- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- e2-1765-553/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00349-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rudugys“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rudugys“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- AB „Luminor bank“, R. Š.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rudugys“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rudugys“ direktoriaus T. S. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rudugys“ bei pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rudugys“, trečiasis asmuo AB „Luminor bank“, R. Š..
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Rudugys“ direktorius T. S. pateikė teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Rudugys“.
2. Nurodė, kad bendrovė šiuo metu turi finansinių sunkumų, tai patvirtina pateikiamos aktualios finansinės atskaitomybės duomenys. Teigia, jog 2018 m. kovo 31 dienos balanso duomenimis, bendrovei priklausančio turto vertė siekia 579 640,00 Eur, tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 798 609,00 Eur iš kurių 601 755,00 Eur mokėtini po vienerių metų, o 196 854,00 Eur mokėtini per vienerius metus. Pradelsti bendrovės įsipareigojimai kreditoriams 2018 m. kovo 31 d. sudarė 200 112,37 Eur. Taip pat nurodė, kad bendrovė per 2017 metus patyrė 525 410,00 Eur nuostolį, o per 2018 metų sausio-kovo mėnesius gavo 16 988,00 Eur pelno. Pastebi, kad ankstesniais ataskaitiniai laikotarpiais 2015 bei 2016 metais bendrovė buvo pelninga, t. y. iš esmės finansiniai sunkumai išryškėjo tik apibendrinus 2017 metų veiklos rezultatus. Bendrovei 2014-2016 metais kasmet didinant mažmeninės prekybos taškų kiekį, neišvengiamai didėjo jos plėtros kaštai - naujus prekybos taškus reikėjo įrengti, pritaikyti pagal bendrovės poreikius. Nors plėtra buvo sėkminga, tačiau 2017 m. pradžioje bendrovė susidūrė su apyvartinių lėšų stygiumi. Be to, teigia, jog bendrovė, matydama, kad dalis mažmeninės prekybos tinklo veikia neefektyviai, nusprendė dalį jo sumažinti, o kadangi dėl uždarytų prekybos taškų neišvengiamai buvo prarastos investicijos, kurios buvo įdėtos į jų įrengimą, bendrovės nuostoliai ženkliai išaugo. Pažymėjo, kad vykdant veiklos optimizavimą bendrovės savininkai priėmė sprendimą į bendrovę pritraukti investicijas taip išlaikant bendrovę rinkoje. 2017 m. pabaigoje buvo pakeistas bendrovės vadovas, buvo priimtas sprendimas atskirti mažmeninės ir didmeninės prekybos veiklas, todėl buvo įsteigtas naujas juridinis asmuo, su kuriuo buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Teigia, jog pritraukus investicijas ir atskyrus didmeninę ir mažmeninę veiklas, bendrovės veiklos apimtys buvo stabilizuotos, o 2018 metų I ketvirtį bendrovė jau uždirbo 17 000 Eur grynojo pelno. Nurodė, kad nauja bendrovės administracija susitarė su užsienio šalių pirkėjais dėl bendrovės produkcijos tiekimo. Pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo taip pat teigiama, kad bendrovė nėra nutraukusi savo veiklos ir ją vykdo – ji perka medžiagas ir paslaugas iš tiekėjų, parduoda prekes ir paslaugas pirkėjams. Pastebėjo, kad bendrovė yra sudariusi ilgalaikes didelės vertės sutartis, vykdo užsakymus, todėl mano, kad tai užtikrina restruktūrizavimo procesui reikalingų lėšų gavimą. Atkreipė dėmesį, jog pagal planuojamas veiklos apimtis bendrovė per restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpį iš veiklos pelno padengtų ne mažiau kaip 770 000,00 Eur kreditorių reikalavimų.
3. Ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Rudugys“.
