Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2021-09-29 · Administracinė byla Nr. eI1-7901-394/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-29
Bylos Nr.
eI1-7901-394/2021
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-03574-2019-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė (pirm.)
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI1-7901-394/2021Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03574-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 29 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., 1-40 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2019-10-03 iki 2019-12-27, pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sąlygų. Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose, apgyvendinimo kameros buvo perpildytos. Apgyvendinimo kamerose buvo šalta, drėgna, prasta ventiliacija, tamsu, blogas apšvietimas, pelėsis, grybelis, byrėjo tinkas, dažai, kamerose tualetas neatitiko standartų ir keliamų reikalavimų, nebuvo oro šalinimo sistemos, nebuvo veidrodžio, spintelės daiktams susidėti, apgyvendinimo kamerose nebuvo įrengti pagalbos signalizacijos mygtukai, radijo taškai, kamerose buvo žiurkių, tarakonų ir kitų parazitų, pasivaikščiojimai gryname ore tik po 1 valandą vietoje 8 valandų, pasivaikščiojimų kiemeliai buvo netinkami, purvini, nevalomi, kamerose nebuvo sąlygų rūbų plovimui ir džiovinimui, duše maudydavosi tik vieną kartą per savaitę, tik po 15 minučių, dušuose grindų danga buvo slidi, kartais nebūdavo karšto vandens, nebuvo vykdoma socialinė reabilitacija, sporto, kultūros renginių. Maistas Šiaulių TI pastoviai tiekiamas atšalęs, neatitinkantis nustatytų normų, be to, kyla grėsmė užkrėsti jį nuodingomis medžiagomis dalinimo metu, maisto kokybė prasta, sriubos vienas vanduo, košės praskiestos vandeniu, kompotas be jokio saldumo. Patalynė buvo nešvari, čiužiniai susidėvėję, nedezinfekuojami, netinkamai buvo aprūpinamas patalyne, dalies patalynės negaudavo, plaukų kirpimas buvo vykdomas žeminant žmogaus orumą, nenaudojant sterilių instrumentų, buvo teikiama netinkama medicininė stomatologo pagalba, taip pat buvo kitų pažeidimų. Dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sutrikimus, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, galimybių bendrauti sumažėjimą.

Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (3 t., 138 b. l.), prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (1 t., 5 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (3 t., 138 b. l.). Pateikė teismui atsiliepimą (2 t., 112-124 b. l.), kuriame nurodė, kad ploto, tenkančio vienam asmeniui, Tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, kurio 1.3.1 punkte įtvirtinta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr.740, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. suaugusiam asmeniui. Pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2019-10-07 iki 2019-12-27 buvo laikomas kamerose Nr. 1, 31, 61, 66, 70, kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 6 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 3,77 kv. m. iki 10,60 kv. m. Kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Nacionalinis teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas. Pareiškėjui visas kalinimo dienas kameros plotas atitiko nustatytus reikalavimus, todėl baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

Dėl sanitarinio mazgo įrengimo atsakovė nurodė, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, akivaizdu, kad kameroje esantys asmenys, net į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamą asmenų privatumą. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų.

Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams atsakovė nurodė, kad Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 p. įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl šis reikalavimas Šiaulių tardymo izoliatoriui nėra taikomas.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2019-11-11 patikrinimo akte nustatė, jog kameroje Nr. 1 oro drėgmė tinkama, nutrupėjęs sienų tinkas, langas turi aštrias briaunas, pelėsio nėra. 2019-12-31 patikrinimo akte užfiksuota, kad kameroje Nr. 66 apšvieta tinkama, kameroje Nr. 70 – šiek tiek per maža, tačiau atitinka reikalavimus, drėgmė kamerose Nr. 66 ir 70 tinkama. Tikrinant kameroje Nr. 31 esančias apšvietimo lempas ir duris, kameroje Nr. 66 – sienas, o kameroje Nr. 70 – langą, sienas, lubas, pažeidimų nenustatyta, galimybė vėdinti kameras sudaryta, pelėsio nėra. Pavojus dėl nustatytų pažeidimų tik teorinis ir priklauso tik nuo pačio pažeidėjo tyčinių veiksmų, kurie gali įtakoti nelaimingus atsitikimus. Ūkio skyriaus pažymoje nurodyta, kad 2018 m. remontuota kamera Nr. 70.

