- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-22
- Bylos Nr.
- 2A-528-267/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius, Danutė Burbulienė (pran.)
- Atsakovas
- V. L.
- Ieškovas
- AB „Šiaulių energija“
- Kategorijos
- 45.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo AB „Šiaulių energija“ ieškinį atsakovui V. L. dėl skolos už tiektą šilumos energiją ir techninį aptarnavimą priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Šiaulių energija“ ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. L. 1431,27 Lt skolos už tiektą šilumos energiją ir techninį aptarnavimą ir 65 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovas nurodė, kad centralizuotai tiekia šilumos energiją į daugiabutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui. Ieškovo teigimu, atsakovas už jam tiektą šilumos energiją ir techninį aptarnavimą laiku neatsiskaitė ir už laikotarpį nuo 2008-05-01 iki 2009-10-31 yra skolingas ieškovui 1431,27 Lt. Ieškovas pažymėjo, kad jis yra sudaręs sutartį dėl vartotojams skirtų sąskaitų išnešiojimo su UAB „Šiaulių naujienomis“ ir atsakovui sąskaitos buvo siunčiamos jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovo šeima (duomenys neskelbtini), name turi du greta vienas kito (duomenys neskelbtini) butus. Nei viena siųsta sąskaita negrįžo ir atsakovas niekada nesikreipė į ieškovą dėl negautų sąskaitų.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo V. L. ieškovui AB „Šiaulių energija“ 1431,27 Lt skolos bei 65 Lt žyminio mokesčio. Tuo pačiu teismas priteisė iš atsakovo 8 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad atsakovas V. L. 2006-08-23 pirkimo - pradavimo sutartimi nusipirko dviejų kambarių butą adresu (duomenys neskelbtini), kuris šildomas iš centralizuotų sistemų. Nurodė, kad atsakovas nuo 2008-05-01 iki 2009-10-31 nemokėjo už buto šildymą, karštą vandenį, techninį aptarnavimą ir įsiskolino ieškovui 1431,27 Lt. Teismas pažymėjo, kad atsakovas skolos dydžio neginčijo ir neteikė įrodymų, kad ieškovas skolą apskaičiavo neteisingai. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas pripažino faktą, kad į jam nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), ieškovo centralizuotai tiekiamą šilumos energiją jis priima, teismas nelaikė tinkamu įrodymu atsakovo pateiktą už šilumos energiją mokėtinų sumų skaičiuotę, kur atsakovas nurodo, kad jo neapmokėtas likutis 2008 m. gegužės – 2009 m. spalio mėn. laikotarpiu yra 0,00 Lt. Teismo vertinimu, atsakovo atsisakymas mokėti ieškovui už tiekiamą šilumos energiją ir techninį aptarnavimą motyvuojant tuo, kad paslaugos atsakovui teikiamos be sutarties ir prieš jo valią, todėl jis neprivalo už jas sumokėti, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis įstatymui. Pažymėjo, kad pagal CK 6.384 str. nuostatas, nors atsakovas ir nėra sudaręs su ieškovu individualios sutarties, tačiau naudoja energiją savo buitinėms reikmėms. Todėl laikoma, kad sutartis sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo motyvus, kad jis negavo ieškovo siųstų sąskaitų. Pažymėjo, kad paslaugą gavęs vartotojas, elgdamasis protingai ir sąžiningai, turėjo ir pats pasirūpinti apmokėjimu už suteiktas paslaugas, pasidomėti skolos likučiu, bendradarbiauti su tiekėju, pasirinkti jam priimtiniausią vieną iš ieškovo siūlomų vartotojams sąskaitų gavimo būdų - elektroniniu paštu ar prisijungus prie ieškovo interneto portalo, tačiau to nepadarė, už gautas paslaugas ieškovui nemokėjo ir prievolės nevykdė. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas nevykdė šilumos energijos tiekėjui pareigos kaip vartotojas ir už patiektą šilumos energiją ir techninį aptarnavimą sąskaitų neapmokėjo. Todėl teismas ieškovo ieškinį patenkino visiškai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. L. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo AB „Šiaulių energija“ ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismo nurodytos aplinkybės atsakovo galimo įsiskolinimo ieškovui nei paneigia, nei patvirtina – tai, kad atsakovo butas šildomas iš centralizuotų sistemų, anaiptol nereiškia, kad tai yra ieškovo sistemos. Be to, atsakovo manymu, kaip ieškinį pagrindžiančiu įrodymu, negalėtų būti laikoma ieškovo pateikta skolos skaičiuotė, kuri yra subjektyvus, paties ieškovo sudarytas dokumentas. Tačiau teismas šia ieškovo skaičiuote rėmėsi, o atsakovo pateiktą skaičiuotę laikė netinkamu įrodymu. Tokiu būdu, atsakovo manymu, buvo pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principai. Visiškai neaišku, kodėl teismui pateiktuose neva atsakovui siųstų sąskaitų nuorašuose nurodyta sąskaitų išrašymo data yra 2010 metai. Akivaizdu, kad 2010 metais išrašytos sąskaitos atsakovui negalėjo būti įteiktos nei 2008, nei 2009 metais.