Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamosios G. D. gynejai adv. Dainorai Saulienei, vertejai Olgai Boguševicienei

viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, privataus kaltinimo tvarka pagal priešpriešinius skundus, kurioje,

T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), be pilietybes, vokiete, ištekejusi, dirbanti, neteista, aukštojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini)

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d.

G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliete, lenke, dirbanti, neteista, gyv. (duomenys neskelbtini)

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustate:

T. G. ivykde nežymu sveikatos sutrikdyma, o butent: 2010-12-29 apie 15.30 val. savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto metu su G. D. spyre nukentejusiajai i pilvo sriti, tampe ja už plauku, ikando jai du kartus i kaire ranka, viena karta i pilva, kumšciu trenke i lupa – praskele ja. Taip pat T. G. sparde nukentejusiajai i kojas suduodama ne mažiau dešimties smugiu tuo nukentejusiajai G. D. padarydama nežymu sveikatos sutrikdyma t.y. ivykde nusikalstama veika numatyta LR BK 140 str. 1 d.

G. D. ivykde nežymu sveikatos sutrikdyma , o butent: 2010-12-29 apie 15.30 val. atejusi pas nukentejusiaja T. G. i namus (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto metu virtuveje buvusiu padeklu trenke nukentejusiajai per galva tuo sukeldama fizini skausma, veliau pastume nukentejusiaja, kuri krisdama atsitrenke i lovos gala, del to nukentejusioji patyre šonkauliu sumušima. Tesdama savo nusikalstama veika G. D. pargriovusi ant grindu nukentejusiaja eme smaugti ir bei mušti rankomis suduodama ne mažiau 20 smugiu i ivairias kuno vietas tuo nukentejusiajai T. G. padarydama nežymu sveikatos sutrikdyma t.y. ivykde nusikalstama veika numatyta LR BK 140 str. 1 d.

Apklausta teisiamajame posedyje kaltinamaja T. G. kalta neprisipažino ir parode, kad jos vyras V. G. yra kaimynes G. D. meilužis. Viso konflikto priežastis-amoralus G. D. elgesys. Ji (T. G.)_ 2010-10-29 ruošiesi i darba ir paskambino vyrui, kuris jau tris paras buvo pas G. D.. Skambino vyrui, bet jis net i telefono skambucius neatsakinejo. G. D. elgesi amoraliai ir nepalieka ramybeje jos vyro. Kelis kartus ji ja mate su savo vyru rusyje beveik nuogus intymioje pozoje, tai mate ir kaimyne, o pernai vasara mate ja su V. G. mylintys pas G. D. bute, lovoje abu nuogus. Keturis metus G. D. ardo jos šeima. Pas ja daug G. D. SMS grasinanciu ir žeminanciu žinuciu, bet ji neužsieme faktiniu aplinkybiu konstatavimu ir nesižemino, kai žeminasi G. D., kuri skaito svetimas SMS žinutes, kurias siunte vyrui ir dar apgaules budu ištrauke iš jos vyro telefono ir pateike žinutes teismui. Visi G. D. melagingi parodymai. 2010-12-29 buvo blaiva, nes 16 val. visada eina i darba ir prieš 15 val. paskambino vyrui ir pasake, kad pakurtu krosni, nes ji išeina i darba. Vyras atejo su N. P., o maždaug po dešimties minuciu maždaug 15 val. pas ja i namus atejo kaimyne G. D., eme šaukti, kodel ji „neatiduoda“ savo vyro, kad ji dabar atejo „atsiimti“ jo, nes V. G. ja myli, o T. G. nekencia. G. D. atejo budama girta ir sunkiai orientavosi aplinkoje. Konflikto diena ji (T. G.) ruošiesi eiti i darba. Ji G. D. pasake, kad nenori su ja tureti jokiu reikalu ir kulturingai papraše jos pasišalinti iš buto. Taciau G. D. priejusi prie T. G. vyro ji eme ji tempti iš namu, liepe jam eiti pas ja. Tada G. D. griebe virtuveje ant stalo stovejusi krištolini prieskoniu padekla ir trenke juo T. G. per galva ir ja sužalojo, taip pat ji išvarte ivairius namie buvusius daiktus bei nulauže lovos gala, kai T. G. partrenke ant lovos tuo padarydama šonkauliu sumušima. Be to G. D. pargriovusi ant grindu T. G. eme smaugti, bei sudave ne mažiau dvidešimties smugiu. Ji gi pati tik gynesi nuo agresyviai nusiteikusios G. D.. Išsilaisvinusi iš G. D. ji užsidare vonios kambaryje iš kur mobiliuoju telefonu iškviete policijos pareigunus. Atvykus policijos pareigunams G. D. jau nebuvo, namuose buvo išvartytos ir sutryptos geles, sudaužytas krištolinis prieskoniu padeklas, kuriuo ji nuo G. D. buvo gavusi per galva, sulaužyti kompaktiniai diskai. Policijos pareigunams atvykus ji del šio ivykio paraše pareiškima. Po parašyto pareiškimo policijos pareigunai jai dave pusti alkotesteri ji pripute 1,6 promiles, kadangi po ivykusio konflikto belaukiant atvykstanciu policijos pareigunu nervu nuraminimui ji išgere šampano, o veliau širdies lašu. Ji mano, kad jokio nusikaltimo nepadare, o tik gynesi nuo ja užpuolusios G. D..

