Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-11-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3066-865/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-11-19
Bylos Nr.
1-3066-865/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11898-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
D. L.
Nukentėjusysis
I. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3066-865/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11898-2019-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.4.2.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei,dalyvaujant prokurorui Romualdui Latveliui,kaltinamajam D. L., nukentėjusiajai I. A.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, šeim. padėtis nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini) vairuotojas, teistas:

1. 2018-09-28 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1d. laisvės apribojimu 1m. 3 mėn., įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos organiz., pagal BK 259 str. 1 d. 30 MGL (1129, 8 eur bauda - galutinė bausmė laisvės apribojimas 10 mėn. bauda 20 MGL (753,2 eur. );

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. L. nesunkiai sužalojo savo artimąjį giminaitį – motiną, o būtent:

Jis, 2019-03-23 apie 09.30 val., (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje, žodinio konflikto su motina I. A. metu, tyčia sudavė vieną smūgį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu pastarajai į pakaušį, ir vieną smūgį kumščiu į veidą, tokiais savo veiksmais pagal specialisto J. P. išvadą Nr. G 998/2019(1) ir specialisto paaiškinimų protokolą, surašytą 2019-08-22 išmušdamas motinai 12, 11 ,21 tris dantis, padarydamas poodines kraujosrūvas veide ir pakaušyje, muštines žaizdas apatinėje lūpoje, nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. L. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir parodė, jog buvo virtuvėje kartu su drauge K. ir mama. Tai didžiausia klaida gyvenime, kad taip padarė. Netyčia sudavė mamai į veidą kumščiu. Pas juos buvo labai didelės problemos. Labai dėl šito įvykio gailisi. Įvykio metu buvo blaivus, tiesiog taip įvyko, kad motina atėjo su pagaliu ir su juo sudavė draugei. Jis to nenorėjo, paskui pats buvo šokiruotas. Šiuo metu gyvena su drauge (duomenys neskelbtini). Su motina susitaikė. Tai pirmas ir paskutinis kartas. Šiuo metu registruotas darbo biržoje, dirbti negali, nes po operacijos. Yra vidurinio išsilavinimo, vaikų neturi. Ligonių kasoms sumokėjo jis žalą, tačiau tai padarė iš draugės sąskaitos. Jis labai dėl visko gailisi.

Toliau įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu.

Kaltinamasis D. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutinka duoti parodymus, parodymus duos lietuvių kalba. Neregistruotas narkologo, psichiatro įskaitoje. Prieš 2 mėnesius grįžo gyventi pas motiną I. A., bei šiuo metu ten gyvena. 4 kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jo tėvui, kuris su jais negyvena. Minėtame bute gyvena su sugyventine K. K., bei motina su sugyventiniu A. A., ir pilnamečiu broliu D. L.. Motina I. A. nuolat prie jo kabinėjasi bei provokuoja konfliktus, nes nenori, kad šiame bute gyventų, ji yra labai agresyvi. 2019-03-23 apie 09.00 val., buto virtuvėje, ankščiau minėtu adresu, kartu su K., pusryčiavo. Tuo metu namuose buvo tik motina I. A., kuri užėjusi į virtuvę, pradėjo reikalauti pinigų komunaliniams mokesčiams. Žinodamas, kad už butą motina nemoka ir dėl to auga skola, tai paprašė jos pateikti kvitą, kad įsitikintų, kad yra sumokėta, bei pažiūrėti, kiek turi grąžinti jai pinigų. Motina I. A. supyko, kad paprašė jos pateikti kvitą, išėjo į kambarį kur paėmė metalinį pagalį nuo šluotos, ir jau grįžusi, su juo vėl pradėjo reikalauti pinigų. Tada jis priėjęs prie motinos I. A., bandė atimti iš jos pagalį, bet jam nepavyko, ir motina pagaliu sudavė jam į veidą ir jo sugyventinei K. į veidą. Tuomet, jis supykęs, nesusilaikė ir kumščiu vieną kartą sudavė motinai I. A., bet kur pataikė nežiūrėjo, kaip vėliau suprato pataikė į lupą, nes jai iš lupų pradėjo kraujuoti. Tada motina I. A. pradėjo panikuoti ir paskambino savo sugyventiniui. Po ko, jis kartu su K. išėjo iš buto. Tuomet jam paskambino policija, bei nurodė grįžti. Jam grįžus į butą, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Nori paaiškinti, kad nesudavė ir negalėjo suduoti savo motinai į pakaušį. Dėl to, kad sudavė kumščiu motinai I. A. į veidą, labai gailisi, nori jos atsiprašyti. Daugiau pas motiną I. A., adresu (duomenys neskelbtini), negyvens, o gyvens adresu (duomenys neskelbtini). 2019-09-16 papildomos apklausos metu nurodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, jo esmė ir turinys jam yra aiškūs . Savo kaltę pripažįsta visiškai . Nuo alkoholio ar narkotikų nepriklausomas , įskaitose neregistruotas , galvos traumų neturėjo , psichinių sutrikimų taip pat neturėjęs. Dėl įvykio labai gailisi, jo mama I. A. buvo pikta ir sutrikusi, dėl nesutarimų tarp jo ir jo patėvio ši situacija ilgai tęsėsi, jis taip pat buvo sutrikęs. Kai suprato , kas įvyko jam buvo sunku patikėti, kad galėjo taip sužaloti savo motiną, jis tikrai nenorėjo tokių pasekmių , iki šiol jam labai gėda . Mamos atsiprašė susitarė , kad padengs jai visus nuostolius , ligonių kasas taip pat apmokės. Tikslo tyčia sužaloti mamos neturėjo. Mama jam atleido. Iki šiol gailisi ir stengiasi mamai padėti kuo galėdamas. Daugiau neturi ko pasakyti (b. l. 97).