4. Nurodė, kad UAB „Rudugys“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau - fondas) biudžetui 2018 m. birželio 5 d. sudarė 23 654,22 Eur. Pažymėjo, kad remiantis UAB „Rudugys“ 2018 m. balandžio 12 d. Įmonės turto anketa (Anketa) ir prie jos pridėtu ilgalaikio turto 2018 m. kovo 20 d. sąrašu, UAB „Rudugys“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto likutinė vertė 93 708,04 Eur (pastatas Turgaus a. 16); nuosavybės teise priklausančios 3 transporto priemonės (automobiliai NISSAN JUKE, SKODA SUPERB, SKODA OCTAVIA), kurių likutinė vertė 12 261,00 Eur; kito turto likutinė vertė 154 509,20 Eur; nuosavybės teise priklausančio turto, esančio pas trečiuosius asmenis nėra; finansinis turtas - 100 Eur pajus Rato Kredito unijoje. Remiantis UAB „Rudugys“ pateiktais dokumentais, suminės debitorių ir kreditorių skolos 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė – 352 134,71 Eur. Taip pat pažymėjo, kad VSDFV Klaipėdos skyriui 2018 m. gegužės 23 d. UAB „Rudugys“ vadovas T. S. pateikė 2018 m. gegužės 23 d. susitarimo dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo kopiją. Teigė, jog 2018 m. gegužės 28 d. VSDFV Klaipėdos skyriui buvo pateikta 2018 m. gegužės 28 d. akto dėl skolų suderinimo kopija, kurioje nurodyta, kad UAB „Rudugys“ skolinga UAB „Anė“ 353 032,65 Eur. Atkreipė dėmesį, jog UAB „Rudugys“ neįvykdė Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus reikalavimo ir iki šiol nesumokėjo skolos, todėl mano, kad UAB „Rudugys“ yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) „Luminor bank“ atsiliepimu į pareiškėjos UAB „Rudugys“ direktoriaus T. S. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo prašė UAB „Rudugys“ direktoriaus T. S. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei UAB „Rudugys“ iškėlimo atmesti bei tenkinti VSDFV Klaipėdos skyriaus ieškinį dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Rudugys“ iškėlimo.
6. Nurodė, kad restruktūrizavimo metmenyse bei kituose atsakovės pateiktuose dokumentuose yra nurodyta neteisinga informacija apie pradelstas atsakovės skolas kreditoriams. Pažymėjo, jog atsakovės visas įsiskolinimas Luminor bankui yra pradelstas, kadangi atsakovei nevykdant įsipareigojimų Bankui pagal 6 kreditavimo sutartis (nemokant kreditų ir palūkanų įmokų), visos jos buvo vienašališkai Banko nutrauktos, o Bankas ėmėsi priverstinių skolos išieškojimo iš Bankui įkeisto turto išieškojimo procedūrų. Mano, kad šios banko skolos atsakovė nepagrįstai neįtraukė į atsakovės pradelstų skolų dydį, todėl atsakovės pradelstos skolos kreditoriams viršija pusę milijono eurų ir sudaro mažiausiai 670 341,81 Eur. Atkreipė dėmesį, kad paskutinis Juridinių asmenų registrui pateiktas atsakovės finansinių ataskaitų rinkinys yra už ataskaitinį laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Taip pat atkreipė dėmesį, jog vadovaujantis pačios atsakovės į restruktūrizavimo metmenis įrašytais duomenimis, pati atsakovė nurodė dar mažesnę balansinio turto vertę. Nurodė, kad iš atsakovės restruktūrizavimo metmenų nėra aišku ir nėra konkrečiai pagrindžiama, kaip per restruktūrizavimo 2018-2021 metų laikotarpį ketinama uždirbti tiek pajamų, kad iš jų pavyktų padengti ankstesnio laikotarpio veiklos nuostolį, vykdyti einamuosius mokėjimus (pvz., pagal lizingo sutartis), atsiskaityti su tiekėjais, mokėti mokesčius valstybei, atlyginimus darbuotojams, dengti skolas kreditoriams ir dar turėti apyvartinių lėšų veiklai vykdyti, kuris generuotų grynąjį pelną.
7. Atsakovė UAB „Rudugys“ atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo prašė ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus ieškinio netenkinti ir atsisakyti iškelti bankroto bylą.
