Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2017-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-68-762/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-01
Bylos Nr.
1-68-762/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Dilys
Nukentėjusysis
A. M.
Kaltinamasis
T. M.
Advokatai
Irmantas Ruželė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-68-762/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45699-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.2.4.4.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5 (S)
ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 1 d.Rokiškis
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Artūras Dilys,sekretoriaujant Jurgitai Baltušienei,dalyvaujant prokurorei Dianai Suvaizdytei-Makšimienei,gynėjui Jonui Stankevičiui,nukentėjusiajam A. M.,nukentėjusiojo įgaliotam atstovui advokatui Irmantui Ruželei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. M. (T. M.), gimęs (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M., 2016 m. rugsėjo 24 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), I. B. namų kieme, kilus konfliktui tyčia kastuvu du kartus sudavė A. M. į ranką ir į nugarą, padarydamas muštinę žaizdą nugaros dešinėje pusėje ir dešiniame dilbyje, poodines kraujosruvas nugaros dešinėje pusėje - dešiniame juosmenyje - dešiniame klube ir dešiniame dilbyje, dešinės pusės devinto šonkaulio lūžį, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. M. sveikatą.

Kaltinamasis T. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodyta dieną, vakare, dviratį su maišu daržovių varėsi pas I. B.. Iš pradžių ėjo Rokiškio m., Kudirkos gatve, o po to Rūtų skersgatviu. Dar nepriėjęs I. B. namų, viename iš namų kiemų išgirdo girtų asmenų balsus. Vienas iš šių balsų buvo A. M., kuris jam sušuko priekaištaudamas ko jis vaikšto po jo gatvę bei jį pavadino įžeidžiančiais žodžiais. Kadangi jo rega yra labai prasta, todėl šūkavusių asmenų nematė. Nieko neatsakęs įėjo į I. B. namų kiemą. Tik priėjęs prie kieme esančio sandėliuko pamatė prie jo besiartinantį A. M., kuris keikėsi jo atžvilgiu. A. M. rankose pastebėjo blizgantį daiktą. A. M. jam tuo pat metu sudavė smūgį į viršugalvį. Išsigandęs, kad A. M. jo dar labiau nesužalotų pagriebė prie sandėliuko sienos stovėjusį atremtą kastuvą ir laikydamas jį už koto juo pradėjo mojuoti prieš A. M., kad šis prie jo nepriartėtų. Pajautė, kad vieną kartą su kastuvu kliudė A. M., tačiau kur jam pataikė nematė. Tuo pat metu tarp jų atsirado I. B., kuris juos išskyrė. I. B. pasakė A. M. eiti namo ir matė, kad I. B. A. M. išsivedė link A. M. namų. Tuomet jis pats vedinas dviračiu parėjo į savo namus. Mano, kad gynėsi nuo A. M. užpuolimo, todėl nėra kaltas dėl nusikaltimo padarymo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta, jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta:

Nukentėjusiojo A. M. parodymais. Jis parodė, kad 2016 m. rugsėjo 24 d. apie 17-18 val. buvo savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme. Kieme prie garažo kepė šašlykus. Pas juos svečiavosi kaimynai V. ir A. K. bei kaimynystėje gyvenančio I. B. dukra L.. Jis nusprendė pasikvieti į svečius ir toje pačioje gatvėje gyvenantį L. tėvą I. B.. Nuėjęs pas I. B. į namų kiemą jame rado besikalbančius I. B. ir T. M.. T. M. prieš tai nebuvo matęs. I. B. pakvietė pas save, o T. M. nepiktai paklausė ką jis čia veikia. Tuo pat metu T. M. kažkur prapuolė ir neužilgo iš už namo kampo išlėkęs su rankoje laikytu kastuvu jam smūgiavo. Pirmą smūgį atrėmė ranka, tai yra kastuvo kotu jam pataikė į ranką. Tik nusisukus pajuto antrą smūgį į nugarą. T. M. prieš jį užsimojo dar ir trečią kartą, tačiau tuomet jį užstojo I. B. ir T. M. nuo jo atgynė. Jis pats (A. M.) rankose nieko neturėjo ir gindamasis ar kitaip jokio smūgio T. M. nesudavė. Parėjęs į namus, visiems buvusiems atkėlęs maikutę parodė nugaroje kirstinę žaizdą ir iššokusį didelį guzą. Sumuštą vietą labai skaudėjo. L. net jam suleido vaistus. Vėliau buvo nustatyta, kad jam lūžo šonkaulis.