Liudytoja I. A., pripažinta nukentėjusiąja parodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtame bute dar gyvena jos sutuoktinis A. A. gim. (duomenys neskelbtini), jos sūnus D. L. gim. (duomenys neskelbtini), jo sugyventinė K. K. gim. (duomenys neskelbtini). 2019-03-23 apie 09.30 val. minėtame bute buvo ji, jos sūnus D. L. ir K. K.. Jie buvo virtuvėje. Tarp jos ir D. L. kilo žodinis konfliktas, kad jis neprisideda prie buto išlaikymo, nemoka už komunalines paslaugas, neprižiūri savo šuns ir pan. Konflikto metu D. L. tapo agresyvus. Ji norėjo išeiti iš virtuvės atsisuko ir pajuto stiprų smūgi į pakaušį. Ji atsisuko ir D. L. iškarto sudavė jai smūgį į veidą. Kuo buvo suduoti minėti smūgiai ji nurodyti negali. Nuo suduotų smūgių ji pajuto stiprų fizinį skausmą, iš burnos pradėjo stipriai bėgti kraujas ji pajuto, kad D. L. išmušė jai tris dantis. K. K. bandė raminti D. L.. Ji tuo metu nubėgo pas save į kambarį, užsirakino kambaryje, paskambino savo motinai ir paprašė pagalbos. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos brigada. Policininkai sulaikė D. L.. Greitosios medicinos pagalbos brigada nuvežė ją į (duomenys neskelbtini) ligoninę kur jai buvo susiūtos lupos, sutvirtintas apatinis žandikaulis. D. L. smurtauja prieš ją ne pirmą kartą, tačiau anksčiau į policiją nesikreipė. (b.l. 43). 2019-06-05 papildomos apklausos metu nukentėjusioji I. A. nurodė, kad ankstesnių parodymų ji nekeičia tik norėtu papildyti, kad sūnus D. L. susidėjęs su negera kompanija pradėjo rūkyti žolę, ir vartoti "spice", jei dar išgeria alkoholio, tampa agresyvus. Anksčiau buvo išnešęs daiktus iš buto ir pardavęs. Tada jie su juo susipyko ir nebendravo gal dvejus metus, jis tuo metu gyveno pas savo draugę K. K. Kažkur 2018-m. Gruodžio viduryje jis atėjo į jų butą kartu su K. K. ir pareiškė kad gyvens dabar čia, nes turi tokią teisę. Ji su vyru neprieštaravo tik susitarė, kad jei kartu gyvena, tai ir komunalinius apmoka kartu. Tą dieną kilus konfliktui, kai paprašė prisidėti jo ,prie komunalinių išlaidų apmokėjimo, nežinia kodėl jis supyko ir ji pajuto smūgius. Butą su buvusiu sutuoktiniu ruošiasi parduoti ir pasidalinti pinigus. Dėl sūnaus ji patirs daug išlaidų , preliminari suma apie 10 tūkstančių eurų. Civilinį ieškinį pareikš vėliau ikiteisminio tyrimo metu. Ji sūnaus į kalėjimą sodinti nenori, sutiktų su juo susitaikyti su sąlyga, kad jis kompensuos visas jos gydymo išlaidas ir kitas patirtas žalas, pradės gydytis nuo narkotikų vartojimo ir agresijos priepuolių. (b.l. 57). 2019-09-14 nukentėjusioji papildomos apklausos metu nurodė, kad nori pareikšti, kad jos sūnus D. L. jos atsiprašė, su ja gerai sutaria, padeda jai namuose, padeda su buto pardavimu. Tą dieną gavosi taip, kad nuo įtampos tarp šeimos narių abu pasikarščiavo. Su sūnumi sutarė, kad jis jai kompensuos žalą, kai parduos savo buto dalį. Todėl civilinio ieškinio atsisako. Jis stipriai gailisi dėl to įvykio. Norėtų su juo susitaikyti, ar bent kad teismas skirtų jam kuo įmanoma švelnesnę bausmę , nes šiuo metu jos šeimos santykiai stipriai pagerėjo, mato jo pastangas jai padėti, jis tapo ramus. Nenori atimti iš jo laisvės (b.l. 61).

