Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ meistru, teistas:

1) 2010 m. vasario 23 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, 1 metų laisvės apribojimo, įpareigojant atlyginti nusikaltimu padarytą žalą ir įsidarbinti ar registruotis darbo biržoje; 2011 m. kovo 25 d. teismo nutartimi atleistas nuo bausmės, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 100 val. nemokamų darbų, įpareigojant juos atlikti per 2 mėnesius (2012-02-13 bausmę atlikęs);

2) 2011 m. lapkričio 11 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį, 5 MGL bauda (2016-11-22 bauda išieškota iš dalies);

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – 2018 m. rugpjūčio 3 d., apie 19.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,03 promilių girtumas), žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą spyrė savo sutuoktinei M. Š. į dešinę koją, po to metė į ją piniginę, pataikydamas jai į galvą, o tada pastūmė ją, tokiais savo smurtiniais veiksmais sukeldamas M. Š. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. kaltu prisipažino ir nurodė, kad jis kartu su žmona M. Š. apie 7 m. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jie augina dukrą G. Š., gim. (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 3 d. apie 18.00 val. jis kartu su pažįstamu nuėjo į barą, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek jis išgėrė, pasakyti negali, nes neatsimena. Apie 19.00 val. jis grįžo namo. Namuose buvo žmona ir dukra. Žmona iš karto pradėjo jam priekaištauti, kad jis neblaivus ir pragėrė pinigus. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis metė savo piniginę ir pataikė žmonai į galvą. Pataikyti jis nenorėjo, taip įvyko netyčia. Po to žmona puolė jį mušti rankomis. Siekdamas apsiginti, jis pastūmė žmoną nuo savęs ir išėjo. Jis neatsimena, kad būtų žmonai spyręs, gal tai įvyko netyčia. Išėjęs jis nuėjo į parduotuvę, o grįžusį jį prie namo sulaikė policijos pareigūnai. Įvykį matė dukra. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi (b. l. 22-24).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole 2018 m. rugpjūčio 3 d. nukentėjusiosios M. Š. parodymais, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. apie 19.32 val. (duomenys neskelbtini) tarp jos ir vyro R. Š. kilo žodinis konfliktas, nes ji dukrai pasakė, kad tėtis prie jūros nevažiuos. Vyras ant jos supyko ir 1 kartą spyrė jai į dešinę koją. Tai įvyko miegamajame kambaryje. Po to ji nuėjo į virtuvę. Kai ji buvo koridoriuje, vyras į ją metė piniginę ir pataikė į galvą. Vėliau vyras prie jos priėjo ir pastūmė. Stūmimą matė ir dukra. Kito smurto dukra nematė. Vyras savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Tai įvyko nebe pirmą kartą. Kūno sužalojimai jai nepadaryti, todėl vyrui pretenzijų dėl žalos neturi ir į TME nesikreips (b. l. 5-6).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 4-to būrio vyriausiosios patrulės I. D. 2018 m. rugpjūčio 3 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. apie 19.32 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) namo grįžo neblaivus vyras, kuris rėkauja ir grasina susidorojimu, namuose yra nepilnametis vaikas, GMP nereikia. Atvykus į vietą, nustatyta, kad policiją kvietė M. Š.. Vietoje nustatyta, kad apie 19.00 val. prieš M. Š. smurtavo jos vyras R. Š.. M. Š. buvo susijaudinusi ir verkė. Įvykį matė Š. dukra G. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., kuri buvo išsigandusi ir taip pat verkė. R. Š. buvo pasišalinęs. M. Š. paaiškino, kad R. Š. namo grįžo apie 19.07 val. akivaizdžiai neblaivus ir pradėjo su ja konfliktuoti. Tuo metu M. Š. su G. Š. buvo virtuvėje, kur valgė ir kalbėjosi apie kelionę prie jūros. R. Š. pradėjo įžeidinėti M. Š. necenzūriniais žodžiais ir spyrė jai į koją, o vėliau pastūmė. Visa tai matė G. Š.. Tada M. Š. paskambino į BPC, o R. Š. kažkur išėjo. Pasak M. Š., R. Š. išgėręs visada smurtauja ir elgiasi neprognozuojamai. Jau anksčiau yra buvę 2 smurto atvejai. R. Š. pavyko sulaikyti lauke. Jis elgėsi ramiai, todėl spec. priemonės nepanaudotos (b. l. 10-11).

R. Š. kaltę patvirtina ir nukentėjusiosios M. Š. pareiškimas bei BIRT žiūryklės duomenys, kuriuose nurodytos iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės (b. l. 4, 12).

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir sudaro pagrindo teigti, kad R. Š. tyčia padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o jo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Jo kaltė visiškai įrodyta ankščiau aptartais įrodymais bei jo paties prisipažinimu.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. R. Š. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu bei įpareigojimais ir baudžiamojo poveikio priemone, prašo bausmę sumažinti (b. l. 43-44).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

R. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis teistas, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus – atlikęs, baudos bausmę atlikęs iš dalies, išieškoma priverstinai, baustas administracine tvarka (b. l. 34-35, 40-42), priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrijos klinikoje nesigydė, dirba. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, sunkių pasekmių nesukėlė, reali žala nukentėjusiajai nepadaryta.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą beveik švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokurorės pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė ir įpareigojimų rūšys, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį parinkta pagrįstai (BK 48 str.). Siekiant skatinti kaltinamojo užimtumą bei sulaikyti jį nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, jam bausmės vykdymo laikotarpiu skirtinas įpareigojimas tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje. Atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, veikos pobūdį, nustatytą vieną lengvinančią ir vieną sunkinančią atsakomybę aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą naudoja smurtą artimoje aplinkoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turi įtakos nusikalstamų veikų darymui, skirtina jam baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 str., 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

R. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 26), paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas. R. Š. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d., 19.54 val. iki 2018 m. rugpjūčio 4 d., 16.21 val. (vieną dieną), šis terminas įskaitytinas į bausmė laiką (BK 66 str.).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams ir įpareigoti nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) tęsti dirbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio; 3) būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigoti nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) tęsti dirbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio; 3) būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d., 19.54 val. iki 2018 m. rugpjūčio 4 d., 16.21 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą.

I. R. Š., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

I. R. Š., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.