Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2013-11-05 · Civilinė byla Nr. 2-40182-155/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-05
Bylos Nr.
2-40182-155/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26627-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Krušnienė
Ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Kategorijos
  • 9.13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-40182-155/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26627-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 9.13.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemokos, delspinigių bei palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 23756,28 Lt skolos, 950,25 Lt delspinigių, 5 proc. metines palūkanas. Ieškinys buvo priimtas 2013-10-07.

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra valstybinės žemės nuomos mokestį administruojanti institucija, o atsakovas (duomenys neskelbtini) yra nuosavybės teise LR priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojas, atitinkamai turintis pareigą mokėti žemės nuomos mokestį, tačiau atsakovas iki šiol mokesčio mokėtojo pareigų nevykdė apskritai: nepersirašė sutarties, neteikė deklaracijų, nemokėjo paties mokesčio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 123 str. 2 d. numatyta tvarka 2013-10-14 d. buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Įteikimo pažymoje pasirašė personalo inspektorė-konsultantė A. T.. Atsakovas nepateikė teismui tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, todėl yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui, priimamas sprendimas už akių (LR CPK 142 str. 4 d.) Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) LR Vyriausybės 2002-11-19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ pagrindu perėmė iš valstybinės mokesčių inspekcijos žemės nuomos mokesčio administravimo funkcijas, todėl ieškovas yra valstybinės žemės nuomos mokestį administruojanti institucija. Atsakovas (duomenys neskelbtini) yra nuosavybės teise LR priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojas, kadangi kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo žemės sklype (duomenys neskelbtini), atsakovui priklauso visi 6 registruoti statiniai, kuriuos įgijo 2009-02-17 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš M. S., kuris statinius nuosavybės teise valdė nuo 2000 metų. Pastarasis asmuo ginčo sklypu naudojosi ne tik statinių savininkas, bet ir kaip valstybinės žemės nuomotojas pagal 2001-05-08 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2001-0310. Atsakovas įgijęs teisę į

statinius turėjo pareigą išspręsti ir žemės naudojimo po šiais statiniais teisinį pagrindą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra suformavęs praktiką ir išaiškinęs žemės sklypo naudotojo statuso pripažinimo sąlygas, bei pareigą naudotojams mokėti ginčo mokestį (LAT 2011-06-21 d. nutartis Nr. 3K-3-292/2011). Sprendžiant, koks subjektas turi būti laikomas konkretaus valstybei priklausančio ir išnuomoto žemės sklypo naudotoju reikia atsižvelgti į tam tikras teisės aktais apibrėžtas sąlygas, o būtent pagal LR CK 6.551 str. 2 d. , jei valstybinė žemė užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, ši žemė jiems išnuomojama ne aukcionu būdu, o pagal šią teisės normą teisės nuomoto valstybinę žemę įstatyminis pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas, tokiu būdu valstybinė žemė išnuomojama tokiems statiniams eksploatuoti. Tais atvejais, kai išnuomotas žemės sklypas yra užimtas nuomininkui priklausančių pastatų, yra pripažįstama, kad nuomininkas faktiškai naudojasi žemės sklypu (LAT 2009-10-23 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-437/2009). Šiuo konkrečiu atveju, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra užstatytas tik atsakovui nuosavybės teise priklausančiais statiniais, vadinasi atsakovui nuo 2009-02-17 d. (minėtų 6 statinių įsigijimo data) atsirado pareiga mokėti žemės nuomos mokestį. Ieškovas pateikė teismui mokesčių mokėtojo kortelę ir apskaičiavimus dėl mokesčio dydžio, kuris apskaičiuojamas pagal Valstybės įmonės Registro centro Nekilnojamo turto registre įregistruotus nekilnojamojo turto duomenis ir valstybinės žemės nuomos sutartį. Žemės įstatymo 9 str. 12 d. įtvirtinta nuostata, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė, o būtent LR Vyriausybė 2002-11-19 d. nutarimu Nr. 1798 „dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ nustatė, kad žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo valstybinės žemės vertės, apskaičiuotos pagal Žemės įvertinimo metodiką (Vyriausybės 1999-02-24 d. nutarimas Nr. 205). LR Vyriausybės 2002-11-19 d. nutarimu Nr. 1798, buvo nustatyta, kad mokesčio tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba. (duomenys neskelbtini) 2009-07-16 d. sprendimu Nr. T-401 bei 2012-06-28 d. sprendimu Nr. T-313 nustatė valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus. Pažymėtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2012-09-10 d. įsakymu Nr. A-3340, minėtas žemės sklypas buvo įtrauktas į nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų nuomojamų (naudojamų) valstybinės žemės sklypų sąrašą, todėl jam 2012 m. taikytas 4 proc. tarifas. (duomenys neskelbtini) pateiktais paskaičiavimais, atsakovas ieškovui yra nesumokėjęs žemės nuomos mokesčio 2009 m. – 3400,58 Lt, 2010 m. – 3905,64 Lt, 2011 m. – 3290,01 Lt, 2012 m. – 13060,05 Lt, iš viso 23756,28 Lt sumos. Byloje yra taip pat pateiktas ieškovo raštas (priminimas) atsakovui apie susidariusią žemės nuomos mokesčio nepriemoką., tačiau byloje nėra duomenų, kad šią susidariusią nepriemoką atsakovas būtų ieškovui padengęs. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovas nepagrįstai nemokėjo žemės nuomos mokesčio už 2009-2012, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinas 23756,28 Lt įsiskolinimas ir 950,25 Lt delspinigių (už 2009 m. – 136,02 Lt, už 2010 m. – 156,23 Lt, už 2011 m. – 131,60 Lt, už 2012 m. -526,40 Lt) iš viso – 24706,53 Lt (CK 6.1 str., 6.38 str., 6.71 str., 6.245 str., 6.545 str., 6.552 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti praleidęs fizinis asmuo privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl nustačius, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti prievoles, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-10-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Patenkinus ieškinį, pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiamos valstybės ir savivaldybių institucijos – už ieškinius dėl lėšų išieškojimo. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, teismas patenkino ieškinį visiškai, todėl valstybei iš atsakovo priteistina 741 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d.). Taip pat valstybė patyrė 6,36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), todėl ši suma taip pat priteisiama iš atsakovo valstybės naudai, iš viso valstybės naudai priteisiama iš atsakovo 747,36 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 285, 286, 287 straipsniais teismas:

nusprendžia:

patenkinti ieškovo ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini) ieškovui (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini), 23756,28 Lt (dvidešimt trys tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt šeši litai 28 ct) skolos, 950,25 Lt (devynis šimtus penkiasdešimt litų 25 ct) delspinigių ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-10-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini),747,36 Lt (septynis šimtus keturiasdešimt septynis litus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Krušnienė