8. Paaiškino, kad ieškovė VSDFV Klaipėdos skyrius nurodė, kad atsakovė 2018 m. birželio 5 d. buvo skolinga 23 654,22 Eur, o 2018 m. kovo 20 d. duomenimis – 42 993,39 Eur, o tai, atsakovės nuomone reiškia, kad per paskutinius tris mėnesius atsakovė padengė beveik pusę skolos ieškovei ir įsiskolinimą sumažino beveik 20 000 Eur. Nesutiko su ieškovės pozicija, jog atsakovės 2017 m. gruodžio 31 d. balansas neatitinka realios atsakovės finansinės padėties. Pažymėjo, kad ieškovė vadovavosi preliminariais duomenimis ir šią išvadą padarė paviršutiniškai išanalizavusi gautus dokumentus. Pažymėjo, kad pradelsti atsakovės įsipareigojimai kreditoriams 2018 m. kovo 31 d. duomenimis sudarė 200 112,37 Eur, o nepradelsti įsipareigojimai sudarė 597 266,66 Eur. Teigė, kad atsakovė neturi pradelstų įsipareigojimu darbuotojams. Pažymėjo, jog atsakovė neneigia, jog turi finansinių sunkumų, tačiau mano, jog finansiniai sunkumai gali būti išspręsti restruktūrizavimo proceso metu, o bankroto procedūra niekaip neužtikrintų kitų atsakovės kreditorių interesų, nes visas atsakovės turtas yra įkeistas ir bankroto proceso metu pardavus įkeistą turtą, atskaičius administravimo išlaidas, reikalavimus galėtų atgauti tik įkaito turėtojai.
Šalies argumentai
9. Kreditorė R. Š. pateikė prašymą, kuriuo prašė atsisakyti iškelti atsakovei UAB „Rudugys“ restruktūrizavimo bylą; iškelti atsakovei UAB „Rudugys“ bankroto bylą.
10. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio iki 2017 m. rugsėjo mėnesio R. Š., vykdydama veiklą pagal ūkininko pažymėjimą Nr. 0151411, pardavė savo gaminamą produkciją UAB „Rudugys“. Teigė, jog šio prašymo surašymo dieną atsakovės skola kreditorei yra – 4 874,14 Eur. Nurodė, kad dėl visiškai nesuprantamų priežasčių kreditorei nebuvo pranešta apie sprendimą kreiptis į teismą dėl atsakovės restruktūrizavimo procedūros, nebuvo pateikti restruktūrizavimo plano metmenys, todėl kreditorė negali pasisakyti dėl metmenų realumo. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė su kreditore neatsiskaito jau ilgą laiką, nebandė susitarti dėl susidariusio įsiskolinimo mokėjimo terminų atidėjimo – priešingai ignoruoja savo įsipareigojimus, taip pažeisdama teisėtus kreditorės interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Klaipėdos apygardos teismas 218 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atmetė ieškovės UAB „Rudugys“ direktoriaus T. S. pareiškimą iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rudugys“ restruktūrizavimo bylą ir tenkino ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rudugys“ - iškėlė atsakovei UAB „Rudugys“ bankroto bylą.
12. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus atsakovės finansinius dokumentus, VSDFV Klaipėdos skyriaus ir AB Luminor banko paaiškinimus dėl atsakovės skolinių įsipareigojimų, sprendė, kad atsakovės UAB „Rudugys“ pradelsti įsipareigojimai sudaro 666 019,01 Eur, o į 2018 m. kovo 31 d. UAB „Rudugys“ balansą įrašyto turto vertė sudaro 579 640,00 Eur. Atsižvelgęs į nustatytus atsakovės finansinius duomenis padarė išvadą, kad atsakovės UAB „Rudugys“ pradelsti įsipareigojimai viršiją ½ į balansą įrašyto atsakovės turto vertę ir šioje byloje yra atsakovės UAB „Rudugys“ nemokumo požymių. Atsižvelgęs į teismų praktiką, taip pat atsakovės metmenyse nurodytą verslo planą bei priemones restruktūrizavimo tikslams pasiekti, teismas padarė išvadą, kad atsakovė iš esmės planuoja tęsti dabartinę savo veiklą, siekia įmonės įsipareigojimų kreditoriams vykdymo terminų nukėlimo, pasinaudodama ĮRĮ 8 straipsnio lengvatomis, todėl nepagrindžia planuojamo įmonės mokumo atkūrimo. Teismas atmetė pareiškimą iškelti atsakovei UAB „Rudugys“ restruktūrizavimo bylą, vertindamas, jog atsakovės nusistatyti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams negali būti realiai įgyvendinti. Teismo nustatyta įmonės finansinė padėtis sudarė teisinį pagrindą atsakovei kelti bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Rudugys“ (apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir UAB „Rudugys“ direktoriaus T. S. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Rudugys“ iškėlimo ir ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentas:
13.1. Teismas nevertino atsakovės galimybių atkurti sėkmingą veiklą restruktūrizavimo proceso metu, todėl nepagrįstai konstatavo, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas yra negalimas.