2019-06-05 liudytoja O. Š. apklausos metu nurodė, kad 2019-03-23 šeštadienį jai paskambino dukra I. A. su šauksmu, mama skubiai kviesk policiją D. L. ir skambutis nutrūko. Jos dukra I. A. gyvena viename bute su savo vyru ir su dviem sūnumis D. L. ((duomenys neskelbtini)) ir D. L. ((duomenys neskelbtini)), dar ji turi trečią sūnų, kuriam bus (duomenys neskelbtini) metų D. L., bet jis gyvena su tėvu, nes dėl D. L. vyriausias sūnus, namo atsiveda draugus, kurie namuose galimai vartoja psichotropines medžiagas, gal rūko žolę, gal kažką uosto. Jauniausias sūnus prisibijo jo draugų, dėl to gyvena su tėvu. Butas, kuriame gyvena I. A. su savo vyru ir dviem pilnamečiais vaikais ,nuosavybės teisę priklauso Inai ir jos buvusiam vyrui , vaikų tėvui. Vaikų tėvas tikina vaikus , kad jo pusę buto yra jų ir jie gali daryti ten ką nori., dėl to I. A. naujas vyras negali nieko jiems pasakyti, o davęs pastabą , išgirsta klausimą, kas tu čia toks? D. L. nuo vaikystės, kiek jį prisimena, buvo hyperaktyvus vaikas, turėjo daug medalių. Tada susidėjo su negera kompanija, ir jis pas ją nuo to laiko retai kada užeidavo. Dukra I. A. jai nenoriai buvo prasitarusi , kad nesusitvarko su D. L., bet apie smulkmenas nepasakojo. Ji įtarė, kad D. L. su jos dukra I. A. konfliktuoja ir nesiskaito, nei su ja , nei su jos naujuoju vyru. Kai jai paskambino dukra su riksmais ir prašymu iškviesti policiją, ji iš pradžių pagalvojo, kad D. L. vėl atėjo namo su kompanija , o dukra yra viena ir bijo, iškart nelaukdama iškvietė policiją. Daugiau ko apie šį įvykį papasakoti neturi. (b.l. 65).

2019-07-22 liudytoja K. K. apklausos metu nurodė, kad ji kelis mėnesius gyveno pas D. L. adresu (duomenys neskelbtini), kartu bute gyveno jo mama I.A., jos vyras A. ir D. L. brolis D. 2019-03-23 ryte ji atėjo į virtuvę parūkyti, virtuvėje pakalbėjo su jo mama I. A. kartu su ja virtuvėje buvo ir D. L., I. D. mama išėjo iš virtuvės ir vėl grįžo į virtuvę pradėjusi prašyti pinigų už komunalinius mokesčius. Ji su D. L. ir jo mama buvo anksčiau susitarę, kad mokės po penktadalį sumos nuo sąskaitos, kuria apmokės D. L. mama ir jiems pateiks kvitą. t.y. po apmokėtos sąskaitos sumokėtą sumą padalinus į penkias lygias dalis , kiekvienas iš jų sumokės D. L. mamai po penktadalį jau apmokėtos sumos. Todėl D. L. paprašė iš jos apmokėtos sąskaitos kvito. I. A. pasipiktinusi teigė, kad nieko nepateikinės, nes neprivalo ir jie turi jai mokėti. I. A. būna emocinga, greitai supyksta , tampa agresyvi. Tuo metu I. A. laikė rankose aliumininį grindų plovimo šluotos antgalį ir šluoste. Šlapia šluoste (skuduru) pradėjo mušti D. L. per veidą, taip pat ir ji vieną kartą gavo iš šlapios šluostės per veidą. Toliau griebė šluotos aliumininį kotą ir pradėjo jį mušti per rankas krutinę, pilvą, (kur pataikydavo). D. L. prašė mamos nusiraminti, siūlė ramiai viską aptarti. Mamai nenurimus, D. L. bandė ją nuo savęs nustumti ir kažkokiu būdu pataikė jai vieną smūgį į žandikaulį. Pas I. A. pradėjo bėgti kraujas iš burnos. Konfliktas nurimo, I. A. atsisėdo jie siūlė jai važiuoti į ligoninę, bet ji atsisakė, tada nuėjo į savo kambarį, jie ją toliau įkalbinėjo vykti į ligoninę, bet ji vis tiek atsisakė, paskambino savo vyrui, kuris jai pasakė kviesti policijos pareigūnus. Kadangi A., I. A. vyras jau buvo pakeliui namo, jie vengdami konflikto, nusprendė išeiti į lauką. Prieš jiems išeinant iš buto, I. A. šaukė, kad sudaužys televizorių, kuris kabėjo jų kambaryje (jinai jį pirko pati), bet nesudaužė, tik grasino. D. L. visą laiką skambino savo mamai I. A. ir jos atsiprašinėjo, kol telefono rageliu neatsiliepė policijos pareigūnas ir nepaprašė jų ateiti. Jiems grįžtant į butą , prie laiptinės policijos pareigūnai sulaikė D. L. ir išsivežė į policijos komisariatą. Tarp jos ir D. L. mamos santykiai yra geri, ji niekada į D. L. ir jo mamos konfliktus nesivėlė. Po įvykio atvyko namo pasiimti savo daiktų kartu su D. L. broliu, D. L. tėčiu ir savo tėčiu. Atvykus pasiimti savo daiktų pastebėjo, kad jos visos rankinės yra iškraustytos (kadangi jose nieko nebuvo , nieko ir nepasigedo) bet taip pat pastebėjo, kad dingo 7 septyni diskai su žaidimais (consoliai), kurie prisijungia prie televizoriaus. Bet pretenzijų nepareiškė. D. L. neturėjo tikslo tyčia trenkti savo mamai, taip išėjo netyčia jis pats net nesuprato kaip taip išėjo. Jis kai pamatė, ką padarė labai išsigando, atsiklaupė prieš mamą ant kelių ir pradėjo jos atsiprašinėti, siūlė nuvežti ją į ligoninę. Daugiau apie šį įvykį neturi ko papasakoti (b.l. 68).

Liudytojas M. S. parodė, kad 2019-03-23 dirbant pagal iš anksto patvirtintą grafiką, apie 9 val. 50 min. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) anūkas konfliktuoja su motina. Mažamečių vaikų nėra. Pranešėjai telefonu skambino dukra ir prašė, kad ji iškviestų pagalbą. Atvykus į įvykio vietą duris atidarė moteris, pas ją buvo kruvinas veidas. Jiems užėjus į butą, moteris palydėjo juos į kambarį, kuris buvo tuščias, jame nebuvo baldų, ant parketo matėsi kraujo žymės. Moteris paaiškino, kad ryte sukonfliktavus su savo sūnumi, jis jai trenkė ir išmušė tris sveikus dantis ir juos parodė. Jie gulėjo ant palangės. Patys jie jos sužalojimų nepažiūrinėjo tik matėsi kraujuota burnos ertmė. Atvykus medikams, jie ją išsivežė į ligoninę. Įtariamasis iki jiems atvykstant buvo pasišalinęs iš buto. Jiems išėjus, kieme pastebėjo einančius įtariamąjį ir jo merginą (juos atpažino iš namuose esančių jų nuotraukų). Įtariamojo ranka (kuri dabar nepasakys) buvo ištepta krauju. Sulaikytasis neneigė, kad trenkė savo motinai. Sulaikytasis buvo pristatytas į Vilniaus m. 1 PK (b.l. 72).

Šalies argumentai

Byloje yra protokolas-pareiškimas (b.l. 1). Nukentėjusioji I. A. pareiškime nurodė, kad 2019-03-23 apie 09.30 val., bute, esančiame, (duomenys neskelbtini), šeimyninio konflikto metu, jos sūnus D. L. gim. (duomenys neskelbtini) sudavė jai vieną smūgį į pakaušį ir vieną smūgį į veidą. Nuo minėtų smūgių buvo išmušti tris viršutinio žandikaulio dantis, prakirsta viršutinė ir apatinė lūpa.

Tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo (b.l. 7).

2019-03-23 Įvykio vietos apžiūros protokolas, fotolentelė (b.l. 10-17).

2019-07-16 PRĮR vaizdo įrašų iš įvykio vietos apžiūros protokolas, fotolentelė. (b.l. 18-23).