Dėl įstaigoje laikomų asmenų pasivaikščiojimų ir užimtumo nurodė, jog Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018-04-18 įsakymu Nr. 1/01-130 suimtiesiems buvo nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė vykdoma pagal Bausmių vykdymo kodekso normas. Nuo 2019-06-01 nerūkantiems nustatyta viena valanda ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnis reglamentuoja, jog socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra socialinis ir teisinis švietimas, suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas, pagalba sprendžiant suimtųjų problemas, kultūros ir sporto renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui, įtraukiami į įstaigos metinius bei Resocializacijos skyriaus pusmečių planus, informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo renginius iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į resocializacijos skyriaus specialistą, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Šiaulių TI veikia biblioteka, vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Suimtieji (nuteistieji), tame tarpe ir pareiškėjas, vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę bei stalo teniso patalpą pagal kiekvieną savaitę Šiaulių TI direktoriaus patvirtintą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems asmenims.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad patalpų valymas, dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Šiaulių TI vykdoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus. Minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, netinkamas iš karto nurašomas. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Dėl sąlygų asmens higienai nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Šiaulių TI duše bėga karštas vanduo, kuris į Šiaulių TI tiekiamas iš centralizuotų vandentiekio tinklų. Suimtajam V. S. buvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu. Kiekvienoje kameroje yra šalto vandens čiaupai, tai suteikia galimybę rūpintis savo higiena kiekvieną dieną. Šiaulių TI administracija kiekvieną mėnesį sudaro kirpėjo paslaugų suteikimo grafiką, 2019 m. spalio ir lapkričio mėn. pareiškėjas kreipėsi dėl galimybės pasinaudoti kirpėjo paslaugomis ir buvo apkirptas.

Atsakovė nurodo, kad Šiaulių TI esantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems išduodama švari patalynė bei rankšluosčiai, taip pat įstaigoje nemokamai skalbiami bei džiovinami suimtųjų / nuteistųjų apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė. Nemokiems asmenims kartą per 3 mėnesius išduodami skalbimo milteliai, mokiems asmenims sudaryta galimybė įsigyti skalbimo priemonių Šiaulių TI veikiančioje parduotuvėje, taip pat asmenys gali nešvarius drabužius perduoti išskalbti artimiesiems.

Dėl pristatomo maisto kokybės atsakovė nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga. Asmenys maitinami Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintus valgiaraščius. Telšių ir Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimų metu nustatė, kad patiekalai iki išdavimo laikomi termosuose, maisto temperatūra iš esmės tinkama, taip pat iš esmės tinkama patalpų ir inventoriaus higiena, esminių pažeidimų, galinčių realiai įtakoti pareiškėjo tiekiamo maisto kokybę nenustatyta. Maistas į kameras išduodamas paeiliui, ir nors maistas laikomas termosuose, Šiaulių TI laikomiems asmenims paprašius, maistas pašildomas. Šiaulių TI direktorius 2019-09-18 įsakymu sudarė Sutarties vykdymo kontrolės komisiją, kuri nerečiau kaip kartą per savaitę tikrina patiekto maisto kokybę ir tai įformina aktu, apie galimai nekokybišką maistą nedelsiant informuojama Valstybinė maisto veterinarijos tarnyba. Duomenų, kad būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą.

Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. kovo 26 d. sprendimu Regionų apygardos administracinis teismas pareiškėjo V. S. skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė, kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimo dalį, kuria dalis pareiškėjo V. S. skundo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas nurodė patyręs dėl netinkamo maitinimo ir netinkamų higienos sąlygų gyvenamosiose kamerose, panaikino ir šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Taigi šioje byloje nagrinėjamas administracinis ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas V. S. kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2019-10-03 iki 2019-12-27 jis buvo laikomas gyvenamosios kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, bei netinkamai maitinamas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Iš byloje esančios 2020-01-10 pažymos Nr. 60-1127 (1 t., 141-142 b. l.) matyti, kad pareiškėjas V. S. Šiaulių tardymo izoliatoriuje nagrinėjamu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2019-10-07 iki 2019-12-27, viso 72 dienas, gyvenamosiose kamerose Nr. 1, 31, 66, 61 ir 70, vienas arba su dar 1-5 asmenimis.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, šalta, drėgna, prasta ventiliacija, tamsu, blogas apšvietimas, pelėsis, grybelis, byrėjo tinkas, dažai,

Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908. Šios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę – nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Higienos normos 17 punktas numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o pagal 39 punktą ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Atsakovė į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktus (2 t., 72-80 b. l., 3 t., 141-144, 147-158 b. l.), iš kurių matosi, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. grįžtamosios kontrolės metu bendra dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 61 siekė 317±2,6 lx ir atitiko higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, taip pat pašalintas higienos normos 12 punkto pažeidimas – švietė visos šviestuvų lempos (3 t., 147-148 b. l.). 2019 m. spalio 17 d. įvertinus kamerose esančius apšvietimo įrenginius, nustatyta, kad kameroje Nr. 66 nepašalintas higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas – kameroje esantys apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs – lempos be gaubtų (3 t., 149-150 b. l.). 2019 m. spalio 30 d. patikrinta pareiškėjo laikymo kamera Nr. 1, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko higienos normos reikalavimus, kameroje iš sienos ištrupėjęs tinkas (higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas), ant patalpos sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nenustatyta (2 t., 72-73 b. l.). 2019 m. spalio 30 d. patikrinta ir kamera Nr. 70, nustatytas pelėsis (2 t., 77 b. l.). 2019 m. lapkričio 15 d. grįžtamosios kontrolės metu nustatyta, kad kameroje Nr. 70 pašalintas higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas – šviestuvai su apsauginiais gaubtais (155-156 b. l.). 2019 m. lapkričio 25 d. operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 31 atitiko higienos normos reikalavimus, galimybė išvėdinti patalpas per langą sudaryta, kameroje ant lubų ir sienų vietomis ištrupėjęs tinko bei dažų sluoksnis, lango rėmas bei šviestuvas techniškai netvarkingi (3 t., 143-144 b. l.). 2019 m. gruodžio 19 d. patikrinimo metu dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 66 atitiko reikalavimus, kameroje Nr. 70 užfiksuotas higienos normos HN134:2015 14 punkto pažeidimas, nes dirbtinė apšvieta sudarė tik 170±28 lx, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė abejose kamerose atitiko higienos normos reikalavimus, 12 punkto pažeidimų šiose kamerose, taip pat kameroje Nr. 31 taip pat nenustatyta (2 t., 74-75 b. l.).

Iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymos apie 2018 metais atliktus remonto darbus (2 t., 32-42 b. l.) matosi, kad 2018 m. buvo remontuojama pareiškėjo laikymo kamera Nr. 70 – gegužės mėn. nugrandytas lubų tinkas, lubos pertinkuotos, perdažytos sienos, įrengtas apšvietimas, senos lempos pakeistos naujomis. Duomenų apie 2019 metais atliktus remonto darbus atsakovė nepateikė.

Taigi pateikti dokumentai paneigė pareiškėjo teiginius dėl per žemos oro temperatūros ir per didelės santykinės oro drėgmės, pelėsio buvimo kamerose Nr. 1, 31, 66 ir 70, per žemos dirbtinės apvietos kamerose Nr. 61 ir 66, tačiau patvirtino teiginius dėl pelėsio ir per žemos dirbtinės apšvietos kameroje Nr. 70, dėl ištrupėjusio tinko kamerose Nr. 1 ir 31. Techniškai netvarkingi apšvietimo įrenginiai kameroje Nr. 66 nustatyti 2019 m. spalio 17 d., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. gruodžio 3 d., atsakovė pateikė duomenis, kad šio pažeidimo nebebuvo 2019 m. gruodžio 19 d. patikrinimo metu, todėl laikytina, kad šis pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Kameroje Nr. 1 iš sienos ištrupėjęs tinkas (higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas) nustatytas 2019 m. spalio 30 d. patikrinimo metu, pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d., taigi šis pažeidimas buvo būtent pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Pelėsis kameroje Nr. 70 nustatytas 2019 m. spalio 30 d. patikrinimo metu, dirbtinės apšvietos pažeidimas – 2019 m. gruodžio 19 d. patikrinimo metu, pareiškėjas kameroje Nr. 70 buvo laikomas nuo 2019 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d., atsakovė nepateikė duomenų, kad pelėsis šioje kameroje pašalintas iki pareiškėjo patalpinimo į šią kamerą, todėl laikytina, kad tiek pelėsis, tiek dirbtinės apšvietos pažeidimas buvo pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Kameroje Nr. 31 ant lubų ir sienų vietomis ištrupėjęs tinko bei dažų sluoksnis, techniškai netvarkingi lango rėmas bei šviestuvas nustatyti 2019 m. lapkričio 25 d., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d., taigi pažeidimai nustatyti būtent pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad pareiškėjas Šiaulių TI kamerose Nr. 1, 31, 66 ir 70 buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 12 punkto, numatančio, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, ir 39 punkto, numatančio, kad ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių, reikalavimus, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

Nurodytos higienos normos 17 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pareiškėjas nurodo, kad kameros buvo vėdinamos per langus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas higienos normos 17 punktas. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 natūralaus patalpų apšvietimo nereglamentuoja, higienos normos 15 punktas numato tik tai, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 val., todėl konstatuoti higienos normos pažeidimo dėl galimai netinkamos natūralios gyvenamųjų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, apšvietos teismas neturi pagrindo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad maistas Šiaulių TI pastoviai tiekiamas atšalęs, neatitinkantis nustatytų normų, be to, kyla grėsmė užkrėsti jį nuodingomis medžiagomis dalinimo metu, maisto kokybė prasta, sriubos vienas vanduo, košės praskiestos vandeniu, kompotas be jokio saldumo.

LR Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatos numato, kad vidutinė fiziologinė energetinė norma nedirbantiems vyrams yra 2298 kcal per parą. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018-11-08). Taisyklių 5 punkte numatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, 6 punkte nurodyti asmenų maitinimo valgiaraščiai, 7 punkte nurodoma, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas, Šiaulių tardymo izoliatoriuje maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga iš VšĮ „Bruneros“.

Atsakovė į bylą pateikė Telšių ir Šiaulių valstybės maisto veterinarijos tarnybų patikrinimo aktus, iš kurių matosi, kad Telšių valstybinė maisto veterinarijos tarnyba, 2019 m. rugpjūčio 12 d. atlikusi patikrinimą Šiaulių TI pagal gautą vartotojo skundą, nustatė, jog vartotojo skundas dėl maisto kokybės, maitinimo organizavimo, atitikties receptūroms nepagrįstas, patiekalų terminio apdorojimo bei pateikimo temperatūra atitinka reikalavimus, nustatyti nežymūs teisės reikalavimų neatitikimai, kurie neturi galimos rizikos vartotojų sveikatai, nurodyta užtikrinti sienų ir lubų higieninę būklę (2 t., 81-82 b. l.). Šiaulių valstybinė maisto veterinarijos tarnyba 2019 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo akte užfiksavo, kad Šiaulių TI patiekalų terminio apdorojimo bei pateikimo temperatūros užtikrinamos (2 t., 84-87 b. l.). 2019 m. lapkričio 25 d. atliekant planinį patikrinimą Šiaulių TI, nustatyta, kad maistas laikomas tinkamoje temperatūroje, dienos pietų patiekalai (kiaulienos maltinis, virtos bulvės, burokėlių sriuba) buvo būdingos išvaizdos, spalvos ir konsistencijos, patikrinimo metu maistą dalijantys asmenys dėvėjo švarią aprangą, patiekalai prie kamerų išdalinami sudėti į termosus, prie kamerų Nr. 31 ir Nr. 32 nuo sienų ir lubų lupasi dažai, paviršius nelygus, nurodyta užtikrinti, kad netvarkinga sienų ir lubų danga netaptų taršos šaltiniu (2 t., 88-94 b. l.).

