- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-05-30
- Bylos Nr.
- A2.6.-859-760/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Loreta Bajorinienė
- Pažeidėjas
- G. D.
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Kategorijos
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Bajorinienė, sekretoriaujant Laimai Mažrimienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai G. D., nukentėjusiajai R. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje
G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, bausta administracine tvarka, gyvenanti (duomenys neskelbtini) m., kaltinama pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. D. kaltinama tuo, kad 2016 m. gegužės 3 d. 15 val. 45 min. Dariaus ir Girėno g. 9, Tauragės m., vairuodama automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdama į dešinę kliudė stovėjusį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. K., jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijusi, pasišalino apie įvykį nepranešusi policijai ir neužsipildžiusi eismo įvykio deklaracijos. Eismo įvykio metu apgadinti automobiliai, žmonės nenukentėjo. Tokiais veiksmais G. D. pažeidė KET 5, 9, 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
D. kaltę pripažino iš dalies. Teigė, kad iš eismo įvykio vietos nepasišalino, nes ji nesuprato, jog kliudė kitą automobilį. Nurodė, kad 2016 m. gegužės 3 d. užsikaitė pietus ir tuo metu išvežė dukrą į muzikos mokyklą, paleido ją prie Swedbank, esančioje aikštelėje. Aikštelėje buvo labai daug mašinų. Išvažiuodama iš aikštelės ji pajuto kažkokį garsą, pagalvojo, kad vyras buvo atlenkęs veidrodėlius ir jie atsilenkė. Už prekybos centro ji sustojo, apžiūrėjo veidrodėlius, viskas buvo tvarkoje ir išvažiavo namo. Kad įbrėžtas jos automobilio šonas, pamatė tik vėliau, namuose. Atvykus policijos pareigūnams į namus, jie paaiškino, kad ji aukštelėje kliudė Opel automobilį ir jį apgadino. Su pažeidimu sutiko, tuomet suprato, kad galėjo jį apgadinti sukdama.
Nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2016 m. gegužės 3 d. atvyko automobiliu Opel Astra iš Jurbarko ir pasistatė jį prie parduotuvės IKI. Automobilį pastatė prie išvažiavimo iš aikštelės, nes kitur nebuvo vietos. Grįžusi prie automobilio apgadinimų nepastebėjo, todėl išvažiavo namo. Pasiviję policijos pareigūnai pasakė, kad apgadintas jos automobilis ir ji turi grįžti į įvykio vietą. Buvo apgadintas automobilio kairės pusės bamperis, išdaužta lempa, įlenktas sparno kampas. Ji G. D. pretenzijų dėl žalos nereiškia, nes žalą atlygins draudimas.
Liudytojas D. S. parodė, kad 2016 m. gegužės 3 d. sėdėjo automobilyje automobilių stovėjimo aikštelėje ir matė, kaip moteris sukdama į dešinę su AUDI A6 kliudė automobilį Opel Astra ir nesustojusi nuvažiavo. Automobiliui Opel buvo apgadintas galinis bamperis, išdaužta lempa. Apie įvykį pranešė policijai. Būdamas automobilyje jokio susidūrimo garso negirdėjo, automobiliai susidūrimo metu nesujudėjo.
Liudytoja Rasvita Stirbienė parodė, kad įvykio vietoje G. D. pripažino jutusi kažkokį kontaktą, bet išlipusi apžiūrėjo, kad veidrodėlis sveikas, todėl nuvažiavo namo. G. D. automobilio buvo apgadintos dešinės pusės durelės ir galinis dešinės pusės sparnas, o Opel Astra buvo įlenktas galinio bamperio kairysis kampas, išdužusi lempa. Įvykio vietoje pastačius abu automobilius greta, apgadinimo aukščiai atitiko.
Iš fotonuotraukų nustatyta, kad ant automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinio žibinto matyti įtrūkimas ir dažų likučiai bei įlenktas kairės pusės galinio bamperio kampas (b. l. 28). Fotonuotraukose ant G. D. automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti tik nežymus įbrėžimas dešinės pusės galinio sparno apačioje (b. l. 28).
Byloje aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad G. D. 2016 m. gegužės 3 d. 15 val. 45 min. Dariaus ir Girėno g. 9, Tauragės m., vairavo automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdama į dešinę kliudė stovėjusį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino. G. D. teigė nesupratusi, kad kliudė kitą automobilį, tačiau jos kaltę įrodo liudytojo D. S. parodymai, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonių techninės apžiūros aktai, fotonuotraukos. Liudytojas D. S. patvirtino, kad būtent G. D. vairuojamas automobilis sukdamas į dešinę kliudė stovintį automobilį Opel Astra ir jį apgadino. Ant automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinio bamperio ir lempos liko automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos dažų. Todėl laikytina, kad G. D. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. įrodyta.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant nuobaudą G. D. už pažeidimą pagal ATPK 127 str. 2 d., atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. G. D. turi galiojančią administracinę nuobaudą, tačiau už analogišką pažeidimą nebausta. Jai pagal ATPK 127 str. 2 d. skirtina nuobauda – 40 Eur bauda.
G. D. taip pat buvo kaltinama įvykdžiusi pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d, tai yra tuo, kad 2016 m. gegužės 3 d. 15 val. 45 m. Dariaus ir Girėno g. 9, Tauragės m., pasišalino iš eismo įvykio su kuriuo yra susijusi apie tai nepranešusi policijai ir neužsipildžiusi eismo įvykio deklaracijos.
Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga bei įvertinęs įrodymus sprendžia, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad G. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Kelių eismo taisyklių 222 punkte numatyta, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Ištyrus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo teigti, kad G. D. tyčia pasišalino iš įvykio vietos, siekdama išvengti administracinės atsakomybės. G. D. tiek rašytiniame paaiškinime, tiek ir teisme teigė, kad iš įvykio vietos išvyko, nes nesuprato, jog kliudė R. K. automobilį, jį apgadino ir padarė žalos. Byloje nėra šią versiją paneigiančių įrodymų. Nustatyta, kad įvykis įvyko šviesiu paros metu. G. D. automobilį vairavo būdama blaivi, turėdama teisę vairuoti, automobilis buvo įregistruotas, apdraustas, atlikta jo valstybinė techninė apžiūra. Liudytojas D. S. patvirtino aplinkybę, kad G. D. po automobilių kontakto, nebuvo sustojusi įvykio vietoje, susidūrimo garsas nebuvo girdimas, automobiliai po susidūrimo net nesujudėjo. G. D. nurodė sustojusi už prekybos centro esančioje aikštelėje, nes dėl neįprasto garso maniusi, kad atsilenkė automobilio veidrodėliai, tačiau nepastebėjusi nieko neįprasto, išvažiavo namo. Nustatyta, kad G. D. automobilis AUDI A6 buvo tik nežymiai apgadintas, kas įrodo, kad iš karto jo galėjo ir nepastebėti. Policijos pareigūnams nustačius, kad jos vairuojamas automobilis kliudė stovintį Opel Astra, pažeidimo neneigė. Visos šios nustatytos aplinkybės leidžia tvirtinti, kad G. D. iš įvykio vietos išvažiavo ne siekdama išvengti atsakomybės už turto apgadinimą, o tiesiog nesuprasdama, kad savo veiksmais apgadino svetimą turtą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju G. D. elgesyje nenustatyta tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl bylos teisena jos atžvilgiu pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d., 1 p., 2 p., teismas
nutaria:
Pripažinti kalta G. D., padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir jai paskirti 40 Eur (keturiasdešimties eurų) baudą.
Nutraukti administracinę bylą dalyje, nesant G. D. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. sudėties.
Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jai dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Jeigu pažeidėja nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).
Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis – ROIK: 16057598720.
Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.