2019-05-13 BPC skambučio garso įrašo apžiūros protokolas, CD diskas (b.l. 25-27).

2019-03-27 VTMT specialisto išvada Nr. G 998/2019(01) (b.l. 30).

RVUL „Žalgirio klinika“ I. A. medicininiai dokumentai (b.l. 33-38).

2019-08-22 Specialisto paaiškinimų protokolas, kuriame nurodyta, kad trijų dantų netekimas remiantis „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo nedarbingumo procento nustatymo lentelės“ 38,2 punktu atitinka 10% bendro darbingumo netekimo. Todėl I. A. nustatytas sužalojimas dėl šių trijų dantų išmušimo vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 39-41).

Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymo

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo LR BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių – regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo netekimo ar kito sunkaus suluošinimo, susirgimo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba didelės dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimo, arba nepataisomai subjauroto nukentėjusio asmens kūno.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas šeimos nario nesunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. motinai. Byloje esantys įrodymai – paties kaltinamojo teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nukentėjusiosios I. A., kuri tyrimo metu buvo apklausta ne vieną kartą, parodymai, liudytojų O. Š., K. K., M. S. parodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. L. žodinio konflikto su motina I. A. metu, tyčia sudavė vieną smūgį pastarajai į pakaušį, ir vieną smūgį kumščiu į veidą, išmušdamas motinai 12, 11 ,21 tris dantis, padarydamas poodines kraujosrūvas veide ir pakaušyje, muštines žaizdas apatinėje lūpoje, t.y. nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga: tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo (b.l. 7), 2019-03-23 Įvykio vietos apžiūros protokolas, fotolentelė (b.l. 10-17), 2019-07-16 PRĮR vaizdo įrašų iš įvykio vietos apžiūros protokolas, fotolentelė. (b.l. 18-23), 2019-05-13 BPC skambučio garso įrašo apžiūros protokolas, CD diskas (b.l. 25-27), 2019-03-27 VTMT specialisto išvada Nr. G 998/2019(01) (b.l. 30), RVUL „Žalgirio klinika“ I. A. medicininiai dokumentai (b.l. 33-38), 2019-08-22 Specialisto paaiškinimų protokolas, kuriame nurodyta, kad trijų dantų netekimas remiantis „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo nedarbingumo procento nustatymo lentelės“ 38,2 punktu atitinka 10% bendro darbingumo netekimo. Todėl I. A. nustatytas sužalojimas dėl šių trijų dantų išmušimo vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 39-41).

Kaltinamojo D. L. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kaltinamojo D. L. atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino savo kaltę padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Civiliniai ieškiniai

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis).

Vilniaus teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiosios gydymą kaltinamasis apmokėjo ir taip atlygino padarytą žalą. VTLK b.l 51-55, mokėjimo nurodymas dėl žalos atlyginimo (b.l. 106).

Nukentėjusioji I. A. nuo civilinio ieškinio atsisakė (b.l. 49).

Civiliniai ieškiniai atmestini.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. L. teismas atsižvelgia į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Kaltinamasis įvykdė apysunkį tyčinį nusikaltimą.

Lengvina kaltinamojo atsakomybę tai, kad jis pripažino veikos padarymą, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamasis jauno amžiaus, smurtavo prieš motiną, duomenų apie baustumą nėra, nėra duomenų, jog būtų gydytas psichiatrijos įstaigose, vidurinio išsilavinimo, su motina susitaikė, gailisi, gyvena su sugyventine, nedirba, nes po operacijos, vaikų neturi.

Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki 5 metų.

Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamajam už padarytą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nesiekia numatyto už įvykdytą veiką šios bausmės rūšies vidurkio. Taikytinos BK 64(1) nuostatos dėl paskirtos bausmės mažinimo trečdaliu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, tai, kad kaltinamasis atsiprašė motinos ir gailisi, atlygino padarytą žalą, jauno amžiaus, turi sugyventinę, pastovią gyvenamąją vietą, konstatuotina, jog yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams, paskiriant jam įpareigojimus.

Be to, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Nuosprendį pradėjus vykdyti, kardomąsias priemones kaltinamajam D. L. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – tikslinga panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

D. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo, taikant Lietuvos Respublikos BK 64(1) str., sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir galutinę bausmę kaltinamajam paskirti - 8 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-03-23 (b.l. 86) iki 2019-03-24 (b.l. 92).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymą kaltinamajam D. L. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant kaltinamąjį:

1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios (visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką);

2) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiosios I. A. civilinius ieškinius atmesti.

Nuosprendį pradėjus vykdyti, kardomąsias priemones kaltinamajam D. L. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - panaikinti.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė