- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-10
- Bylos Nr.
- B2-1142-230/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01230-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjai bankrutuojančios Lietuvos ir Vengrijos UAB „Vianrė“ bankroto administratorei R. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios Lietuvos ir Vengrijos uždarosios akcinės bendrovės „Vianrė“ bankroto administratorės R. M. skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą ir prašo panaikinti 2015-11-19 bankrutuojančios Lietuvos ir Vengrijos UAB „Vianrė“ kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 3 darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų sąmatos ir atlyginimo administratoriui tvirtinimas“ ir perduoti šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodo, kad 2015-11-19 įvyko pakartotinis bankrutuojančios Lietuvos ir Vengrijos UAB „Vianrė“ kreditorių susirinkimas, kurio metu 3.2. ir 3.3. darbotvarkės klausimu buvo nutarta visam bankroto bylos administravimo laikotarpiui patvirtinti ne didesnę nei 15 000 Eur + PVM administravimo išlaidų sąmatą, iš jų: 10 000 Eur + PVM – administravimo išlaidoms, įskaitant teismo skirtas iki pirmojo kreditorių susirinkimo (4 466,42 Eur); 5 000 Eur + PVM – administratorės atlyginimui; sėkmės mokestis administratorei – 5 proc. nuo priteistų ir išieškotų sumų; nustatyti, jog 3 500 Eur administratoriaus atlyginimo ir 7 000 Eur administravimo išlaidų turi būti apmokėtos iš ūkinės veiklos pajamų, o 1 500 Eur administratoriaus atlyginimo ir 3 000 Eur administravimo išlaidų turi būti padengtos iš visų rūšių pajamų, gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą turtą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos pajamų ir kitų pajamų. Pareiškėjos nuomone, nutarimai pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, pažeidžia administratorės interesus, yra priimti neatsižvelgus į ĮBĮ 36 str. suformuluotus atlyginimo administratoriui nustatymo kriterijus. Kreditoriai nori, kad bendrovė tęstų ūkinę komercinę veiklą, bendrovės veikla yra transporto priemonių (vilkikų) nuoma. Nuomojamo turto nusidėvėjimui, nuomos pajamoms ir išlaidoms apskaityti, savalaikiam mokesčių priskaičiavimui, deklaravimui ir sumokėjimui vykdyti, ne tik veiklos, bet ir administravimo pajamoms ir išlaidoms apskaityti, deklaruoti mokėtinas mokesčių sumas ir jas sumokėti, finansinės atskaitomybės ir statistinių ataskaitų parengimui, buhalterinei analizei bei kt. buhalterinės apskaitos darbams atlikti reikalinga buhalterė. Administratorė prašė nustatyti buhalterei 150 Eur + mokesčiai etatinį atlyginimą, sudarius terminuotąją darbo sutartį, kurios terminas baigsis pardavus įmonės turtą, tačiau kreditoriai neskyrė lėšų buhalterės atlyginimui. Be to, ĮBĮ yra nustatyta įmonės likvidavimo procedūros trukmė – 24 mėn. po nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama. Nei antrajame (pakartotiniame) kreditorių susirinkime, nei ketvirtajame (taip pat pakartotiniame) kreditorių susirinkime kreditoriai nepriėmė nutarimo kreiptis į teismą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo. Teismas 2015 m. spalio 28 d. nutartimi pratęsė įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama terminą iki 2015 m. gruodžio 31 d. Taigi ši aplinkybė rodo, kad kreditoriai nori, jog įmonė tęstų ūkinę veiklą, o tai reiškia ilgą bankroto procedūrą. Pareiškėja taip pat pažymi, kad įmonė šiuo metu veda 4 civilines bylas, taip pat ruošiami pateikti teismui 2 ieškiniai, kurie bus pateikti iki 2016-02-01. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad įmonės likvidavimo procedūra užtruks ne mažiau kaip įstatyme numatytą 24 mėn. laikotarpį. Bankroto byla jau tęsiasi 8 mėn. ir prognozuojama, kad tęsis dar mažiausiai 24 mėn. Taigi viso bankroto proceso trukmė bus mažiausiai 30 mėn. Apskaičiavus administratorei paskirtą atlyginimą vienam mėnesiu gaunama 166,67 Eur/mėn. (5 000 : 30). Tokio dydžio atlyginimas negali būti pripažintas teisingu, sąžiningu ir protingu, kadangi jis yra beveik 50 proc. mažesnis už patvirtintą LR minimalią mėnesinę algą (MMA – 325 Eur). Įvertinus administratorės kvalifikaciją, administratoriaus profesijai keliamus reikalavimus, jos atsakomybę, kitas veiklai būtinas priemones (org. technika, ryšio priemonės, transportas ir t.t.), gaunamų pajamų apmokestinimą Sodros mokesčiais ir GPM, turto nusidėvėjimo sąnaudas, draudimą ir t. t., akivaizdu, kad paskirtas atlyginimas yra per mažas, nesąžiningas ir neprotingas. Skiriant atlyginimą administratoriui, turi būti atsižvelgiama į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį. Šiuo atveju skiriant atlyginimą administratorei į įstatyme nustatytus kriterijus nebuvo atsižvelgta. Administratorei paprašius kreditorių skirti jai 30 proc. premiją nuo nuginčytų sandorių ir išieškotų sumų, kreditoriai skyrė 5 proc. Kreditoriai, tvirtindami atlyginimą administratorei, jo net nepagrindė. Administratorė tikrina apie 100 sutarčių, tikrindama jas, turi peržiūrėti daugybę buhalterinių dokumentų (nes apskaitai vesti nebuvo naudojama buhalterinė programa), analizavo ir analizuoja šių sutarčių įtaką įmonės mokumui, renka įrodymus ieškiniams dėl sutarčių, prieštaravusių įmonės ir kreditorių interesams, pagrindimui. Vien šiam darbui administratorė, nevertinant buhalterės darbo laiko, jau sugaišo apie 300 valandų. Įvertinant patirtas laiko sąnaudas ir tai, kad analogišką veiklą vykdančių asmenų darbo valandinis įkainis yra 70 Eur + PVM, administratorės patirtos sąnaudos yra apie 21 000 Eur + PVM. Administratorė prašymą dėl atlyginimo grindžia savo lūkesčiais, kurie yra paremti nusistovėjusia praktika, asocijuotos organizacijos – Nacionalinės bankroto administratorių asociacijos – rekomendacijomis, administratoriaus kvalifikacija, atsakomybe, tuo, kad administratorius yra prilyginamas valstybės tarnautojui. Administratoriaus atlyginimas turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą, ir turi būti pagrįstas veiklos sąnaudomis. Kaip bet koks kitas verslas, bankrutuojančių įmonių administravimas gali būti vykdomas tik tuo atveju, jei ši veikla yra pelninga, skatina administratorių tinkamai vykdyti bankroto procedūras. Todėl vertinant atlyginimo pagrįstumą turi būti atsižvelgta ne tik į ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus bei bankroto administratoriaus prognozuojamas darbo apimtis, bet ir į administratoriaus – fizinio ar juridinio asmens teisę į pelną, į jo suinteresuotumą, jo mokamus mokesčius (ne tik PVM) nuo kreditorių susirinkimo nustatyto atlyginimo. Be to, kadangi tarp administratoriaus ir jo administruojamos įmonės susiklosto pavedimo santykiai, sprendžiant, ar administratoriui nustatytas atlyginimas buvo pagrįstas objektyviais kriterijais, be ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų kriterijų, turi būti taikomi ir CK 6.758 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliotinio atlyginimo nustatymo kriterijai. Nagrinėjamu atveju bendrovė tęsia (vykdo) ūkinę-komercinę veiklą, nuomoja nuosavą kilnojamąjį turtą – vilkikus. Kiekvieną mėnesį iš turto nuomos gauna apie 800 Eur dydžio pajamas. Dėl 5 vilkikų, kurių negrąžina buvęs nuomininkas UAB „Letel“, bylinėjamasi. Atgavus šiuos 5 vilkikus, jie iki atskiro kreditorių ar teismo nutarimo taip pat bus nuomojami. Bendrovei nuosavybės teise priklauso ir kitas turtas – vilkikų remonto rampa, įvairi įranga. Įmonėje yra labai didelis buhalterinių dokumentų kiekis, sudaryta daug sutarčių, išrašyta bei gauta daug sąskaitų. Taigi šie duomenys apie bendrovės turimo turto kiekį, apie gaunamas iš vykdomos veiklos pajamas, debitorinių įsiskolinimų išieškojimą suponuoja išvadą, jog 2015-11-19 kreditorių susirinkime nustatytas atlyginimo administratorei dydis visiškai neatitinka (yra ženklai per mažas) administratorės veiklos sąnaudų (laiko, darbo ir ekonominių kaštų), reikalingų įmonės vykdomos veiklos bei jos turto priežiūrai, vykdomoms ir planuojamoms atlikti procedūroms.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo BAB bankas „Snoras“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, ir nurodo, kad pagrindinis bankroto proceso tikslas – kaip įmanoma labiau patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis. Vienas iš pagrindinių klausimų, kuris turi didelę įtaką kreditorių reikalavimų patenkinimo dydžiui, yra administravimo išlaidų sąmata. Nuo to, kokio dydžio yra administravimo išlaidos, tiesiogiai priklauso ir kreditorių reikalavimų patenkinimas. Kaip matyti iš 2015-11-19 kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 4, tiek VMI prie FM, tiek VSDFV Kauno skyriaus įgalioti atstovai nepritarė administratorės pasiūlytam nutarimo projektui 3 darbotvarkės klausimu (VMI prie FM siūlė visam laikotarpiui nustatyti 17 000 + PVM administravimo išlaidų sąmatą, VSDFV Kauno skyrius – 14 000 + PVM). Bankas, atsižvelgdamas į kitų kreditorių nuomonę, tiek į rinkoje nusistovėjusį bankroto administratorių atlygio dydį panašiose bankroto bylose ir bankroto procedūros ypatumus, pasiūlė nustatyti 15 000 Eur + PVM visam bankroto bylos administravimo laikotarpiui bei 5 proc. sėkmės mokestį administratorei nuo priteistų ir išieškotų sumų. Be to, administratorė ataskaitoje kreditoriams nurodė, kad iš debitorių jau išieškojo 17 711 Eur, prisiteisė 49 626,5 Eur skolą, vadinasi jau tik nuo šių sumų administratorės atlyginimui bus skirta papildomai 3 366,88 Eur (17 711 Eur + 49 626,5 Eur x 0,05). Taip pat administratorė nurodė, kad vyksta ginčai teismuose dėl kitų skolų priteisimo, todėl preziumuojama, kad administratorė ateityje dar gaus papildomų pajamų. Suinteresuotas asmuo taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nėra aišku, kiek konkrečiai turto turi bendrovė, kokia jo vertė, kaip greitai ir koks turtas bus realizuotas, kokia kiekvieno kreditoriaus kreditorinio reikalavimo dalis bus patenkinta.
Šalies argumentai
Pareiškėja bankrutuojančios Lietuvos ir Vengrijos UAB administratorė R. M. prašo jos skundą patenkinti ir paaiškino, kad kreditoriai nori, jog įmonė tęstų ūkinę veiklą, t. y. nuomotų transporto priemones, todėl būtina samdyti buhalterę ir tam reikalingos lėšos, iki šiol buhalterė buvo ir yra samdoma, mokant 150 Eur kas mėnesį atlyginimą. Be to, administratorė nustatė eilę pažeidimų, dėl kurių bendrovė tapo nemokia, todėl buvo pateikti ieškiniai ir pareiškimai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, planuoja kreiptis į FNTT. Administratorė, atlikdama jai pavestas pareigas, patikrino daug sandorių, tam sugaišo apie 300 val. Neatsižvelgdami į tai, kreditoriai nustatė 3 kartus mažesnį atlyginimą, nei ji prašė, ir tokio sprendimo niekaip nemotyvavo. Didžiausias kreditorius atsiliepime į skundą kalba tik apie kreditorių interesus, tačiau visiškai neatsižvelgia į administratorės darbo apimtį ir tam būtinas sąnaudas. Kadangi visos administratorės ataskaitos kreditorių buvo patvirtintos, todėl kreditoriai pretenzijų dėl jos darbo neturi ir už jį turi būti tinkamai sumokėta.
Skundas tenkintinas. Byloje nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 19 d. įvyko pakartotinis bankrutuojančios Lietuvos ir Vengrijos UAB „Vianrė“ kreditorių susirinkimas, kurio trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstomas administravimo išlaidų sąmatos ir atlyginimo administratorei tvirtinimo klausimas (b. l. 10–16). Kreditoriai šiuo klausimu nutarė, kad visam bankroto bylos administravimo laikotarpiui skirti ne didesnę nei 15 000 Eur + PVM administravimo išlaidų sąmatą, iš jų: 10 000 Eur + PVM – administravimo išlaidoms, įskaitant teismo skirtas iki pirmojo kreditorių susirinkimo (4 466,42 Eur); 5 000 Eur + PVM – administratorės atlyginimui; sėkmės mokestis administratorei – 5 proc. nuo priteistų ir išieškotų sumų; nustatyti, jog 3 500 Eur administratoriaus atlyginimo ir 7 000 Eur administravimo išlaidų turi būti apmokėtos iš ūkinės veiklos pajamų, o 1 500 Eur administratoriaus atlyginimo ir 3 000 Eur administravimo išlaidų turi būti padengtos iš visų rūšių pajamų, gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą turtą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos pajamų ir kitų pajamų. Administratorė nesutinka su tokiu kreditorių susirinkimo nutarimu, nurodydama, kad jis neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, pažeidžia administratorės interesus, yra priimtas neatsižvelgus į Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 str. suformuluotus atlyginimo administratoriui nustatymo kriterijus, be to, kreditoriai jo niekaip nepagrindė.
ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas); nustatyti administratoriui atlyginimą (ĮBĮ 23 straipsnio 9 punktas). ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, 3 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį, o 4 dalyje numatyta, kad administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ĮBĮ 23 ir 36 straipsniuose reglamentuota būtent kreditorių susirinkimo teisė nustatyti atlyginimą administratoriui ir patvirtinti galutinę administravimo išlaidų sąmatą. Tokią kreditorių susirinkimo teisę lemia bankroto instituto paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko kreditorių teises ir interesus, t. y. siekiama patenkinti visų kreditorių interesus, kartu – užtikrinti ir nemokaus skolininko interesus. Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis), todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonei administruoti, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Strauja“ v. AB „Swedbank, bylos Nr. 3K-3-354/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta UAB „Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010). Būtent šiuo argumentu grindžiamas suinteresuoto asmens kreditoriaus BAB banko „Snoras“, kurio balsais ir buvo priimtas skundžiamas nutarimas, atsiliepimas į skundą. Tačiau pažymėtina, kad turi būti paisoma ne tik kreditorių, bet ir administratoriaus interesų, nes objektyviais kriterijais nepagrįsto atlyginimo administratoriui nustatymas pažeistų ne tik kreditorių teises, jei būtų nustatytas per didelis atlyginimas, bet ir administratoriaus teises, jei būtų nustatytas per mažas, nes bankroto administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, todėl atlyginimo administratoriui mokėjimas kartu yra atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas. Administratoriaus atlyginimas turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų ir turi būti pagrįstas veiklos sąnaudomis. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta UAB ,,Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo administravimo išlaidų klausimu teisėtumo, turi įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, ar nutarimas neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Taip pat visais atvejais teismas turi patikrinti, ar laikytasi kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimo priėmimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju nekeliami ir nebuvo nustatyti susirinkimo sušaukimo ir nutarimo priėmimo tvarkos pažeidimai, todėl spręstina tik dėl priimto nutarimo, kuriuo nustatytas administratorės atlyginimas ir kitos administravimo išlaidos, pagrįstumo. Pirmiausia pažymėtina, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinus administravimo išlaidų sąmatą ir nustačius administratorės atlyginimą, nėra nurodyta jokių tokį nutarimą pagrindžiančių argumentų, todėl lieka neaišku, kaip buvo nustatytas būtent toks administravimo išlaidų ir administratorės atlyginimo dydis. Administratorė prašė patvirtinti buhalterio etatą ir jam nustatyti 150 Eur + mokesčiai atlyginimą bei su šiuo atlyginimu susijusius mokesčius, už laikotarpį nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo patvirtinti 10 000 Eur + PVM sumą, kurią administratorė turi teisę panaudoti administravimo išlaidoms apmokėti, išlaidas įmonės auditui, turto įvertinimui, dokumentų sutvarkymui ir pridavimui į archyvą tvirtinti pagal faktą, nuo 2015-04-16 (nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos) iki įmonės išregistravimo nustatyti administratorei 15 000 Eur + mokesčiai atlyginimo sumą ir paskirti 30 % premiją nuo nuginčytų ir išieškotų sandorių sumos pagal administratorės pateiktus ieškinius. Kreditorė VMI prie LR FM siūlė nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo patvirtinti bendrą 17 000 Eur + PVM administravimo išlaidų sąmatą, iš jų 10 000 Eur + PVM skiriant administratorei ir 7 000 + PVM kitoms administravimo išlaidoms apmokėti bei skirti 15 % sėkmės mokestį. VSDFV Kauno skyrius siūlė nustatyti bendrą 14 000 Eur + PVM administravimo išlaidų sąmatą, tame tarpe 8 000 Eur administratorės atlyginimą ir 6 000 Eur administravimo išlaidoms nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo, taip pat skirti 10 % sėkmės mokestį. Taigi akivaizdu, kad administratorės ir net pačių kreditorių pozicijos dėl administravimo išlaidų ir administratorės atlyginimo dydžio skyrėsi, todėl priimtas nutarimas, kuriuo buvo nustatytas administratorės atlyginimas ir kitos administravimo išlaidos, esant tokioms skirtingoms pozicijoms, turėjo būti argumentuotas ir pagrįstas, tačiau buvo priimtas nenurodant jį pagrindžiančių argumentų, dėl ko nėra realios galimybės patikrinti jo pagrįstumą, ir vien dėl šios priežasties jis nelaikytinas pagrįstu. Kreditorius BAB bankas „Snoras“ atsiliepime į skundą be jau nurodytos būtinybės ginti kreditorių teises nurodo dar vieną argumentą, o būtent, kad reikėtų įvertinti ir jau administratorės neva uždirbtą ir planuojamą uždirbti sėkmės mokestį, kurio dydis, kreditoriaus paskaičiavimu, jau yra 3 366,88 Eur. Kaip nurodo ir pats kreditorius, tai būtų papildomas administratorės uždarbis, tačiau sėkmės mokestis ir nustatomas, kaip papildomas atlyginimas už nustatytų rezultatų pasiekimą, ir tai neįeina ir negalėtų būti įskaičiuotas į nustatytą administratorės atlyginimą. Neabejotina, kad nustačius pakankamai didelį sėkmės mokestį į tai galėtų būti atsižvelgiama nustatant atlyginimą administratoriui, tačiau šiuo atveju skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nustatytas tik 5 % sėkmės mokestis, nors administratorė prašė – 30 %, o kiti kreditoriai siūlė – 10–15 %.
Administratorės nurodyti skundo argumentai taip pat patvirtina, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl administravimo išlaidų ir administratorės atlyginimo dydžio neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, pažeidžia administratorės interesus, yra priimtas neatsižvelgus į ĮBĮ 36 str. suformuluotus atlyginimo administratoriui nustatymo kriterijus. Kaip matyti iš kreditorių susitrinkimo protokolo, kreditoriai nutarė tęsti bendrovės ūkinę-komercinę veiklą (vilkikų nuomą) iki atskiro kreditorių susirinkimo ar teismo nutarimo dėl ūkinės-komercinės veiklos nutraukimo (nutarimo 3.1. punktas), tačiau nepriėmė nutarimo kreiptis į teismą dėl termino pripažinti įmonę bankrutavusia ir ją likviduoti pratęsimo, taip pat neprašė ir bendrovę pripažinti bankrutavusia ir ją likviduoti. Toks dviprasmiškas nutarimas neleidžia įvertinti, kiek laiko gali būti planuojama ūkinė-komercinė veikla, nuo ko priklauso ir administratorės atlyginimo dydis bei poreikis samdyti buhalterę ir tam skirtų išlaidų dydis. Todėl kreditoriai pirmiausia turėtų konkrečiau apsispręsti dėl tolimesnės įmonės veiklos perspektyvos, kas leistų įvertinti ir ginčo nutarimu nustatytų išlaidų dydį. Be to, administratorės pateikti duomenys patvirtina, kad administratorė šiuo metu veda bylą su UAB „Lentel“ dėl skolos išieškojimo ir turto sugrąžinimo pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme, ginčija kreditorės UAB „Autoalijansas“ reikalavimą (b. l. 57–59, 61–62, 66–67, 68–70), yra padavusi skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos vyriausiojo tyrėjo T. T. 2015-09-17 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo ir nusikalstamu būdu gauto turto (b. l. 63–65). Be to, įmonė dar turi debitorių (b. l. 56) ir turi ilgalaikio turto (b. l. 53–55). Atsižvelgiant į tai, skundžiamu kreditorių susirinkimu nustatyta 15 000 Eur + PVM administravimo išlaidų sąmata, iš jų: 10 000 Eur + PVM – administravimo išlaidoms, įskaitant teismo skirtas iki pirmojo kreditorių susirinkimo (4 466,42 Eur); 5 000 Eur + PVM – administratorės atlyginimui; sėkmės mokestis administratorei – 5 proc. nuo priteistų ir išieškotų sumų nelaikytina pagrįsta ir atitinkančia ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatytiems kriterijams, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, juolab, kad beveik pusė administravimo išlaidų jau yra anksčiau paskirta.
Nustačius, kad skundžiamas nutarimas nelaikytinas pagrįstu, administratorės skundas tenkintinas ir nutarimas panaikintinas. Kadangi įstatymu teismui suteikta prerogatyva patikrinti kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą, tai teismas, nustatęs jo neatitiktį įstatymo reikalavimams, turi teisę panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta UAB ,,Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta D. Š. įmonės bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-250/2012; ir kt.). Todėl panaikinus skundžiamą nutarimą, klausimas dėl administratorės atlyginimo ir administravimo išlaidų nustatymo ir patvirtinimo perduotinas spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, ĮBĮ 24 straipsniu,
nutaria:
Skundą patenkinti.
Panaikinti 2015-11-19 bankrutuojančios Lietuvos ir Vengrijos UAB „Vianrė“ kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 3 darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų sąmatos ir atlyginimo administratoriui tvirtinimas“ ir perduoti šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.
Dėl šios nutarties per 7 dienas nuo nutarties priėmimo ir paskelbimo gali būti duodamas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.