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas konstatavo, kad atsakovas nebuvo sąžininga, protinga teisinga prievolinių santykių šalis, nes jis nepasinaudojo savo teise gauti ieškovo teikiamas sąskaitas už šildymą ir tai lėmė pareigos apmokėti už suteiktas paslaugas neįvykdymą. Tačiau teismas neatsižvelgė į Šiluminės energijos pirkimo pardavimo sutarčių standartines sąlygas, nustatančias šiluminės energijos tiekėjo pareigą pasirūpinti sąskaitos įteikimu energijos vartotojui, į Šilumos tiekimo taisyklių nuostatas, kurios vartotojui suteikia teisę pratęsti apmokėjimo už šilumą laiką tiek dienų, kiek dienų vėliau, nei nustatyta šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartyje, buvo įteiktas mokėjimo už šilumą pranešimas.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atsiliepime į ieškinį išsakyti argumentai dėl šiluminės energijos pirkimo pardavimo sutarties nebuvimo skundžiamame sprendime iš esmės neaptarti, dėl jų nepasisakyta. Todėl atsakovas skundą šioje dalyje prašo nagrinėti atsiliepime į ieškinį išdėstytų argumentų pagrindu.
4. Skundžiamas teismo sprendimas turi absoliutaus negaliojimo požymius, nes yra be motyvų, kadangi, atsakovo manymu, formalūs ir faktinėms aplinkybėms prieštaraujantys, šališki ir teisiškai nemotyvuoti argumentai neturėtų būti pripažįstami tinkamais motyvais.
Atsiliepimu į atsakovo V. L. apeliacinį skundą ieškovas AB „Šiaulių energija“ prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas tiekia šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), privačios nuosavybės teise priklausančiam apeliantui. Nurodo, kad su atsakovu nėra sudaryta energijos pirkimo pardavimo sutartis, nes jis jos nepasirašė, todėl energijos pirkimo pardavimo sutartis su fiziniu asmeniu - vartotoju, naudojančiu energiją savo buitinėms reikmėms pagal CK 6.384 str. 1 d. laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų ir ji yra neterminuota. Pažymima, kad atsakovas V. L. jokių pretenzijų dėl sąskaitų nepateikimo nėra pareiškęs, manomai dėl to, kad sąskaitas už sunaudotą šilumos energiją jis vis dėlto yra gavęs. Ieškovo teigimu, apelianto motyvas, kad teismui pateiktų sąskaitų kopijos datuotos 2010 metais, yra nepagrįstas, nes sąskaitų kopijos yra ištrauktos iš kompiuterinės programos, prieš jų pateikimą teismui, t.y. 2010 m., todėl ši data ir buvo fiksuojama kompiuterinėje sistemoje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantas nurodo, kad šalių nesieja sutartiniai santykiai ir todėl jam neatsirado pareiga mokėti už ieškovo patiektą šilumos energiją.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 3 – 4, 20 – 21). Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatyme nustatyta paprastesnė ir dėl to palankesnė vartotojui vartojimo energijos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo tvarka: jeigu abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartojimo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 6.384 str. 1 d.). Pagal šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo, taip pat šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartines sąlygas (patvirtintas LR Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260 ir 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289) šių sutarčių šalys yra šilumos tiekėjas ir atitinkamai pastato, buto, kitų patalpų savininkas – buitinis vartotojas – ar pastato savininkas – šilumos vartotojas, kuriam tenka pareiga sumokėti už patiektą šilumos energiją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teisingos sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyros principas turi būti įgyvendinamas ir vartojimo energijos pirkimo – pardavimo sutartiniuose santykiuose. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad atsakovas, nors ir nebuvo sudaręs rašytinės sutarties, laikomas sudariusiu sutartį prijungimo būdu. Todėl apelianto argumentai dėl sutartinių santykių nebuvimo atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
Apelianto teigimu, neaišku, ar centralizuotos šildymo sistemos priklauso ieškovui.