Liudytojo I. B. parodymais. Jis parodė, kad įvykio dieną buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Būnant namo viduje pro langą pamatė, kad į jo kiemą su dviračiu ir su maišu daržovių, atėjo T. M.. Iš paskos T. M. taip pat pamatė ateinantį kaimyną A. M.. Netrukus po to išgirdo kieme triukšmą, A. M. ir T. M. keiksmus. Iš karto išbėgo į kiemą ir pamatė, kad T. M. su kastuvu sudavė A. M. per nugarą. Tuoj pat atsistojo tarp A. M. ir T. M. ir juos išskyrė. Matėsi, kad A. M. išgėręs alkoholio. A. M. palydėjo link jo namų. Kaip suprato A. M. ir T. M. pykosi dėl jo (I. B.) dukters N., su kuria kartu gyvena T. M.. Palydėjus A. M. iki namų matė, kad šiam prakirsta nugara. Kai sugrįžo į savo namus, T. M. jo namuose nebebuvo. Kitą dieną buvo susitikęs T. M. ir matė jo paakyje mėlynę. Mėlynė T. M. paakyje dar matėsi ir po savaitės kai buvo jį sutikęs. T. M. jam papasakojo, kad įvykio dieną jį A. M. pamatė kai jis varėsi dviratį ir jį atsivijo į kiemą ir jį užpuolė, sudavė į akį, o jis gynėsi. A. M. žinojo, kad T. M. turi regėjimo negalią ir jį vadindavo „žabaliumi“.

Liudytojos V. M. parodymais. Ji parodė, kad 2016 m. rugsėjo 24 d. po pietų jos vytas A. M. su kaimynu A. K. sugalvojo išsikepti šašlykų. Kartu dalyvavo V. ir L. A. 18 val. kepant šašlykus A. M. sugalvojo pasikvieti kaimyną I. B. ir išėjo jo pakviesti, tačiau praėjus kokioms 10 minučių sugrįžo atgal. A. M. pasisakė, kad buvo sumuštas. Pakėlus marškinėlius jam nugaroje prie šonkaulių matėsi didelis guzas. L. A. M. suleido vaistų nuo skausmo. A. M. papasakojo, kad jam be priežasties su kastuvu du smūgius sudavė T. M., o kai norėjo suduoti trečią kartą juos išskyrė I. B.. Vėliau pas juos atėjo I. B., kuris papasakojo tas pačias A. M. sužalojimo aplinkybes.

Liudytojo A. K. parodymais. Jis parodė, kad 2016 m. rugsėjo 24 d. po pietų kartu su kaimynu A. M. kepė šašlykus. Išgėrė po bokalą alaus. A. M. išėjo pasikvieti kitą kaimyną I. B.. Sugrįžo po 15-20 minučių sužalotas. Minėjo kas jį sužalojo (pavardės nebepamena). Sakė, kad jį užpuolė I. B. kieme ir su kastuvu jam sudavė į ranką bei į nugarą. A. M. rodė sužalotas vietas ir ant rankos bei nugaros matėsi gumbai. Po kažkurio laiko pas A. M. atėjo I. B., kuris sakė, kad išėjęs iš namų atgynė A. M., kad nebūtų daugiau sumuštas. Matėsi, kad I. B. taip pat buvo vartojęs alkoholio.

Liudytojos V. K. parodymais. Ji parodė, kad 2016 m. rugsėjo 24 d. kaimynas A. M. pakvietė išsikepti šašlykų. Būnant pas A. M. kepė šašlykus, vyrai išgėrė alaus. Kažkuriuo metu A. M. nuėjo iki kaimyno I. B.. Ji taip pat dar buvo nuėjusi iki savo namų. Kai sugrįžo pas A. M., šis pasisakė, kad jis buvo sužalotas kai buvo nuėjęs pas kaimyną I. B.. Pasakojo, kad kalbantis su I. B., iš kažkur atsiradęs T. M. jam sudavė smūgius su kastuvu. A. M. rodė sužalojimus ant nugaros ir ant rankos. A. M. skundėsi, kad jam labai skauda, todėl jam leido raminamuosius vaistus. Po kažkurio laiko dar buvo atėjęs I. B., tačiau ką jis pasakojo ji negirdėjo, nes parėjo į savo namus.

Liudytojo K. M. parodymais. Jis parodė, kad tikslios datos nepamena, miesto šventės metu, kaimynas A. M. pakvietė pas save išsikepti šašlykų. Kepant šašlykus A. M. kažkur dingo. Po to atėjęs sakė, kad buvo nuėjęs pas I. B. ir ten jam su kastuvu per šoną sudavė T. M.. A. M. rodė guzą nugaroje. Vėliau atėjo ir I. B., tačiau ar jis ką nors pasakojo apie įvykį nepamena.

Liudytojos N. S. parodymais. Ji parodė, kad įvykio dieną ji kartu su T. M. buvo sode. Apie 18 val. T. M. su maišu daržovių ant dviračio, dviratį nusivarė pas jos tėvą I. B.. T. M. į namus sugrįžo po pusvalandžio ir jai papasakojo, kad jį užsipuolė A. M. ir jam sudavė per veidą o jis gindamasis sudavė A. M. su kastuvu. T. M. kairiame paakyje metėsi mėlynė ir viršugalvis buvo nubrozdintas. Gal po savaitės T. M. kreipėsi pas gydytojus, nes jam svaigo galva.

Teismo medicinos specialisto išvada 2016-10-11 Nr. G 1097/2016(5), kurioje nurodoma, kad A. M. nustatytos muštinės žaizdos nugaros dešinėje pusėje ir dešiniame dilbyje, poodinės kraujosruvos nugaros dešinėje pusėje - dešiniame juosmenyje - dešiniame klube ir dešiniame dilbyje, dešinės pusės devinto šonkaulio lūžis. A. M. šie sužalojimai padaryti kieto buvo daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y 2016-09-24. Sužalojimai A. M. padaryti ne mažiau dviejų bukų trauminių poveikių pasėkoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir lokalizacija. A. M. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės pusės devinto šonkaulio lūžio jo sveikata bus sutrikdyta ilgiau, nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 30).

Teismo medicinos specialisto išvada 2017-03-06 Nr. G 292/2017 (05), kurios aprašomojoje dalyje pagal aprašomus medicininius dokumentus nurodyta, kad 2016-09-28 T. M. kreipėsi į gydymo įstaigą, nurodydamas, kad „prieš 5 dienas „šėrė“ į galvą, lyg buvo pritemusi sąmonė, dabar svaigsta galva, nemiega“. Įrašų, susijusių su trauma nėra. Dėl to pateikiama išvada, kad įvertinus T. M. medicininių dokumentų duomenis objektyvių duomenų apie 2016-09-24 T. M. patirtus sužalojimus nėra, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas (b. l. 134-136).

Iš teismo medicinos specialisto išvados 2017-01-19 Nr. G 79/2017(05) žinoma, kad T. M. nuo 2009 m. serga katarakta, nuo 2013 m. serga atviro kampo glaukoma. Paskutinių tyrimų, atliktų 2015-11-24, duomenimis T. M. regos aštrumas yra 0,05 abejomis akimis, jis gali skirti daiktus ar asmenis, tik iš labai arti, o suskaičiuoti pirštus ir skaityti iki 10 cm atstumu. Atmesti galimybės, kad tiriamasis T. M. galėjo matyti A. M. rankose blizgantį daiktą, stovint vienas prieš kitą atstumu per žingsnį, negalima (b. l. 88-89).

Apibendrinant teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus laikytina nustatytu, kad kaltinamasis T. M. sudavė su kastuvu A. M. į nugaros dešinę pusę bei dešinio dilbio sritį tuo padarydamas nukentėjusiajam A. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šią aplinkybę pripažįsta ir pats kaltinamasis, ir nukentėjusysis bei byloje apklausti liudytojai.

Bylos tyrimo metu nustatytos dvi skirtingos įvykio versijos – nukentėjusysis nurodo, kad T. M. jam sudavė be jokios priežasties du smūgius su kastuvu ir dar norėjo suduoti trečią, tačiau jį užstojo I. B., tuo tarpu kaltinamasis T. M. nurodė, kad jis mojavo su kastuvu prieš A. M., nes prastai mato ir tokiu būdu gynėsi nuo A. M. agresyvaus elgesio kuomet šis jam sudavė smūgį į veidą ir kastuvu galimai kliudė bei sužalojo A. M..

Teismas atmeta T. M. parodymus dalyje dėl būtinybės gintis kaip prieštaraujančius objektyviai bylos medžiagai. T. M. nurodė, kad jam sudavė smūgį A. M. ir jis dėl to gynėsi. Kad T. M. buvo suduotas smūgis į veidą tvirtino liudytojai I. B. bei N. S., nurodydami, kad po įvykio T. M. paakyje buvo mėlynė, kuri dar buvo matoma ir po savaitės laiko. Tuo tarpu teismo medicinos specialisto išvadoje 2017-03-06 Nr. G 292/2017 (05), nurodyta, kad praėjus keturioms dienoms po įvykio T. M. kreipėsi į medicinos įstaigą, nurodydamas jo užpuolimo aplinkybes, tačiau medicininiuose dokumentuose jokių objektyvių duomenų apie 2016-09-24 patirtus sužalojimus nėra. Iš to seka, kad liudytojų nurodomi T. M. sužalojimo padariniai neatitinka tikrovės. Be to, atsižvelgtina, kad N. S. yra T. M. sugyventinė, o I. B. N. S. tėvas, todėl laikytina, kad jie kaip artimi T. M. asmenys yra suinteresuoti duoti T. M. naudingus parodymus. Tai, kad I. B. yra suinteresuotas bylos baigtimi grįstina ir tuo, kad I. B. teisiamojo posėdžio metu davė tam tikrose detalėse prieštaringus parodymus nei ikiteisminio tyrimo metu.

T. M. nurodė, kad dėl prastos regos norėdamas apsiginti nuo A. M. agresyvaus elgesio tiesiog mojavo kastuvu prieš jį, norėdamas, kad šis neprisiartintų, t. y. T. M. nurodo, kad negalėjo įžiūrėti A. M. veiksmų. Teismas tokius T. M. paaiškinimus atmeta kaip nevisiškai pagrįstus. Bylos duomenimis įrodyta, kad T. M. rega yra silpna, tačiau jis ir pats nurodo, kad A. M. rankoje matė blizgų daiktą, matė kur yra padėtas kastuvas ir jį paėmė, tai yra nurodė matęs tam tikras detales. Be to, ir pats T. M. patvirtino, kad geba važiuoti dviračiu ir stebėti eismą kelyje. Darytina išvada, kad būdamas metro ar dviejų atstumu iki A. M. turėjo nors ir nedetaliai, tačiau matyti A. M. ir jo atliekamus veiksmus. Be to, T. M. veiksmai – kastuvo paėmimas, juo mojavimas ir ėjimas link A. M., rodo T. M. ketinimą A. M. suduoti smūgį ir sutrikdyti sveikatą, tai yra rodo puolimą, o ne gynybą.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiajam nustatytos muštinės žaizdos nugaros dešinėje pusėje ir dešiniame dilbyje, poodinės kraujosruvos nugaros dešinėje pusėje - dešiniame juosmenyje - dešiniame klube ir dešiniame dilbyje, dešinės pusės devinto šonkaulio lūžis, padaryti ne mažiau dviejų bukų trauminių poveikių pasėkoje. Iš to seka, kad du smūgiai nukentėjusiajam buvo suduoti į nugaros bei šono sritį, kas paneigia T. M. nurodytas aplinkybes, kad jis gynėsi nuo A. M. puolimo. Darytina išvada, kad puolančiajam žmogui besiginantis sužalojimus galėtų padaryti priekinėje žmogaus kūno dalyje, tačiau ne nugaroje. Ne mažiau du trauminiai poveikiai taip pat, teismo nuomone, rodo ne gynybą, o aktyvų puolimą. Tai, kad buvo užpultas netikėtai ir suduoti smūgiai į nugarinę dalį kaip tik ir patvirtino nukentėjusiojo A. M. parodymus, kad jis pats bandė atsitraukti bei apsiginti nuo T. M. puolimo.

Nors nukentėjusysis nurodo, kad T. M. jį užpuolė be priežasties, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių žinoma, kad nukentėjusiojo A. M. ir kaltinamojo T. M. tarpusavio santykiai yra konfliktiniai, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad T. M. kaltino A. M. jam sutrikdžius sveikatą (sulaužius ranką). Iš to seka, kad nagrinėjamu atveju pagrindas konfliktui kilti buvo.

Apibendrindamas išdėstytus įrodymus bei argumentus, teismas daro išvadą, kad T. M. dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio užsipuolė ir tyčia sudavė smūgius su kastuvu A. M. tuo jam nesunkiai sutrikdydamas sveikatą, todėl tokia T. M. veika kvalifikuotina kaip tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Remiantis aptartais įrodymais ir išdėstytais motyvais laikytina įrodytu, kad T. M., 2016 m. rugsėjo 24 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), I. B. namų kieme, kilus konfliktui tyčia kastuvu du kartus sudavė A. M. į ranką ir į nugarą, padarydamas muštinę žaizdą nugaros dešinėje pusėje ir dešiniame dilbyje, poodines kraujosruvas nugaros dešinėje pusėje - dešiniame juosmenyje - dešiniame klube ir dešiniame dilbyje, dešinės pusės devinto šonkaulio lūžį, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. M. sveikatą, todėl tokia T. M. veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo T. M. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Parenkant bausmės rūšį atsižvelgtina į tai, kad T. M. anksčiau neteistas, todėl jam kaip asmeniui pirmą kartą teisiamam už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą parinktina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis (BK 55 str.).

Parenkant bausmės dydį T. M. už jo padarytą nusikaltimą atsižvelgiama į tai, kad jo atžvilgiu atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, atsižvelgiama ir į tai, kad sužalojimas A. M. padarytas tarpusavio nesutarimų pasėkoje, dviejų, o ne daugybinių smūgių pasėkoje. Sužalojimai padaryti ne gyvybiškai pavojingoje kūno vietoje. Atsižvelgiama ir į T. M. senyvą amžių, jo turimą regos sutrikimą dėl ko jis nevisiškai tinkamai galėjo įvertinti veikos padarymo aplinkybes. Atsižvelgiama ir į tai, kad T. M. kaip asmenybė apibūdinamas teigiamai (neteistas (b. l. 75), administracine tvarka nebaustas (b. l. 76), charakterizuojamas teigiamai (b. l. 132)). Atsižvelgtina ir į tai, kad T. M. nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (b. l. 133). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, T. M. už padaryto nusikaltimo padarymą parinktinas bausmės dydis mažesnis nei parinktos bausmės vidurkis.

Byloje ieškinį dėl 550 Eur turtinės žalos atlyginimo pareiškė nukentėjusysis A. M. (b. l. 32-40). Ieškinyje nurodoma, kad turtinė žala susidarė dėl to, kad gydydamasis dėl sužalojimų patyrė išlaidas vaistams (128,75 Eur), sužalojimo metu buvo sugadinti jo marškinėliai, kuriuos vertina 20,34 Eur, patyrė išlaidas kelionei į gydymo įstaigas, į teismo medicinos skyrių Panevėžyje (17,50 Eur) bei dėl nedarbingumo prarado dalį darbo užmokesčio (skirtumas tarp jo gaunamų pajamų ir ligos išmokos sudarė 383,41 Eur). Iš prie ieškinio pateiktų kvitų matyti, kad po sužalojimo buvo pirkti vaistai ir dėl to A. M. patyrė ne mažesnę kaip 128,75 Eur sumą. Dėl sugadintų marškinėlių įrodymų nepateikė, tačiau atsižvelgiant į sužalojimo aplinkybes ir nurodomą marškinėlių kainą ji laikytina protinga. Pateiktas kelionės išlaidų paskaičiavimas, t. y. 250 km skaičiuojant po 7 litrų kuro sąnaudas 100 kilometrų ir litrą kuro įvertinant 1 Eur, t. y. patirtos 17,50 Eur išlaidos kurui laikytinos pagrįstomis, nes nukentėjusysis vyko pas teismo medicinos ekspertą į Panevėžį bei į gydymo bei bylos tyrimo institucijas. Iš prie ieškinio pateiktų „SoDra“ pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas bei darbdavio – VĮ „Panevėžio regiono keliai“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, žinoma, kad A. M. po sužalojimo buvo nedarbingas nuo 2016-09-28 iki 2016-12-22 (61 darbo diena) ir jam už šį laikotarpį išmokėta 1531,27 Eur ligos išmoka. Pagal darbdavio pateiktą pažymą A. M. vidutinis darbo dienos užmokestis yra 31,38825 Eur. Iš to seka, kad dirbdamas A. M. už 61 darbo dieną būtų gavęs vidutinį 1914,68 Eur darbo užmokestį. Iš A. M. paskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio atėmus jo gautą ligos pašalpą, susidaro 383,41 Eur netekto darbo užmokesčio skirtumas (1914,68 Eur – 1531,27 = 383,41 Eur). Darytina išvada, kad nukentėjusysis A. M. patyrė aukščiau nurodytus nuostolius (turtinę žalą) dėl T. M. prieš jį panaudotų nusikalstamų veiksmų, todėl T. M. ir yra atsakingas už padarytą žalą. Remiantis išdėstytais argumentais ir motyvais laikytina, kad A. M. reikalavimas atlyginti jo patirtą turtinę žalą yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai.

Byloje A. M. tuo pačiu ieškiniu taip pat pareiškė ieškinį dėl 5300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Vertinant nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudoti fizinio smurto veiksmai, jam padarytas sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas, nepatogumai dėl gydymo bei dėl bylos tyrimo, sukelti emociniai išgyvenimai, todėl, teismo nuomone, tai vertintina kaip A. M. patirta neturtinė žala (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.)

Įvertinant neturtinę žalą pinigais, teismas atsižvelgia į tai, kad A. M. sveikta buvo sutrikdyta tyčiniais T. M. veiksmais, dėl patirto sužalojimo A. M. buvo gana ilgą laiką nedarbingas. Vertinant neturtinę žalą taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad A. M. patirtas sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkiai sutrikdęs sveikatą, sužalojimai padaryti ne gyvybiškai pavojingoje kūno vietoje, dėl patirtų sužalojimų nebuvo reikalingas stacionarus ar operacinis gydymas, patirtas sužalojimas apsiribojo tik ilgiau trunkančiu fiziniu skausmu bei nepatogumais, patirti sužalojimai liekamųjų reiškinių nepaliko. Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusiojo sužalojimas buvo sąlygotas nukentėjusiojo bei kaltinamojo tarpusavio nesutarimo, o dėl turimo regos sutrikimo kaltinamais nevisiškai tinkamai galėjo įvertinti veikos padarymo aplinkybių. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo amžių jo sveikatos būklę bei turtinę padėtį – jam nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis, jis yra pensijinio amžiaus, jo gaunamos pajamos yra senatvės pensija. Teismas, įvertindamas išdėstytus argumentus, nusikaltimo aplinkybes, nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, mano, kad A. M. prašomas neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, todėl mažintinas.

Nukentėjusiojo atstovas – advokatas Irmantas Ruželė pateikė 2017-04-13 ir 2017-05-29 pinigų priėmimo kvitus (b. l. 157, 164), nurodydamas, kad už nukentėjusiojo A. M. atstovavimą šios bylos procese nukentėjusysis jam sumokėjo 715 Eur sumą ir prašo šią sumą priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajam. Byloje konstatavus, kad T. M. padarė nusikalstamą veiką ir dėl to nukentėjusysis patyrė išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti, todėl iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį (9,85 Eur), todėl šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybei (Lietuvos Respublikos BPK 103 str., 105 str., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

T. M. (T. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.

T. M. uždrausti viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiuoju A. M. ir įpareigoti per penkis mėnesius atlyginti šiuo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą nukentėjusiajam A. M..

T. M. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

T. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti šią kardomąją priemonę panaikinti.

Priteisti iš T. M. (T. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo; 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 715 Eur (septynis šimtus penkiolika eurų) atstovavimo išlaidų;

Valstybei 9,85 Eur (devynis eurus 85 ct) proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Artūras Dilys