Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje:

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. pagal ATPK 130² str. paskirta 4000 Lt (1158 EUR) bauda su automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu; pagal ATPK 123 str. 1 d. - 100 Lt (29 EUR) bauda; pagal ATPK 123 str. 5 d. – 80 Lt (23 EUR) bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, A. V. paskirta galutinė nuobauda - 4000 Lt (1158 EUR) dydžio bauda su automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. V., konfiskavimu.

A. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju šioje byloje ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo fakto ir kvalifikacijos nėra. A. V. administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 130² str., 123 str. 1 d., 5 d.. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, padarius minėtus pažeidimus. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Administracinės nuobaudos rūšis nėra parenkama pažeidėjo pageidavimu, o įstatyme numatytas išimtis ir asmens teisinę padėtį lengvinančias nuostatas gali taikyti tik griežtai įstatyme apibrėžti organai.

Skiriant nuobaudą turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo taisykles, numatytas ATPK 30 str., kuriame įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, skirdamas nuobaudą pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į pažeidimo pobūdį, atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę.

Pirmosios instancijos teismas A. V. skyrė nuobaudą ATPK 130² str. sankcijos ribose, kaip asmeniui neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, t. y. baudą su transporto priemonės konfiskavimu. ATPK 29 str. 3 d. nurodyta, kad administracinis areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims, moterims, turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus, asmenims, kuriems nesukako aštuoniolika metų, asmenims, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Skundžiamu nutarimu nuobaudos skyrimas nėra tinkamai motyvuotas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad teismui buvo pateikti duomenys apie pažeidėjo sveikatos būklę, nedarbingumą. Nedarbingumas akcentuojamas ir apeliaciniame skunde (b. l. 23, 24, 25, 41).

ATPK 302¹¹ str. 2 d. nurodyta, jog pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra ne kartą pažymėjęs, jog procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas teises. Viena tokių teisių – skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Svarbi veiksmingo šios teisės įgyvendinimo garantija yra draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę (non reformatio in peius) principas, kuris iš esmės reiškia, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–164/2014, 2K-276/2012).

ATPK 21 str. 4 d. numato, kad šio kodekso numatytais atvejais kaip alternatyvi nuobauda rajono (miesto) apylinkės teismo nutarimu arba kito organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda ar jos dalis gali būti pakeista ne daugiau negu 400 valandų trukmės nemokamais viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už dvidešimt litų baudos. Galimybė pakeisti baudą į viešuosius darbus yra numatyta ATPK 314 str. 4 d., kuriame įtvirtinta, kad jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) arba kito organo (pareigūno) nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už dvidešimt litų baudos. Nemokami viešieji darbai skiriami tik darbingiems asmenims. Taigi viena iš ATPK 314 str. 4 d. įtvirtintų sąlygų, nustatytų baudos pakeitimui nemokamais viešaisiais darbais, yra tai, jog nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas. Sistemiškai aiškinant paminėtas teisės normas, darytina išvada, kad bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, turi būti nustatytos aukščiau paminėtos aplinkybės – t.y. kad jau skiriant nuobaudą yra akivaizdu, jog dėl pažeidėjo turtinės padėties jis neturės galimybės baudą sumokėti ir jos nebus galima išieškoti. Be to, turi būti gautas pažeidėjo sutikimas (prašymas) dėl baudos keitimo viešaisiais darbais bei nebūti aplinkybių, dėl kurių baudos keitimas į viešuosius darbus negalimas – asmuo turi būti darbingas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme apeliantas nedalyvavo, apylinkės teismui nepateikė jokių duomenų apie savo turimą turtą, sunkią materialinę padėtį, neprašė baudą keisti viešaisiais darbais, todėl apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti klausimą dėl skirtos baudos keitimo į viešuosius darbus. Pažymėtina, kad tokie duomenys nėra pateikti ir su apeliaciniu skundu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose buvo sprendžiamas ATPK 314 straipsnio taikymo klausimas, ne kartą yra pažymėjęs, kad sistemiškai aiškinant ATPK 314 straipsnyje įtvirtintas normas, darytina išvada, jog baudos pakeitimo kitomis administracinėmis nuobaudomis klausimo nagrinėjimas gali būti inicijuojamas tik nutarimą skirti baudą priėmusiam organui (pareigūnui) turint duomenų, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, nedirba arba jeigu baudos išieškoti iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos negalima dėl kitų priežasčių ir gavus iš antstolio duomenis, kad nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-3570/2011; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2760/2010). Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas šiuo metu gali tik patikrinti apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimą, paskirtos nuobaudos pagrįstumą, tačiau negali spręsti klausimų, kurie priskiriami vykdymo procesui. Remiantis ATPK 309 str. 1 d., klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas).

Kaip jau buvo minėta, skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgė į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apeliantui už pažeidimus paskirtos minimalios baudos, numatytos jam inkriminuotų pažeidimų sankcijoje, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad paskirtos nuobaudos yra per griežtos. Pagrindų taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas nėra. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tiek už kiekvieną pažeidimą atskirai, tiek subendrintą administracinę nuobaudą skyrė nepažeisdamas ATPK 30 straipsnio ir 30² straipsnio reikalavimų, paskirtos nuobaudos yra adekvačios padarytiems teisės pažeidimams, todėl apylinkės teismo nutarimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Atkreiptinas pirmos instancijos teismo dėmesys į tai, kad ATPK 249 str. 2 d. numato, jog šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nagrinėdamas bylą kvietė liudytojus, tačiau iš bylos medžiagos nėra aišku, kodėl šie liudytojai nebuvo (ar buvo) apklausti, kadangi byloje nėra posėdžio protokolo, tokia praktika yra ydinga, neatitinka formuojamos teismų praktikos. Nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Įvertinus tai, kad baudžiamojo proceso metu teisiamajame posėdyje privalo būti rašomas protokolas (Baudžiamojo proceso kodekso 261 str.), darytina išvada, kad teismo posėdžio protokolas turi būti rašomas ir nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kadangi teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus (Administracinės bylos Nr. N-1- 1333/2007, Nr. N575-684/09 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.