Pareiškėjas į bylą pateikė Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos jam rašytus atsakymus į jo skundus. 2019 m. spalio 14 d. atsakyme (1 t., 46 b. l.) nurodyta, kad patiekalai VšĮ „Bruneros“ maisto paruošimo skyriuje gaminami pagal patvirtintus valgiaraščius ir receptūras, dėl patikrinimo metu nustatytų sanitarinių higieninių pažeidimų ir produktų su pasibaigusiu vartojimo terminu atsakingam asmeniui surašytas administracinio nusižengimo protokolas. 2019 m. spalio 18 d. atsakyme nurodyta, kad 2019-10-01 patikrinimo metu įvertinus patiekalų juslines savybes (išvaizdą, konsistenciją), juslinių savybių, receptūrų ir technologinių aprašymų pažeidimų nenustatyta (1 t., 47-48 b. l.). 2019 m. lapkričio 12 d. rašte nurodyta, kad Šiaulių VMVT 2019 m. spalio 18 d. atlikus patikrinimą VšĮ „Bruneros“ maisto paruošimo skyriuje Gražioniuose, Radviliškio rajone, nustatyta, jog vakarienei gamintas patiekalas neatitinka patvirtintų valgiaraščių ir receptūrų, maistas į Šiaulių TI išvežamas šilumą palaikančiuose įrenginiuose, patiekalų laikymo temperatūra atitinka teisės aktų reikalavimus, dėl nustatytų pažeidimų atsakingam asmeniui surašytas administracinio nusižengimo protokolas (1 t., 49 b. l.). 2019 m. lapkričio 13 d. atsakyme nurodyta, kad lapkričio 4 d. atlikus patikrinimą VšĮ „Bruneros“ maisto paruošimo skyriuje nustatyta, jog maitinimas Šiaulių TI organizuojamas vadovaujantis patvirtintais valgiaraščiais, patikrinta žaliavų įsigijimo dokumentai, kokioje temperatūroje gauta žuvis laikoma bei jos tinkamumo vartoti terminas, nurodyta, kad kai kurie skunde pateikti faktai pasitvirtino (1 t., 50 b. l.). 2019 m. gruodžio 10 d. atsakyme į skundą nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 25 d. Šiaulių TI atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad patiekalų laikymo temperatūra atitinka higienos normos nustatytą, pietų patiekalai buvo būdingos išvaizdos, spalvos ir konsistencijos (1 t., 51 b. l.).

Taigi Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2019 m. spalio 18 d. nustatė VšĮ „Bruneros“ pagamintų patiekalų neatitikimus Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintiems valgiaraščiams ir receptūroms bei konstatavo Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ pažeidimus (1 t., 49 b. l.). 2019 m. lapkričio 4 d. patikrinimo metu taip pat pasitvirtino kai kurie pareiškėjo Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nurodyti faktai dėl maitinimo (1 t., 50 b. l.). Įvertinus šias aplinkybes, laikytina, kad Šiaulių TI administracija neužtikrino, jog pareiškėjas Šiaulių TI būtų maitinamas tinkamai, pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas ir valgiaraščius, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus, o pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, taigi ir neturtinę žalą.

LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.).

Nors šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau ABTĮ 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.), CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008), ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., LVAT 2018-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2087-602/2018).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas kamerose, kurioje užfiksuoti higienos normos pažeidimai, buvo laikomas 70 dienų, kitų pažeidimų šiose kamerose nustatyta nebuvo, pareiškėjas dėl kamerų būklės nei Šiaulių TI administracijai, nei kitoms kompetentingoms institucijoms nesiskundė, jo teiginiai dėl netinkamo maitinimo pasitvirtino tik iš dalies, jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir naujausią aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką (pvz., LVAT 2021-04-28 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-440-415/2021, LVAT 2021-05-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-284-492/2021, LVAT 2021-05-12 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-555-662/2021 ir kt.), įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, laiko, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo V. S. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė