Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2. Pareiškėjos skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius 2010 m. vasario 26 d. sprendime skyrė pareiškėjai iki gyvos galvos valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją (toliau – ir pensija), tačiau nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies taikymo pareiškėjai, kaip dirbančiai pensininkei, neišmokėta 4 780,64 Eur (16 506,61 Lt) pensijos.

2.2. Pareiškėja dėl neišmokėtos pensijos dalies 2015 m. vasario 12 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių dėl neišmokėtos pensijos dalies, kuris pateikė duomenis apie negautą pensiją. Fondo valdyba, atsakydama į pareiškėjos 2015 m. vasario 12 d. prašymą, sprendime Nr. (6.5) I-1681 prašymo netenkino ir nurodė, kad pareiškėja praleido 3 m. terminą, taip pat nurodė iki 2015 m. balandžio 6 d. pateikti įrodymus dėl praleisto termino atnaujinimo, tačiau sprendime Nr. (6.5) I-2650 pareiškėjos prašymo netenkino, nes iki nustatyto termino nebuvo pateikti įrodymai. Fondo valdyba, atmesdama pareiškėjos prašymą, neatkreipė dėmesio į tai, kad 3 m. sprendimų apskundimo terminas teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje, todėl Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į VSDFV skyrių diena laikytina kreipimosi su skundu į Fondo valdybą. Taigi, pareiškėja laikėsi išankstinio skundo nagrinėjimo tvarkos. Fondo valdybos sprendimas yra sprendimo vilkinimas ir nenoras priimti argumentuotą sprendimą.

2.3. Pareiškėja apie tai, kad Laikinasis įstatymas prieštarauja Konstitucijai, sužinojo tik 2012 m. rugsėjo 21 d., paskelbus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, taigi, reikalavimo teisė atsirado ne nuo 2010 m. sausio mėn., o nuo Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos.

VSDFV motyvai gan formalūs ir prieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsniui, nes asmuo gali kreiptis į teismą tik tada, kai susipažino su skundžiamo akto turiniu, motyvais ir t. t. Fondo valdyba privalėjo išsiaiškinti, ar asmuo suprato ir turėjo suprasti, kad egzistuoja šios sąlygos (elementai): asmens suvokimas, kad valstybės institucijos sprendimu, veiksmu ar neveikimu daroma turtinė ir neturtinė žala; toks valstybės institucijos sprendimas, veiksmas, neveikimas neturi teisėto pagrindo, t. y. prieštarauja tuo metu galiojantiems teisės aktams.

Senaties terminas atstatytinas, nes jis praleistas ne nuo pareiškėjos valios priklausančių aplinkybių ir ne dėl jos kaltės, o dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjai turi būti grąžinta neišmokėta pensijos dalis, kuri susidarė dėl neteisingo Laikinojo įstatymo taikymo.

2.4. Tai, kad Laikinasis įstatymas teisėtas, viešai skelbė Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovas ir Seimo administracija, to įrodinėti nereikia, nes tai yra viešai žinomos aplinkybės ir faktai.

2.5. Pareiškėja, pagrįsdama skundą, remiasi Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalimi, taip pat nurodo, kad pateikti atsakymai į jos prašymą prieštarauja Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo išaiškinimams bei Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai.

1. Pareiškėjos senatvės pensijos, paskirtos VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2010 m. vasario 26 d. sprendime Nr. 12-17-1462, dydis 2010 m. vasario 1 d. buvo 1 124,46 Lt, pagal pareiškėjos prašymą ir Pensijų įstatymo 42 straipsnio 1 dalį nuo 2011 m. vasario 1 d. VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2011 m. vasario 8 d. sprendime Nr. 12-17-876 pareiškėjai iš naujo paskirta 1 158,38 Lt dydžio pensija. Pareiškėjai paskirtos senatvės pensijos dydis viršijo nustatytą 650 Lt ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, todėl jos pensija perskaičiuota (laikinai sumažinta) pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnį ir jos dydis buvo 2010 m. vasario 1 d. – 1020,94 Lt, 2011 m. vasario 1 d. – 1 049,92 Lt. Pareiškėja nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį pareiškėjai mokėta ne visa pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį perskaičiuota pensija, o jos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio turėtų draudžiamųjų pajamų dydį. Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo terminas valstybinėms socialinio draudimo pensijoms baigėsi 2011 m. gruodžio 31 d., todėl nuo 2012 m. sausio 1 d. pareiškėjai mokama viso paskirto dydžio pensija.

2. VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius 2015 m. vasario 12 d. gavo pareiškėjos prašymą išduoti pažymą apie negautą neišmokėtą pensijos dalį 2010 m.–2011 m. ir išmokėti skirtumą. VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius 2015 m. vasario 24 d. rašte Nr. (10.1) 3-21042 pareiškėjai pateikė duomenis apie nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį bei 8 straipsnio 1 dalį ir išmokėtos pensijos dydžius (4 780,64 Eur (16 506,61 Lt)); prašymą tiek, kiek pareiškėja prašė išmokėti pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, persiuntė Fondo valdybai kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai teritorinių skyrių sprendimams, veiksmams (neveikimui) apskųsti.

1. Fondo valdyba, įvertinusi tai, kad VSDFV Vilniaus skyrius pirmąją sumažintą pagal Laikinąjį įstatymą senatvės pensiją pareiškėjai išmokėjo 2010 m. kovo mėn., tad apie tai, kad mokama ne visa paskirta pensija, pareiškėja sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. kovo mėn., nustatė, kad, kreipdamasi su 2015 m. vasario 12 d. prašymu išmokėti 2010 m.–2011 m. neišmokėtą pensijos dalį, pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo Fondo valdybai 3 m. terminą. Fondo valdyba, vadovaudamasi Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakyme Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20 punktu tarpiniame sprendime Nr. (6.5) I-1681 pasiūlė pareiškėjai iki 2015 m. balandžio 6 d. pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimui nuo 2010 m. kovo mėn. pradėti mokėti pagal Laikinąjį įstatymą sumažintą pensiją ji praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą. Pareiškėjai iki nustatyto termino nepateikus paaiškinimų ir įrodymų, patvirtinančių paminėtas aplinkybes, Fondo valdyba, remdamasi Taisyklių 31 punktu, sprendime Nr. (6.5) I-2650 atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2015 m. vasario 12 d. prašymo reikalavimą dėl taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnį sumažintos pensijos dalies išmokėjimo, kaip paduotą praleidus nustatytą 3 m. terminą.

2. Fondo valdyba, pagrįsdama savo poziciją, remiasi LVAT administracine byla Nr. AN3-816/2014, be kita ko, nurodo: pareiškėja, paduodama 2015 m. vasario 12 d. prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) nustatytą 3 m. nustatytą terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. kovo mėnesio, kai pareiškėjai buvo išmokėta Laikinojo įstatymo pagrindu sumažinta senatvės pensija (t. y. praėjus 2 m. nuo 3 m. apskundimo termino pabaigos), todėl pareiškėjos nurodytas nežinojimas apie jos teisių pažeidimą iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo praleisto termino atnaujinimo instituto taikymo požiūriu negali būti pripažintas (laikomas) termino praleidimą pateisinančia priežastimi; nei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme, nei kitame teisės norminiame akte nenustatyta, kad Konstitucinio Teismo nutarimų įsigaliojimas nutraukia priimtų sprendimų apskundimo termino eigą ir apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo.

Taigi, sprendimas Nr. (6.5) I-2650 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies (iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos) ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Taisyklių 31 punktu, taip pat LVAT praktika, juo užbaigta išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra. Taigi, prieš kreipdamasi į teismą, pareiškėja nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir ja nebegalima pasinaudoti, todėl pareiškėjos reikalavimas įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti 2010 m.–2011 m. negautą 4 780,64 Eur pensijos dalį teisme negali būti nagrinėjamas iš esmės.

2. Nei Administracinių bylų teisenos įstatymas, nei Pensijų įstatymas neįtvirtina galimybės teismui atnaujinti įstatymo imperatyviose normose įtvirtintus terminus, taigi, pareiškėjos keliamo reikalavimo dėl termino atnaujinimo išsprendimas nepriskirtas teismų kompetencijai. Reikšdama reikalavimą dėl termino atnaujinimo tiesiogiai teismui, pareiškėja iš esmės prašo, kad teismas atliktų viešojo administravimo institucijos funkciją (pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį, skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, gali būti atnaujinamas Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendime). Taigi, byla dėl šio reikalavimo nutrauktina pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktą.