Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-26119-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-26119-2023 A. G. buvo nubausta 60 Eur bauda dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t.y., dėl to, kad ji 2023 m. rugpjūčio 24 d. 09.29 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Nissan Note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti ant vejos ir šaligatvio, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.5 punktą (b.l. 10).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. G. apskundė šį nutarimą apylinkės teismui. Savo skundą argumentavo tuo, kad jai neteisėtai nutarimu buvo padidinta bauda nuo 30 iki 60 eurų, ji nebuvo tinkamai supažindinta su bylos medžiaga, kadangi nei prie vieno jai siųsto laiško (2023 m. rugpjūčio 28 d. ir 2023 m. rugsėjo 8 d.) nebuvo prisegtos pažeidimą fiksuojančios nuotraukos. Nutarime nebuvo vertintas jos 2023 m. rugsėjo 8 d. pateiktas paaiškinimas. Paaiškinime ji nurodė, kad automobilį paliko toje vietoje, nes vyko (duomenys neskelbtini) gatvės remonto darbai, pasikeitė sąlygos parkuoti automobilius tiems, kad juos parkuodavo gatvėje. Visi kiemai buvo sausakimši automobilių. Trūko leistinų parkuoti vietų. Ji buvo priversta jį palikti ten, kur buvo vietos, taip elgėsi ir kiti vairuotojai. Prašo minėtas aplinkybes vertinti kaip lengvinančias jos atsakomybę. Jai nesuprantama nutarime nurodyta jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad ji nusižengimą padarė pakartotinai, nes nepaaiškinta, kada ji buvo jį padariusi anksčiau (b.l. 3).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Ši norma yra blanketinė ir nukreipianti į KET nuostatas.

Kelių eismo taisyklių 150.5 punktas draudžia transporto priemonių vairuotojams sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Pareiškėja neginčija fakto, kad ji 2023 m. rugpjūčio 24 d. 09.29 val. pastatė ir paliko stovėti savo vairuotoją automobilį „Nissan Note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuotraukose (b.l. 26-28) užfiksuotoje vietoje. Minėtos aplinkybės įrodytos administracinio nusižengimo protokolu, pareiškėjos 2023 m. rugsėjo 8 d. paaiškinimu (b.l. 3), nuotraukomis (b.l. 26-28). Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad automobilis stovi žaliojoje zonoje, kurioje turėtų augti veja, tačiau ji neauga dėl išvažinėjimo transporto priemonėmis. Automobilio galinis dešinės pusės ratas stovi ant ir taip siauro šaligatvio. Akivaizdžiai matyti, kad minėtoji vieta neskirta transporto priemonių statymui, joje nėra kelio ženklų leidžiančių tokį automobilių statymo būdą, priešingai yra transporto priemonių stovėjimą draudžiantis kelio ženklas.

Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad automobilis pastatytas žemės plote tarp šaligatvio ir namo, dalyje ploto šalia namo auga žolė, iš ko matyti, kad šio sklypelio pirminė paskirtis buvo apželdinimo. Dalis šio ploto yra išvaikščiota ar išvažinėta, ruože po automobiliu žolė sutrypta iki žemės. Vien tai, jog veja tolygiai neapaugusi žole ir (ar) vejoje sodinama žolė neauga (sutrypta, suvažinėta), tai nedaro vejos ta vieta, kurioje pagal Kelių eismo taisykles galima statyti automobilius. Be to, dalis automobilio stovi ant šaligatvio, skirto vaikščioti pėstiesiems, kas taip pat yra KET 150.5 punkte numatyto draudimo savarankiškas objektyvus požymis, nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės sudaro kliūtį praeiti pėstiesiems šiuo šaligatviu.

Taigi pareiškėjos veikoje yra KET 105.5 punkte nustatyto Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo būtinieji požymiai.

Teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad skundžiamame nutarime nebuvo vertintas jos paaiškinimas. Nors nutarime ir nėra perkeltas jos 2023 m. rugsėjo 8 d. teikto paaiškinimo turinys, tačiau iš motyvacijos akivaizdu, kad nutarimą priėmęs pareigūnas argumentavo, kodėl nustatytas plotas laikytinas veja, taigi atsakė į pareiškėjos paaiškinimo argumentą, kad vietoje, kur stovėjo automobilis nebuvo žolės, taip pat apie privalomumą bet kokioje situacijoje laikytis KET reikalavimų.

A. G. skunde ir savo rašytiniame paaiškinime vertina, jog minėtą Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė dėl būtinojo reikalingumo, kadangi dėl vykdomų (duomenys neskelbtini) gatvės remonto darbų buvo sumažintos automobilio statymo gatvėje galimybės, taip pat elgėsi ir kiti namo gyventojai. Pirma, teismas pabrėžia, kad aplinkybė, jog tokį patį nusižengimą daro kiti asmenys, niekada teismų praktikoje nebuvo vertinama kaip šalinanti administracinę atsakomybę. Teismas sutinka, kad gatvės remonto darbai gali sukelti nepatogumų gyventojams, apriboti parkavimo galimybes, tačiau jie nešalina vairuotojų pareigos laikytis privalomų Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Esant tokioms laikinoms aplinkybėms vairuotojas turėtų ieškoti galimybės pastatyti automobilį toliau laisvoje parkavimo vietoje, nebūtinai prie savo gyvenamojo namo.

Pareiškėja skunde nurodė, kad jai kartu su procesiniais dokumentais nebuvo pateiktos jos nusižengimą fiksuojančios nuotraukos. Teismas pažymi, kad pagal ANK 611 straipsnio 1 ir 5 dalies nuostatos įpareigoja Instituciją transporto priemonės savininkui (valdytojui), kai administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje išsiųsti tik du procesinius dokumentus dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo: administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu bei pranešimą apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą. Abiejuose dokumentuose yra detaliai nurodyta pažeidimo padarymo laikas, data ir vieta. Minėti procesiniai dokumentai buvo išsiųsti A. G. 2023 m. rugpjūčio 28 d. (b.l. 13-18). Siųsti visą bylos medžiagą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ANK teiseną reglamentuojančios nuostatos nenumato. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokole pareiškėjai buvo išaiškintos jos procesinės teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje, tame tarpe ir teisė teisę susipažinti su bylos medžiaga, tačiau byloje nėra duomenų, kad tokį pageidavimą ji būtų išreiškusi. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teikdama skundą ir paaiškinimą institucijai A. G. detaliai aiškino parkavimo priežastis, kad pasistatė automobilį šalia gyvenamojo namo po balkonais, toje vietoje žolė neauga. Iš jos paaiškinimo turinio matyti, kad jai buvo žinoma, kur ir kokiu būdu buvo pastatytas automobilis, taigi nesusipažinimas su pažeidimą fiksuojančia nuotrauka nesudarė jai kliūties gintis nuo kaltinimo.

Taip pat pareiškėja nurodo, kad jai iš nutarimo turinio neaišku, kokiu pagrindu buvo konstatuota jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė. ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas nustato, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra, kai tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. G. 2023 m. kovo 6 d. nutarimu buvo bausta už ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje numatytą administracinį nusižengimą 60 Eur bauda. ANK 40 straipsnis nustato, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. A. G. baudą už pirmąjį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 2¹ dalį sumokėjo 2023 m. birželio 9 d., nuo šios nuobaudos įvykdymo dienos nebuvo praėję metai, kai ji padarė nagrinėjamą nusižengimą, todėl teisingai konstatuota jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Šias aplinkybes pareiškėja būtų mačiusi, jei būtų pasinaudojusi teise susipažinti su savo bylos medžiaga.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, jog procesinių pažeidimų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nebuvo padaryta.

Pareiškėja skunde nurodė, kad jai nepagrįstai buvo padidinta bauda nuo 30 iki 60 eurų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017

Už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą sankcijoje yra nustatyta bauda nuo 30 iki 90 eurų, vadinasi sankcijos vidurkis yra 60 eurų.

Administracinio nusižengimo protokole vadovaujantis ANK 610 straipsnio 1 dalies nuostatomis A. G. buvo surašytas administracinis nurodymas – pasiūlymas per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos (iki 2023 m. rugsėjo 27 d.) sumokėti minimalią ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą – 30 eurų. Pasiūlyta mokėti ne pusę minimalios baudos, o minimalią, nes tai buvo pakartotinai padarytas ANK 417 straipsnyje numatytas nusižengimas. Pagal ANK 613 straipsnio 1 dalies nuostatas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neįvykdžius administracinio nurodymo, šis nurodymas laikomas negaliojančiu ir ne anksčiau kaip po penkių, bet ne vėliau kaip po dešimt darbo dienų nuo šio kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų pabaigos administracinio nusižengimo protokolas pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Kadangi per nustatytą terminą A. G. neįvykdė administracinio nurodymo sumokėti minimalią baudą, paaiškinime reikalavo baudos panaikinimo, jos administracinis nurodymas 2023 m. rugsėjo 28 d. neteko galios, o byla buvo perduota nagrinėti Institucijai ne teismo tvarka protokole nurodytą datą 2023 m. spalio 18 d. 10.30 val. Bylą išnagrinėjęs pareigūnas 2023 m. spalio 27 d. nutarimu skyrė nuobaudą ir nustatė jos dydį, vadovaudamasis ANK 34 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Pareiškėja būtų išvengusi didesnių finansinių nuostolių, jei būtų laiku įvykdžiusi administracinį nurodymą, kuri kaip pripažino skunde, ji gavo.

Šiuo atveju nutarime nurodyta, kad nebuvo nustatyta pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, buvo nustatyta jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ANK 36 straipsnio 12 punkte. Apie savo šeimyninę ar turtinę padėtį pareiškėja nebuvo pateikusi institucijai duomenų, todėl institucija atsižvelgdama į nusižengimo pobūdį, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėjos asmenybę paskyrė sankcijoje numatytą vidurkį atitinkančią baudą. Teismas sutinka su Institucijos nuostata, kad šiuo atveju nėra pagrindo skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą, kadangi A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nusižengimo padarymo metu ji turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, be to, per 5 metus jau penktą kartą baudžiama už Kelių eismo taisyklių, reglamentuojančių automobilių statymą, pažeidimus. Teismo vertinimu mažesnės baudos skyrimas nemotyvuotų pareiškėjos laikytis įstatymų ir nepažeidinėti KET taisyklių.

Apibendrinant, konstatuotina, kad A. G. pagrįstai buvo pripažinta kalta padariusi ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, proceso pažeidimų nagrinėjant bylą nenustatyta, pareigūnas paskyrė nuobaudą, vadovaudamasis byloje surinktais dokumentais, nuobauda individualizuota tinkamai, todėl keisti ar naikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-26119-2023 pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 str. 1 d. 1 p., 4 d., 6 d., teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjos A. G. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-26119-2023.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.