Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas, ir neturėdamas realių galimybių pakeisti žemės paskirtį iš miško ūkio į namų valdą, nes Teritorijų planavimo įstatymas, Žemės įstatymas, Miškų įstatymas tokios galimybės nesuteikė, 2008 metais, rudenį, sudaręs žodinę sutartį su V. R., pagal kurią įsipareigojo pakeisti V. R. žemės sklypo, esančio Vilniaus raj., Bezdonių sen., Brataniškių k., naudojimo paskirtį iš miško ūkio į namų valdą, būdamas prie prekybos centro „Banginis“, esančio P. Lukšio g. 34, Vilniuje, gavo iš V. R. 10 000 Lt, ir neturėdamas tikslo įvykdyti įsipareigojimo ar grąžinti pinigus, teigdamas, kad pinigus perdavė neva J., apgaule savo naudai pasisavino 10 000 Lt, tuo nukentėjusiajam V. R. padarydamas 10 000 Lt turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat M. G., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas ir neturėdamas realių galimybių pakeisti žemės paskirtį iš miško ūkio į namų valdą, nes Teritorijų planavimo įstatymas, Žemės įstatymas, Miškų įstatymas tokios galimybės nesutekė, 2008-08-20 sudaręs rašytinę paskolos sutartį su S. L., pagal kurią įsipareigojo pakeisti S. L. žemės sklypo, esančio Vilniaus raj., Bezdonių sen., Brataniškių k., naudojimo paskirtį iš miško ūkio į namų valdą, būdamas prie prekybos centro „Banginis“, esančio P. Lukšio g. 34, Vilniuje, gavo iš S. L. 20 000 Lt ir neturėdamas tikslo įvykdyti įsipareigojimo ar grąžinti pinigus, teigdamas, kad pinigus perdavė neva J., apgaule savo naudai pasisavino 20 000 Lt, tuo nukentėjusiajam S. L. padarydamas 20 000 Lt turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat M. G., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas ir neturėdamas realių galimybių pakeisti žemės paskirtį iš miško ūkio į namų valdą, nes Teritorijų planavimo įstatymas, Žemės įstatymas, Miškų įstatymas tokios galimybės nesutekė, 2008-08-20 sudaręs sutartį su R. K., pagal kurią įsipareigojo pakeisti R. K. žemės sklypo, esančio Vilniaus raj., Bezdonių sen., Brataniškių k., naudojimo paskirtį iš miško ūkio į namų valdą, būdamas prie prekybos centro „Banginis“, esančio P. Lukšio g. 34, Vilniuje, gavo iš R. K. 30 000 Lt, ir neturėdamas tikslo įvykdyti įsipareigojimo ar grąžinti pinigus, teigdamas, kad pinigus perdavė neva J., apgaule savo naudai pasisavino 30 000 Lt, tuo nukentėjusiajam R. K. padarydamas 30 000 Lt turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. G. parodė, kad prisipažįsta, jog paėmė pinigus, tačiau tikslo apgauti neturėjo. Pinigus paėmė ir viskas. Iš R. paėmė 10 000 Lt, kad pakeisti žemės paskirtį. R. pinigus perdavė Lukšio gatvėje. Ten buvo ne 10 000 Lt, o daugiau. Iš S. L. ir R. K. neėmė nė cento. Viską jam per du ar tris kartus davė R. Sutartis buvo gal ir L. vardu. Žino, kad bendra pinigų suma buvo 50 000 Lt. Pinigų perdavimas vyko ne vieną dieną. Visais atvejais pinigus perduodavo R. Paskolos raštelių neturi, nežino, kur jie yra. Paskolos raštelius pasirašinėjo. Kiek paskolos raštelių pasirašė neprisimena, žino, kad bevndra suma turėjo būti 50 000 Lt. Buvo vienas pažįstamas, kuris pakeitinėjo žemės paskirtį. Tas pažįstamas vardu J., pavardės nežino, jis dabar Belgijoje, anksčiau gyveno Vilniuje, jo adreso