Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. T. prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties V. T. administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė : I.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja : II.

Prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti netenkinamas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 128 straipsnis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011 m. sausio 1 d.) numato, kad apylinkių teismų ir apygardų administracinių teismų nutarimai ir nutartys, priimti nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per dešimt dienų nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis priimta 2010 m. gruodžio 20 d., taigi, vadovaujantis ABTĮ 128 straipsniu, paskutinė termino diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2010 m. gruodžio 30 d. Tačiau V. T. apeliacinį skundą teismui pateikė tik 2011 m. vasario 10 d. (gavimo registracijos Nr. 02-01-439), t. y. praleidęs įstatymo numatytą terminą.

Pirmą kartą apeliacinį skundą, praleidęs apskundimo terminą ir nepateikęs prašymo jį atnaujinti, pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2010 m. gruodžio 31 d. (b. l. 39). Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2011 m. sausio 14 d. nutartimi (b. l. 42-43) atsisakius priimti apeliacinį skundą ir jį su priedais grąžinus pareiškėjui, V. T. 2011 m. vasario 10 d. pakartotinai pateikė apeliacinį skundą kartu su prašymu atnaujinti praleistą pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimo terminą.

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių jis praleistas, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstant tik objektyvias, nuo asmens valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti apeliacinį skundą.

Prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti V. T. grindžia tuo, kad ginčijamos nutarties nuorašą gavo tik 2011 m. sausio 25 d.

Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad pareiškėjas nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo skelbiama skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis (b. l. 30). ABTĮ 93 straipsnyje reglamentuota, kad, jeigu įstatymas nenustato kitaip, per tris dienas nuo sprendimo surašymo dienos bylos šalims <…>, kurie nedalyvavo teismo posėdyje, išsiunčiami administracinio teismo sprendimo nuorašai. Iš byloje esančio pirmosios instancijos teismo lydraščio (b. l. 36) matyti, jog V. T. skundžiamos nutarties nuorašas išsiųstas 2010 m. gruodžio 21 d., tai yra nepažeidus ABTĮ 93 straipsnyje nustatyto trijų dienų termino. Kita vertus, pareiškėjas teigia, kad ginčijamo akto nuorašą gavo tik 2011 m. sausio 25 d. Tačiau pažymėtina, jog iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. sausio 25 d. V. T. buvo išsiųstas jau įsiteisėjusios Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties nuorašas (b. l. 45). Be to, kaip buvo minėta, pirmą kartą apeliacinį skundą pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė dar 2010 m. gruodžio 31 d., t. y. jau tada žinojo, kad jo atžvilgiu yra priimta nutartis. Jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių tiesiogiai ar per atstovą kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl skundžiamo akto nuorašo gavimo, pareiškėjas nenurodė.

Pažymėtina, kad įstatyme numatytas trumpas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutartį, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje apeliacinį skundą nebus ginama. Jokių objektyvių priežasčių, pateisinančių delsimą pateikti apeliacinį skundą, V. T. nenurodė. Tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl spręstina, kad, elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, pareiškėjas galėjo operatyviai imtis atitinkamų priemonių, siekdamas laiku įgyvendinti savo teisę į apeliaciją. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad siekdamas realizuoti apeliacijos teisę, V. T. neveikė pakankamai operatyviai ir rūpestingai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl paties V. T. subjektyvių veiksmų (nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus), todėl prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, 122 straipsnio 5 dalimi, 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. T. prašymo netenkinti, praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti neatnaujinti ir apeliacinį skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.