- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-22
- Bylos Nr.
- II-133-903/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00375-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Pažeidėjas
- Ž. L., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Institucija) atstovei Raimondai Daunienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018-03-13 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo bei administracinės bylos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Salienė 2018-01-11 Ž. L. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) su administraciniu nurodymu iki 2018-02-12 sumokėti 75 eurų baudą už tai, kad jis būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės registracijos adresas (duomenys neskelbtini) vadovu ir atsakingas už teisingą socialinio draudimo įmokų mokėjimą nustatyta tvarka, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies, 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui iki 2017-10-16 nesumokėjo už 2017 m. rugsėjo mėnesį priskaičiuotų 3157,76 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius, iki 2017-11-15 nesumokėjo už 2017 m. spalio mėnesį priskaičiuotų 3471,08 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius, iki 2017-12-15 nesumokėjo už 2017 m. lapkričio mėnesį priskaičiuotų 3565,29 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus direktoriaus pavaduotojos Gitos Kvedarienės 2018-03-13 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. L. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 193 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - 500 Eur bauda.
Šalies argumentai
Skundu Ž. L. prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018-03-13 nutarimą administracinio teisės nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti dėl mažai pavojingos veikos ir galimybės įspėjimą. Skunde nurodyta, kad nutarimas neatitinka įstatymo reikalavimų ir prieštarauja tiek teisės normoms, tiek faktinei situacijai. Nutarimo pirmoje pastraipoje nurodyta: „nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui, neviešame posėdyje rašytinio proceso tvarka...“. Toliau nutarime nurodyta, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, tačiau nenurodyta data ir forma. Tuo tarpu jis apie bylos nagrinėjimą nėra gavęs jokio pranešimo. Toliau nutarime nurodyta, kad nenustatyta nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių ir paskirta bauda 500 Eur. Pagal įstatymus, nesant lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių skaičiuojama mediana (ANK 34 straipsnis 2 dalis). Taip pat įstatyme nurodyta, kad esant lengvinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė nei sankcijos vidurkis, vadinasi, įstatymo leidėjais reikalauja iš asmens, skiriančio baudą, pagrįsti tokį sprendimą, t. y. pareigūnas turi pagrįsti sprendimą, kodėl esant lengvinančioms aplinkybėms jis skiria tokią didelę baudą, kuri net viršija minimalią algą. Taigi, nagrinėjant bylą, pareigūnai neatsižvelgė į jo apskaičiuotas pajamas ir jų dydį, nors jis jiems puikiai žinomas, taip pat neatsižvelgė į lengvinančias aplinkybes, kad baudžiamas pirmą kartą, kad nuoširdžiai gailisi, neatsižvelgė į vėlavimo priežastis, į meteorologines sąlygas, kad įmonė nevykdė veiklos dėl šalčių, negali gręžti žemės ir gauti pajamų, kad nebuvo elektros, popieriaus, interneto, kad sugedo spausdintuvas ir kompiuteris, bei kitas itin svarbias aplinkybes, kurios eliminuoja administracinę atsakomybę. Taikant bet kokią valstybės prievartą būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti ir skirti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo palikti skundžiamą 2018-03-13 nutarimą nepakeistą ir Ž. L. skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad VSD įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2018-05-07 duomenimis, (duomenys neskelbtini) iki šiol nėra sumokėjęs Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018-03-13 nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo, bendrovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo (Fondas) biudžetui sudaro 16 388,10 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 179,62 Eur delspinigių bei 33,49 Eur palūkanų už atidėtas įmokas. Ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) (vadovas Ž. L.) pažeidė valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką, šioje byloje nėra. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad Ž. L. skunde teigia, kad apie bylos nagrinėjimą nebuvo gavęs jokio pranešimo, nors nutarime nurodyta, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką Ž. L. pranešta tinkamai. Pažymėtina tai, kad 2018-01-11 administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas Ž. L. nedalyvaujant, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. L. du kartus šaukiamas (2017-11- 24 kvietimas 2017-11-29 įteiktas Ž. L. mamai Z. L., 2017-12-18 kvietimas 2017-12-22 įteiktas asmeniškai Ž. L.) neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą (ANK 608 straipsnio 1 dalis). 2018-01-11 administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. L. išsiųstas Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018-01-11 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) įteiktas asmeniškai Ž. L.. Protokole nurodyta, kad iki administraciniame nurodyme nurodytos datos (2018-02-12) nesumokėjus siūlomos baudos administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama 2018-03-13 10.00 val. Smiltelės g, 12A, Klaipėdoje, 409 kabinete. Ž. L. iki administraciniame nurodyme nurodytos datos 2018-02-12 75,00 Eur baudos nesumokėjo bei į Fondo valdybos Klaipėdos skyriuje 2018-03-13 10.00 val. vykusį administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą neatvyko. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad Ž. L. skunde nurodo, kad „nagrinėjant bylą, pareigūnai neatsižvelgė į mano apskaičiuotas pajamas ir jų dydį, nors jis jiems puikiai žinomas, taip pat neatsižvelgė į lengvinančias aplinkybes, kad baudžiamas pirmą kartą, kad nuoširdžiai gailiuosi, neatsižvelgė į vėlavimo priežastis, į meteorologines sąlygas, kad įmonė nevykdė veiklos dėl šalčių, negali gręžti žemės ir gauti pajamų, kad nebuvo elektros, popieriaus, interneto, kad sugedo spausdintuvas ir kompiuteris, bei kitas itin svarbias aplinkybes, kurios eliminuoja administracinę atsakomybę.“. Kaip jau aukščiau nurodyta, Ž. L. į 2018-03-13 10.00 val. paskirtą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą neatvyko ir paaiškinimo dėl administracinio nusižengimo ir jo aplinkybių nepateikė. 2018-03-13 vykusio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Fondo valdybos Klaipėdos skyriuje 2018-01-29 atlikto (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų judėjimo kasoje ir banko sąskaitose patikrinimo metu nustatyta, kad 1) kasos likutis 2017-10-15 sudarė 4228,84 Eur, per laikotarpį nuo 2017-10-15 iki 2017-11-07 pajamų gauta 2210,17 Eur, per laikotarpį nuo 2017-10-15 iki 2017-11-07 iš kasos išmokėta 3 499,33 Eur, iš jų 999,33 Eur darbo užmokesčiui, kiti mokėjimai 2500,00 Eur, kasos 2017-11-07 likutis 2939,68 Eur, kasos likutis 2017-12-01 sudarė 8750,06 Eur, per laikotarpį nuo 2017-12-01 iki 2018-01-10 pajamų gauta 0,00 Eur, per laikotarpį nuo 2017-12-01 iki 2018-01-10 iš kasos išmokėta 4691,56 Eur, iš jų 4100,06 Eur darbo užmokesčiui, kiti mokėjimai 591,50 Eur, kasos 2018-01-10 likutis 4058,50 Eur; 2) AB Šiaulių banko Klaipėdos filiale esančioje sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2017-10-15 sudarė 199,24 Eur, per laikotarpį nuo 2017-10-15 iki 2017-11-07 gauta lėšų 18542,18 Eur, išleista 18739,48 Eur (grynųjų pinigų išmokėjimas Ž. L. - 2495,00 Eur, E. L. - 8000,00 Eur, (duomenys neskelbtini), UAB - 4000,00 Eur, (duomenys neskelbtini), UAB - 290,40 Eur, (duomenys neskelbtini) UAB - 1725,99 Eur, (duomenys neskelbtini) - 595,01 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“- 410,00 Eur, antstoliui (duomenys neskelbtini) - 99,80 Eur, Sodrai - 41,62 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai - 103,71 Eur, V. B. OU - 920,00 Eur, kitiems mokesčiams - 57,95 Eur), 2017-11-07 likutis sudarė 1,94 Eur. Patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (vadovas Ž. L.) tuo metu, kai bendrovė turėjo įsiskolinimą Fondo biudžetui, turėjo galimybę mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, tačiau jų nemokėjo. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad ANK 193 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. Priimant skundžiamą 2018-03-13 nutarimą, kuriuo Ž. L. paskirta 500,00 Eur bauda, vadovautasi bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje, bei baudos skyrimo taisyklėmis, nustatytomis ANK 34 straipsnyje, bei atsižvelgta į tai, kad atsakomybę lengvinančių/sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė paaiškino, jog ginčo dėl nesumokėtų VSD įmokų nėra. Skundo argumentai apie negalėjimą sumokėti įmokų yra nepagrįsti, kadangi buvo tikrinti UAB (duomenys neskelbtini) kasos dokumentai, lėšų judėjimas banko sąskaitoje ir buvo nustatyta, kad įmonė galėjo mokėti VSD įmokas, nes turėjo lėšų, bet mokėjo žemesnės eilės kreditoriams. Pareigūnas, nagrinėjęs bylą, neįžvelgė lengvinančių aplinkybių ir skyrė ANK 193 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytą baudos vidurkį. Baudos vidurkį skyrė vadovaujantis ANK 34 straipsniu bei atsižvelgiant į tai, kad Ž. L. yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, kad nevykdė pareigos mokėti VSD įmokas net tris mėnesius, nenustatyta lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. UAB (duomenys neskelbtini) nesumokėjo virš 3000 eurų ir nemokėjo iš eilės 3 mėn., o tai susidaro jau 10000 eurų. Iki bylos nagrinėjimo, net ir pavėluotai, bet VSD įmokos nesumokėtos. Šiai dienai jau yra susikaupusi virš 17000 eurų skola. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo ir galėjo sumokėti VSD įmokas. Skundo argumentas, kad jis nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimą, yra nepagrįstas, kadangi iš pateiktų duomenų matyti, kad jis buvo informuotas ir apie posėdį, t.y. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo siųstas paštu 2018-01-11 Liepų g. 10, Venckų k., buvo gautas pašto įteikimo pranešimas, kad administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu įteiktas asmeniškai Ž. L. 2018-01-12.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundą tenkinti iš dalies.