13.2. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovės restruktūrizavimo plano metmenys ir preliminarus verslo planas neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir jų įgyvendinimo realumo kriterijų. Pažymi, kad restruktūrizavimo plano metmenims nėra keliami tokie patys kokybiniai reikalavimai kaip galutiniam restruktūrizavimo planui. Restruktūrizavimo plano metmenys negali būti prilyginti pačiam restruktūrizavimo planui ir tai yra akivaizdu iš paties įstatyminio reglamentavimo.
13.3. Teismas neatsižvelgė į ta i, kad įmonių restruktūrizavimo įstatyme reglamentuojamos procedūros, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Konkuruojant kelioms vertybėms, šiuo atveju susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala.
13.4. Teismas rėmėsi neaktualiais duomenimis, t.y. nuo balanso sudarymo termino iki sprendimo priėmimo praėjo penki mėnesiai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu įmonė ir toliau vykdė atsiskaitymus tiek su darbuotojais, tiek su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, todėl 2018 m. kovo 31 d. balanso duomenys negali būti laikomi patikimais, sprendžiant UAB „Rudugys“ pradelstų įsipareigojimų santykį su turimu turtu.
13.5. Teismas pažeidė proceso teisės normas, nes pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Rudugys“ teismui pateiktas 2018 m. gegužės 30 d., o galutinis procesinis sprendimas priimtas tik 2018 m. rugsėjo 3 d., nors įstatymas numato vieno mėnesio terminą.
Atsiliepimas
14. Ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas pagrįstai nurodė, kad vertinant tikrąją įmonės finansinę padėtį bei sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo yra būtina atsižvelgti į visus atsakovės turimus kreditorinius įsipareigojimus. Teismas, vertindamas naujai pateiktus įrodymus apie atsakovės pradelstu įsipareigojimus kreditorei AB „Luminor bank“, pagrįstai nustatė, kad įsipareigojimai padidėjo nuo ieškovės UAB „Rudugys“ nurodomų 200 112,37 Eur iki 666 019,01 Eur.
14.2. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 666 019,01 Eur, o į 2018 m. kovo 31 d. atsakovės balansą įrašyto turto vertė sudaro 579 640 Eur, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto atsakovės turto vertės.
14.3. 2018 m. liepos 31 d. vykusio teismo posėdžio metu UAB „Rudugys“ buvo įpareigota į bylą pateikti kreditorių, debitorių sąrašus, finansinių ataskaitų rinkinius, tačiau skundžiamos nutarties priėmimo dieną jokie nauji įrodymai nebuvo pateikti. Su skundu atsakovė taip pat nepateikė naujų įrodymų, pagrindžiančių pasikeitusi įmonės finansinę padėtį.
14.4. Atsakovė skunde formaliai nurodo, kad nesutina su pirmosios instancijos teismo išreikšta pozicija, kad atsakovės pateikti restruktūrizavimo plano metmenys įtikinamai nepatvirtina, kad įmonė sieks atkurti savo finansinį pajėgumą bei teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, nevertino atsakovės galimybių atkurti sėkmingą veiklą restruktūrizavimo proceso metu, tačiau nenurodo konkrečių ir teisiškai reikšmingų faktinių duomenų, kurie aiškiai rodytų pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstumą.
14.5. Su restruktūrizavimo bylos iškėlimu nesutinka didžiausi bendrovės kreditoriai, o tai reiškia, kad UAB „Rudugys“ restruktūrizavimo procesas neperspektyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2013).
15. Trečiasis asmuo atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo nutraukti procesą pagal atsakovės atskirąjį skundą, o priešingu atveju atmesti atskirąjį skundą ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, atsakovės finansinę būklę, realią turto vertę, turto struktūrą ir veiklos rodiklius ir padarė pagrįstą bei motyvuotą išvadą, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija visą į atsakovės balansą įrašyto turto vertę.
15.2. Atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su skundu nepateikė įrodymų, kad restruktūrizavimo proceso metu atsakovė galėtų atkurti sėkmingą ūkinę komercinę veiklą, padengti esamus nuostolius ir atsiskaityti su kreditoriais. Restruktūrizavimo metmenyse neužtenka nurodyti vien tikėtinai gautų pajamų skaičius, bet reikia ekonominio pagrindimo, kokiomis realiomis priemonėmis planuojama tas pajamas gauti.
Šalies argumentai
15.3. Nors atsakovė skunde nurodo, kad restruktūrizavimo plano metmenys yra tik preliminarus verslo planas, tačiau, trečiojo asmens nuomone, tai nereiškia, kad restruktūrizavimo plano metmenys neturi atitikti Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) jam keliamų reikalavimų. Prognostiniai veiklos rodikliai turi būti pagrįsti realiais finansiniais skaičiavimais. Skunde dėstomi teiginiai apie ateities verslo perspektyvas yra deklaratyvūs.
15.4. Nepagrįsti teiginiai, kad teismas nesivadovavo aktualiu atsakovės balansu, kadangi teismas įvertino tiek juridinių asmenų registre esančius, tiek ir paties atsakovės teismui pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus bei kitus byloje esančius duomenis, patvirtinančius atsakovės faktinę finansinę padėtį, turto vertę, skolas, įsipareigojimas ir kt.
15.5. Teismas nepažeidė bylos išnagrinėjimo terminų, o bylą išnagrinėjo visapusiškai ir išsamiai, byloje buvo atlikti svarbūs procesiniai veiksmai teisingam ir operatyviam bylos išnagrinėjimui. O jei kokie nors formalūs pažeidimai ir būtų nustatyti, tai vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 328 straipsniu iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais.
15.6. Teismas nepagrįstai priėmė atsakovės skundą, kurį atsakovės vardu pasirašė įstatymų nustatyta tvarka neįgaliotas veikti atsakovės vardu asmuo, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas. Skundą atsakovės vardu pasirašęs A. T. nėra įmonės direktorius, taip pat nėra byloje įrodymų, kad šis asmuo būtų paskirtas eiti laikinai atsakovės direktoriaus pareigas. Trečiojo asmens nuomone, į bylą pateiktas 2018 m. gegužės 30 d. įgaliojimas A. T. nesuteikia teisės pasirašyti teismui pateikto atskirojo skundo atsakovės vardu. Byloje nėra duomenų, kad A. T. būtų atsakovės darbuotoju ir turėtų aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (CPK 306 straipsnio 3 dalis) ar kad atitiktų CPK 56 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
17. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonei atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
18. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nustatė, kad yra UAB „Rudugys“ nemokumo požymių, o restruktūrizavimo metmenyse nurodytos priemonės nepagrindžia planuojamo įmonės mokumo atkūrimo. Teismas, konstatavęs įmonės nemokumą, iškėlė bankroto bylą.
19. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas nevertino atsakovės galimybių atkurti sėkmingą veiklą restruktūrizavimo proceso metu ir nesutinka, kad restruktūrizavimo plano metmenys įtikinamai nepatvirtina, kaip įmonė sieks atkurti savo finansinį pajėgumą. Taip pat apeliantė skunde nurodo, kad teismas rėmėsi neaktualiais finansiniais duomenimis ir pažeidė proceso teisės normas, skundžiamą nutartį priimdamas per tris mėnesius nuo pareiškimo gavimo teisme dienos.
