- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-20
- Bylos Nr.
- 2S-2169-485/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Albinas Čeplinskas
- Kreditorius
- Danske bank A
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Albino Čeplinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės ir įkeisto turto savininkės D. V. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15812-657/2011 pagal kreditoriaus Danske bank A/S Lietuvos filialo pareiškimą dėl įkeisto turto arešto.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi tenkino kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo reikalavimus ir nutarė priverstinai išieškoti iš skolininkės D. V. 137 419,47 Eur negrąžinto kredito, 5 953,83 Eur palūkanų, 18 498,81 Eur delspinigių, 206,50 Lt draudimo įmokos, 11 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos (137 419,47 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2011-08-02) iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo ir 135 Lt žyminio mokesčio bei priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,04 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,11 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,25 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, plane 1A1p, 178,50 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (šulinys, kanalizacijos šulinys, skysto kuro rezervuaras), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, plane 2I1p, 70,00 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Skolininkė ir įkeisto turto savininkė atskiruoju skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti bei perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliantė nesutinka su teismo nutartimi ir nurodo, jog teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuotos teisminės praktikos. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų nėra aišku, kokia – kredito sutartyje ar įstatyme nustatyta tvarka buvo nutraukta su skolininke sudaryta kredito sutartis. Iš formalaus pobūdžio nurodymų, esančių skundžiamoje nutartyje, kad paskola nustatytu terminu nebuvo grąžinta, todėl skola priverstinai išieškotina ne ginčo tvarka, įkeistas turtas priverstinai parduotinas iš varžytynių, galima spręsti, jog kreditoriaus prašymą gavęs teismas, neatliko tinkamo teisinio tyrimo, nepatikrino, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat, ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Apeliantė pripažįsta, jog iš kreditoriaus yra gavusi raginimus dėl prievolių įvykdymo, tačiau šiuose raginimuose nebuvo detalizuota, kokia sutarties sąlyga remiantis ar vadovaujantis įstatymine nuostata bus nutraukiama kredito sutartis, jei įsiskolinimai nebus padengti; nenurodyta konkreti data, nuo kurios sutartis bus nutraukta; ar sutartys nutraukiamos nuo raginimo įteikimo dienos, ar nuo pareiškimo Hipotekos skyriui pateikimo dienos. Byloje nėra aiškių duomenų apie tai, kada kredito sutartis su skolininke buvo nutraukta ir, ar apskritai buvo nutraukta iki kreditoriui kreipiantis dėl skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, todėl teismas neturėjo pagrindo pradėti priverstinės skolos išieškojimo procedūros.
Atsiliepimas
Kreditorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. ]
Kreditorius nurodo, jog kredito sutartis su skolininke buvo nutraukta joje nustatytais pagrindais, o būtent sutarties 55.1 punkto sąlyga, kurioje numatyta kreditoriaus (banko) teisė nutraukti sutartį, jei skolininkas (kredito gavėjas) laiku negrąžina kredito ar jo dalies, nesumoka palūkanų ar kitų mokėtinų sumų ir nepašalina pažeidimo per 30 kalendorinių dienų nuo kreditoriaus raštiško pareikalavimo išsiuntimo dienos. Be to, sutartis taip pat buvo nutraukta laikantis joje nustatytos nutraukimo tvarkos. Skolininkei ėmus nevykdyti sutartimi prisiimtų finansinių įsipareigojimų, bankas išsiuntė pranešimą ir suteikė papildomą terminą pašalinti kredito sutarties pažeidimus, tačiau tai nebuvo padaryta. Data, nuo kurios sutartis bus nutraukta, jei per nustatytą terminą nebus pašalinti sutarties pažeidimai, taip pat buvo nurodyta skolininkui išsiųstame pranešime. Vadinasi, į Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių išieškotojas (kreditorius) kreipėsi po to, kai kredito sutartis buvo nutraukta teisėtai, t. y. laikantis įstatymuose bei pačioje sutartyje nustatytos tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB banko „NORD/LB Lietuva“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-1151/2003). Hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. D. A., bylos Nr. 3K-3-241/2009). Atlikdamas kreditoriaus pareiškime nurodytų reikšmingų teisės taikymui aplinkybių ir pateiktų dokumentų tyrimą hipotekos teisėjas nusprendžia dėl teisinio pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Kai kreditorius prašo pradėti priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto (CK 4.192 straipsnis, CPK 558 straipsnis) prieš terminą nutraukus kreditavimo sutartį, jis turi pateikti įrodymus, o hipotekos teisėjas – patikrinti, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos.
Iš bylos duomenų matyti, jog kreditorius skolininkei ir įkeisto turto savininkei 2010-12-21 išsiuntė pranešimą dėl kredito sutarties nutraukimo, kuriuo pareikalavo padengti susidariusį grąžintinos paskolos sumos, priskaičiuotų palūkanų, įkeisto turto draudimo įmokų įsiskolinimą iki 2011-01-21, nes priešingu atveju bus laikoma, kad sutartis yra nutraukta nuo 2011-01-21 be atskiro įspėjimo, o kreditorius įstatymų nustatyta tvarka pradės priverstinį išieškojimą iš jam įkeisto turto(b. l. 18). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011-06-15 kasacinėje nutartyje byloje Nr. 3K-7-272/2011 pažymėjo, kad kreditavimo sutarties esmė nulemia tai, kad išieškojimas prieš terminą negali būti pradedamas kreditoriaus pareiškimą dėl nutraukimo vertinant kaip sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo (CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminą, ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita šalis jos neįvykdo per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis). Kaip teigia kreditorius, jis rėmėsi su skolininke 2006-04-14 sudarytos kredito sutarties Nr. BP2021060330 55.1 punktu ir sutartį nutraukė tik po to, kai per jai paskirtą papildomą 30 kalendorinių dienų terminą nuo raštiško banko pareiškimo skolininkė nepašalino sutarties pažeidimo, t. y. nepadengė pagal sutartį mokėtinų sumų įsiskolinimo. Vadinasi, sutartis su ja buvo nutraukta laikantis kredito sutarties sąlygų (55.1 punkto) ir įstatymo nustatytos tvarkos (CK 6.209 straipsnio, 6.217 straipsnio 3 dalies). Atsižvelgiant į tai, padarytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išieškotojo (kreditoriaus) pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, įvykdė jam priskirtą pareigą patikrinti, ar sutartis, kuri yra pagrindinės prievolės pagrindas, buvo nutraukta prieš kreipiantis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, atliko aplinkybių teisinį vertinimą. Kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, jog kreditorius su šiuo pareiškimu į teismą kreipėsi turėdamas tam pagrindą, t. y. prieš tai laikydamasis sutarties ir įstatymo nustatytos tvarkos nutraukęs su skolininke ir įkeisto turto savininke sudarytą pagrindinę sutartį.
Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.