ANK 193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų, susidariusių delspinigių apskaičiavimo arba (ir) jų mokėjimo tvarkos pažeidimas, veika, dėl kurios neteisėtai buvo sumažintos valstybinio socialinio draudimo įmokos, išmokos, vengimas registruotis draudėju, neįsileidimas Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų pareigūnų tikrinti duomenų, susijusių su valstybinio socialinio draudimo įmokomis ir išmokomis, nepateikimas jiems dokumentų arba jų nuslėpimas, socialinio draudimo pranešimų ar kitų draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti reikalingų dokumentų pavėluotas pateikimas arba nepateikimas, klaidingos informacijos suteikimas, neteisingų duomenų apie gautas pajamas, reikalingų valstybinio socialinio draudimo išmokai skirti, įrašymas į asmenims išduodamas pažymas ar kitus dokumentus - užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo Mokesčių mokėtojų registre datą. To pačio įstatymo 2 dalyje nustatyta, kad priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnyje numatytos draudėjų pareigos, viena iš jų teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose.
Byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinių ataskaitų F4 turinys patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) iki 2017-10-16 nesumokėjo už 2017 m. rugsėjo mėnesį priskaičiuotų 3157,76 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius, iki 2017-11-15 nesumokėjo už 2017 m. spalio mėnesį priskaičiuotų 3471,08 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius, iki 2017-12-15 nesumokėjo už 2017 m. lapkričio mėnesį priskaičiuotų 3565,29 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius. Pažymėtina, kad Ž. L. šio fakto neginčija.
ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Teismo posėdžio metu Ž. L. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, todėl teismas pripažįsta tai jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, kas, teismo nuomone, sudaro pagrindą iš naujo spręsti klausimą dėl administracinės nuobaudos dydžio, kaip to prašo Ž. L., įvertinant naujos teisme nustatytų aplinkybių reikšmingumą kitų aplinkybių kontekste, juolab, kad skundžiamu nutarimu administracinės nuobaudos dydis buvo paskirtas įvertinus tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Iš Institucijos pateiktų duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų judėjimą kasoje laikotarpiu nuo 2017-10-15 iki 2017-11-07, nuo 2017-12-01 iki 2018-01-10 ir banko sąskaitoje laikotarpiu nuo 2017-10-15 iki 2017-11-07 matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo galimybę mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, tačiau pasielgė priešingai – pinigus sumokėjo trečios eilės kreditoriams, kas, teismo nuomone, rodo netinkamą Ž. L. požiūrį į teisės aktais nustatytų reikalavimų laikymąsi. Kita vertus, teismas neturi pagrindo abejoti Ž. L. paaiškinimais ir pateiktais dokumentais apie tai, kad tuo metu bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumams ir jis pervedė pinigus tiekėjams, siekdamas gelbėti bendrovę, o artimiausiu metu pradės vykdyti darbus ir gautas pajamas perves į Valstybinio socialinio draudimo fondą. Šios aplinkybės rodo, kad Ž. L. pakankamai kritiškai vertina savo netinkamą elgesį ir siekia pasitaisyti bei bendradarbiauja su Institucija dėl galimybės padengti susidariusią skolą.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismo nuomone, skundžiamu nutarimu Ž. L. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 193 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda - 500 eurų bauda, yra pernelyg griežta, todėl laiko galimu baudą sumažinti iki 150 eurų, t.y. minimalaus sankcijoje numatyto dydžio. Teismo nuomone, atsižvelgiant į Ž. L. dedamas pastangas atgaivinti bendrovės veiklą ir padengti įsiskolinimus Valstybinio socialinio draudimo fondui, taip pat į tai, kad Ž. L. administraciniu nurodymu siūlomą sumokėti 75 eurų baudą sumokėjo pavėlavęs tik vieną dieną, 150 Eur baudos paskyrimas Ž. L. yra pakankamas, kad jis pajaustų neigiamas padaryto nusižengimo pasekmes.
Vadovaujantis ANK 669 straipsnio 5 dalimi, Ž. L. sumokėta 75 eurų suma įskaitoma į skiriamos 150 eurų baudos sumą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 193 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, 669 straipsnio 5 dalimi,
nutaria:
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018-03-13 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti, Ž. L. paskirtą 500 eurų baudą sumažinant iki 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų.
Į paskirtą 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų baudą įskaityti pagal administracinį nurodymą sumokėtą 75 eurų sumą ir nustatyti, kad baudos dydis, kurią turi sumokėti Ž. L., yra 75 (septyniasdešimt penki) eurai.
Išaiškinti Ž. L., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 18076851379, įmokos kodą 1001.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.