Apklausta teisiamajame posedyje nukentejusiaja privati kaltintoja G. D. parode, kad ji saves nelaiko V. G. meiluže, ji nori su juo gyventi, nes ir jis nori su T. G. skirtis, taciau T. G. aiškina kitaip ir pastoviai jam ir jai grasina. T. G., kad išlaikytu vyra prie saves, griebiasi ivairiu budu, net norejo inscenizuoti savižudybe ir veliau girdejo jos pokalbi telefonu su giminaite iš Rusijos, „ kad pavyko planas“. Ji yra kilusi iš Rusijos, užsiima magija, tai ji patyre savo sveikata. Tos muštynes tesiasi nuo 2008 metu. Ji kaip prisigeria, tai elgiasi neprognozuojamai. Buvo daug tu muštyniu ir ivairiu nesusipratimu. Jos (G. D.) santykiai su T. G. vyru buvo abipusiai, nes jau abu yra brandaus amžiaus. Jis beveik metus laiko gyvena su ja, o T. G. svarbu, kad jis tik šalia butu. Ji su T. G. vyru ir i svecius važiuoja, tai visi ir darbe žino, to ji neslepia. Ji norejo su tuo vyru gyventi, o T. G. pas kaimyne nuejusi pasake, kad vis tiek su vyru nesiskirs ir gyvens. Dabar V. G. gyvena savo bute, bet ji ir toliau bendrauja su juo.

2010-12-29 apie 15.30 val. ji nuejo pas savo kaimyne T. G. i namus išsiaiškint nesutarimu del T. G. vyro. Del šios priežasties T. G. pastoviai ja užgaulioja ir siuntineja sms žinutes, skambineja telefonu, grasina susidorojimu. Tuo kartu užejus i T. G. buta T. G. guledama ant lovos nepratarusi nei žodžio spyre nukentejusiajai i pilva, šoko iš lovos ir stvere už plauku ir pradejo juos rauti, ikando jai du kartus i kaire ranka, viena karta ikando i pilva, kumšciu trenke i lupa – praskele ja. Tuo pat metu T. G. sparde nukentejusiajai i kojas suduodama ne mažiau dešimties smugiu. Viskas vyko tol kol V. G. ju neišskyre. Po šio ivykio ji kreipesi i Valstybine teismo medicinos tarnyba ir gavo sprendimo išvada, kad sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Todel prašo teismo nubausti T. G. del jai padarytu sužalojimu.

Iš byloje esancios Valstybines Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr G 105/11(01) matyti, kad G. D. padaryta odos nubrozdinimas viršutines lupos kaireje puseje su paviršine muštine žaizda lupos gleivineje, poodines kraujosruvos abejuose žastuose, odos nubrozdinimas kaireje alkuneje, kastines žaizdos su kraujosruvomis kairiame dilbyje, poodine kraujosruva pilvo sienoje, daugybines poodines kraujosruvos abiejose kojose, paveikus kietais bukais, ribota paviršiu turinciais daiktais, galimai ivykio aplinkybese nurodytu budu bei laiku t.y. 2010-12-29. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.(b.l.5)

Apklausta teisiamajame posedyje kaltinamaja pagal priešpriešini skunda G. D. kalta saves nepripažino ir dave analogiškus parodymus kaip apklausiama nukentejusiaja ir papildomai nurode, kad T. G. priešpriešiniame skunde nurodyti faktai yra melagingi, išgalvoti ir neatitinkantys bylos aplinkybiu.

Apklausta teisiamajame posedyje nukentejusiaja privati kaltintoja T. G. dave analogiškus parodymus kaip apklausiama kaltinamaja ir papildomai nurode, kad po šio ivykio ji 2011-01-11 d. kreipesi i Valstybine teismo medicinos tarnyba, kur jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Todel del jai padarytu sužalojimu tiek fiziniu tiek moraliniu del G. D. kaltes ji patyre turtine ir neturtine žala, kuri viso sudaro 6527 litus.

Iš byloje esancios Valstybines Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr G 92/11(01) matyti, kad T. G. padaryta: odos idreskimas dešineje pažandineje srityje, kraujosruvos kaktos kaireje puseje, krutines dešineje puseje, nugaros kaireje puseje, kaireje rankoje, kaireje blauzdoje, galimai ivykio aplinkybese nurodytu laiku.(b.l.17)

Liudytojas V. G. parode, kad 2010-12-29 prieš 15.00 val. sugrižo namo iš kaimynes G. D.. G. pas juos i namus atejo apie 15.00 val., atejo pasikalbeti su žmona T. G.. Žmona pradejo G. vadinti visokiais žodžiais. Jos buvo kambaryje, prasidejo tarp ju triukšmas, muštynes, o jis jas bande išskirti. Tuo metu namuose dar buvo teta N. P., bet ji išejo iš karto kaip prasidejo muštynes, nes nenorejo kištis. Jis jas skyre viename ir kitame kambaryje bei virtuveje gal kokias 5 min., buvo abi apdraskytos ir kraujuotos. G., atrodo, kad buvo blaiva, o T. po muštyniu policijos pareigunai nustatinejo girtuma alkotesteriu. Kai atvažiavo policijos pareigunai, jis buvo pas G., o paskui parejo namo, namie buvo betvarke. Buvo išmetytos geles ir dar kažkas voliojosi ant grindu. Konfliktai tarp žmonos ir G. vyksta jau senai, kadangi jis bendrauja su kaimyne G.. Kuri pirma pradejo muštynes jis nežino, kadangi šalia ju buvo ne nuo pat muštyniu pradžios.

Liudytoja N. P. parode, kad ji gyvena V. G. kaimynysteje, girdedama triukšma atejo pažiureti kas vyksta. Ji pažiurejo, kad konfliktas vyksta tarp V. G. žmonos T. ir kaimynes G. D.. Jos tarpusavyje ne tik, kad pykosi, bet ir stumdesi. Ji dar bande skirti, bet nepavyko, nes jos jaunos ir stiprios. Tuo metu daugiau nieko nebuvo. V. buvo kambaryje, nieko jis tuo metu nedare. Ji nežino, kas buvo veliau, nes nuejo namo. Kai atvažiavo policija, atejo pažiureti, kas vyksta. T. raše pareiškima, ji ruošesi i darba, buvo apsirengusi su odine striuke. Kiek laiko buvo triukšmas-tiksliai pasakyti negali, gal 10 min. T. apdraske G. veida ir ji nuejo praustis. G. numete gele nuo palanges. T. nebuvo kraujuota, tik G. kraujuota ir jos megztinis kraujuotas buvo.

Liudytoja E. P. parode, kad G. D. pažista, tai buvusi jos bendradarbe su ja palaiko ryši. Pastoviai, kai susitinka su G. ji skundžiasi, kad kaimyne T. rašo jai negražias žinutes. Buvo G. atejusi i darba apdraskyta prieš 1.5-2 metus. Ji atvažiavo pas G. po Nauju metu ir mate sužalojimus. Padare nuotraukas ir pati ja paskatino parašyti pareiškima bei daryti ekspertize, kadangi ekspertize dar nebuvo daryta, todel ir fotografavo jos sužalojimus. Buvo pastovus T. skambinimai i darba, klausinejama, kada G. išeina iš darbo, ivairus prakeiksmai jos adresu. G. yra teisybes ieškotoja, nori teisybes. Ji išdeste del ko ir nuejo su ta kaimyne aiškintis, gražiuoju. Ta diena jos nemaciau, po Nauju metu G. pamaciau jau sumušta.

Liudytojas Henrikas Karpovicius parode, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Traku rajono policijos komisariate apylinkes inspektoriumi. 2010-12-29 d. buvo gautas pranešimas, kad Senuose Trakuose, Statybininku gatveje esanciame daugiabutyje tarp moteriškiu ivyko konfliktas. Buvo netoliese ir nuvyko kartu su kolega A. Kuralaviciumi. Juos pasitiko T. G.. Apžiurejo jos buta. T. G. pasake, kad ivyko konfliktas su moterimi, kuri gyvena kitame bute. Aiškinosi del ko ivyko konfliktas ir aiškinantis paaiškejo, kad konfliktas vyko del T. G. vyro. Bendravo jos sutuoktinis su kaimyne iš pirmo buto, t.y. su G. D.. Buvo pokalbis su T. G. ir ji užsimane rašyti pareiškima del G. D. veiksmu. Jis patikrino jos girtuma. Akivaizdžiai matesi, kad ji neblaivi, todel dave pusti i alkotesteri. Yra registracijos žurnalas ir turi buti užfiksuota, kad buvo tikrinamas girtumas. T. G. papute i alkotesteri, jie užfiksavo 1,68 promiles girtuma. T. G. buvo duotas popieriaus lapas, padiktuota, kur ji gali kreiptis ir paaiškinta, kad gali kreiptis i ekspertize. Del kitos moters-G. D., jis gerai neatsimena, ar buvo tikrinamas jos blaivumas, nes jie buvo tik pas T. G. bute. Matesi nubrozdinimai T. G. veide, išverstas vazonas, matesi, kad bute buvo konfliktas. T. G. sake, kad atejo kaimyne ir sukele konflikta. Tuo metu bute buvo vyras ir dar viena moteris. Del ju tarpusavio santykiu-negali pasakyti. T. G. buvo apsirengusi su naminiais drabužiais. Ji minejo, kad turejo vykti i darba. T. G. aiškino, kad išgere po konflikto, nes buvo labai susijaudinusi.

Iš 2008-06-20 Traku rajono policijos komisariato Viešosios policijos Traku policijos nuovados pranešimo del pareiškimo tyrimo G. D. matyti, kad pareiškimas del kaimynes T. G. netinkamo elgesio yra išnagrinetas. Vadovaujantis LR policijos veiklos istatymo 19 straipsnio 1 punktu pokalbio metu T. G. oficialiai ispeta del neleistino priešingo visuomenes interesams elgesio. (b.l. 6)

Iš 2011-01-13 Vilniaus apskrities VPK Traku rajono policijos komisariato pranešimo G. D. del atsisakymo pradeti ikiteismini tyrima matyti, kad vadovaujantis LR BPK 168 str. 3 dalimi atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima T. G. atžvilgiu.

Iš 2011-01-12 Vilniaus apskrities VPK Traku rajono policijos komisariato pranešimo G. del atsisakymo pradeti ikiteismini tyrima matyti, kad vadovaujantis LR BPK 168 str., 407 str.,408str.,412 str. atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima G. D. atžvilgiu.

Iš 2011-03-16 G. D. pateiktu fotonuotrauku kopiju matyti jos patirti kuno sužalojimai. (b.l. 44-47)

Iš T. G. išrašo iš medicininiu dokumentu matyti, kad ji 2008-06-12 ir 2011-12-24 kreipesi i gydymo istaiga del patirtu sužalojimu nuo kaimynes G. D..

Iš UAB „ Top Clean“ T. G. charakteristikos matyti, kad ji dirba valytojos pareigose nuo 2010 m. rugsejo 20 d. Per ši darbo laikotarpi ji užsirekomendavo kaip sažininga, kruopšti, atsakingai atliekanti savo pareigas darbuotoja. Pavesta darba atlieka laiku ir kokybiškai. Ji maloniai ir nuoširdžiai bendrauja su klientais, visada laikosi etikos principu. (b.l. 62)

Iš 2011-08-24 faktiniu aplinkybiu konstatavimo protokolo matyti, kad i mobilius telefonus Nr. 867589741 ir 860089846 priklausancius G. D. buvo atsiustos sms žinutes ižeidžiancios jos garbe ir oruma. Šios žinutes atsiustos iš telefono Nr. +370 60650741 priklausancio T. G..(b.l.73-78)

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su salyga, jeigu teisminio bylos nagrinejimo eigoje kaltinamuju kaltumas nusikaltimo padarymu yra irodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Irodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas istatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvima, šia veika padariusiu asmenu kaltuma ir kitas aplinkybes, turincias reikšmes bylai išspresti.

Taigi teismas, ivertines aukšciau duotus nukentejusiuju, kaltinamuju, liudytoju parodymus nustate, kad kaltinamosios neprisipažino del jiems inkriminuojamu nusikalstamu veiku numatytu LR BK 140 str. 1 d. t.y. kad T. G. sumuše G. D., ir kad G. D. sumuše T. G..

Byloje negincijamai yra irodyta, kad 2011-12-29 apie 15.30 val. adresu (duomenys neskelbtini) ivyko tarpusavio konfliktas, kurio metu nukentejo konflikte dalyvavusios puses t.y. G. D. ir T. G.. Abi dvi moterys nurodo ta pacia konflikto kilimo priežasti t,y. T. G. vyra, kuris palaiko artimus santykius su kaimyne G. D., nors yra oficialiai vedes ir santuokos nenutraukes su T. G.. Taip pat negincytina yra ir tai, kad šis konfliktas tarp moteru tesiasi jau ne vienerius metus. Kaip matyti iš medicininiu dokumentu, kad T. G. dar 2008-06-12 kreipesi del medicinines pagalbos nukentejusi nuo G. D. smurto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas ivertines byloje turimus irodymus daro išvada, kad pagrindine šio konflikto iniciatore buvo G. D., kuri pati atejusi pas T. G. i namus turedama tiksla išsiaiškinti senai besitesianti tarpusavio konflikta del T. G. sutuoktinio V. G. iš anksto žinodama, kad tai gali sukelti neigiama T. G. reakcija išprovokavo muštynes kuriu metu nuketejo tiek pati G. D. tiek T. G..

LR BK 28 str. numatyta, kad asmuo turi teise i butinaja ginti. Šia teise jis gali igyvendinti neatsižvelgdamas i tai, ar galejo išvengti kesinimosi arba kreiptis pagalbos i kitus asmenis ar valdžios institucijas. Asmuo neatsako pagal ši kodeksa, jeigu jis neperžengdamas butinosios ginties ribu, padare baudžiamajame istatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkancia veika gindamasis ar gindamas kita asmeni, nuosavybe, busto nelieciamybe, kitas teises, visuomenes ar valstybes interesus nuo pradeto ar tiesiogiai gresiancio pavojingo kesinimosi. Teismas visapusiškai ištyres bylos aplinkybes mano, kad T. G. išprovokuota G. D. pirma sudave smugius G. D., todel T. G. parodymai toje dalyje, kad ji tik gynesi ir jos veiksmai traktuotini kaip butinoji gintis yra vertintini kritiškai.

Pagal teismui pateiktas Valstybines Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadas, kuriu pagristumui teismas neturi pagrindo netiketi, matyti, kad abi konflikto puses t.y G. D. ir T. G. patyre nežymius sveikatos sutrikdymus, todel ju abeju veiksmai viena kitos atžvilgiu – sukeliant šiuos nežymius sveikatos sutrikdymus, kvalifikuotini pagal LR BK 140 str. 1 d.

Taigi teismas ivertines aukšciau išdestytas aplinkybes konstatuoja, kad T. G. ivykde nežymu sveikatos sutrikdyma, o butent: 2010-12-29 apie 15.30 val. savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto metu su G. D. spyre nukentejusiajai i pilvo sriti, tampe ja už plauku, ikando jai du kartus i kaire ranka, viena karta i pilva, kumšciu trenke i lupa – praskele ja. Taip pat T. G. sparde nukentejusiajai i kojas suduodama ne mažiau dešimties smugiu tuo nukentejusiajai G. D. padarydama nežymu sveikatos sutrikdyma t.y. ivykde nusikalstama veika numatyta LR BK 140 str. 1 d. To paties konflikto metu G. D. sukele fizini skausma, o butent: virtuveje buvusiu padeklu trenke nukentejusiajai T. G. per galva tuo sukeldama fizini skausma, veliau pastume nukentejusiaja, kuri krisdama atsitrenke i lovos gala, del to T. G. patyre šonkauliu sumušima. Tesdama savo nusikalstama veika G. D. pargriovusi ant grindu nukentejusiaja eme smaugti ir bei mušti rankomis suduodama ne mažiau 20 smugiu i ivairias kuno vietas tuo nukentejusiajai T. G. padarydama nežymu sveikatos sutrikdyma t.y. ivykde nusikalstama veika numatyta LR BK 140 str. 1 d.

Kaltinamosios T. G. atsakomybe lengvinanciu ar sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta. Teismas nevertina sunkinancia aplinkybe tai, kad ji nusikaltima ivykde budama neblaivi, kadangi kaip matyti iš T. G. teismui duotu parodymu ji šampano ir širdies veikla stimuliuojanciu lašu išgere jau po ivykusio konflikto belaukdama atvykstant policijos pareigunu. Šie T. G. parodymai nera paneigti kitomis bylos faktinemis aplinkybemis, todel teismas neturi pagrindo šiais parodymais netiketi.

Skiriant bausme atsižvelgiama i tai, kad kaltinamoji yra ankšciau neteista, administracine tvarka nebausta, darbe charakterizuojama teigiamai. Psichikos sveikatos priežiuros cento stebimu ligoniu grupei nepriklauso, dirba - visos šios aplinkybes lengvina kaltinamosios padeti.

Ivertinus šias aplinkybes T. G. skirtina sankcijoje numatyta bausme – laisves apribojimas 6 menesiams, ipareigojant T. G. laisves apribojimo laikotarpiu be organo, prižiurincio bausmes vykdyma, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos.

Kaltinamosios G. D. atsakomybe lengvinanciu ar sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta.

Skiriant bausme atsižvelgiama i tai, kad kaltinamoji yra ankšciau neteista, administracine tvarka nebausta, psichikos sveikatos priežiuros cento stebimu ligoniu grupei nepriklauso, dirba - visos šios aplinkybes lengvina kaltinamosios padeti.

Ivertinus šias aplinkybes G. D. skirtina sankcijoje numatyta bausme – laisves apribojimas 6 menesiams, ipareigojant G. D. laisves apribojimo laikotarpiu be organo, prižiurincio bausmes vykdyma, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos.

Byloje yra pareikštas nukentejusiosios T. G. civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Turtine ir neturtine žala yra dvi savarankiškos žalos rušys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o ju dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtine žala atlyginama, kai nukencia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais gali buti apskaiciuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtines žalos, atsirandancios del neturtinio pobudžio praradimu, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonomines vertes neturincioms vertybems – šios žalos pinigine išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kuriu nebaigtinis sarašas itvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spresdamas del neturtines žalos ivertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje itvirtintais kriterijais, bet ir sažiningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 282 straipsnyje itvirtintais kriterijais. Toks neturtines žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teises i neturtines žalos atlyginima nepažeistu nurodytu principu ir nesukeltu neadekvaciu sunkiu pasekmiu žala atlyginti turinciam asmeniui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žala, padaryta asmeniui, turtui, o istatymu numatytais atvejais ir neturtine žala privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtines žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtines žalos tiksliai ivertinti pinigais neimanoma. Istatymas numato pinigine satisfakcija, kuria siekiama kiek imanoma teisingiau kompensuoti nukentejusiojo patirta dvasini, fizini skausma ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisinga pinigine kompensacija už patirta skriauda (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, aiškindamas teises normas, reglamentuojancias neturtines žalos atlyginima, yra nurodes, kad neturtines žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kuriu irodinejimo specifika yra ta, jog ju dydi nustato teismas, o kreditorius turi pagristi kuo daugiau ir kuo svarbesniu neturtines žalos dydžiui nustatyti reikšmingu kriteriju (žr., pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutarti civilineje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšI Marijampoles ligonine, bylos Nr. 3K-7-255/2005). Teismas pažymi, kad atlygintinos neturtines žalos ribu (minimumo ar maksimumo) istatymas (CK 6.250 str.) nenustato, ivertinti neturtine žala palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spresdamas ši klausima, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje itvirtintais neturtines žalos piniginio ivertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtines žalos dydi atsižvelgia i: 1) žalos pasekmes; 2) žala padariusio asmens kalte; 3) jo turtine padeti; 4) padarytos turtines žalos dydi; 5) kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes; 6) sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Remiantis išdestytu ir ivertines aukšciau išvardintus kriterijus ir atsižvelgdamas i visas bylos aplinkybes teismas nusprendžia nukentejusiosios ieškini del turtines žalos tenkinti visiškai, o ieškini del 5000 litu neturines žalos patenkinti iš dalies.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. G. pripažinti kalta pagal LR BK 140str. 1 d. už nežymu sveikatos sutrikdyma ir nubausti ja laisves apribojimu 6 menesiams, ipareigojant T. G. laisves apribojimo laikotarpiu be organo, prižiurincio bausmes vykdyma, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos.

Priteisti iš T. G. G. D. naudai 1049 Lt 50 ct bylinejimosi išlaidu.

G. D. pripažinti kalta pagal LR BK 140str. 1 d. už nežymu sveikatos sutrikdyma ir nubausti ja laisves apribojimu 6 menesiams, ipareigojant G. D. laisves apribojimo laikotarpiu be organo, prižiurincio bausmes vykdyma, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos.

Priteisti iš G. D. T. G. naudai 1527 Lt 40 ct bylinejimosi išlaidu.

Priteisti iš G. D. 1000 Lt neturtines žalos T. G. naudai.

Nuosprendis per 20 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Traku rajono apylinkes teisma apeliaciniu skundu.