nežinojo. Policijai jis davė J. telefono numerį, bet jau nebuvo galima susisiekti. Tikslo apgauti neturėjo. Su J. buvo žemėtvarkoje. Jam pažadėjo, kad iš bendros sumos jam atiteks 10 000 Lt. Viskas būtų kainavę 100 000 Lt. 50 000 Lt dar būtų reikėję sumokėti, kai viskas būtų padaryta iki galo. Jo turtas buvo perrašytas iki K. kreipimosi į teismą. Neturėjo tikslo iki teismo perrašyti žemę.Dabar turto neturi, tačiau yra giminių, kurie sutinka jam atiduoti turtą, kad jis galėtų atsiskaityti su R. ir kitais. Sveikata jam nelabai leidžia viską sutvarkyti. Šiuo metu jo sveikata bloga, yra patyręs du insultus ir mikroinfarktą. Savo kaltės dėl sukčiavimo nepripažįsta. Pripažįsta, kad paėmė pinigus. Taip gaunasi, kad jį irgi apgavo, nes jis visus pinigus irgi atidavė. Jis yra (duomenys neskelbtini) direktorius, šiuo metu įmonė be veiklos, anksčiau užsiėmė pervežimais. Sutinka atlyginti 50 000 Lt.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. R. parodė, kad susitiko su G., nes anksčiau kartu dirbo, pakalbėjo apie tai, kaip sekasi reikalai. G. pasakė, kad turi savo firmą, dirba socialdemokratų rinkiminėje apygardoje, turi įtakingų žmonių. Anksčiau jis G. yra pasakojęs dėl žemės, kad bandė pakeisti jos paskirtį, bet nebuvo galimybės. G. pasakė, kad laisvai gali tai padaryti. Visa tai jis, V. R., papasakojo savo kaimynams S. L. ir K. Susitiko, viską aptarė, nutarė, kad duos G. visus dokumentus, pasirašė dokumentus, sutarė, kad gauna avansą, o po įvykdymo gaus visą sumą. Susitarė susitikimo datą, kad atvažiuos prie prekybos centro „Banginis“, Lukšio g. 34, Vilniuje, su dokumentais ir pinigais. Susitiko visi keturi. Pirmiausia buvo pasirašytas dokumentas K. dėl 30 000 Lt, L. turėjo būti pasirašyta dėl 15 000 Lt, tačiau L. pasirašė, kad duoda 20 000 Lt, todėl jis iš savo pinigų davė tik 5000 Lt. Taip ir susitarė, kad avansinė suma jam yra atiduota. Buvo įsipareigojimas per 3 mėnesius sutvarkyti dokumentus. Pradėjo ieškoti G., visi kartu susitiko, G. paaiškino, kad viskas eina normaliai, liepė laukti ir viskas bus tvarkoje. Tačiau laikui bėgant niekas nevyko. Kada G. paskambindavo, jie viską įrašinėdavo. Vieną dieną G. atvažiavo pas jį į namus ir pasakė, kad jau pasirašinėja dokumentus, staigiai reikia 5000 Lt. Jis G. davė 5000 Lt, todėl ir susidarė 10 000 Lt. Po to G. niekaip negalėjo pagauti. Kai vėl susitiko prie prekybos centro „Banginis“, G. pasakė, kad jį pavedė. Tuomet jie paprašė bent jau atiduoti dokumentus. G. pasakė, kad dokumentų neva neranda. Dokumentai iki šios dienos jiems dar negrąžinti. Iš pradžių žadėjo, kad grąžins pinigus, tačiau tai sirgo, tai išvažiavo į Lenkiją, tai negali. Viskas tęsėsi apie du metus. Grąžino tik keletą dokumentų, miškotvarkos projekto jis nerado, negrąžino. Kilo įtarimas, ar jis aplamai kreipėsi į žemėtvarką ir ar buvo priduoti dokumentai, todėl prašė grąžinti dokumentus. Kada kreipėsi į žemėtvarką sužinojo, kad oficialiai jokių dokumentų nebuvo. Nori, kad G. grąžintų pinigus, kuriuos jam atidavė, ir atsiskaitytų su kitais žmonėmis. Pirmu atveju buvo perduota 55 000 Lt, antrą kartą – 5000 Lt. Apie jokį J. kalbos nebuvo. Susitikimuose G. minėjo Č., visada sakydavo, kad viską tvarko Č.. Prašo priteisti 10 000 Lt.