Dėl atskirojo skundo priėmimo
20. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti – pateikti duomenis, apie tai, kad A. T. yra UAB „Rudugys“ darbuotojas, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, arba atskirąjį skundą, pasirašytą įstatymo įgaliotų asmenų.
21. Atsakovė iki teismo nustatyto termino pateikė atskirąjį skundą pasirašytą advokatės. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad atsakovė pašalino teismo nustatytus atskirojo skundo trūkumus ir jį priima.
Dėl įmonės finansinės padėties vertinimo
22. Įmonės nemokumas nustatomas, išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės mokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, taip pat turi remtis ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).
23. Bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis), todėl ir nagrinėjamuoju atveju mokumo pagrindimo įrodinėjimo našta tenka apeliantei – atsakovei UAB „Rudugys“.
24. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
25. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantės finansinę padėtį, rėmėsi į bylą pateiktu naujausiu 2018 m. kovo 31 d. balansu ir kitais byloje esančiais įrodymais dėl apeliantės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. 2017 m. liepos 31 d. protokoline teismo nutartimi atsakovė UAB „Rudugys“ buvo įpareigota pateikti kreditorių, debitorių sąrašus, finansinių ataskaitų rinkinį ir restruktūrizavimo metmenis, tačiau atsakovė šio įpareigojimo neįvykdė. Tokiu būdu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi aktualiausiais byloje esančiais įrodymais apie atsakovės finansinę padėtį. Nors apeliantė teigia, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu 2018 m. kovo 31 d. balansas nebėra aktualus, nes bylos nagrinėjimo metu apeliantė vykdė atsiskaitymus tiek su darbuotojais, tiek su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, tačiau tokiems teiginiams pagrįsti ji nepateikė jokių detalių paaiškinimų/paskaičiavimų ir juos patvirtinančių patikimų įrodymų, t. y. mokėjimų išrašų, jog sumažėjo įsipareigojimų suma kreditoriams, ar naujausio finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinio (balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos). Iš esmės apeliantė nurodo tik deklaratyvius teiginius, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo daryti kitokių, nei pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės finansinę padėtį ir nepagrįstai pripažino įmonę nemokia.
Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, vertindamas atsakovės restruktūrizavimo plano metmenis, nustatė, kad atsakovė tik deklaratyviais teiginiais nurodo, jog planuoja įmonės veiklos įvairinimą ar naujų produktų teikimą. Įvertinęs atsakovės metmenyse nurodytą verslo planą bei priemones restruktūrizavimo tikslams pasiekti teismas padarė išvadą, kad atsakovė iš esmės planuoja tęsti dabartinę savo veiklą, siekia įmonės įsipareigojimų kreditoriams vykdymo terminų nukėlimo, pasinaudodama ĮRĮ 8 straipsnio lengvatomis, todėl nepagrindžia planuojamo įmonės mokumo atkūrimo. Teismas vertino, kad atsakovės nusistatyti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams negali būti realiai įgyvendinti.
27. Apeliantė skundu kvestionuoja teismo atliktą restruktūrizavimo plano metmenų vertinimą ir nurodo, kad teismas nevertino atsakovės galimybių atkurti sėkmingą veiklą restruktūrizavimo proceso metu. Nurodo, kad restruktūrizavimo plano metmenys, kaip privalomas pareiškimo teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priedas, laikytini perspektyvinėmis restruktūrizavimo plano gairėmis ir jiems nėra keliami tokie patys kokybiniai reikalavimai, kaip galutiniam restruktūrizavimo planui, ir restruktūrizavimo plano metmenys negali būti prilyginti pačiam restruktūrizavimo planui.