Tai, kad šilumos energiją gavo, bylos nagrinėjimo metu pripažino ir pats atsakovas (b. l. 74, 81). Šiaulių mieste šilumos energiją centralizuotai tiekia tik ieškovas AB „Šiaulių energija“, kuriai ir priklauso centralizuotos šildymo sistemos. Teisėjų kolegija šią aplinkybę pripažįsta visiems žinoma (CPK 182 str. 1 d. 1 p.) ir šį apelianto apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principus, nes rėmėsi ieškovo skolos skaičiuote, o atsakovo pateiktą skolos skaičiuotę laikė netinkamu įrodymu.
Šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo pateikta skolos skaičiuotė (b. l. 23) yra sudaryta remiantis 2005-05-05 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija nutarimu Nr.03-19 patvirtintu šilumos paskirstymo metodu Nr. 4, pagal kurio nuostatas yra apskaičiuojama atsakovo mokėtina suma už jam pateiktą šilumos energiją. Tuo tarpu atsakovo pateikta skolos skaičiuotė (b. l. 42), kurioje nurodyta, kad skolos likutis yra 0 Lt, prieštarauja paties atsakovo pripažinimui, jog šilumos energiją jis gavo. Dėl išdėstyto kolegija konstatuoja, kad atsakovas nepagrindė savo pateiktos skaičiuotės ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja nesirėmė (CPK 178 str.). Taip pat atmestini ir apelianto argumentai dėl šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principų pažeidimo, nes nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantui buvo suteiktos visos galimybės įrodyti ieškovo pareikšto ieškinio nepagrįstumą.
Apeliantas teigia, kad teismui pateiktuose neva atsakovui siųstų sąskaitų nuorašuose nurodyta sąskaitų išrašymo data yra 2010 metai. Todėl, apelianto manymu, akivaizdu, kad 2010 metais išrašytos sąskaitos atsakovui negalėjo būti įteiktos nei 2008, nei 2009 metais. Kadangi atsakovas ieškovo sąskaitų už patiektą šilumos energiją negavo, todėl jam nėra pareigos ir jas apmokėti.
Teismui pateiktų sąskaitų išrašymo data nurodyta 2010-01-05 (b. l. 47 – 64). Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktais argumentais, kad šios sąskaitos atspausdintos iš ieškovo kompiuterinės apskaitos programos ir pateiktos teismui tik vykstant bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme 2010 metais, todėl ant šių sąskaitų ir matyti jų atspausdinimo data. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis apelianto argumentas vertintinas kaip vengimas tinkamai ir sąžiningai vykdyti savo prievoles ieškovui. Tokią teisėjų kolegijos išvadą patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas su ieškovu ir anksčiau atsiskaitydavo tik pagal teismo sprendimus, o, gavęs ieškovo Įspėjimą – pretenziją dėl skolos apmokėjimo, nekreipė į ją dėmesio, t. y. nesielgė pagal Bonus pater familias principą.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamas teismo sprendimas yra faktiškai be motyvų ir surašytas vien formaliai, ir tai – absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
Pagal CPK 270 str. 4 d. 4 p. teismo sprendimas turi būti motyvuotas. Jei sprendimas yra be motyvų, tai toks atvejis pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008, taip pat pažymėta, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90, van de Hurk v. Netherlands).
Pagrindinės nagrinėjamos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės yra susijusios su apmokėjimu už tiektą šilumos energiją bei techninį aptarnavimą. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išanalizavo esminius nagrinėjamo ginčo aspektus ir dėl jų argumentuotai pasisakė. Teismas, įvertinęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei atsižvelgdamas į esminius civilinio proceso principus ir tikslus, tenkino ieškovo ieškinį ir sprendime nurodė teisinius argumentus ir motyvus, kuriais remiantis priteisė iš atsakovo skolą už tiektą šilumos energiją bei techninį aptarnavimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų ir surašytas formaliai. Kolegijos vertinimu, atsakovas prašo skundžiamą sprendimą panaikinti formaliais pagrindais, o tai draudžia CPK 328 str. nuostatos. Pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde pats sau prieštarauja, prašydamas skundžiamą sprendimą panaikinti dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodytina, kad panaikinus teismo sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų yra priimama nutartis ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 2 d., 329 str.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, šiuo konkrečiu atveju kaip neturintys jokios įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui išspręsti, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl atsakovo V. L. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Taip pat iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 93 str., 88 str., b. l. 104).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. L. į Valstybės biudžetą 2,55 Lt (du litus ir 55 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).