Byloje yra kadastro duomenys dėl V. R. sklypo (t. 1, b.l. 97-166, t. 2, b.l. 43-61, 62-74).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu V. R. pateikė mobiliojo ryšio telefoną (t. 1, b.l. 88).

Telefonas buvo apžiūrėtas daikto apžiūros metu (t. 1, b.l. 89-90) ir pakvitavimu grąžintas V. R. (t. 1, b.l. 96).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. L. parodė, kad, kaip ir minėjo V., jis, būdamas kaimynu, pasakė, kad turi pažįstamą, kuris projektavimo darbuose suvokia daugiau, negu jie patys, žino, kokiu keliu galima pakeisti žemės paskirtį. Kadangi jie yra seni bendradarbiai, tai apratė sąlygas. Jis sudalyvavo tik norėdamas pamatyti žmogų. Atvažiavo tvarkingas žmogus. G. tada atrodė solidus, vidutinio amžiaus pilietis, nekeliantis jokių abejonių. V. pasakė, kad seniai jį pažįsta kaip bendradarbį. G. pasakė, kad kreipsis su prašymu į apskritį, galės jiems netgi pateikti to prašymo registruotą kopiją, ir po to žemės paskirtis bus pakeista. Įvardino sumą. Sumos buvo nustatytos pagal sklypo dydį, todėl jos buvo skirtingos. Jo suma buvo 15 000 Lt, bet 5000 Lt V. buvo užrašyti jo vardu, V. 10 000 Lt, K. 30 000 Lt, iš viso 60 000 Lt. Visi sutartą dieną susitiko, buvo surašyti dokumentai, kurie pridėti byloje, surašė paslaugos sutartį, perdavė pinigus. Jo pinigau buvo 15 000 Lt ir 5000 Lt, todėl pirminė suma buvo įrašyta 20 000 Lt. V. sakė, kad jam sutarties nereikia, nes jis senas jo bendradarbis. Vytas perdavė G. pinigus. Po to G. pradėjo vengti susitikimo. Prašė G., kad pastarasis atneštų bent vieną registruotą dokumentą, kad įrodytų, kur buvo kreiptasi, tačiau jis iš viso pradėjo vengti bendrauti su R., atsakydavo tik žinutėmis. Vieną kartą pats bandė skambint G. telefonu, atsiliepė, tačiau supratęs, kad tai jo, S. L., numeris, įsivedė jį ir su juo daugiau nebendravo. Niekada nebuvo minėtas J., jo vardą išgirdo tik pas tyrėją. G. sakydavo, kad jis pats priduos dokumentus ir viską sutvarkys. Jokio dokumenti G. negrąžino. Prašo grąžinti 15 000 Lt. Raštelis yra dėl 20 000 Lt, nes dalis pinigų yra V. Prašo grąžinti 20 000 Lt. Iš 20 000 Lt 5000 Lt turės atiduoti R. Prašo priteisti ir 2000 Lt už advokato išlaidas, iš viso – 22 000 Lt.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. L. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b.l. 16-19).

Byloje yra duomenys iš registro dėl nukentėjusiojo S. L. ir V. R. žemės sklypų (t. 2, b.l. 20-42).

Byloje yra 2008-08-20 paskilos sutartis dėl 20 000 Lt (t. 2, b.l. 6).

Iš pagarsintų nukentėjusiojo R. K. parodymų matyti, kad jis turi miško žemės sklypą, kurio paskirtis yra miško ūkio, adresu Brataniškių k., Vilniaus r. Pažįstamas V. R., gyv. (duomenys neskelbtini), jį supažindino su M. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris liudytojui, minėtam vyrui V. R. bei dar vienam jų bendram pažįstamam S. L. pažadėjo tarpininkauti pakeičiant jų turimų žemės sklypų paskirtį - miško ūkio į namų valdą. Jis asmeniškai nebuvo susidūręs su tokiomis procedūromis, todėl sutiko, kad M. G. užsiimtų tuo, t.y. paruoštų dokumentus. 2008-08-20 tiksliai valandos neprisimena, prie prekybos centro „Banginis", esančio Žukausko gatvėje, Vilniuje, Šiaurės miestelyje, susitiko jis, V. R., R. K. bei M. G. Prieš tai su minėtu vyru-M. G. bendravo V. R., jis juos patikino, kad tai patikimas žmogus ir oficialiai sutvarkys jiems visas procedūras. Tą dieną M. G. pasakė, kad tokiems darbams atlikti - t.y. pakeisti žemės sklypų paskirtį - reikės nemažų pinigų, jis kiekvienam iš jų pagal turimus sklypus įvardino sumas. Jis M. G. perdavė 30 000 litų bei žemės sklypo registracijos dokumentų kopijas, vėliau dar perdavė 2 tūkstančius litų. Kiek jam žinoma kiti, t.y. V. R. bei R. K. irgi perdavė jam pinigų sumas. Kadangi perduodama pinigų suma buvo didelė, tai M. G. sutiko pasirašyti sutartį. Paskolos sutartyje data yra nurodyta 2008-08-18, nors ją pasirašė 2008-08-20. Minėta sutartis buvo įvardyta kaip „Paskolos sutartis", sudaryta 2008 metais rugpjūčio 20 dieną ir joje parašyta, kad paskolos gavėjas - M. G., gauna 30 000 litų, įsipareigodamas iki 2008-10-17 pakeisti Vilniaus rajono savivaldybės Brataniškių kaimo vietovėje esančių miško ūkio paskirties žemių, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (0.9066 ha ir 0.8 ha) paskirtį į namų valdas. Atlikus įsipareigojimus pagal minėtą sutartį - pakeistų sklypų paskirtis iš žemės ūkio į namų valdos, paskolos gavėjas - M. G. gautų dar 30 000 litų. Minėtos sutarties kopiją jis pateikė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Iki nustatyto sutartyje termino - 2008-10-24 M. G. neįvykdė to, ką žadėjo, t.y. nepakeitė sklypų paskirties iš žemės ūkio į namų valdos. Įvyko keletas susitikimų su M. G., kurių metu M. G. vis žadėdavo atlikti veiksmus, kuriuos įsipareigojo atlikti, t.y. pradžioje M. G. ramindavo, kad viskas bus gerai ir žodžiu tarėsi su jais - perkėlinėjo terminą dar keletui mėnesių. Kiekvieną kartą jis juos ramindavo, sakė, kad viską daro oficialiai per „apskritį", jie tikėjo. Vieno susitikimo metu jie iš M. G. pradėjo reikalauti dokumentų, patvirtinančių, kokius veiksmus jis atliko pagal jų susitarimą: kad parodytų kokią registracijos šaknelę, kad kreipėsi į valstybines institucijas (kadangi žino, kad kiekvieną kartą priduodant kokį dokumentą yra gaunamas pranešimas su registracijos numeriu), jis nieko negalėjo pateikti, vėliau pradėjo sakyti, kad jį apgavo. Vėliau M. G. pasakė, kad neatliks to, ką žadėjo ir pažadėjo, kad grąžins pinigus. 2010-02-24 jis parašė pretenziją M. G., kurios pagalba ragino jį grąžinti jo pinigus geruoju, minėtą pretenziją išsiuntė registruotu paštu M. G., tačiau jis pinigų negrąžino. 2010-06-17 dieną jis susitiko su M. G., kuris pripažino, kad yra skolingas liudytojui 35 000 litų ir pasirašė jam paprastąjį vekselį, kuriame nurodė, kad iki 2010-07-31 jis grąžins pinigus, viso jam 35 000 litų, t.y. 32 tūkstančius, kuriuos liudytojas jam perdavė, o tris tūkstančius palūkanos. Iki 2010-07-31 M. G. pinigų 35 000 litų negrąžino. 2010-08-03 liudytojas kreipėsi į Vilniaus m. 10-ojo notarų biurą, kuriame įregistravo minėtą vekselį ir perdavė jį antstoliui R. V. (Algirdo g. 2, Vilniuje) išieškojimui. Antstolis areštavo M. G. turtą, vėliau per teismą buvo parduotas jo turtas, tačiau buvo daug skolininkų, todėl liudytojo skolos buvo padengta tik 6 tūkstančiai litų. Vėliau liudytojas vėl kreipėsi į teismą todėl, kad M. G. perrašė savo turtą vaikams, todėl teismo būdu buvo pripažinti minėti sandoriai niekiniais. Šiuo metu minėtas sprendimas dar neįsigaliojęs. Liudytojas toliau civiline tvarka teisiasi su M. G., todėl negali pasakyti, ar teiks civilinį ieškinį, kadangi nežino, kiek jis prisiteis civiline tvarka. Nori parodyti, kad Brataniškių kaimo vietovėje esančių miško ūkio paskirties žemių, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (0.9066 ha ir 0.8 ha) paskirtį jis pakeitė į žemės ūkio paskirtį, šiuo metu minėti sklypai priklauso jam, tačiau šiuo metu jų dokumentų pateikti negali, nes nepaėmė su savimi, pateiks vėliau (t.2, b.l. 78-80).

Byloje yra duomenys iš kadastro dėl R. K. žemės sklypo (t.2, b.l. 99-117).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis R. K. pateikė 2012 02 24 paprastojo vekselio, vykdomojo įrašo; pranešimo antstolio R. V. turto arešto akto; patvarkymo dėl teisių ir pareigų išaiškinimo; 2011 02 28 siūlymo dėl skolininko turto dalies nustatymo; 2011 1121 sprendimą (t. 2, b.l. 84; 85-98).

Byloje yra R. K. pretenzija M. G. dėl 30 000 lt už nesuteiktas paslaugas grąžinimo (t. 2, b.l. 85).

Iš antstolio R. V. 2012 03 26 rašto Nr. 0179/ 10/ 01006 matyti, kad iš M. G. R. K.išmokėta 10087, 62 lt skolos. (t. 2, b.l. 119).

2012-01-17 Vilniaus rajono savivaldybės administracija raštu Nr. A33 (l)-307-(14.2) nurodė, kad nuo 2008 m. rugpjūčio 20 d. iki 2011 09 19 Vilniaus rajono savivaldybės administracija neturi duomenų apie M. G. prašymo pateikimą dėl detaliojo plano rengimo Vilniaus r.„ Bezdonių sen., Bratoniškių k.(t. 2, b.l.128).

Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2012 04 16 raštu Nr. 13791)-1891- (14.2) nurodė, kad teisiniu santykius dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo 2008 m. reglamentavo ir reglamentuoja daugybė teisės aktų: Lietuvos Respublikos Konstitucija, Teritorijų planavimo įstatymas, Miškų įstatymas; Vietos savivaldos įstatymas, Statybos įstatymas, Vyriausybės nutarimai: 1999 09 29 Vyriausybės nutarimas Nr. 1073 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo", 2002 05 09 Vyriausybės nutarimas nr. 641 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos patvirtinimo" (neteko galios 2011 09 28 Vyriausybės nutarimu Nr. 1131 nuo 2011 m. spalio 6 d.) aplinkos ministro įsakymais, kitais įstatymais bei teisės aktais, 2009 09 30 Vilniaus rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T3-323 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo", Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos planas yra paskelbtas Vilniaus rajono savivaldybės svetainėje www.vilniaus r., lt) Siame plane miško žemės keitimas kitomis naudmenimis nenumatytas.

Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis yra pasisakęs Konstitucinis teismas 2006 03 14; 2009 06 22 nutarimuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašiose bylose daug kartų aiškino kada miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis.

Teisės aktai reglamentuoja žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarka. Žemės savininkui būtina pateikti teisės aktuose nurodytus dokumentus. (t. 2, b.l. 130).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis M. G. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. G. parodė, kad savo kaltę pripažįsta, tačiau toks jo prisipažinimas nevertintinas tikru prispažinimu, kadangi kaltinamasis pripažino tik tai, kad iš nukentėjusiųjų paėmė pinigus, tačiau nurodė, kad neturėjo tikslo jų apgauti. Teisme buvo apklausti nukentėjusieji V. R. ir S. L., taip pat buvo pagarsinti nukentėjusiojo R. K. parodymai, iš kurių matyti, kad jie Vilniaus rajone, Brataniškių kaime turėjo miško sklypus ir norėjo pakeisti jų paskirtį į namų ūkio valdą. M. G. pažadėjo sutvarkyti tą reikalą, nukentėjusieji perdavė kaltinime nurodytas pinigų sumas M. G., tačiau pastarasis juos apgavo, dokumentų nesutvarkė ir negrąžino, pinigų taip pat neatidavė. Visi trys nukentėjusieji davė išsamius ir nuoseklius parodymus, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, kadangi jie tarpusavyje sutampa, nėra paneigti jokiais kitais byloje esančiais duomenimis. Teismas M. G. parodymus apie tai, kad neva jis pats buvo apgautas asmens, vardu J., bei apie tai, jog tikslo apgaule savo naudai įgyti svetimo turto neturėjo, norėjo padėti sutvarkyti šį reikalą, vertintini kritiškai, kaip kaltinamojo gynybinė versija, kadangi iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, jog M. G. nukentėjusiesiems jokio asmens, vardu J., neminėjo, be to, realių galimybių pakeisti žemės paskirtį neturėjo, nes tokių galimybių įstatymai nenumatė. Kaltinamasis, paėmęs iš nukentėjusiųjų dokumentus bei avansą, į jokias institucijas nesikreipė, jokių dokumentų nepateikė, vėliau slapstėsi nuo nukentėjusiųjų, turtą perrašinėjo savo sūnui. Tokie kaltinamojo veiksmai rodo, kad M. G. nuo pat pradžių neturėjo tikslo atlikti pavestą funkciją ir grąžinti pinigus. Taigi kaltinamjojo M. G. kaltė įrodyta, jo padarytos veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. R. pareiškė 10 000 Lt civilinį ieškinį, nukentėjusysis S. L. pareiškė 20 000 Lt civilinį ieškinį. Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl nurodytos turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti, kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog dėl kaltinamojo M. G. nusikalstamų veiksmų nukentėjusieji patyrė nurodytą turtinę žalą. Civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai ir nurodyta turtinė žala priteistina atlyginti iš kaltinamojo M. G..

Nukentėjusysis S. L. taip pat prašė priteisti 2000 Lt advokato išlaidoms padengti. Iš pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, jog nukentėjusysis S. L. sumokėjo 2000 Lt advokatui M. Paukštei už atstovavimą baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamasis yra M. G. (t. 5, b.l. 22). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiajam S. L. priteistinos iš kaltinamojo M. G. išlaidos (2000 Lt) advokato pagalbai apmokėti.

Nukentėjusysis R. K. civilinie ieškinio nepareiškė.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. G., vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas atsižvelgia į tai, kad buvo padaryti trys nesunkūs nusikaltimai, į tai, kad nėra nustatyta M. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai, kad nukentėjusiesiems padaryta turtinė žala, kuri iki šiol nėra atlyginta, byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, į narkologinę įskaitą neįrašytas, į psichiatrinę įskaitą neįrašytas, į tai, kad kaltinamasis dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, į jo sveikatos būklę. Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam M. G. skirtina laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam:

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika prieš nukentėjusįjį V. R.) – 1 metų laisvės apribojimo bausmę;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika prieš nukentėjusįjį S. L.) – vienerių metų laisvės apribojimo bausmę;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika prieš nukentėjusįjį R. K.) – vienerių metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti M. G. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, bei įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems S. L. ir V. R. nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo V. R. civilinį ieškinį dėl 10 000 litų turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir nurodytą turtinę žalą priteisti atlyginti iš kaltinamojo M. G..

Nukentėjusiojo S. L. civilinį ieškinį dėl 20 000 litų turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir nurodytą turtinę žalą priteisti atlyginti iš kaltinamojo M. G..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiajam S. L. priteisti iš kaltinamojo M. G. išlaidas - 2000 Lt - advokato pagalbai apmokėti.

Išaiškinimas apie laisvės apribojimo bausmę: laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.