28. Atsakovė preliminariame verslo plane nurodo, kad verslo planas restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu apima šią veiklą: ilgalaikių sutarčių sudarymą ir investicijų į atsakovę pritraukimas; iki bendrovės restruktūrizavimo vykdytos veiklos vykdymas, turto pardavimas ir debitorinių skolų susigrąžinimas. Tikslindama numatytas veiklas, atsakovė verslo plane paaiškino, kad vykdo derybas su užsienio kompanija dėl ilgalaikio bendradarbiavimo ir siekia susitarti dėl investicijų į įmonę pritraukimo didmeninės prekybos pajėgumas padidinti ir užsakymų pagal kompanijos nustatytus reikalavimus produkcijos kokybei, pakavimui, žymėjimui bei ilgalaikės tiekimo sutarties sudarymo. Verslo plane atsakovė nurodo, kad nėra nutraukusi vykdomos veiklos, vykdo sutartis ir planuoja gauti pajamas ir pelną 2018-2012 metais. Atsakovė ketina parduoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą bei dalį veikloje nenaudojamo ir neplanuojamo naudoti kilnojamojo turto, kuris yra įkeistas, ir iš šių lėšų padengti turto įkaito turėtojų reikalavimus. Taip pat atsakovė ketina susigrąžinti dalį debitorinių įsiskolinimų.
29. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovė nepagrindė savo verslo plano realumo, kadangi byloje nėra įrodymų apie vykdomas derybas su užsienio įmone ir jų perspektyvą bei apie realius veiksmus, siekiant iš debitorių išieškoti skolas. Dėl atsakovės turto pardavimo pasakytina, jog tokio turto pardavimas užtikrins tik kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu, reikalavimus, tačiau nėra duomenų, jog turto pardavimas turės reikšmės kitų kreditorių įsipareigojimų mažinimui. Akivaizdu, kad pardavus turtą ir padengus įsipareigojimus kreditoriams, kurių reikalavimai buvo užtikrinti šiuo turtu, sumažės ne tik įmonės pradelstų įsipareigojimų suma, tačiau sumažės ir įmonės turimas turtas.
30. Pažymėtina, kad tokiu atveju, jeigu padaroma pagrįsta išvada, jog įmonė, kuriai prašoma iškelti restruktūrizavimo bylą, yra nemoki, kitų restruktūrizavimo bylai iškelti būtinų sąlygų tikrinimas tampa teisiškai nereikšmingas, nes negali turėti lemiamos įtakos galutiniam procesinio sprendimo dėl restruktūrizavimo bylos (ne)iškėlimo rezultatui. Nors restruktūrizavimo plano metmenų atitikimo jiems keliamiems reikalavimams vertinimas nagrinėjamu atveju iš esmės nebeturi teisinės reikšmės, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad tokioje finansinėje situacijoje, kokioje šiuo metu yra apeliantė, restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės negali būti realiai įgyvendintos, siekiant sugrąžinti skolas kreditoriams.
Dėl proceso teisės normos pažeidimo
31. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas pažeidė ĮRĮ 7 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą išnagrinėti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nes skundžiamą nutartį priėmė praėjus 3 mėnesiams nuo pareiškimo gavimo teisme dienos.
32. ĮRĮ 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos priima nutartį iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją kelti. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių pratęsti pasirengimo nagrinėti įmonės restruktūrizavimo bylą teisme terminą, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį.
33. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog ĮRĮ 7 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino išnagrinėti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo nesilaikyta, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju taip pat buvo sprendžiamas ir pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, siekiant tinkamai išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes vyko bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka, apeliantė buvo įpareigota pateikti papildomus įrodymus.
34. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Nors nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė, viršydamas ĮRĮ 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta terminą, atskirasis skundas nebuvo grindžiamas aplinkybėmis, kad toks termino pažeidimas kokiu nors būdu būtų įtakojęs priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį CPK 329 straipsnio 1 dalies tvarka.
Dėl procesinės bylos baigties
35. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Trečiasis asmuo Luminor Bank, AB pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovo 363 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Teismas, atsižvelgdamas į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.16 punktą (už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,4 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į atskirąjį skundą apimtį, daro išvadą, kad iš esmės išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę trečiajam asmeniui Luminor Bank, AB iš apeliantės priteisiama 363 EUR bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Priimti atsakovės UAB „Rudugys“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties.
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Rudugys“ (juridinio asmens kodas 142065094) trečiojo asmens Luminor Bank, AB (juridinio asmens kodas 112029270) naudai 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) išlaidų advokato pagalbai, apeliacinės instancijos teisme, apmokėti.