNSB RODMENŲ ANALIZĖ PER 2017 METUS“, kuriuo, pažymėtina, ir grindžiamas byloje vertintinų netikslumų (ne)egzistavimas, nurodyta, jog 2017 m. sausio mėn. skaitiklių rodmenys buvo „1359“ objekte Nr. (duomenys neskelbtini) bei „9730“ objekte Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog būtent nuo šių duomenų atsakovė ir skaičiavo deklaruotus bei ieškovės PVM sąskaitose-faktūrose nurodytus vandens kiekius. Tuo tarpu, įvertinus 2017 m. sausio 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą bei remiantis ieškovės kartu su ieškiniu pateikta lentele apie išrašytas ir pateiktas atsakovei PVM sąskaitas-faktūras, pradinis rodmuo, nuo kurio ir skaičiuojamas sunaudoto vandens kiekis objektuose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kitoks negu atsakovės nurodomas, t. y. „1194“ objekte Nr. (duomenys neskelbtini) bei „9590“ objekte Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, akivaizdu, jog ginčo šalių nurodomi pradiniai 2017 m. sausio mėn. buvę objektų Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) rodmenys yra skirtingi, t. y. šių rodmenų skirtumas yra objekte Nr. (duomenys neskelbtini) – 165 m³ , o objekte Nr. (duomenys neskelbtini) – 140 m³. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog 305 m³ (165 m³ + 140 m³) skirtumas, kuris nurodomas atsakovės dokumente „912-ji DNSB RODMENŲ ANALIZĖ PER 2017 METUS“, yra atsiradęs ne dėl ieškovės už 2017 m. nustatyto didesnio vandens kiekio negu realiai atsakovės buvo deklaruotas bei sunaudotas, o būtent dėl atsakovės vidaus dokumentuose atlikto netinkamo skaičiavimo.
48. Teisėjų kolegija pažymi, jog, įvertinus bylos medžiagą, nustatyta, jog pradinių skaitiklių rodmenų, nuo kurių šiuo atveju ir buvo skaičiuojamas deklaruotas bei PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas vandens kiekis bei atitinkamai vertinamas faktas dėl netikslumų (ne)buvimo, skirtumas iš esmės yra atsiradęs dėl to, jog ieškovės išrašytoje 2017 m. sausio 18 d. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytas vandens kiekis nuo „1194“ iki „1359“ objekte Nr. (duomenys neskelbtini) bei atitinkamai nuo „9590“ iki „9730“ objekte Nr. (duomenys neskelbtini) yra, anot ieškovės, sunaudotas ir deklaruotas už 2017 m. sausio mėn. (šį faktą patvirtina pačios ieškovės pateikta ataskaita apie atsakovės deklaruotus rodmenis), o pagal atsakovės byloje pateiktus dokumentus (geriamojo vandens skaitiklių rodmenys už 2016 m. gruodžio mėn.), pastarosios nuomone, šis kiekis buvo sunaudotas dar 2016 m. gruodžio mėn.
49. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovė 2017 m. laikotarpiu išrašė PVM sąskaitų-faktūrų didesniam vandens kiekiui, negu buvo atsakovės deklaruota. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovė byloje nėra pateikusi jokių duomenų, kurie leistų spręsti, jog ieškovė sudvigubino rodmenis.
50. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nutarime atliktais skaičiavimais bei juos vertino kaip pagrįstus, kadangi iš šio nutarimo turinio matyti, jog skaičiuojant atsakovės deklaruotus vandens kiekius 2017 m. objektuose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), VVTAT neatsižvelgė į atsakovės per savitarnos svetainę už 2017 m. gruodžio mėn. deklaruotus suvartotus vandens kiekius abiejuose objektuose, t. y. atsakovės deklaruoti 2017 m. gruodžio 27 d. „3354“ objekte Nr. (duomenys neskelbtini) bei „25713“ objekte Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal VVAAT, paskutiniai deklaruoti duomenys už gruodžio mėn. buvo „3197“ objekte Nr. (duomenys neskelbtini) bei „25603“ objekte Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, akivaizdu, jog nutarime padaryta išvada, kad atsakovė 2017 m. deklaravo 2003 m³ geriamojo vandens ir 1305 m³ geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti, iš viso 3 308 m³, yra klaidinga. Be to, šiame nutarime, skaičiuojant deklaruotų vandens kiekių skaičių už 2017 m., nepagrįstai buvo sprendžiama, jog pradiniai 2017 m. sausio mėn. buvę rodmenys yra „1194“ bei „9590“, kadangi šie rodmenys yra jau pagal atsakovės vidinius dokumentus deklaruoti kaip pradiniai rodmenys buvę 2016 m. gruodžio mėn.
51. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju atsakovei už 2017 m. yra išrašyta PVM sąskaitų-faktūrų už tokį kiekį vandens, kiek buvo deklaruota 2017 m. abiejų objektų atžvilgiu. Bylos nagrinėjimo metu nustatyti laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2017 m. rugpjūčio mėn. (imtinai) neatitikimai tarp atsakovės deklaruotų ir ieškovės išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų rodmenų nesudaro pagrindo spręsti, kad šie neatitikimai lėmė tai, jog atsakovei 2017 m. buvo išrašyta PVM sąskaitų-faktūrų didesniam negu buvo deklaruota vandens kiekiui.
52. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018 m. gegužės 21 d. nutarimą Nr. 10-645.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
53. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Ieškovė pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme turėjo iš viso 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, kuriuos sudaro 75 Eur žyminis mokestis už ieškinį bei 75 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintinas, atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti, 150 Eur suma priteistina iš atsakovės ieškovės naudai. Be to, ieškinio tenkinimo atveju iš atsakovės priteistinos valstybės naudai pirmosios instancijos teisme patirtos pašto išlaidos, kurios sudaro 10,50 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018 m. gegužės 21 d. nutarimą Nr. 10-645.
Priteisti iš atsakovės 912-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos, j. a. k. 126124294, ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“, j. a. k. 120545849, naudai 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės 912-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos, j. a. k. 126124294, valstybės naudai 10,50 Eur pašto išlaidų.